Skuodo biuras

Kaip pas mus atvykti?

Birutės g. 20,
98115, Skuodas
Tel. (8 440) 73 501
Faks.(8 440) 73 501

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Karolina Mitkuvienė (Laikinas nedarbingumas ) Gyvulininkystės konsultantė (8 440) 73 501 8 612 02 798
Vilija Matyžiūtė Augalininkystės konsultantė (8 440) 73 501 8 640 23 683
Gedruda Katkuvienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 440) 73 501 8 612 02 759
Nijolė Stanevičienė Ekonomikos konsultantė (8 440) 52 718 8 616 80 825
Laima Mickienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 440) 52 718 8 652 48 522
Živilė Bagočienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 440) 52 718 8 652 47 112
Sigita Skarienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 440) 52 718 8 612 13 410

Šiuo metu vadovą pavaduojantis darbuotojas : Nijolė Stanevičienė
Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Skuodo rajono biure šiuo metu dirba  Gedruda Katkuvienė,  Nijolė Stanevičienė, Laima Mickienė, Sigita Skarienė, Karolina Mitkuvienė ir Vilija Matyžiūtė.

Tvarkoma buhalterinė apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į  Gedrudą Katkuvienę, Laimą Mickienę ir Sigitą Skarienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas.          Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
  Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.  

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro konsultantes Nijolę Stanevičienę ir Sigitą Skarienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
  Konsultantės atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses. 

Teikiamos gyvulininkystės paslaugos

   Norint, kad laikomi gyvuliai būtų sveiki ir produktyvūs, reikia pasirūpinti jų gerove, įsitikinti, kad jiems duodamas pašaras subalansuotas ir atitinkantis jų poreikius. Gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė įvertins ūkyje turimų pašarų kiekį ir kokybę, išanalizuos skirtingų gyvulių grupių produktyvumą ir poreikius, kompiuterine šėrimo programa parengs šėrimo planą. Be to, konsultantė stebės gyvulių produktyvumo kitimą, analizuos priežastis ir ras kritinius taškus, dėl kurių nepasiekiamas lauktas rezultatas. Ji pateiks išvadas ir rekomendacijas, kaip išvengti šėrimo klaidų užtikrinant santykį tarp gyvulių sveikatingumo, produktyvumo didinimo ir ekonomiško pašarų panaudojimo, GPS aparatu patikslins deklaruojamų pasėlių plotus.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantė Vilija Matyžiūtė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Mūsų stiprybė – vienybėje“, – sako biuro konsultantai ir yra pasirengę Jums patarti. Skuodo r. biuro konsultantai (iš kairės) sėdi: Gedruda Katkuvienė, Laima Mickienė, Nijolė Stanevičienė, stovi: Sigita Skarienė, Karolina Mitkuvienė ir Vilija Matyžiūtė. 2017 

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

 

Į Skuodo rajoną sugrįžo melžėjų varžytuvės
2016-06-21

Dirbant šiuolaikinėje fermoje reikia nemažai žinių ir kruopštumo. Tuo galėjo įsitikinti skuodiškiai praeitą savaitę po 9-erių metų pertraukos vėl atvykę į svetingą ir pažangų Danutės ir Ričardo Jakumų  pieno ūkį (Prialgavos k., Skuodo r.), kur startavo pirmasis šiemet rajoninis „Geriausi melžėjai 2016“ konkursas. Išbandyti savo žinias bei įgūdžius buvo pakviestos 7 Skuodo rajono ūkiuose dirbančios melžėjos, o priėmusios šį iššūkį nesigailėjo – varžytuvės dovanojo ne tik daug gerų įspūdžių, bet ir krūvą dovanų, kuriomis, susumavus ir paskelbus rezultatus, buvo apdalinta kiekviena dalyvė.

Nors per konkurso organizavimo metus (paskutinį kartą Lietuvoje melžėjų varžytuvės rengtos 1989 m., po to buvo daugiau nei 10 m. pertrauka, atgaivintos 2000 m.) dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio melžėjų, iš kurių šiandieną suformuotume melžėjų svajonių komandą, vis tik kvalifikuotų specialistų, kuriems būtų galima patikėti itin produktyvias melžiamų karvių bandas, šalyje trūksta. „Gauti sąžiningą, patikimai dirbančią melžėją yra problema. Todėl ir varžytuvių pagrindiniai tikslai – tobulinti melžėjų profesinį meistriškumą. Nuo melžėjos darbo ir atsakomybės daug kas priklauso. Jei melžiama mechanizuotai, užtenka žinoti, kaip aparatas veikia, tešmens paruošimo niuansus. Jei melžimas  automatizuotas, melžiama melžimo aikštelėse, melžėja turi susigaudyti ir automatikoje. Kuo jos daugiau, kuo sudėtingesnė melžimo įranga, tuo didesni reikalavimai keliami ir pačiai melžėjai“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMUVA) Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovas dr. Saulius Tušas.

Melžimas – atsakingas ir žinių reikalaujantis darbas

Tiems, kuriems pažįstamas tik kaimiškas peizažas, melžimo konkursas gali pasirodyti nesudėtingas: atsivedi karvutę, įjungei mygtuką, paleidai melžimo liniją ir pati įranga viską automatizuotai atliks. Nieko panašaus. Teorinė ir praktinė konkurso dalys, užtrukusios bene keturias valandas, parodė, kad ir melžėjos, ir teisėjai triūsė iš peties. Melžėjų teorines ir praktines žinias vertino komisija, vadovaujama  LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovo dr. S. Tušo.

Melžėjos prie Jakumų karvių palinko apie pusę septynių ryto. Teisėjų akivaizdoje kiekviena melžėja pademonstravo, kaip darbui pasirengė pati (apranga, švaros ir higienos paisymas), kaip pasiruošė melžtuvą, po to pusiau automatizuota melžimo sistema turėjo pamelžti karvę jos stovėjimo vietoje, atsakyti į 20 klausimų testą. Teisėjai įvertino, ar dalyvės viską atliko ne tik pagal taisykles, bet ir per tam tikrą rungčiai skirtą laiką. Nustatytas somatinių ląstelių skaičius piene, įvertintas jo kiekis ir švarumas. Pasak vertinimo komisijos pirmininko, galutinis rezultatas, dažnai lemiantis konkurso prizinę vietą, yra pieno kokybė.

„Požiūris į pieno kokybę pasikeitė. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės jau supranta, kad jei melš kokybišką pieną, banda bus sveikesnė, iš karvės gaus daugiau riebesnio ir baltymingesnio pieno. Tai rodo, kad tvarte nėra infekcijos šaltinių“, – gerėjančia pieno kokybės situacija šalyje džiaugėsi vertinimo komisijos pirmininkas S. Tušas.

Jam pritarė ir LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė. Anot konsultantės, ūkininkai jau savikritiškai pradeda žiūrėti į problemas ūkyje, labiau konsultuojasi, norėdami jų išvengti. „Žvilgsnis iš šalies leidžia visapusiškai įvertinti ūkio situaciją. Melžimas – vienas iš faktorių pieno kokybei gerinti. Konsultavimo tarnyba ūkininkus kviečia naudotis gyvulininkystės paslaugomis, tokiomis kaip mobili laboratorija, ūkio technologijų analizė, gyvulių sveikatingumo įvertinimas, subalansuotas gyvulių šėrimo užtikrinimas ir kt. Šios paslaugos apima daug aspektų: ir šėrimą, ir melžimą, ir priežiūrą, ir tvarto mikroklimatą, ir ūkio vadybą. Visus ūkio veiklos niuansus žinoti vienam šeimininkui yra sudėtinga“, – sakė LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė.

Debiutantės sėkmė

Visos konkurso dalyvės – patyrusios melžėjos, ne vienus metus dirbančios pas ūkininkus. Konkurso organizatoriai džiaugėsi, kad Skuodo ūkininkai – žingeidūs, patys domisi naujovėmis ir savo darbuotojus išleidžia tobulintis. Net dvi melžėjas – Nijolę Daniuvienę ir Loretą Razmienę – dalyvauti konkurse paskatino ūkininkas M. Beniušis. Zita Černiauskienė atstovavo renginio šeimininkų ūkiui, Inga Venclovienė – M. Šiliačkuvienės ūkiui, Kristina Jonikienė – Povilo Mitkaus ūkiui, Hijacenta Šverienė – Petro Mitkaus ūkiui, Janina Vaškienė – Z. Mockaus ūkiui.

Bene visos dalyvės tvirtino, kad sudėtingiausia – susitvarkyti su jauduliu, o melžimas yra įprastas darbas. Ūkio šeimininkės Danutės Jakumienės melžėja Zita Černiauskienė paklausta, kas sukasi galvoje bežiūrint, kaip kolegės atlieką rungtį, sakė, kad labai jaudinasi, nors ir savos sienos. „Žinoma, patirtis labai gera. Kitąmet jau nebus baisu, žinosiu, kas ir kaip“, – tikino ūkio melžėja. Anot jos, konkursas turi savų reikalavimų, kurių turi paisyti, pvz., ūkyje įrengta pusiau automatizuota melžimo sistema, melžiama į pieno linijas, o konkurse dirbama su bidonu, tad reikia prisiminti, kaip teisingai viską atlikti.

„Suprantu, kaip jaučiasi Zita. Kai pati dalyvavau pirmą kartą, tai kojos ir  rankos drebėjo, nemokėjau ir bidoniuko surinkti. Zita jau 5-eri metai kaip dirba ūkyje. Kruopši, atsakinga, “ – Danutė giria savo melžėją žiūrėdama, kaip ji dalyvauja melžtuvo sanitarinio apdorojimo rungtyje. O suktis atliekant rungtis reikia greitai – vis laikas tiksi, pvz., melžtuvo sanitarinio apdorojimo rungtį reikia suspėti teisingai atlikti per 4 minutes.

Po pusdienį trukusių įtemptų varžytuvių vertinimo komisija susumavo konkurso dalyvių surinktus balus. Geriausia teorines ir praktines žinias bei įgūdžius pademonstravo pirmą kartą konkurse dalyvaujanti Loreta Razmienė. Anot prizininkės, laimėti tikrai nesitikėjusi, o ir kvietimą dalyvauti priėmusi ne itin noriai. „Pas ūkininkus dirbu tik 1,5 metų, tad viduje kirbėjo abejonės ir nepasitikėjimas. Visada atrodo, kad kiti viską moka geriau“, – šypsodamasi po konkurso prisipažino Loreta. Ji pati laiko kelias karves, kurias melžia rankomis. Pasak prizininkės, gera melžėja yra ta, kuri myli gyvulius, o kai juos supranti, lengviau ir dirbti.

„Bent kartą sudalyvauti konkurse verta. Pamatai savo klaidas, sužinai, ką turi daryti geriau, be to, praplečiamas akiratis, pabendraujame, o tai per darbus kitą sykį ir nėra kada susibėgti. Žinoma, nemažai buvo ir žinomų dalykų, o kai kas ir primiršta, tad puiki proga atnaujinti žinias“, –  konkurso nauda neabejoja Loreta ir linkėjo, kad kitų rajonų melžėjai aktyviai dalyvautų. 

LŪS pirmininkas J. Talmantas ir Konsultavimo tarnybos Skuodo biuras 1-os vietos laimėtojai Loretai Razmienei linkėjo tapti geriausia šalies melžėja.

Pasak LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovo dr. Sauliaus Tušo, dar prieš konkursą dalyvėms buvo organizuota melžimo pamoka, kur aptartos taisyklės, pakartotos teorinės žinios, atsakyta į klausimus. „Mokymų niekad nebūna per daug, – įsitikinęs S. Tušas, – kas susiję su melžimu, pieno gamintojais, elementariausių žinių atnaujinimas kas metus ar 2–3 visuomet duoda didelės naudos. Bendromis pastangomis su LŽŪKT galime pasiekti tą lygį, kad pieno kokybė, melžėjų darbas, meistriškumas tik gerėtų. Ir mus, kaip maisto produktų vartotojus, dar geriau tenkintų“.

Konkurso rezultatai:

Pirmoji vieta – Loreta Razmienė (129, 80 balo)
Antroji vieta – Inga Venclovienė (125, 65 balo)
Trečioji vieta – Zita Černiauskienė (124,40 balo)
Ketvirtoji vieta – Nijolė Daniuvienė (121, 30 balo)
Penktoji vieta – Kristina Jonikienė (119, 50 balo)
Šeštoji vieta – Janina Vaškienė  (117, 55 balo)
Septintoji vieta – Hijacenta Šverienė  (111, 20 balo)

Konkurso „Geriausias melžėjas 2016“ dalyvės (iš kairės) Nijolė Daniuvienė, Loreta Razmienė (1-oji vieta),  Inga Venclovienė (2-oji vieta), Zita Černiauskienė (3-oji vieta), Hijacenta Šverienė, Janina Vaškienė, Kristina Jonikienė su renginio organizatoriais, svečiais ir rėmėjais.

Daugiau kaip dešimtmetį ranka rankon

Varžytuvių rengėjai vienbalsiai tvirtina, kad sunkiausia – rasti pieno ūkio savininką, sutinkantį į savo valdas įsileisti dalyvius ir renginio svečius. Tad yra labai dėkingi Danutei ir Ričardui Jakumams, svetingai atvėrusiems savo pažangaus ūkio duris. Pasak LŽŪKT konsultantės Karolinos Mitkuvienės, Skuode veiklą vykdo stiprūs gyvulininkystės ūkiai, o jų šeimininkai – draugiški ir vieningi. Danutė Jakumienė organizuoti konkursą savo ūkyje sutiko geranoriškai. „Tai – ilgų bendradarbiavimo metų rezultatas. Kai atsiranda pasitikėjimas tarp kliento ir konsultanto, tuomet gali ranka rankon ir kalnus nuversti,“ – sako gyvulininkystės konsultantė.

„Kai atsiranda pasitikėjimas tarp kliento ir konsultanto, tuomet gali ranka rankon ir kalnus nuversti,“ – sako Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė (viduryje) bendradarbiaujanti su  Danute ir Ričardu Jakumais daugiau kaip dešimtmetį.

Ūkio šeimininkė Danutė kelis kartus yra patyrusi varžybų jaudulį: 2007 m., kai melžėjų varžytuvės taip pat buvo organizuotas jos ūkyje, ir 2008 m., kai rungėsi su Kretingos rajono melžėjomis. „Geriausio melžėjo konkursas – pramoga ir poilsis nuo darbo, tai šventė, – įsitikinusi šeimininkė, – šiek tiek gali atsipūsti nuo darbų, kurių pieno ūkyje nestinga.“

Danutė pati yra krimtusi zootechnikos mokslus, tačiau suspėti ir sužiūrėti viską ūkyje sudėtinga, todėl, kai tik 2003 m. užregistravo ūkį, pradėjo bendradarbiauti su LŽŪKT. Konsultantai tvarko ūkio buhalterinę apskaitą, ūkininkė naudojasi gyvulininkystės technologinėmis bei mobilios laboratorijos paslaugomis, konsultacijomis, rengė tręšimo planą.

„Danutė ir Ričardas – labai žingeidūs. Stengiasi diegti naujoves, nuolat dalyvauja mokymuose, seminaruose, drauge su LŽŪKT įgyvendintas ne vienas inovatyvus projektas, todėl ir rezultatai puikūs: pienas – aukščiausios kokybės, karvės sveikos, bendri bandos rezultatai geri, “ – ūkininkams gerų žodžių negaili gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė.

O nuoširdus ir atsakingas darbas įvertintas – svetainėje  puikuojasi per daugiau nei dešimtmetį gauti apdovanojimai: 2008 m. – trečios vietos laimėjimas „Metų ūkis“ konkurse, 2012 m. ir 2014 m. ūkis laimėjęs nominaciją už didžiausią produktyvumą AB „Žemaitijos pienas“ kasmet organizuojamose šventėse, 2013 m. Žemės ūkio ministerijos rengtame konkurse „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis“ nuskinti laurai ir gauta padėka už nuoširdų darbą plėtojant pieninę galvijininkystę bei diegiant inovatyvias technologijas ūkyje, laimėta Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos įsteigta nominacija – Geriausia karvių banda 2015 m. (pagal riebalų ir baltymų sumą). Be to, ūkio šeimininkai yra aktyvūs bendruomenės nariai – yra gavę ne vieną padėką už paramą organizuojant vasaros šventes.

Ūkio pradžia – viena karvė

Pasak Danutės, ūkis kūrėsi labai palengva. „Nemažai ūkininkų veiklą pradėjo kolūkių fermose. Mes pradėjome nuo nulio, turėdami 1 karvę, po to 17. Viską pasiekėme savomis rankomis“, – ūkininkavimo pradžią pamena šeimininkė.
Dabar tradicinio tipo tvarte mūkia 52 karvės, laikoma apie 120 galvijų. Ūkyje įrengta pusiau automatizuota melžimo sistema, melžiama į pieno linijas. Pienas pristatomas į AB „Žemaitijos pienas“. Per metus iš karvės primelžiama apie 8 tūkst./kg pieno. Anot ūkininkės, anksčiau būdavo daugiau. Kai dabar už pieną moka mažai, normuojami ir vitaminų bei mineralų papildai karvėms, todėl ir produktyvumas krenta.

Šeimininkai valdo apie 160 ha žemės, kuriose driekiasi ganyklos, pašarams auginami kviečiai ir miežiai.

Ūkio plėtros šeimininkai neplanuoja, mat viską sumaišė sudėtinga padėtis pieno sektoriuje. „Galvojome, kai vaikai baigs mokslus, plėsti ūkį. Dabar, kai pieno kainos itin žemos, stabtelėjome“, – apie ateities planus užsimena Danutė, – daug investuota, tad ūkio krypties keisti nesinori. Gaila viską mesti ir imtis, pavyzdžiui, augalininkystės, juk vėl reikės nemažų investicijų“.

Užauginti trys sūnūs žemės ūkio verslo nesibaido, tik vyresnysis Giedrius bando laimę svetur. Kiti du sūnūs studijuoja Aleksandro Stulginskio universitete. Marius pasirinko agronomijos mokslus, o Mantvydas, jauniausioji atžala, nutarė išbandyti naująją universiteto programą – sumaniąją gyvulininkystę. Pasak Mantvydo, pasirinkti studijas, susijusias su gyvulininkyste, jo niekas nevertė ir neprašė. „Nuo mažens mačiau, kaip dirbo tėvai, kiek galėjau, tiek padėjau. O kai atėjo laikas rinktis savo kelią, net nekilo mintis rinktis ką nors kitą“, – sako jaunasis ūkininkas, turintis savo žinioje 4 Simentalių veislės mėsinius galvijus. Mantvydas atranda laiko ir aktyviam sportui. Jau kelis kartus Lietuvos rankų lenkimo čempionate yra iškovojęs prizinių vietų. Šiuo sportu, pasak Mantvydo, susidomėjo dar mokykloje ir sportinę formą stengiasi palaikyti iki šiol.

Konkursas vilnys per Lietuvą

Siekiant išsiaiškinti geriausius šalies melžėjus,  rajonuose bus organizuojami dar 8–9 konkursai. Tą pačią savaitę melžėjų varžytuvės vyko Utenos rajone. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais geriausi melžėjai bus renkami Plungėje, Ukmergėje, Pagėgiuose, Radviliškyje bei kituose rajonuose.

Po to, kai konkursas nuvilnys per Lietuvą, rezultatai, pasiekti rajonuose, bus sumuojami ir išrenkamas geriausias šalies melžėjas arba melžėja.

Renginio organizatoriai – LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centras drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Renginį finansuoja LR žemės ūkio ministerija bei rėmėjai.

Daugiau nuotraukų žiūrėkite čia.

Ūkininkavimo mokosi bendradarbiaudami su konsultantėmis
2016-12-01

Kęstutis ir Ingrida Palčiauskai su sūnumi Tautvydu ir dukra Laura ūkininkauja Paparčių kaime, Skuodo rajone. Ūkininkavimo istoriją pradėjo rašyti 1994 metais. Per 22 metus nuo 21 ha ir 1 karvės ūkis išsiplėtė iki 220 ha, jame melžiamos 125 Lietuvos juodmargės. Ūkis – pavyzdinis, ne kartą tapęs respublikinio konkurso „Metų ūkis“ prizinių vietų laimėtoju Skuodo rajone. Ūkio istorijoje – kasdieniai Kęstučio ir Ingridos darbai, tikslai ir svajonės. Pasak ūkio šeimininkų, prie ūkio sėkmės prisidėjo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Skuodo rajono biuro konsultantai.

Šiek tiek prisiminkite ūkininkavimo pradžią?

Ūkininkauti pradėjome „subyrėjus“ bendrovėms. Tada aplink sodybą savos žemės neturėjome. Persikėlėme iš Plungės rajono, o vėliau po truputį pradėjome pirkti. 

Ar visa žemė šiuo metu aplink sodybą?

Ne, yra ir toliau. Tik visada žiūrime, kad sklypas glaustųsi prie sklypo, todėl konsolidacija savaime vyksta. Dar yra galimybių įsigyti žemės. Kasmet stengiamės po kelis hektarus nusipirkti.

Kodėl pasirinkote pieno ūkį, o ne augalininkystės?

Čia žemės nekokios, taip pat ir reljefas – kalnas, pakalnė. Mažiau palankios ūkininkauti sąlygos, netinkamos augalininkystei.

Ką gali žinoti, gal Tautvydas – būsimasis ūkininkas

Tai daugiausia ploto užima ganyklos? Ar dar ką nors auginate?

Auginame 60 ha grūdinių augalų, o likusi dalis – ganyklos ir pievos. Daugelis – kasmet atnaujinamos. Jų užtenka bandos pašarams pagaminti. Dar auginu žirnių. Jau antrus metus susuku juos į rulonus. Puikus pašaras. Tik šiemet sunkoka buvo juos nuimti. Jūsų specialistas Vytas Gudaitis atvykęs į ūkį tyrė pašarus. Sakė, kad kokybė labai gera.

Užsiminėte apie Vytą. Suprantu, kad ūkyje jau teiktos gyvulininkystės mobiliosios laboratorijos paslaugos?

Gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė paprašė pas mus organizuoti lauko dieną. Tada Vytas Gudaitis ir pristatė mobilios laboratorijos galimybes mūsų rajono ūkininkams. Įsitikinau tyrimų nauda. Galima greitai išsiaiškinti problemą. Viena karvė sirgo, bandžiau gydyti, bet situacija negerėjo. Laboratorijoje atlikus tyrimus, tuoj pat sužinojau diagnozę – „stipri“ ketozė. Gydymui leisti pinigų jau nebuvo verta. Šiaip aš pats gydau gyvulius, moku ir į veną suleisti vaistus.

Šaunu, kad biure vėl dirba gyvulininkystės konsultantė. Jos konsultacijos ir paslaugos mums labai svarbios.

Ką galite pasakyti apie karvių bandą? Ar džiugina produktyvumas? Kokias problemas dar reikėtų spręsti?

Auginame Lietuvos juodmarges. Anksčiau telyčias pirkdavome, o dabar užsiauginame patys. Prie gyvulių daugiau būna žmona. Ji labai norėtų, kad visas karves būtų lengva melžti. Dabar yra visokių, kai kurias reikėtų išbrokuoti, bet nusipirkti nėra iš kur. Taip pat dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai kol kas negalime mažinti bandos, turime išlaikyti gyvulių skaičių.

Klausėte apie produktyvumą. Mes karvių labai „nespaudžiame“, per metus iš vienos primelžiame vidutiniškai 8300 kg pieno. Banda kontroliuojama. Tiesa, dabar bandome ją gerinti telyčias sėklindami brangesne sperma.

Prieauglį, telyčias ir užtrūkusias karves ganome atskirai apie 50 ha plote, o melžiamas – rotacijos principu. Jų ganyklos geresnės, suskirstytos į sklypus. Pabūna 2–3 d. ir iš vienos vietos perkeliamos į kitą. Šiuo metu bandoje 125 melžiamos karvės, 60 proc. yra jaunos, 2–3 veršių. Žolė joms turi būti desertinė.

Karvės melžiamos tvarte, 10-ties vietų melžimo aikštelėje. Per parą primelžiama vidutiniškai apie 2 t pieno.

Reikia pasakyti, kad vis didesnė problema – darbuotojai, o be jų išsiversti sudėtinga. Jei anksčiau į skelbimą dirbti melžėja atsiliepdavo kelios dešimtys, šiuo metu – tik kelios. Stengiamės sudaryti joms geras gyvenimo sąlygas. Šiuo metu ūkyje dirba 6 samdomi darbuotojai.

Kadangi situacija vis sudėtingesnė, tenka galvoti apie technologijas, mažinančias rankų darbą. Ūkiai jau įsigyja robotus. Mes su žmona kol kas manome, kad jie neatstos žmogaus. Investicija labai brangi, o jų valdymo patirtis tarp gyvulių augintojų Lietuvoje dar nedidelė. Kiek domėjomės, yra daug problemų.

Inga pasvajoja ir apie galimybę daugiau mechanizuoti veršelių priežiūros darbus. Būtų gerai turėti vieną didelę „mamą“, kuri jais pasirūpintų.

Esate reiklus savo darbuotojams?

Mėgstu tvarką. Man reikia, kad fermoje kiekvieną dieną būtų švaru. Darbuotojai žino pagrindines darbo taisykles ir jų laikosi. O šiaip tai jiems stengiamės sudaryti geras darbo sąlygas, draugiškai bendraujame. Fermoje įrengta vieta, kur drauge su jais prieš darbus išgeriame kavos puodelį, aptariame dienos reikalus, yra ir melžėjos gyvenamasis kambarys. 

Ingrida su Tautvydu tvarkingai prižiūrimoje melžimo aikštelėje, įsigytoje įgyvendinant ES projektą

O namus, fermą už savo lėšas statėte?

Buvo laikotarpis, kai nuolat vyko statybos. Vien į ūkį neinvestavome. Statėmės namą, o fermą kasmet didinome. Kiekvieną vasarą vyko statybos. Statėmės savomis lėšomis. Daug savo rankomis reikėjo padaryti. Taigi tai, ką dabar matote – dviejų dešimtmečių darbo rezultatai, kuriuos įgyvendinti reikėjo nemažai pastangų.

Užsiminėte apie įsipareigojimus Europos Sąjungai.  Ar per du ūkininkavimo dešimtmečius dažnai ryžotės teikti paraiškas paramai gauti?

Paraiškas teikėme nuo pat SAPARD programos. Noriu pasakyti, kad paspirtis ne tik kurti ūkį, bet ir naudotis ES parama buvo iš mūsų rajono Konsultavimo tarnybos biuro. Jei ne konsultantai, kažin, ar būčiau ryžęsis. Ūkininkavimo pradžioje stigo žinių ir, žinoma, laiko. Ūkyje darbas darbą veja, todėl nuo 2001 m. pradėjęs bendradarbiauti su konsultantais, tai sėkmingai darau iki šiol.

Pirmiausia, biure pradėjau tvarkyti ūkio apskaitą. Nors konsultantės keitėsi, nesiblaškiau, likau ir paslauga naudojuosi iki šiol. Su konsultantėmis radome bendrą kalbą, niekada neturėjau problemų nei dėl ūkio apskaitos, nei dėl europinių projektų. Moterys dirba operatyviai ir kruopščiai, yra paslaugios, paprastai ir draugiškai bendrauja.

Noriu pasakyti, kad visos paraiškos paramai gauti, kurias rengiau su ekonomikos konsultante Nijole Stanevičiene, buvo patvirtintos. Aš nesiekiu milijoninės paramos. Naudojuosi „supaprastinta“, bet kiek įmanoma daugiau. Su Nijole pasitariu dėl galimybių ir vėl teikiu paraišką. Yra ūkininkų, kurie eina į privačias įstaigas, o aš esu prieraišus žmogus, nenoriu keisti. Svarbu dar ir tai, kad konsultantė sutvarko visus dokumentus nuo paraiškos pateikimo iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

Tautvydas, Ingrida ir Kęstutis Palčiauskai su Skuodo r. biuro konsultantėmis Gedruda Katkuviene (viduryje)ir Nijole Stanevičiene (dešinėje)

Nuo 2010 m. paraiškas paramai gauti teikiau vos ne kasmet. Tais metais įsigijau ritinių presą vyniotuvą, apverčiamąjį plūgą, puspriekabę platformą, puspriekabę grūdams, o 2011 m. – traktorių. 2013 m. pavyko gauti paramą karvidės įrangai. Įsigijome pašarų maišytuvą dalytuvą, eglutės tipo melžimo aikštelę, pieno aušintuvą. Įsirengėme 2000 kubų skysto mėšlo rezervuarą. Pernai taip pat pavyko gauti paramą ir įsigyti srutvežį, pakabinamą šienapjovę, priešsėjinius sunkiuosius dirvos tankinimo volus su lygintuvu. Nusprendę pagerinti karvių sąlygas tvarte, kaip žmona juokauja, įrengėme joms SPA: paklojome čiužinius, įrengėme siūbuojantį šepetį. Pasirūpinome ir veršelių gerove. Šiemet taip pat teikiau paraišką. Ir vėl pasiekė džiugi žinia – remiamas teleskopinio krautuvo įsigijimas.

Kalbant apie apskaitą, labai svarbu tai, kad viskas atliekama laiku, niekada nesu vėlavęs atlikti reikalingų mokestinių įsipareigojimų. Blogiausiu atveju aš pats būnu kaltas, jei pradelsiu, bet iš ūkio apskaitą tvarkančios Gedrudos Katkuvienės iš karto gaunu žinią, kad reikia pervesti tiek ir tiek, tam ir tam. Su Gedruda esu sudaręs sutartį atstovauti mane Mokesčių inspekcijoje. Taip pat man labai svarbu, kad biure garantuotas ūkio buhalterinių duomenų saugumas.

Galiu pasakyti, kad biuras – antrieji namai. Konsultantės suteikia visą reikalingą informaciją. Visada malonu pas jas užeiti.

Gyvuliai – Ingridos rūpestis

Ar galite pasakyti, kad jau išmokote visą ūkininkavimo abėcėlę?

Manau, kad konsultantėms padedant, jau esu ties Z raide. Visada yra dar ką tobulinti. Atrodo, jau apsitvarkėme, o nusiperki hektarą žemės ir vėl viskas nuo pradžių – kelmus rauti, krūmus kirsti, akmenis iškasti, žemę perkasti reikia.

Per du dešimtmečius jau susiformavo gyvenimo būdas, todėl reikia dirbti toliau, nėra kur dingti. Be to, esame įsipareigojimų prisiėmę. Projektai šiuo metu visi baigti, bet reikia išlaikyti ūkio lygį. Kol kas nežadu nieko keisti. Karvidė nauja, šalia namų. Karvėms vietos užtenka. Tiesa, pavasariop galvoju apie priestatą prieaugliui.  Štai sugalvojau prie namų tvenkinį išsikasti, rytoj dar kažko reikės. Jei programos bus, pagal galimybes vėl dalyvausime. Dirbsime toliau, nes žemės ūkyje pabaigos nebus.

Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė

 

Skuodo rajono respondentinių ūkių 2016 metų veiklos rezultatai

Europos Sąjungos (ES) ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Į Lietuvos ŪADT iš visų Lietuvos rajonų patenka ir analizuojami skirtingo ūkininkavimo tipo ir ekonominio dydžio ūkiai.

Skuodo r. 2016 m. atrinkti ir išanalizuoti 24 ūkių duomenys, iš jų 6 augalininkystės ir 18 gyvulininkystės ūkių. Vidutinis bendras valdomos žemės plotas 2015 m. buvo 86,83 ha, 2016 m. padidėjo ir sudarė 116,20 ha, o Lietuvos mastu 2015 m. – 42,4 hektaro.     

1 pav. Bendras ūkių žemės plotas, ha

Bendras Skuodo r. respondentinių ūkių valdomos žemės plotas 2016 m. – 2788,85 hektaro. Apibendrinus rezultatus, matyti, kad Skuodo r. vyrauja vidutinio dydžio ūkiai, o Lietuvoje – smulkūs. Palyginę 2015 m. ir 2016 m. duomenis, matome, kad ūkiai Skuodo r. stambėja, plečiasi. Kitoje diagramoje matyti, kaip kito vidutinis žemės ūkio augalų derlingumas.

2 pav. Vidutinis žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Palyginus 2015 m. ir 2016 m. Skuodo r. respondentinių ūkių rapsų derlingumą, 2016 m. jis padidėjo 2,14 t/ha, o kvietrugių – 0,58 t/ha. Bulvių derlingumas sumažėjo 2,77 t/ha. Lietuvos mastu atitinkamai padidėjo rapsų ir sumažėjo bulvių derlingumas.

Skuodo r. respondentiniuose ūkiuose vyravo pieninė gyvulininkystė. Išanalizuota 18 ūkių, kuriuose laikytos melžiamos karvės. Daugiausia ūkyje laikytos 174 melžiamos karvės, o mažiausiai – tik 1 melžiama karvė. Melžiamų karvių vidurkis rajone 2016 m. – 40 vnt. viename ūkyje, o Lietuvoje – 4,1 vnt., todėl galima teigti, kad Skuodo r. stipriai išvystyta pieninė gyvulininkystė. Skuodo r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. iš vienos karvės primelžta 5,65 t pieno, Lietuvos respondentiniuose ūkiuose – 5,04 tonos. Primilžis iš vienos karvės Skuodo r. respondentų ūkiuose didesnis nei Lietuvos vidurkis.

3 pav. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Nagrinėdami žemiau esančias diagramas, matome, kad 2015 m. ir 2016 m. Skuodo r. respondentinių ūkių bendroji produkcija beveik nepakitusi. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose vyrvo augalininkystė, o Skuodo r. – gyvulininkystė.

4 pav. Bendroji produkcija, proc.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis Skuodo r. 2015 m. – 0,16, o 2016 m. – 0,17, Lietuvoje – 0,16. Tai turima turto dalis, finansuojama skolomis. Šis rodiklis beveik toks pat, kaip ir Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2015 metais. Galima daryti išvadą, kad Skuodo r. ūkininkai lėšas skolinosi racionaliai ir apgalvotai.

Skuodo r. respondentinių ūkių vidutinis bendrojo mokumo rodiklis – 42,77, kuris 2015 m. Lietuvoje buvo tik 4,38. Tai reiškia, kad Skuodo r. respondentiniams ūkiams nesunku padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tokie ūkiai labai patrauklūs kreditoriams.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Skuodo r. šio rodiklio vidutinė reikšmė 2016 m. buvo 0,01, o 2015 m. Lietuvoje – 0,07.

Turto apyvartumo rodiklis 2016 m. Skuodo r. vidutiniškai 0,25, o 2015 m. Lietuvoje – 0,24. Mažesnė šio rodiklio reikšmė rodo, kad Skuodo r. ūkiai nepakankamai efektyviai valdė savo turtą.      Skuodo r. respondentinių ūkių subsidijų dalis pajamose 2016 m. buvo vidutiniškai 35,01, o 2015 m. Lietuvoje – 26,26 procento.  Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų dalis mažesnė nei Skuodo r., tai reiškia, kad 35,01 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudarė subsidijos.

Skuodo r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Laima Mickienė,
tel.: (8 440) 52 718, 8 652  48 522