Klaipėdos biuras

Kaip pas mus atvykti?

Naujoji g. 5, Gargždai,
96124, Klaipėdos r.
Tel. (8 46) 45 22 60, 45 26 72
Faks.(8 46) 45 26 72

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Asta Stanevičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 46) 45 22 60 8 659 07 453
Justas Norvilas Augalininkystės konsultantas (8 46) 45 26 72 8 655 56 574
Lina Bieliauskienė Ekonomikos konsultantė (8 46) 45 22 60 8 690 22 908
Irma Borčevskaja Ūkio apskaitos konsultantė (8 46) 45 22 60
Regina Petrikienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 46) 45 26 72 8 620 61 083
Liuda Venckuvienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 46) 45 26 72 8 616 37 202
Salomėja Judickienė Ekonomikos konsultantė (8 46) 45 22 60 8 620 61 084

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Klaipėdos r. biure šiuo metu dirba konsultantai Regina Petrikienė, Liuda Venckuvienė, Salomėja Judickienė, Asta Stanevičienė, Justas Norvilas, Lina Bieliauskienė ir Irma Borcevskaja.

Tvarkoma apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Reginą Petrikienę, Liudą Venckuvienę,  Astą Stanevičienę ir Irmą Borcevskają. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
  Dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių įmonių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti  

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro konsultantes Salomėją Judickienę ir Liną Bieliauskienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantės  atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantas Justas Norvilas žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

    Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę. 

 

  Dirbdamos konsultantės (iš kairės) Birutė Jokubauskienė, Lina Bieliauskienė, Liuda Venckuvienė, Asta Stanevičienė, Salomėja Judickienė, Regina Petrikienė ir Justas Norvilas vadovaujasi posakiu „Kokybė – visų darbų pagrindas“ ir laukia Jūsų. 2015

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos rajono biuras plečia veiklą

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus. Visų žemės ūkio sričių konsultantai paslaugas teikia kiekviename šalies rajone ir kai kuriose savivaldybėse.

Atsižvelgiant į klientų poreikį, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos rajono biuro kolektyvą papildė nauja darbuotoja – ūkio apskaitos konsultantė Irma Borčevskaja.

Ūkio apskaitos konsultantė sutvarkys ūkio buhalterinę apskaitą dvejybine ar supaprastinta apskaitos sistema, taip pat apskaitą ir už praeitą laikotarpį. Naujiems biuro klientams konsultantė sudarys pradinį balansą, o PVM mokėtojams parengs dokumentus, reikalingus susigrąžinti PVM. Žemdirbiams, savo ūkiuose sukūrusiems darbo vietas, paskaičiuos samdomų darbuotojų darbo užmokesčius ir padės tinkamai su jais atsiskaityti. Naudojantis konsultantės paslaugomis, pavyks išvengti brangiai kainuojančių klaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu.

Atsakingai dirbanti LŽŪKT Klaipėdos rajono biuro komanda visada pasirengusi teikti rajono žemdirbiams reikalingas paslaugas ir konsultacijas, padėti įsisavinti ES paramos lėšas. Biuras įsikūręs adresu Naujoji g. 5, Gargždai.

Ūkio apskaitos konsultantei Irmai Borčevskajai skambinkite tel.: (8 46) 452 260, 8 610  29 596. Laukiame Klaipėdos rajono biure!

LŽŪKT informacija

Klaipėdos krašto ūkininkai rinkosi į arimo pamoką
2017-09-29

Nors lietus sutrukdė numatytu laiku organizuoti arimo pamoką, renginio organizatoriai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos rajono biuro konsultantai drauge su Klaipėdos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriumi – nenuleido rankų, po savaitės orams pagerėjus, renginys įvyko.

Arimo pamokos išvakarėse nuogąstauta, ar susirinks ūkininkai. Juk geras oras tuo metu buvo galimybė užbaigti darbus. Visgi norinčių patobulinti žinias apie teisingą arimą buvo. Teoriniais ir praktiniais patarimais dalijosi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių rajono biuro augalininkystės konsultantas Antanas Mažeika, ūkio, kuriame vyko renginys, šeimininkas Giedrius Lapinskas ir UAB „Rovaltra“ atstovai. Visi sutiko, kad nuo arimo priklauso būsimas derlius, todėl žinoti svarbiausias taisykles yra būtina.

LŽŪKT Klaipėdos r. biuro vadovė Asta Stanevičienė akcentavo, kad biuras yra dėkingas ūkininkui Giedriui Lapinskui, sutikusiam, kad pamoka vyktų jo lauke, ir renginio rėmėjams: Klaipėdos rajono savivaldybei, AB „Swedbank“ ir „Rovaltra“.

Išsamiau skaitykite čia.

LŽŪKT informacija 

Klaipėdos rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų apžvalga

ES šalyse, vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tam tarnauja Ūkio apskaitos duomenų tinklas ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Europos ekonominė bendrija atsižvelgia į steigimo sutartį, Europos Komisijos siūlymą ir Europos Parlamento nuomonę, kad bendrosios žemės ūkio politikos plėtra reikalauja objektyvios ir visapusiškos informacijos apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir jų ūkinę veiklą.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies savivaldybes, esančias skirtingose gamtinėse zonose, ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis ES ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, duomenų surinkimą ir pateikimą Agrarinės ekonomikos institutui. Bendradarbiaujant su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu, sukurta apklausos anketa, duomenų įvedimo ir kontrolės bei ūkininkų ūkinės veiklos analizės kompiuterinė sistema. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Klaipėdos r. respondentinių ūkių apžvalga

Klaipėdos r. biuro konsultantės 2017 m. pateikė 27 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2016 metais. Yra ir naujų respondentų, kurie duomenis pradėjo teikti tik šiais metais.

Klaipėdos r. vyravo mišrūs respondentiniai ūkiai. Didžiausias valdomos žemės plotas – 764,5 ha, o mažiausias – 17,26 hektaro. Vidutinis respondentinių ūkių valdomas  žemės plotas nežymiai didėja: 2015 m. vidurkis – 235,66 ha, 2016 m. – 238,82 ha. Didžiausias valdomos žemės plotas 2015 m. – 819,30 ha, o 2016 m. to paties ūkio jau 961,57 ha (didėja 17,36 proc.). Mažiausio ūkio dydis 2015 m. ir 2016 m. išlieka nepakitęs – 11,84 hektaro. Pastebima, kad didieji ūkiai plečiasi.

Klaipėdos r. ūkininkai 2016 m. augino kviečius, rugius, miežius, avižas, kvietrugius, rapsus, mišinius, bulves. Vienas ūkis augino grikius.

1 lentelėje pateikti duomenys apie vidutinį javų derlingumą 2014–2016 metais.

1 lentelė. Javų derlingumas 2014–2016 m., t/ha

Analizuodami 1 lentelės duomenis, matome, kad geriausias žemės ūkio augalų derlingumas buvo 2015 metais. Pastebime, kad derliaus rezultatams Klaipėdos r. ūkininkams įtakos turi klimatinės sąlygos. 2016 m. suspėta nuimti žiemkenčius, o vasariniai grūdiniai augalai nuimti pavėluotai, nes sutrukdė gausios liūtys. Dėl to gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius.

Iš atrinktų 27 respondentų 8 buvo pieno ūkiai.  Respondentiniuose ūkiuose laikyta nuo 83 iki 162 melžiamų karvių. Duomenys apie vidutinį karvių skaičių ir primilžį iš karvės Klaipėdos r. respondentiniuose ūkiuose pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš karvės 2012–2016 m.

Galima daryti išvadą, kad karvių ūkiuose daugėja. Daugiau dėmesio ūkininkai skiria selekcijai, naudojantis ES parama įsigyjama pažangesnės technikos kokybiškiems pašarams ruošti ir, žinoma, tai lemia produktyvumą. Pienininkystė – daug darbo sąnaudų reikalaujanti gyvulininkystės šaka, todėl ūkininkai įsigyja naujos technikos ir spartesniam melžimo procesui atlikti. Tai sutaupo darbo sąnaudų, leidžia greičiau atlikti pašarų ruošimo ir šėrimo darbus, galima laikyti daugiau melžiamų karvių ir pasiekti aukštesnių produktyvumo rodiklių.

Keturiuose ūkiuose auginti mėsiniai gyvuliai. Vidutinis mėsinių karvių skaičius – 39 vnt., mažiausiai viename ūkyje –18, daugiausia – 72 vnt. mėsinių karvių.

Klaipėdos r. respondentinių ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Įvairioms veiklos sritims būdingas skirtingas gamybos ciklas. Bene ilgiausias – žemės ir miškų ūkyje. Gamybos ciklo trukmė daro įtakos turimo turto apyvartumui, taip pat ir investuotų į tą turtą pinigų naudojimo efektyvumui. Skaičiuodami ūkio efektyvumo rodiklius, naudojame vidutinius turto ir kreditinių skolų dydžius.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą  sudaro turto nuosavybė. Kaip matyti 2 paveiksle, 2016 m. Klaipėdos r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis – 80,27. Tai rodo, kad daugelis ūkių 2012–2016 m. stabilūs ir nuosavu kapitalu gali padengti įsipareigojimus. Lietuvoje 2015 m. šio rodiklio reikšmė buvo vidutiniškai 83,55.

2 pav. Kapitalo pakankamumas ir subsidijų dalis pajamose 2012–2016 m., proc.

Ūkio stabilumas nustatomas tiriant jo kapitalo struktūrą. Jam atvirkščiai proporcingas ūkio įsiskolinimo lygis. Kuo didesni įsiskolinimo rodikliai, tuo didesnė ūkio finansinė rizika, ir atvirkščiai, kuo daugiau skolinamasi, tuo gaunama didesnė nuosavo kapitalo grąža.

Analizės metu būtina išsiaiškinti, ar ūkyje didėja skola, ar gerėja padėtis, ir įvertinti ūkio skolų poveikį finansinei būklei. Kai ūkis labai įsiskolinęs, bankai ir kiti potencialūs skolintojai nenori suteikti paskolų. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geresnė ūkio finansinė būklė. Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia dalis skolintų, t. y. svetimų, lėšų panaudojama ūkio turtui sudaryti. Šis rodiklis vertinamas gerai, jeigu yra mažesnis negu 0,3, blogai – didesnis negu 1.

Taigi bendrasis rajono respondentinių ūkių įsiskolinimo rodiklis 2016 m. buvo 0,20, o Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. – vidutiniškai 0,16. Rajono ūkininkai atsakingai žiūri į skolinimąsi  ir sunkumų dėl to neturi.

Mokumas yra ūkininko gebėjimas vykdyti įsipareigojimus. Jo rodikliai rodo, ar ūkis galės laiku sumokėti tiekėjams už žaliavas ir medžiagas, samdomiems darbuotojams už darbą, mokesčius, sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolą kredito institucijoms. Nuosaikiai valdant finansus, ilgalaikiais finansavimo šaltiniais turėtų būti finansuojamas visas nuolatinai reikalingas trumpalaikis turtas, o trumpalaikiais finansavimo šaltiniais – tik tie trumpalaikio turto poreikiai, kurie būtini sezoninio ar vienkartinio pobūdžio pardavimų pajamoms uždirbti. Mokumo rodikliai labai priklauso nuo ekonominių sąlygų. Ekonomikai augant, jie gerėja, o smunkant – prastėja. Mokumo koeficientas rodo, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Priimtina, kai šis rodiklis yra 1,2–2. Jeigu jis mažesnis nei 1, gali iškilti mokumo problema, jei didesnis nei 2 – gali paaiškėti, kad turtas naudojamas neracionaliai, t. y. jo laikoma per daug. Tai mažina veiklos efektyvumą. Klaipėdos r. respondentų mokumo rodiklis yra vidutiniškai 48,93. Mažiausiais – 1,01, o didžiausias – 461,96. Keleto ūkių labai aukšti rodikliai iškėlė mokumo rodiklį. Aukštas rodiklis ūkininkams susidaro dėl susikaupusių didelių kiekių atsargų, avansu gautų tiesioginių išmokų. Lietuvoje 2015 m. mokumo rodiklis – vidutiniškai 4,38.

Atliekant ūkio pelningumo analizę, skaičiuojamas grynasis pelningumas. Šis rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Kuo pelningumas didesnis, tuo ūkio veikla valdoma geriau. Daugelis Klaipėdos r. ūkių 2016 m. dirbo nuostolingai.  Pelningumo rodiklis – 0,32, o Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. siekė tik 0,07. Neigiamam pelningumui turėjo įtakos padidėjusios trąšų, kuro, pašarų ir kitų ūkio reikmėms reikalingų medžiagų kainos, kritusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

Norint nustatyti, ar ūkis efektyviai naudoja turimą turtą, skaičiuojamas viso turto apyvartumas. Tai pardavimo pajamų santykis su visu turtu, rodantis, kiek vienas turto euras uždirba pardavimo pajamų. Klaipėdos r. vieno respondento turto litas 2016 m. uždirbo vidutiniškai 0,22 Eur pardavimo pajamų, o 2015 m. jis buvo 0,30. Turimas turtas 2015 m. buvo valdomas efektyviau negu 2016 metais. Lietuvos respondentinių ūkių vidutinis turto apyvartumas 2015 m. buvo 0,24. Kuo gamybos ciklas ilgesnis, tuo turto apyvartumas lėtesnis, o veikla mažiau pelninga, ir atvirkščiai.

Subsidijų  dalis pajamose rodo, kokią jų dalį sudaro gaunama subsidija. Kaip matome 2 pav., 2016 m. visų ūkio gaunamų pajamų subsidija sudarė 42,60 proc., t. y. didelė subsidijų dalis. Kadangi 2016 m. dėl prastesnių oro sąlygų gauta mažiau pardavimo pajamų, šis rodiklis aukštas. 2014 m. subsidijų dalis buvo tik 22,46 procento. Matome, kad ankstesniais metais subsidijų dalis buvo mažesnė, ūkiai gavo daugiau pajamų už pagamintą žemės ūkio produkciją. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m. šis rodiklis buvo vidutiniškai 26,26.

ŪADT – pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Šiais duomenimis daugiausia naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir atskirų šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojus, ir pan.

Klaipėdos rajono konsultavimo biuro ekonomikos konsultantė
Salomėja Judickienė, tel. (8 46) 45 22 60, 8 620  61 084