Kaišiadorių biuras

Kaip pas mus atvykti?

Gedimino g. 42,
56126, Kaišiadorys
Tel. (8 346) 60 057

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Jolanta Armonavičienė Augalininkystės konsultantė (8 346) 60 057 8 655 57 118
Dalia Taparauskienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 346) 60 057 8 659 76 052
Dalia Grendaitė Ekonomikos konsultantė (8 346) 60 057 8 682 26 812
Daiva Širingevičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 346) 60 057 8 682 43 164
Rūta Česlauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 346) 60 057 8 682 43 731

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Kaišiadorių rajono biure šiuo metu dirba penkios konsultantės – Dalia Grendaitė, Daiva Širingevičienė, Rūta Česlauskienė, Dalia Taparauskienė ir Jolanta Armonavičienė.

Tvarkoma apskaita

    Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Daivą Širingevičienę, Rūtą Česlauskienę, Dalią Taparauskienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas.     Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
​   Į konsultantes dėl apskaitos 
tvarkymo taip pat gali kreiptis mažų ir vidutinių įmonių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla. 

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į  konsultantes Dalią Grendaitę ir Dalią Taparauskienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantės  atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantė ir biuro vadovė Jolanta Armonavičienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Išklausę patariame, o sprendimą priima pats ūkininkas“, – sako biuro konsultantės ir laukia Jūsų.

Nuotraukoje (iš kairės) sėdi: Dalia Taparauskienė, Jolanta Armonavičienė, stovi: Rūta Česlauskienė, Daiva Širingevičienė ir Dalia Grendaitė. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę. 

Kaišiadorių rajono respondentinių ūkių 20156 m. veiklos apžvalga

ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis duomenų šaltinis, kuris parodo žemės ūkio subjektų pajamas ir išlaidas pajamoms uždirbti. Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus ir atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Duomenis šiam tinklui ūkininkai teikia savanoriškai, informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, konfidenciali ir viešai neskelbiama. Viešinami tik apibendrinti ūkių grupių rodikliai.

Apibendrinti 27 ūkių duomenys

Kaišiadorių r. 2016 m. veiklos apskaitos rezultatus pateikė 27 ūkiai. Didžioji dalis – pastovūs respondentai ir tik keli iš jų nauji. Duomenys surinkti iš 8 augalininkystės, 2 paukštininkystės, 3 gyvulininkystės ir 12 mišrių ūkių. Iš šių duomenų matyti, kad rajone vyravo vidutiniai respondentiniai ūkiai – nuo 118 iki 555 ha, nemažą dalį sudarė smulkūs ūkiai iki 100 ha, ir tik vieno ūkio plotas viršijo 1700 ha. Palyginę su 2015 m., matome, kad ūkių plotai keitėsi labai nežymiai. Palyginus su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, Kaišiadorių r. ūkiai gerokai stambesni.

Išnagrinėję augalininkystės ūkių duomenis, matome, kad dažniausiai auginti javai: žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai ir žieminiai kvietrugiai, 2016 m. labai sumažėjo žieminių rapsų plotai, tam didžiausios įtakos turėjo šalta ir besniegė žiema, kai kuriuose ūkiuose iššalo beveik visi rapsai.

Lentelėje pateikiami duomenys apie derlingumo pasikeitimą 2016 m., palyginus su 2015 metais.

1 lentelė. Javų ir bulvių derlingumas Kaišiadorių r. ūkiuose 2015–2016 m., t/ha

Rapsų ir kviečių derlingumas sumažėjo dėl šaltos ir besniegės žiemos, nepalankaus pavasario ir blogų oro sąlygų per javapjūtę. Kitų žemės ūkio augalų derlingumas padidėjo, bet augalininkystės pajamos sumažėjo nuo 134 tūkst. eurų iki 98,6 tūkst. eurų. Tam didžiausios įtakos turėjo lietinga javapjūtė ir prastos kokybės grūdai.

Iš 27 respondentinių ūkių 10 laikė melžiamų karvių. Du ūkiai stambūs, kuriuose laikyta per 80 karvių, 3 smulkūs, kuriuose buvo 3–5 karvės, likusiuose – 17–53 karvės. Nors primilžis šiuose ūkiuose ir didėjo nuo 4 t 2015 m. iki 4,62 t 2016 m., jie dar atsilieka nuo respublikos vidurkio, kuris siekė daugiau kaip 5 t iš karvės.

Apžvelgę respondentinių ūkių gamybos rezultatus, matome, kad tik trečdalis (8 ūkiai) dirbo pelningai, nors pelnas ir nebuvo labai didelis. Kiti ūkiai patyrė nuostolio, tam įtakos turėjo prastos oro sąlygos, sumažėjusios produkcijos supirkimo kainos, taip pat prastesnė javų kokybė.

1 pav. Kaišiadorių r. respondentinių ūkių veiklos pelnas

Norint įvertinti respondentinių ūkių efektyvumą 2016 m., apskaičiuoti finansiniai rodikliai, kurie pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kiek procentų viso ūkio turto sudaro nuosavas kapitalas. Nors šis rajono respondentinių ūkių rodiklis pakankamai aukštas, jis žemesnis už Lietuvos respondentų vidurkį 2015 metais.

Bendrasis įsiskolinimas, rodantis, kiek 1 turto eurui tenka ūkio įsiskolinimų, yra 0,25. Jis taip pat didesnis negu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

Bendrasis mokumas rodo, kiek 1 trumpalaikio įsipareigojimo eurui tenka trumpalaikio turto.  Jis labai aukštas – 31,89, ir yra beveik 9 kartus didesnis už Lietuvos vidurkį. Tai reiškia, kad rajono ūkininkai, esant būtinybei, galėtų padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu.

Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Kaišiadorių r. jis minusinis, t. y. –0,15, tai rodo, kad rajono ūkiams 2016 m. buvo nuostolingi.

Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto euras sukūrė pajamų. Rajone šis rodiklis siekė 0,37, o respublikos vidurkis buvo 0,24.

Subsidijų gamybai dalis pajamose Kaišiadorių r. respondentiniuose ūkiuose buvo 34,34 proc., tai daugiau nei 2015 m. vidutiniškai Lietuvoje (buvo 26,26 proc.). Galime teigti, kad tiesioginės išmokos padėjo ūkininkams išgyventi.

Kaišiadorių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Daiva Širingevičienė,
tel.: (8 346) 60 057, 8 682  43 164