Jurbarko biuras

Kaip pas mus atvykti?

Vydūno g. 19,
74118, Jurbarkas
Tel. (8 447) 71 027

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Kristina Gakienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 447) 71 027 8 687 52 687
Daiva Vabalienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 447) 71 027 8 686 84 356
Sandra Girulytė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 447) 71 027 8 650 15 011
Aurida Kunciuvienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 447) 51 042 8 686 84 356
Antanas Petraitis (Kasmetinės atostogos ) Augalininkystės konsultantas (8 447) 71 027 8 659 76 051
Viktorija Radavičiūtė-Domeikienė Ekonomikos konsultantė (8 447) 51 042 8 687 52 689
Laimutė Stravinskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 447) 71 027 8 620 80 613
Ramutė Mockevičienė (Kasmetinės atostogos ) Ekonomikos konsultantė (8 447) 51 042 8 620 80 614

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Jurbarko rajono biure šiuo metu dirba Laimutė Stravinskienė, Ramutė Mockevičienė, Kristina Gakienė, Daiva Vabalienė, Sandra Girulytė, Aurida Kunciuvienė, Antanas Petraitis irViktorija Radavičiūtė-Domeikienė.

Tvarkoma ūkio apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Laimutę Stravinskienę, Kristiną Gakienę, Daivą Vabalienę, Sandrą Girulytę ir Auridą Kunciuvienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Taip pat dėl buhalterinės apskaitos į konsultantes gali kreiptis ir ne žemės ūkio veiklą vykdantys verslininkai, mažų ir vidutinių įmonių savininkai.

Jurbarko r. biuro konsultantai iš kairės: sėdi Laimutė Stravinskienė, Sandra Girulytė, Kristina Gakienė, Aurida Kunciuvienė, stovi Daiva Vabalienė, Antanas Petraitis, Laima Andriuškevičiūtė, Viktorija Radavičiūtė-Domeikienė ir Ramutė Mockevičienė.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti
   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro konsultantes Ramutę Mockevičienę, Viktoriją Radavičiūtę-Domeikienę ir Sandrą Girulytę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą. 
Konsultantės atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.


Kreipkitės dėl augalininkystės paslaugų
   Augalininkystės konsultantas Antanas Petraitis žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks taikomus aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Jurbarko r. biuras sėkmingai įgyvendino 2016 m. strateginius tikslus
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą. Už sėkmingą LŽŪKT strateginių tikslų įgyvendinimą 2016 m. dėkota Jurbarko rajono biurui.

Jurbarko r. biuro vadovė Kristina Gakienė su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą.  „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“– sakė direktorius.

LŽŪKT informacija

Jurbarko r. respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, privalo teikti žemės ūkių duomenis į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Jis yra vienintelis ūkių suderintų ekonominių duomenų šaltinis, kurio pagrindinis tikslas – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Dėl didelio išsamumo ŪADT duomenų bazė tapo nepakeičiama mokslinių tyrimų ir inovacijos žemės ūkio srityje priemone, kurios pagalba galima nustatyti atskirų regionų ūkių ekonominės ir finansinės veiklos būklę bei atlikti duomenų palyginimus ES mastu.

Analizuoti 54 Jurbarko r. ūkių duomenys

Jurbarko r. duomenys už 2015 m. surinkti iš 54 respondentinių ūkių. Tarp respondentų vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Net 57,41 proc. apklaustų ūkių valdė iki 100 ha žemės, 27,78 proc. sudarė ūkiai, valdantys 100–300 ha žemės, daugiau kaip 300 ha dirbančių ūkių sudarė tik 14,81 proc. visų apklaustų ūkių. Nagrinėjant duomenis pastebėta, kad daugiausia rajone mišrių ūkių, kuriuose vyravo augalininkystė.

Augalininkystė

Jurbarko r. respondentų ūkiuose daugiausia auginta kviečių (35 ūkiuose) ir miežių (31 ūkyje).

1 pav. Jurbarko r. respondentinių ūkių augalų derlingumas, t/ha

Lyginant Jurbarko r. vidutinį 2015 m. derlingumą su vidutiniu Lietuvos 2014 m. derlingumu, daugumos rajono ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas buvo didesnis nei šalies vidurkis. Bene labiausiai Jurbarko r. išsiskyrė vidutinis bulvių ir žieminių kvietrugių derlingumas, kurie buvo didesni už vidutinį Lietuvos 2014 m. derlingumą atitinkamai 3,95 proc. ir 1,91 procento. Išimtis – vasarinių miežių derlingumas, kuris buvo 0,04 proc. mažesnis už šalies vidurkį. Augalų derlingumui didžiausios įtakos turėjo turimi respondentų žemės ūkio naudmenų plotai, pasėlių priežiūros kokybė, palankios gamtinės sąlygos.

Gyvulininkystė

Analizuojant Jurbarko r. gyvulininkystės ūkius pastebėta, kad iš atrinktų respondentų 28 laikė melžiamų karvių ir tik 4 penimų kiaulių.

1 lentelė. Jurbarko r. respondentinių ūkių karvių skaičius ir primilžis 2015 m., t

Vidutinis Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2014 m. augintų karvių skaičius buvo tik 4,1 vnt., o tuo metu Jurbarko r. ūkiuose – 35 vnt., tačiau vidutinis primilžis iš karvės 2015 m. rajono respondentiniuose ūkiuose buvo 280 kg mažesnis nei 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių. Nagrinėjant 1 lentelės duomenis galima daryti išvadą, kad rajone daugiausia smulkių ūkių. Didžiausias primilžis ūkiuose, laikančiuose daugiau nei 51 melžiamą karvę. Tam turėjo įtakos karvių sveikatingumas, tinkamos laikymo sąlygos, stebėsena ir kontrolė.

Jurbarko r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumas

Bendroji produkcija 2015 m. vienam rajono respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 158,63 tūkst. Eur, kai tuo metu Lietuvoje 2014 m. bendroji produkcija vienam ūkiui tesudarė 27,93 tūkst. Eur.

2 pav. Jurbarko r. respondentinių ūkių gamybinės veiklos pelnas ir struktūra 2015 m.

Iš pateikto 2 pav. matyti, kad 57 proc. respondentinių ūkių dirbo pelningai ir gavo 2233,92 tūkst. Eur gamybinio komercinio veiklos pelno.

Analizuoti ūkių pagrindiniai ekonominio veiklos efektyvumo rodikliai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Jurbarko r. respondentinių ūkių ekonominio veiklos efektyvumo rodiklių palyginimas su Lietuvos respondentinių ūkių rodikliais

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rajone, kaip ir Lietuvoje, siekė tik 0,16. Vadinasi, ūkininkai veiklai plėtoti naudojo daugiau nuosavų lėšų ir neišnaudojo visų galimybių investuoti į ūkius skolintomis lėšomis.

Bendrasis mokumo rodiklis rajone, lyginant su vidutiniu Lietuvoje, buvo labai aukštas. Tai rodo, kad ūkiai bet kada gali padengti turimus įsipareigojimus ir yra patrauklūs galimiems kreditoriams.

Jurbarko r. grynojo pelningumo rodiklis neigiamas, kaip ir respublikos vidurkis. Finansinė padėtis laikoma normalia, kai rodiklis lygus 1. Šiuo atveju matyti, kad Jurbarko r. respondentai negeba efektyviai kontroliuoti ūkio išlaidų.

Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų gamybai dalis pajamose 2014 m. sudarė vidutiniškai 23,93 proc., tuo metu Jurbarko r. respondentinių ūkių – 30,10 procento. Tai reiškia, kad šio regiono ūkių pajamos labiau priklausomos nuo gaunamų subsidijų ir jiems būtų kur kas sunkiau ūkininkauti negaunat paramos.

Apibendrinant Jurbarko r. respondentinių ūkių duomenų analizę, galima daryti išvadą, kad rajono ūkininkų ūkių rodikliai buvo panašūs į Lietuvos vidutinius rodiklius. Ūkių maža finansinė rizika, jie gebėjo atsiskaityti už trumpalaikius kreditus, tačiau kai kuriuose buvo problemų kontroliuojant gamybos išlaidas.

Parengta pagal Jurbarko r. respondentinių ūkių anketas.

Jurbarko r. biuro ekonomikos konsultantė Viktorija Radavičiūtė-Domeikienė,
tel.: (8 447) 51 042, 8 687  52 689
 

 

Latvijos konsultantai domėjosi žemės ūkio ekonomikos nūdiena

Rimutės ir Vyginto Baršauskų ūkyje varžėsi Jurbarko krašto melžėjai 

Rudeninis arimas – būsimo derliaus pagrindas

LŽŪKT Jurbarko biuras – 20 metų rajono ūkininkus vienijanti gija