Rokiškio biuras

Kaip pas mus atvykti?

Kauno g. 7,
42115, Rokiškis
Tel. (8 458) 31 008, 31 335
Faks.(8 458) 31 335

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Birutė Spundzevičienė Gyvulininkystės konsultantė (8 458) 31 008 8 612 37 820
Renata Kibildienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 458) 31 335 8 640 23 088
Jurgita Sadauskienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 458) 31 335 8 620 15 405
Dovilė Joneliūkštienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 458) 31 335 8 612 02 786
Liolė Buidovienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 458) 31 335 8 655 56 570
Vaclovas Tička Augalininkystės konsultantas (8 458) 51 173 8 650 73 391
Asta Urbonienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 458) 31 008
Rasa Jurkštienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 458) 31 335
Valda Blinova Ekonomikos konsultantė (8 458) 31 335 8 612 37 786

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Rokiškio rajono biure šiuo metu dirba Valda Blinova, Renata Kibildienė, Birutė Spundzevičienė, Dovilė Joneliūkštienė, Liolė Buidovienė, Vaclovas Tička, Asta Urbonienė ir Rasa Jurkštienė.

Tvarkoma apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Renatą Kibildienę, Dovilę Joneliūkštienę, Liolę Buidovienę, Astą Urbonienę ir Rasą Jurkštienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
  Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.  

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro konsultantes Valdą Blinovą ir Liolė Buidovienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, nuolat tobulina  kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantės atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos gyvulininkystės paslaugos

   Norint, kad laikomi gyvuliai būtų sveiki ir produktyvūs, reikia pasirūpinti jų gerove, įsitikinti, kad jiems duodamas pašaras subalansuotas ir atitinkantis jų poreikius. Biure dirbanti gyvulininkystės konsultantė Birutė Spundzevičienė įvertins ūkyje turimų pašarų kiekį ir kokybę, išanalizuos skirtingų gyvulių grupių produktyvumą ir poreikius, kompiuterine šėrimo programa parengs šėrimo planą. Be to, konsultantė stebės gyvulių produktyvumo kitimą, analizuos priežastis ir ras kritinius taškus, dėl kurių nepasiekiamas lauktas rezultatas. Ji pateiks išvadas ir rekomendacijas, kaip išvengti šėrimo klaidų užtikrinant santykį tarp gyvulių sveikatingumo, produktyvumo didinimo ir ekonomiško pašarų panaudojimo, GPS aparatu patikslins deklaruojamų pasėlių plotus.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantas Vaclovas Tička žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

   „Mūsų žinios, o ūkininkų sėkmė“, – sako biuro konsultantai ir yra pasirengę Jums patarti. Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Rokiškio r. biuro konsultantai (iš kairės) sėdi: Liolė Buidovienė, Birutė Spundzevičienė, Valda Blinova, stovi: Asta Urbonienė, Vaclovas Tička, Rasa Jurkštienė, Renata Kibildienė, ir Dovilė Joneliūkštienė. 2017

Rokiškio rajone vyko renginys „Geriausias melžėjas 2017“
2017-08-30

Respublikinis švietėjiškas renginys „Geriausias melžėjas 2017“ Rokiškio rajone pavyko puikiai. Tai organizatorių: LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro, rajono Ūkininkų sąjungos ir savivaldybės, ūkio šeimininkų Dainiaus ir Vitos Lūžų ir gausaus rėmėjų būrio nuopelnas. Juos jungė bendras tikslas – pagarba atsakingai dirbantiems melžėjams ir noras skatinti juos tobulėti.

Varžėsi net 11 Rokiškio rajono gyvulininkysės ūkiuose triūsiačnių melžėjų

Šventinį renginį pradėjusios Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkė, kooperatyvo „Eko Tikslas“ valdybos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio rajono biuro vadovė Birutė Spundzevičienė džiaugėsi, kad varžytuvėse dalyvauja gausus būrys darbščių rajono melžėjų, o juos palaikyti atvyko tikrai daug sirgalių ir renginio rėmėjų.

Šventės dalyvius sveikina iš kairės: Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkė, kooperatyvo „Eko Tikslas“ valdybos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio rajono biuro vadovė Birutė Spundzevičienė

Sveikino rėmėjai ir svečiai

Dalyvius sveikinę renginio rėmėjai ir svečiai akcentavo, kad kokybiškas pienas yra pieno ūkio sėkmės garantas. Taigi melžėjo darbas labai svarbus, nuo jo profesionalumo daug priklauso pieno kokybė. „Šis renginys – puiki galimybė pasisemti žinių, kaip pagaminti kokybišką pieną ir taisyklingai pamelžti karves“, – sakė renginio generalinio rėmėjo, kooperatyvo „Pienas LT“ pieno plėtros vadovas Genadijus Vorobjovas, kvietęs renginio metu diskutuoti apie kooperaciją ir pieno ūkį.

Sėkmės linki Rokiškio r. savivaldybas meras Antanas Vagonis

Diskutuota apie pieno ūkių problemas

Organizatoriai pasistengė, kad diskusija vyktų. Kol melžėjos varžėsi teorinėje ir praktinėse rungtyse, kiti renginio dalyviai apie gyvulių sveikatos ir kitas pieno ūkiuose iškylančias problemas diskutavo su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertu Vytu Gudaičiu ir AB „Kauno grūdai“ konsultante technologe Rolanda Karaziniene, bendravo su paslaugas pristatančiais komercinių firmų atstovais.

AB „Kauno grūdai“ konsultante technologė Rolanda Karazinienė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis sulaukė daug klausimų

Pagerbti dalyviai

Įtemptas varžytuvių dalyvių darbas tęsėsi iki popietės. Po to nusidriekė sveikintojų eilė. Pirmoji vieta atiteko Editai Mackuvienei (A. Mackaus ūkis), antroji – Rimai Gagiškienei (P. Šedžio ūkis), trečioji buvo Sigita Tubelytė (ŽŪB Lailūnai). Jas pasveikinti atvykęs LR Seimo narys Jonas Jarutis sakė: „Reikia didžiuotis šiais žmonėmis, kurie pasirinko tokį sunkų darbą. Tik jų dėka ant mūsų stalo atsiranda daugelis kasdienių produktų.“

Tikrinamos teorinės žinios

Melžimo rungčiai ruošiasi Rima Gagiškienė

Nugalėtojos iš kairės: Sigita Tubelytė (ŽŪB Lailūnai), Rima Gagiškienė (P. Šedžio ūkis) ir Edita Mackuvienė (A. Mackaus ūkis)

Organizuojant renginį daug prisidėjo LŽŪKT Rokiškio r. biuro konsultantai iš kairės: tupi Dovilė Joneliūkštienė, Vaclovas Tička, stovi Rasa Jurkštienė, Valda Blinova, Liolė Buidovienė, Birutė Spundzevičienė ir Renata Kibildienė

Puikią nuotaiką kūrė šventiniai akcentai – skaniausio sūrio rinkimai, koncertas, viktorina, atrakcijos, konkursai ir vaikams, ir vyresniems.

LŽŪKT informacija

Dviejų kartų kelias – ekologinis pieno ūkis
2017-08-30

Vitos ir Dainiaus Lūžų ūkyje, Strepeikių kaime (Rokiškio r.), šurmuliavo gausus būrys žmonių, atvykusių į respublikinį renginį „Geriausias melžėjas 2017“. Jaunieji ūkininkai Vita ir Dainius sutiko juos priimti į savo ekologinį pieno ūkį, kurio pradininkė Dainiaus mama, Rokiškio rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė.

Savo ūkyje sutikę organizuoti rajono melžėjų varžytuves, Dainius ir Vita įsitikinę, kad melžėjoms būtina tobulinti kvalifikaciją. Pasak Vitos, tokie konkursai labai reikalingi, nes melžėjai pamato, kokias daro klaidas, pasimoko iš kitų.

Dalia Lūžienė-Malijonienė akcentavo, kad nuo melžimo proceso daug priklauso pieno kokybė, o atsižvelgiant į ją mokami pinigai už pieną. Žinoma, ne vien jie svarbūs. Melžimas turi įtakos ir karvių sveikatai. „Anksčiau melžėjų varžytuvės būdavo regioninės, o man labai norėjosi, kad kuo daugiau mūsų rajono melžėjų juose dalyvautų, kad mūsų ūkininkams būtų didesnė nauda. Tokiuose renginiuose melžėjos tobulėja. Svarbu parodyti, kad jų darbas labai svarbus. Čia kaip eismo taisyklės. Vairuodami mašiną gal ir ne visada jų laikomės, o turime žinoti. Taip ir melžėja turi žinoti, kaip reikia teisingai melžti karvę. Kai žinos, tai ir norėsis taip pamelžti“, – vaizdžiai palygino Dalia.

Ekologinis ūkininkavimas tapo gyvenimo būdu tiek marčiai Vitai Lūžei, tiek anytai Daliai Lūžienei-Malijonienei

Visada rūpėjo ekologija

Dalia Lūžienė-Malijonienė pasakojo, kad ekologiškai ūkininkauti pradėjo vieni iš pirmųjų rajone, kai dar Lietuva nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą. Ūkį pirko už milijoną litų. Tuo metu buvo didžiulė pinigų suma. Šiemet jau paskutiniai paskolos mokėjimo metai. Visos didžiosios investicijos skirtos ūkiui. Naudojosi ES parama, pati gilinosi į taisykles, pildė paraiškas. „Ekologiniu ūkininkavimu susidomėjau prieš 15 metų. Rokiškyje buvo suorganizuoti ekologiniai kursai. Dėstė profesoriai ekologai Vanda Žekonienė, Bronius Bakutis, Antanas Svirskis, dabartinis mūsų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Ir taip mane „užkabino“, nes aš visą laiką domėjausi sveika gyvensena, darnių ryšių su gamta puoselėjimu. Visada galvojau apie sveiką maistą, karvutę laikiau nuo pat jaunystės. Vaikai valgė savus pieno produktus, mėsą, kiaušinius. Tie kursai buvo postūmis. Į juos ėjau dėl smalsumo, negalvojau apie jokį ekologinį ūkininkavimą, o klausydama supratau, kad mes viską darome ekologiškai, tik reikia įsigilinti į taisykles ir galimybes,“ – apie ekologinio ūkininkavimo pasirinkimą kalbėjo Dalia.

Iš prigimties ekologe savo anytą pavadinusi Vita sakė, kad su Dainiumi seka jos pėdomis. „Vyro mama pradėjo ekologiškai ūkininkauti, kol dar nebuvo išmokų už ekologinį ūkininkavimą. Jai svarbi pati ekologiškumo idėja. Ne dėl išmokų, o kad turėtų ekologišką produktą ir kitam galėtų pasiūlyti. Mums taip pat tai labai svarbu. Patys auginame tris vaikus, norime, kad jie augtų valgydami sveiką maistą“,– sakė Vita.

Plėtojamas mišrus ekologinis ūkis

Pradžioje ūkyje augintos avys ir nedidelė banda pieninių karvių. Didėjant karvių bandai ir sėkmingai dirbant kooperatyvui „EKOTikslas“, avių atsisakyta. Naują fermą pastatyti reikalingos didžiulės investicijos, o turimose vos telpa ūkyje laikomos karvės ir jų prieauglis. Avims nebeliko vietos. Pasikeitė ir rinkos situacija. Lietuvoje pradėjus didėti avių skaičiui, avienos poreikis taip sparčiai nedidėja, todėl ėrienos ir veislinių avių kaina krito, nebeapsimokėjo jų auginti. Tuomet ir nuspręsta pasirinkti tai, kas labiau apsimoka – ekologinį pieno ūkį.

Langas į ekologinį Vitos ir Dainiaus Lūžų ūkį

Sudėjus jaunųjų ūkininkų ir Dainiaus mamos Dalios žemes, ūkis šiuo metu – apie 300 hektarų. Jame melžiama 60 karvių, auginamas prieauglis. Pasak Vitos, ekologiškai ūkininkauti lengviau, kai ūkis mišrus. „Neturėtume gyvulių, neturėtume natūralios trąšos, būtų sunkiau su ekologiniu ūkininkavimu“, – sakė jaunoji ūkininkė. Veršelius ūkininkai augina savo bandai, o kas brokuojama, parduoda supirkėjams. „Šiuo metu dar retai kas vertina ekologiškai užaugintą mėsą ir kainą siūlo tą pačią“,– sakė Vita.

Ūkio laukuose auginami kvietrugiai, kukurūzai, žirniai, miežiai, rugiai. Pasak jaunosios ūkininkės, kvietrugių sėjama daugiau, nes geras pašaras. Žirnių lieka ir pardavimui. Gyvuliams reikia mišinių, vien baltymų neduosi. Savame ūkyje užauginto derliaus pakanka ir gyvulių pašarams, ir sėklai. „Pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles sėklą reikia atnaujinti. Jau atnaujinome grikių, žirnių, miežių, o šiemet ruošiamės atnaujinti kvietrugių ir avižų sėklą. Atsiradus tokiam reikalavimui, reikalingos didelės investicijos ir labai trumpas laikas sėklai atnaujinti. Kai jos poreikis didelis, nes visi ekologiniai ūkiai pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles turi atnaujinti, išauga sertifikuotos sėklos kaina. Sėti sertifikuotą sėklą pagal galimybes ir poreikį stengiamės nuo ūkininkavimo pradžios, nes įsitikinome, kad pasėliai sveikesni ir derlius didesnis“,– įžvalgomis dalinosi Vita.

Keičiantis klimatui, kai tiek daug lyja, didžiausia problema – grūdų džiovinimas. Šiuo metu ūkininkai naudojasi iš kaimyniniame rajone ūkininkaujančio draugo skolinta džiovykla. „Jis neturi patalpų, o mes – džiovyklos. Todėl vieni kitiems padedame. Žinoma, išdžiovinti dviejų ūkių grūdus nėra paprasta, todėl kitais metais galvojame įsigyti savo džiovyklą“, – apie planus kalbėjo Vita. Ūkininkai spėja prisitaikyti prie ekologiniams ūkiams keliamų reikalavimų, nes yra pasidalinę darbus. „Anyta daugiau atsakinga už ūkio dokumentaciją, ekologinio ūkio pasėlių sėjomainą,  trešimą, o mes su vyru – už darbų organizavimą. Kai pasidalini pareigas, daug paprasčiau“,– apie darbų pasidalijimą kalbėjo jaunoji ūkininkė. Ji pripažįsta, kad po truputį mokosi perimti iš anytos kai kuriuos darbus. Jau trečius metus registruoja bandos įvykius, ženklina veršelius, stebi bandos sveikatingumą.

Ekologinių ūkių taisyklės vis papildomos. Dalia Lūžienė-Malijonienė teigiamai vertina pokyčius. Pasak jos, jų reikia, kad ir mažesniam, ir dideliam ūkiui būtų sudarytos galimybės ekologiškai ūkininkauti. „Labai sunku priimti tokias taisykles, kad tiktų visiems. Lengva valdžią apšaukti, kad nesąmones padarė. Ar mes įsigilinome. Didysis traukia į save, o mažasis – į save“, – svarstė Dalia. Pasak jos, didesnis visada daugiau galimybių ir jėgų bei laiko randa, o kas apgins mažesnio ūkio interesus ir galimybes, kai pats ūkininkas turi ir dokumentaciją pildyti, ir darbus nudirbti. Taisyklių pasikeitimai daugiausia įtakos turi mažesnių ūkių savininkams, nes jiems sunkiau prie jų prisitaikyti.

Privalumas – kooperacija

Ūkis priklauso kooperatyvui „EkoTikslas“, kurį drauge su kitais bendraminčiais įsteigė Dalia Lūžienė-Malijonienė. Pasak Vitos, kooperacija naudinga dėl kainos. Už pieną mokama daugiau. Taip pat ekologinių grūdų kaina aukštesnė. Kai esi kooperatyvo narys, pienas pristatomas ir į užsienio šalis. Jo kokybė labai svarbi, nes supirkėjams reikia kokybiško pieno. Toli transportuojamam pienui keliami dideli kokybės reikalavimai. Kiekviena supirkimo įmonė atsiskaito už parduotą pieną pagal nustatytus rodiklius, nurodo, kiek piene gali būti somatinių ląstelių, bakterijų. Pagal tai mokami pinigai. „Pagal pieno kokybės rodiklius mes ir melžėjoms atlyginimą mokame, kad jas skatintume tobulėti. Čia mūsų su vyru idėja,“ – sakė Vita.

Ūkininkai noriai buriasi į kooperatyvą. Jam priklausančių ūkių jau yra Kupiškio, Anykščių, Ukmergės, Alytaus rajonuose. Kooperatyvo „EkoTikslas“ nariai pieną parduoda AB „Rokiškio sūris“ ir dalį išveža į Lenkiją. Pasak Dalios, būtų ir dar daugiau norinčių, tik reikia tiek pieno, kad pienovežiui apsimokėtų važiuoti. Čia jau atsiranda problema – ūkių mažai ir išsidėstę pakankamai dideliu atstumu. „Šiuo metu yra daug norinčių ir kituose rajonuose. Kai kurie ūkiai anksčiau sertifikavo tik augalininkystę, o dabar sertifikuoja ir gyvulininkystę. Taigi jie yra pereinamojo laikotarpio, dar neturi sertifikatų. Tikimybė, kad kažkada gaus, yra. Ir galbūt prisijungs prie mūsų, nes kainos geresnės. Nors dabar ir AB „Rokiškio sūris“ kainos neblogos“, – apie galimą kooperatyvo plėtrą kalba Dalia.

LŽŪKT konsultantai gali padėti

Rokiškio rajono žemės nenašios. Čia dirbantys ūkininkai negali lygiuotis su Pakruojo, Kėdainių ar Panevėžio rajonuose ūkininkaujančiais. Yra kalnuotų vietovių, daugiau tinkamų gyvulininkystei, nors daug ir augalininkystės ūkių. „Mūsų ūkininkams reikia nuolat mąstyti, kad būtų rezultatai. Neužtenka trąšas išberti. Kuo grūdo savikaina mažesne, tuo ūkininko piniginė pilnesnė. Žmogus, kur bebūtų, turi ieškoti pačių geriausių sprendimų. Daug problemų dėl drėgmės, sugadino derliaus kokybę. Derliai nebuvo maži – 5– 6 t iš hektaro. Dalį pasėlių apsėmė. Žmonių renginyje būtų dar daugiau, bet daugelis tebekulia javus. Su kombainais išdundėjo į laukus. Javapjūtė užsitęsusi. Mes planavome, kad šis renginys bus po javapjūtės“, – sudėtingą šios vasaros situaciją apibūdino rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Pripažinusi, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro paslaugomis naudojasi pakankamai daug ūkininkų, ji pasidžiaugė, kad ekologiškai ūkininkaujantys drąsiai gali kreiptis į Rokiškio r. biuro augalininkystės konsultantą Vaclovą Tičką, turintį ekologinio ūkininkavimo patirties.

LŽŪKT Rokiškio r. biuro vadovė Birutė Spundzevičienė dėkoja ūkininkui Dainiui Lūžui už suteiktą galimybę ūkyje organizuoti rajono melžėjų varžytuves 

„Ekologiniuose ūkiuose daugiau problemų su ligomis. Kaip ją pažinti ir ką daryti. Prieš kelerius metus dryžligė buvo labai pažeidusi miežius. Ir ne tik ekologinius. Žinoma, firmos siūlo savo preparatus, bet ar jų tikrai reikia. Kartais ir ligų, ir kenkėjų yra minimaliai ir tikrai nereikia chemijos, o firmų atstovai stengiasi siūlyti bet kokia kaina, nes iš to gyvena. Ūkininkui labai sunku atsirinkti. Konsultavimo tarnybos konsultantai nešališki. Jie tiria dirvožemį, gyvulių pašarus ir pasako, ko trūksta, o ko per daug. Tai labai svarbu, nes taupomi ūkininkų pinigai“, – sakė Dalia.

LŽŪKT  redaktorė Jolanta Dalia Abarienė

  

Rokiškio rajono respondentinių ūkių 2016 metų duomenų analizė

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) buvo sukurtas 1965 m., kad būtų lengviau vykdyti tuometinę Europos Bendrijos bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Pagrindinė tinklo paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes.

ŪADT  yra  žemės ūkio  gamybinių ir ekonominių duomenų šaltinis. Remiantis jame sukauptais duomenimis, galima atlikti palyginimus ES mastu. Europos Komisija tikrina ir tvarko surinktus duomenis, kad galėtų atlikti jų analizę ir paskelbti.

Užpildyta per 30 anketų

LŽŪKT Rokiškio r. biure 2016 m. užpildyta 31 respondentinio ūkio anketa. Ūkiai skiriasi savo ūkine veikla, dydžiu ir struktūra. Pagal ūkinę veiklą atrinkti 8 augalininkystės ir 23 mišrūs ūkiai.

Rokiškio r. žemės nederlingos, priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti. Analizuojant 2016 m. rajono respondentų derliaus rodiklius, matosi, kad javų derlingumas mažesnis nei  2015 m. (1 pav.). Vidutinis ūkio dydis yra 196,32 hektaro.

1 pav. Augalų derlingumas Rokiškio r. ūkiuose, t/ha

Didžioji dalis rajono respondentų 2016 m. vertėsi gyvulininkyste arba mišria ūkine veikla. Rokiškio r. vienam respondentiniam ūkiui, užsiimančiam pienine gyvulininkyste, teko vidutiniškai 40 pieninių karvių (Lietuvos vidurkis 2015 m. buvo 4,1). Viename ūkyje laikomos 242 karvės. Tai didžiausias rajono pienininkystės ūkis. Čia primilžis iš karvės buvo didžiausias ir siekė 6,14 t, rajono respondentinių ūkių vidutinis primilžis – 5,12 tonos. Tai rodo, kad rajono pienininkystės ūkiai siekia Lietuvos vidurkį, palyginus su 2015 m. (2 pav.).

2 pav. Gyvulininkystės produktų gamyba, t

Bendroji produkcija rodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 115 tūkst. eurų, Lietuvos vidurkis 2015 m. – 29 tūkst. Eur. Daugiausia pajamų gauta už augalininkystės produkciją, įtakos turėjo aukštesnės supirkimo kainos.

3 pav. Bendrosios produkcijos struktūra ūkyje 2016 m.

Gamybinės veiklos pelnas rodo galutinį ūkio veiklos finansinį rezultatą. Rokiškio r. 2016 m. nuostolingai ūkininkavo 19 respondentų iš 31(61 proc.).

Apibendrinti finansiniai respondentinių ūkių rodikliai

Siekiant nustatyti Rokiškio r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumą 2016 m., apskaičiuoti finansiniai rodikliai pateikti lentelėje.

Lentelė. Vidutiniai rajono respondentinių ūkių 2016 m. finansiniai rodikliai

Kapitalo pakankamumas rodo, kiek turto ūkis įsigijo nuosavomis lėšomis. Rokiškio r. 2016 m. vidurkis gana aukštas – 81,60 proc., jis beveik nesiskiria nuo šio Lietuvos respondentinių ūkių rodiklio 2015 metais.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis.

Bendrasis mokumas reiškia ūkio galimybes, esant būtinybei, trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Rokiškio r. respondentiniuose ūkiuose bendrojo mokumo rodiklis 2016 m. labai aukštas (41,17 Eur), palyginus su 2015 m. Lietuvos vidurkiu (4,38 Eur). Vadinasi, rajono ūkininkai gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu.

Grynasis pelningumas – vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Jis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Rokiškio r. 2016 m. šis rodiklis neigiamas (– 0,28). Tai rodo, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos pakankamai žemos, o gamybos išlaidos padidėjusios.

Parengta pagal Rokiškio r. 2016 m. respondentinių ūkių analizę.

Rokiškio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Renata Kibildienė,
tel.: (8 458) 31 335, 8 640  23 088