Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba jau antrus metus dalyvauja tarptautiniame projekte „Baltic Deal“, kuris bendram tikslui vienija šalis, įsikūrusias aplink Baltijos jūrą – Suomiją, Švediją, Daniją, Estiją, Latviją bei Lenkiją.
Vienas pagrindinių projekto tikslų – žemės ūkyje taikyti draugiškus aplinkai ūkininkavimo metodus. Projekto dalyviai siekia efektyviai pagerinti Baltijos jūros aplinkos būklę, sumažinant maisto medžiagų nuostolius žemės ūkio sektoriuje, bet nepakenkiant konkurencingumui bei gamybai.
Sausio 24–26 dienomis Vilniuje LŽŪKT specialistai organizavo tarptautinį projekto dalyvių suvažiavimą, kuriame buvo aptarti praėjusiais metais nuveikti darbai, kurių rezultatai itin džiuginantys. Vienas didžiausių „Baltic Deal“ įgyvendintų darbų – projekto dalyvių šalyse įkurtas 100 demonstracinių ūkių tinklas, kuris jau funkcionuoja. Dauguma ūkių aprašyti, o informaciją apie juos publikuojama projekto interneto puslapyje www.balticdeal.eu.
Lietuvoje parodomųjų ūkių yra 12, kurie veiklą vykdo skirtinguose šalies regionuose. Vienas svarbiausių kriterijų atrenkant ūkius buvo geografinė padėtis – ūkis turėjo būti arti vandens telkinio (upės ar ežero). Kaip žinoma, daugiausia nepageidaujamų žemės ūkio atliekų į Baltijos jūrą patenka per vidinius šalies vandenis, tai viena iš priežasčių, sukeliančių eutrofikacijos procesą (eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, perteklius).
Planuojama, kad ūkininkai, dalyvaujantys projekte, turės galimybę lankytis kaimynėse šalyse įsikūrusiuose demonstraciniuose ūkiuose, turės progą pasidalinti draugiško aplinkai ūkininkavimo patirtimi. Demonstracinių ūkių savininkai taip pat bus konsultuojami aplinkosauginiais, ekonominiais, technologiniais klausimais.
LŽŪKT specialistų komanda
LŽŪKT inf.
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), konsultuodama ūkininkaujančius dėl žemės ūkio augalų apsaugos nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių plitimo bei pesticidų naudojimo, atsižvelgia į integruotos augalų apsaugos (IAA) ir geros augalų apsaugos praktikos taisykles (GAAP). Jos numato, kad sprendimai – reikia purkšti augalus nuo vienų ar kitų kenksmingų organizmų – turi būti priimami vadovaujantis informacija apie jų išplitimą teritorijose, pažeidimo lygį, meteorologines sąlygas. 
LŽŪKT meteorologinė stotelė
Teikiant kokybiškas konsultacijas augalų apsaugos klausimais ir norint optimaliai naudoti pesticidus (tuo itin suinteresuoti ūkininkaujantys), būtina ligų ir kenkėjų plitimo ir pažeidimo lygio dinaminių stebėjimų informacija. Tai akcentuojama ir 2009 m. spalio 21 d. priimtoje Europos parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2009/128/EB, kuri nustato Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo. Direktyvoje teigiama, kad profesionalūs naudotojai būtų informuoti ir turėtų tinkamus įrankius, leidžiančius stebėti žaladarių plitimą ir priimti sprendimus, bei galėtų konsultuotis integruotos kenkėjų kontrolės klausimais (14 str. 2 punktas).
LŽŪKT nuo 1999 m. pradėjo įgyvendinti ligų ir kenkėjų plitimo dinaminių stebėjimų sistemą Lietuvoje. Siekiant nustatyti, kada pradėti naudoti chemines apsaugos priemones, nuolat stebimas kenkėjų ir ligų plitimas. Dinaminiai stebėjimai vykdyti pagal Lietuvos žemdirbystės instituto mokslo darbuotojų parengtą ir Lietuvai artimesnėse Europos Sąjungos šalyse taikomą žalingų organizmų apskaitos metodiką.
Iki 2006 m. apskaitos atliktos 33 rajonų lauko augalų pasėliuose. Atlikta apie 7550 apskaitų. Be to, įvertinta žieminių javų ir rapsų pasėlių būklė rudenį ir pavasarį. Gauti objektyvūs ir nešališki duomenys skelbti internete, spaudoje ir per radiją, informaciniai pranešimai siųsti į seniūnijas.
LŽŪKT atlikti lauko augalų dinaminiai stebėjimai
Konsultavimo tarnyba, suprasdama lauko augalų ligų ir kenkėjų plitimo prognozių svarbą žemdirbiams ir valstybei, 2010 m. vėl atnaujino ligų ir kenkėjų plitimo dinaminius stebėjimus.
Per 2010–2011 m. atliktos 355 apskaitos, kas savaitę augalų vegetacijos metu vykdytos žieminių ir vasarinių kviečių, miežių, žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose. Be to, stebėti bulvių, cukrinių runkelių, pupų ir žirnių pasėliai ir fiksuota ligų bei kenkėjų plitimo pradžia. Pastebėjus pirmuosius ligų ar kenkėjų pažeidimus, žemdirbiai buvo operatyviai informuoti portale agroakademija.lt.
Tikslesnei ligų ir kenkėjų prognozei atlikti 2011 m. įsigyta meteorologinė stotelė su moduliais, kurios duomenys tikslinami atliekant apskaitas pasėliuose.
Meteorologinėje stotelėje įdiegti augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliai, leidžiantys prognozuoti ligų ir kenkėjų išplitimą javų ir rapsų vegetacijos laikotarpiu ir laiku informuoti žemdirbius.
Ligų ir kenkėjų plitimas pasėliuose bus prognozuojamas ir 2012 metais.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai
Šiuo metu Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 260 pavadinimų cheminių medžiagų, saugančių augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai, suprasdami, kad sparti žemės ūkio pažanga, šiuolaikinės ir nuolat tobulėjančios augalų auginimo technologijos yra glaudžiai susijusios su chemine augalų apsauga, tik reikia atsirinkti veiksmingiausią ir tinkamiausią, pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos augalų apsaugos produktų registraciją, parengė ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO AUGALŲ PESTICIDŲ KATALOGO elektroninę versiją. Naudotis katalogu, paskelbtu portale www.agroakademija.lt, gali visi Konsultavimo tarnybos klientai, pasirašę konsultavimo paslaugų teikimo sutartį.
Trumpai apie katalogą
Katalogas skirtas žemės ūkio veiklos subjektams, naudojantiems augalų apsaugos produktus profesionaliajam naudojimui. Leidinyje pateikti registruoti augalų apsaugos produktai, suskirstyti pagal augalus: javų, bulvių, runkelių, rapsų, linų, kukurūzų, grikių, žolių, daržo, gėlių ir dekoratyvinių augalų, sodų, braškių, miškų. Lentelėse rasite informacijos apie augalų apsaugos produktų normas, sužinosite, kurie iš jų skirti pasėlių, sodo ir miškų apsaugai nuo ligų, kenkėjų ar piktžolių. Galbūt Jums bus naudinga sužinoti, kokie ir kam naudojami biologiniai preparatai, inhibitoriai, defoliantai, sandėlių dezinfekcijos produktai, fumigantai, dezinfekcijos priemonės, repelentai?
Kataloge galėsite perskaityti išsamesnį dominančio augalo apsaugos produkto aprašą: kokiems dar augalams jis yra skirtas ir kiek kartų per sezoną produktą galima naudoti, kokią tirpalo normą reikėtų paruošti, kokios purškimo metu turėtų būti meteorologinės sąlygos, jo maišymas su kitais produktais, kokia jo įtaka vėliau auginamiems augalams ir kitą svarbią informaciją, susijusią su augalu, dirva, aplinka.
O gal abejojate, kada iki derliaus nuėmimo leidžiama pasėlius purkšti paskutinį kartą? Į šį ir kitus klausimus rasite atsakymus, jei pasinaudosite „Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogu“. Informacija apie augalų apsaugos produktus pagal augalus bus peržiūrima ir nuolat atnaujinama.
Konsultavimo tarnyba Pesticidų katalogą yra išleidusi 2000 ir 2005 metais.
Taigi belieka palinkėti tinkamiausio pasirinkimo. Juk sėkmė – tai pasirinkimas visose gyvenimo srityse.
LŽŪKT inf.
