Akmenės biuras

Kaip pas mus atvykti?

Respublikos g. 2A,
85132, Naujoji Akmenė
Tel. (8 425) 56 981, 56 334
Faks.(8 425) 56 981

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Zita Vaišvylienė Ekonomikos konsultantė (8 425) 56 981 8 618 86 513
Rima Antanauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 425) 56 334 8 686 43 885
Edita Černikevičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 425) 56 334 8 612 68 841
Diana Norbutienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 425) 56 981 8 686 26 775
Asta Kiminienė Augalininkystės konsultantė (8 425) 56 981 8 653 65 665

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

Akmenės rajono  biure rajono žemdirbius konsultuoja ekonomikos konsultantė ir biuro vadovė Zita Vaišvylienė, ūkio apskaitos konsultantės – Rima Antanauskienė, Edita Černikevičienė, Diana Norbutienė ir augalininkystės konsultantė Asta Kiminienė.

Akmenės r. biuro konsultantės iš kairės: Edita Černikevičienė, Zita Vaišvylienė, Diana Norbutienė, Rima Antanauskienė ir Asta Kiminienė. 2014

Tvarkoma apskaita
Ūkio apskaitos paslaugas teikia akredituotos, nuolat kvalifikaciją keliančios – R. Antanauskienė, E. Černikevičienė, D. Norbutienė, kurios puikiai išmano žemės ūkio apskaitos specifiką. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu.
Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys ūkininkai, bet ir tie, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Taip pat į konsultantes dėl apskaitos gali kreiptis ir ne žemės ūkio veikla užsiimantys verslininkai.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti
Jei Jums reikia verslo projekto ir užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę ir Akmenės r. biuro vadovę Z. Vaišvylienę, kuri turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą. 
Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos
Augalininkystės konsultantė Asta Kiminienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę. 

Akmenės rajono respondentinių ūkių, dalyvaujančių ŪADT tyrime, 2016 m. veiklos rezultatai

Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tam jau ne vienerius metus veikia Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), kurio duomenų bazėje kasmet kaupiami pagal vienodą metodiką tyrimui atrinktų ūkių duomenys. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis teikia savanoriškai ir informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis išsamios informacijos apie įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus šaltinis, leidžiantis numatyti ūkių plėtros tendencijas regionuose, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos, veiklos sprendimus.

Apibendrinti Akmenės r. respondentų ūkių duomenys

Akmenės r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 24 respondentų ūkių 2016 apskaitos metų duomenys. Juos pateikė 18 augalininkystės ir 6 mišrūs ūkiai. Bendras analizuotų respondentų ūkių valdomas žemės plotas 2016 m. sudarė 6392,24 ha, vidutinis ūkio žemės plotas – 255,69 hektaro. Didžiausias buvo 1282,74 ha, o mažiausias – 4,76 hektaro. Tokį didelį valdomą žemės plotą analizuojant 24 ūkininkų ūkius lėmė tai, kad du ūkiai buvo labai dideli – per 1000 hektarų.

Pagal gautus duomenis atlikta 2016 m. Akmenės r. ūkininkų analizė ir palyginta su praėjusių 2015 m. Lietuvoje duomenimis (1 lentelė).

1 lentelė. Bendras respondentų ūkių metinis palyginimas

Augalininkystės apžvalga

Apklaustieji Akmenės r. ūkininkai 2016 m. daugiausia augino kviečių, miežių, rapsų, kvietrugių. Analizuodami lentelės duomenis,  matome, kad javų derlingumas 2016 m. truputį sumažėjo. Mažesnį derlingumą lėmė nepalankios oro sąlygos, nes ūkininkai negalėjo laiku nukulti – trukdė lietus. Padidėjusį rapsų derlingumą lėmė tai, kad didžioji dalis ūkininkų augino žieminius rapsus ir derlius nukultas laiku, daug įtakos darė naujų tręšimo technologijų naudojimas.

Gyvulininkystės apžvalga

Akmenės r. vyrauja augalininkystės ūkiai. Iš analizuotų gyvulininkystės ūkiai sudarė tik 33 procentus. Vidutinis karvių skaičius 2016 m., palyginus su 2015 m., didelis – 23 karvės. Vidurkį didina vienas gyvulininkystės ūkis, kuriame laikytos 103 melžiamos karvės. Kituose ūkiuose laikyta nuo 1 iki 5 karvių. Ūkininkai iš gyvulininkystės traukiasi dėl labai sumažėjusių pieno pardavimo kainų. Vidutinis pieno primilžis iš karvės taip pat sumažėjęs ir siekia 4,02 t iš vienos karvės, o 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis – 5,04 tonos. Reikia paminėti, kad vieno ūkio rodikliai labai geri – net 6,8 t iš karvės. Bendrą vidutinį rodiklį labai sumažina ūkiai, kurie savo asmeninėms reikmėms laiko po vieną karvę.

1 pav. Karvių skaičiaus ir produktyvumo rodikliai Akmenės rajone, lyginant su Lietuvos vidurkiu 2015–2016 m.

Ekonominiai rodikliai

Akmenės r. respondentų ūkių vidutinės augalininkystės pajamos 2016 m. labai skiriasi nuo 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio, nes, kaip ir minėjau, tarp analizuojamų ūkių buvo 3 patys didžiausi ūkiai, kurių pajamos siekė per milijoną eurų ir stipriai pagerino rodiklius. Lyginant su pernykščiu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, gyvulininkystės rodikliai taip pat aukštesni, nes išlikęs vienas stabilus daug gyvulininkystės pajamų gaunantis ūkis.

2 lentelė. Respondentų ūkių pajamų palyginimas, Eur

Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, 2016 m. nuomos pajamos mūsų rajone padidėjo, nes buvo ūkininkų, išnuomojusių žemės plotus vėjo jėgainėmis užsiimančioms įmonėms ir gaunančių nuomos pajamų. Paslaugų teikimo pajamos taip pat padidėjo, nes ūkininkai teikė ir pardavė žemės ūkio paslaugų (javų kūlimas, sėjos darbai).

Nors trečdalio analizuotų ūkių gamybinės komercinės veiklos pelnas neigiamas, daug ir tokių, kurie gavo nemažą veiklos pelną, todėl bendras gamybinės komercinės veiklos pelnas teigiamas – 3616. Rezultatą lėmė kylančios degalų, trąšų ir kitų medžiagų kainos, kai tuo metu augalininkystės produkcijos supirkimo kainos truputį pakilo, o pieno supirkimo kainos nukrito.

Bendrosios produkcijos struktūra Akmenės r. 2016 m. pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sudėtis Akmenės rajone 2016 m., proc.

Bendroji produkcija vienam respondentų ūkiui Akmenės r. 2016 m. sudarė vidutiniškai 229965 Eur. Iš jų didžiausią dalį sudarė augalininkystės bendroji produkcija – 94 proc., gyvulininkystės – 5 proc. ir kitų paslaugų pajamos – 1 procentą.

Ūkio efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo koeficientas  rodo, kokį procentą ūkio turto ūkininkas įsigijęs nuosavomis lėšomis. Akmenės r. šis rodiklis 2016 m. buvo vidutiniškai 69,08 procento. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis.

3 lentelė. Ūkio efektyvumo rodikliai Akmenės rajone 2016 m. ir visoje Lietuvoje 2015 m.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2016 m. buvo 0,31 (Lietuvos vidurkis 2015 m. – 0,16). Tai reiškia, kad ūkininkai veiklai plėtoti naudojo daugiau skolintų lėšų nei savų.

Grynojo pelningumo rodiklio vidurkis 2016 m. Akmenės r. respondentų ūkiuose buvo 0,02 (Lietuvoje šio rodiklio vidurkis 2015 m. buvo 0,07).

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras uždirbo pajamų. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2016 m. buvo 0,37 (Lietuvos vidurkis 2015 m. – 0,24). Kuo didesnis rodiklis, tuo greitesnis apyvartumas ir efektyviau valdomas turtas.

Subsidijų gamybai dalis pajamose rodo, kokią visų ūkio gautų pajamų dalį sudaro gautos įvairios su pajamomis susijusios subsidijos. Subsidijų dalies vidurkis Akmenės r. respondentų ūkių pajamose 2016 m. buvo 27,91 procento. Lietuvos vidurkis 2015 m. – 26,26 procento. Daugumos (70 proc.) respondentų ūkių subsidijų dalis pajamose neviršijo 30 procento.

Apibendrinant galima teigti, kad Akmenės r. ūkininkams 2016 m. buvo derlingi. Dauguma ūkių vertėsi tik augalininkyste, todėl ir didžiąją pridėtinės vertės dalį šiemet sukūrė augalininkystė.

Parengta pagal Akmenės r. 2016 m. respondentų ūkių analizę.

LŽŪKT Akmenės biuro ūkio apskaitos konsultantė Edita Černikevičienė