Kaišiadorių biuras

Kaip pas mus atvykti?

Gedimino g. 42,
56126, Kaišiadorys
Tel. (8 346) 60 057

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Jolanta Armonavičienė Augalininkystės konsultantė (8 346) 60 057 8 655 57 118
Dalia Taparauskienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 346) 60 057 8 659 76 052
Dalia Grendaitė Ekonomikos konsultantė (8 346) 60 057 8 682 26 812
Daiva Širingevičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 346) 60 057 8 682 43 164
Rūta Česlauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 346) 60 057 8 682 43 731

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Kaišiadorių rajono biure šiuo metu dirba penkios konsultantės – Dalia Grendaitė, Daiva Širingevičienė, Rūta Česlauskienė, Dalia Taparauskienė ir Jolanta Armonavičienė.

Tvarkoma apskaita

    Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Daivą Širingevičienę, Rūtą Česlauskienę, Dalią Taparauskienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas.     Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
​   Į konsultantes dėl apskaitos 
tvarkymo taip pat gali kreiptis mažų ir vidutinių įmonių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla. 

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į  konsultantes Dalią Grendaitę ir Dalią Taparauskienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantės  atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantė ir biuro vadovė Jolanta Armonavičienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Išklausę patariame, o sprendimą priima pats ūkininkas“, – sako biuro konsultantės ir laukia Jūsų.

Nuotraukoje (iš kairės) sėdi: Dalia Taparauskienė, Jolanta Armonavičienė, stovi: Rūta Česlauskienė, Daiva Širingevičienė ir Dalia Grendaitė. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę. 

Kaišiadorių r. respondentinių ūkių 2015 m. veiklos analizė

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – Europos Sąjungos šalių vieninga informacinė sistema. Joje kaupiami duomenys, atspindintys šalių žemės ūkio būklę. Lietuvos respondentiniai ūkiai apima visus rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Į ŪADT pateko 27 Kaišiadorių r. ūkių 2015 m. duomenys.

Analizei Kaišiadorių r. 2015 m. atrinkti 27 respondentiniai ūkiai: 8 augalininkystės, 11 pienininkystės, 8 mišrūs. Jų duomenys apibendrinti remiantis apskaita.

Lyginant 2014 m. su 2015 m., javų derlingumas ūkiuose panašus, 2014 m. gal kiek mažesnis. Tai lėmė, matyt, ne vienas faktorius: pavasarinės šalnos, kai kur – drėgmės perteklius, kitos gamtinės sąlygos ir t. t. 2015 m. nebuvo palankūs nei auginusiems javus, nei pieno ūkiams. Supirkimo kainos buvo žemos ir gamta nelepino.

1 pav. Žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Gyvulininkystės situacija

Iš analizuotų ūkių 11 vertėsi pienininkyste. Vidutinis karvių skaičius – 25 vnt., primilžis iš vienos karvės – 4410 kg. Lyginant pagal 2014 m., karvių skaičius ženkliai mažėjo. Įtakos turėjo žemos pieno supirkimo kainos. Daugelis ūkininkų mažino bandas arba išvis atsisakė pienininkystės ir pasirinko augalininkystę.

1 lentelė. Melžiamų karvių skaičiaus ir primilžio iš karvės vidutinių duomenų palyginimas

Bendroji produkcija

Bendroji produkcija 2015 m. Kaišiadorių r. sudarė vidutiniškai 178750 Eur, iš kurių augalininkystei teko 66 proc., gyvulininkystei – 34 procentai.

2 pav. Bendrosios produkcijos struktūra rajone, proc.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Gamybinės komercinės veiklos pelnas 2015 m. rajono respondentiniuose ūkiuose buvo vidutiniškai 21147,00 Eur, kai tuo metu 2014 m. Lietuvos respondentiniai ūkiai patyrė vidutiniškai 1059 Eur nuostolio.

Dėl anksčiau minėtų priežasčių 2015 m. iš 27 respondentinių rajono ūkių 13 dirbo nuostolingai.

Kapitalo pakankamumo rodiklis, rodantis, kokį procentą turto sudaro nuosavybė, 2015 m. rajone – 78,63, lyginant su 2014 m., mažesnis. Buvo – 84,3. Nežiūrint to, rajono ūkiai gana stabilūs. 

3 pav. Veiklos efektyvumo rodikliai

  • Bendrojo įsiskolinimo koeficientas – 0,21. Šis rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Ūkiai mažai naudojosi skolintomis lėšomis, todėl mokumo problemų neturėjo. Lietuvoje 2014 m. šis rodiklis buvo 0,16.
  • Bendrojo mokumo koeficientas gana aukštas – 18,35. Kuo aukštesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams ir yra likvidus. Lietuvos respondentinių ūkių 2014 m. vidutiniškai – 4,03.
  • Grynasis pelningumas – šis rodiklis pinigine išraiška rodo kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Kaišiadorių r. respondentinių ūkių šio rodiklio reikšmė – 0,00, o Lietuvos respondentinių ūkių 2014 m. – 0,04.
  • Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto eurui tenka pardavimų. 2015 m. šis rajono respondentinių ūkių rodiklis buvo 0,35, 2014 m. – 0,31, o respublikos respondentinių ūkių 2014 m. – 0,28.
  • Subsidijų dalis pajamose 2015 m. sudarė 31,69, palyginti su 2014 m., šis rodiklis mažai pakitęs – buvo 30,81, Lietuvoje dėl modifikacijų 2014 m. buvo tik 23,93.

4 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Ūkininkų dalyvavimas savanoriškai teikiant duomenis į ŪADT labai svarbus siekiant gauti patikimą informaciją apie šalies ūkių ekonominę padėtį. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir tvaraus Europos žemės ūkio bei kaimo vietovių vystymo užtikrinimo.

Parengta pagal 2015 m. Kaišiadorių r. respondentinių ūkių duomenis.

Kaišiadorių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Dalia Taparauskienė,
tel.: (8 346) 60 057, 8 659  76 052