Kretingos biuras

Kaip pas mus atvykti?

Vilniaus g. 18,
97104, Kretinga
Tel. (8 445) 55 299
Faks.(8 445) 55 299

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Gražina Poškienė Ekonomikos konsultantė (8 445) 55 299 8 682 16 193
Laimutė Brazdžiuvienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 445) 55 299 8 612 68 123
Rasa Kumpytė Ūkio apskaitos konsultantė (8 445) 55 299 8 687 97 703
Asta Dalangauskienė Augalininkystės konsultantė (8 445) 55 299 8 659 084 31
Giedrė Nakvosienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 445) 55 299 8 640 65 871

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Kretingos r. biure šiuo metu dirba konsultantės: Gražina Poškienė, Laimutė Brazdžiuvienė, Rasa Kumpytė, Asta Dalangauskienė, Giedrė Nakvosienė.

Tvarkoma apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Gražiną Poškienę, Laimutę Brazdžiuvienę, Rasą Kumpytę ir Giedrę Nakvosienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
   Dėl apskaitos į konsultantes taip pat gali kreiptis mažų ir vidutinių įmonių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantė Asta Dalangauskienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti 

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į  konsultantes Gražiną Poškienę ir Giedrę Nakvosienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantės  atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Biuro konsultantės (iš kairės) sėdi: Rasa Kumpytė, Gražina Poškienė, Asta Dalangauskienė, stovi: Laimutė Brazdžiuvienė ir Giedrė Nakvosienė vadovaujasi posakiu „Tik stipri ir darni komanda gali tikslingai dirbti“ ir laukia Jūsų. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Arimo pamoka Kretingos rajone – žinių ir praktinių gebėjimų tobulinimo renginys 

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro iniciatyva ūkininkai buvo pakviesti į jau tradicinį renginį – arimo pamoką. Ūkininko Raimondo Grabio augalininkystės ūkio laukuose organizuotame renginyje dalyvavo per 50 rajono ūkininkų ir ūkių artojų.

Ūkininkas Raimondas Grabys jau ne pirmą kartą pritaria Kretingos r. biuro iniciatyvai, 2014 m. tame pačiame lauke vyko Kretingos rajono artojų varžybos.

Arimo pamokos dalyviai – atidūs klausytojai

„Šaunu turėti tokius klientus, kurie ne tik naudojasi biuro teikiamomis paslaugomis, bet ir sutinka savo laukuose priimti kolegas, supranta, kad nuolat reikia tobulinti žinias ir praktinius įgūdžius“, – sakė Kretingos r. biuro augalininkystės konsultantė Asta Dalangauskienė.

 

Augalininkystės konsultantė Asta Dalangauskienė primena svarbiausias gero arimo taisykles

Konsultantė ūkininkus supažindino su svarbiausiomis arimo taisyklėmis, o arimo meno juos praktiškai mokė ūkininkas Antanas Duoblys. Kretingos rajoną jau ne vienerius metus garsinantis, puikiai ariantis ūkininkas pernai Respublikinėse artojų varžybose netobulintų apverčiamųjų 2–5 korpusų plūgų grupėje buvo antras, o šiemet pripažintas geriausiu. Akivaizdu, kad iš tokio artojo yra ko pasimokyti.

Atsakingai renginio organizavimo ratą sukusi biuro komanda stengėsi, kad į pamoką atvykę žemdirbiai gautų kuo daugiau praktinių žinių. „Šį kartą dėmesį kreipėme ne tik į profesionalų arimą. Pamokos dalyviams pristatėme dirvožemio ėminių paėmimo paslaugą“, – sakė biuro vadovė Gražina Poškienė.

 Apie dirvožemio tyrimo naudą kalbėjo ir praktiškai keturračio, skirto iš skirtingų lauko vietų paimti dirvožemio mėginius, darbą demonstravo LŽŪKT Augalininkystės skyriaus specialistas Gintautas Klevinskas. 

 Stebima, kaip imami dirvožemio ėminiai

„Keturračiu jau atlikome paslaugas didesniuose ūkiuose, norėjosi, kad apie tokią galimybę sužinotų ir ūkininkaujantys mažesniuose,“– akcentavo Asta Dalangauskienė.

Aria Antanas Duoblys ir Kretingos r. biuro vadovė Gražina Poškienė

Renginio metu techniką pristatė ir išbandyti leido renginio rėmėjai, UAB „Dotnuva Baltic“ atstovai.

LŽŪKT informacija

MEDALIS – IR KRETINGIŠKEI

Aleksandro Stulginskio universitete Kaune 10 šalies žemdirbių savivaldos atstovų, mokslininkų, specialistų apdovanoti nominacijos „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ ordinais ir medaliais. Medalis įteiktas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro vadovei Gražinai Poškienei.

Gražinai Poškienei apdovanojimą įteikė Lietuvos žemės ūkio
konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis.

Gražinai Poškienei apdovanojimą įteikė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis.
Siekiant žmones pagerbti už jų reikšmingus darbo rezultatus, šias nominacijas prieš 4 metus įsteigė Aleksandro Stulginskio universitetas, Baltijos agroverslo institutas, ARVI įmonių grupė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kandidatus apdovanojimams siūlo steigėjų susirinkimas.

Keturiolika metų Konsultavimo tarnyboje dirbanti G. Poškienė įvertinta už aktyvią veiklą, organizacinius gebėjimus bei kaimo reikalų išmanymą.

Ji yra baigusi tuometinį Klaipėdos buhalterijos technikumą, vėliau – Klaipėdos kolegiją, o galiausiai – ir Šiaulių universitetą. Šioje aukštojoje universitetinėje mokykloje studijavo ekonomiką.

„Mano darbo biografija prasidėjo Darbėnuose – miestelyje, kur ir dabar gyvenu. Dirbau seniūnijos žemės ūkio specialiste“,– pasakojo Gražina.

Apdovanojimo iškilmėse Kaune dalyvavo ir kretingiškę pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, ūkininkai Juozas Butkevičius ir Gintaras Liebus.

Audronė GRIEŽIENĖ
„Pajūrio naujienos“ 

Kretingos rajono respondentinių ūkių veiklos 2016 metų veiklos apžvalga

ŪADT – tai ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus, siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir galų gale prie tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Kretingos r. biuro konsultantės už 2016 m. ŪADT pateikė 29 respondentinių ūkių duomenis. Iš jų 11 ūkių užsiėmė tik augalininkyste, likę 18 – gyvulininkyste arba mišrūs. Respondentais rajone pasirinkti smulkūs arba vidutiniai ūkiai, iki 100 ha – 68,97 proc., per – 31,03 procento. Vidutinis bendras valdomos žemės plotas 2016 m. Kretingos r. buvo 97,09 ha, du kartus didesnis, lyginant su 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.

Augalininkystė

Išanalizavę Kretingos r. respondentinių ūkių duomenis, pastebime, kad daugiausia rajone auginta žieminių kviečių (16 ūkių), vasarinių miežių – 14 ūkių, avižų – 11 ūkių. Visų likusių žemės ūkio augalų: žieminių kvietrugių, bulvių, grūdinių mišinių, rugių ir žieminių rapsų – mažiau nei 10 ūkių.

1 pav. Derlingumo palyginimas, t/ha

Lygindami derlingumą su vidutiniu Lietuvoje 2015 m. (1 pav.), matome, kad žieminių kviečių derlingumas mažesnis 0,94 t/ha, vasarinių miežių labai panašus – didesnis vos 0,15 t/ha, avižų didesnis 1,41 t/ha, žieminių kvietrugių mažesnis 0,59 t/ha. Labiausiai išsiskyrė bulvių derlingumas. Jis, lyginant su šalies vidurkiu, net 7,26 t/ha mažesnis. Grūdinių mišinių labai panašus, t. y. mažesnis vos 0,02 t/ha, rugių didesnis 1,49 t/ha, o žieminių rapsų mažesnis 1,78 t/ha. Jie auginti vos 1 repondentiniame ūkyje, tam įtakos turėjo rajono geografinė padėtis ir nepalankios oro sąlygos.

Gyvulininkystė

Vidutinis melžiamų karvių skaičius Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo tik 4,1 vnt., o Kretingos r. ūkiuose – 35 vnt., mėsinių karvių – 0,6 vnt., Kretingos r. ūkiuose – 5 vnt. (2 pav.). Iš visų 18 respondentų tik 1 ūkis laikė daugiau nei 100 vnt. melžiamų karvių, 2 ūkiai po 68 vnt., o visi kiti – iki 50 vnt. Kretingos r. iš 6 respondentinių ūkių, kurie laikė mėsines karvės, tik 2 jų turėjo per 10.

2 pav. Gyvulių skaičiaus palyginimas, vnt.          3 pav. Primilžio palyginimas, t

Lyginant primelžto pieno kiekį per metus ir šalies vidurkį su Kretingos r. respondentiniuose ūkiuose primelžtu, jis net 10 kartų didesnis. Tai lėmė vienas pavyzdinis rajono ūkis, kuris primelžia net 1017,39 t per metus. Šiame ūkyje ir primilžis iš vienos karvės – 9,705 tonos. Vienuolika ūkių iš aštuoniolikos primelžia taip pat labai daug pieno per metus – per 100 tonų. Bendrai visų respondentų ūkių primilžis panašus kaip ir vidutinis Lietuvoje, geresnis tik 0,46 t iš vienos karvės (3 pav.).

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Išanalizavus 2016 m. ūkių veikos ekonominius rodiklius Kretingos r., matyti, kad bendrosios produkcijos procentas pasiskirstė taip: augalininkystės pajamos sudarė 57,86 proc. (šalies vidurkis – 71 proc.), gyvulininkystės – 41,23 proc. (šalies vidurkis – 26 proc.), likę 0,46 proc. (šalies vidurkis panašus – 1,26 proc.) – nuomos pajamos (4 pav.).

Pastovios ir kintamos sąnaudos Kretingos r. ūkiuose buvo daug didesnės nei vidutinės Lietuvoje 2015 m., atitinkamai 20786 Eur (vidutiniškai Lietuvoje – 8245 Eur) ir 39962 Eur (vidutiniškai Lietuvoje – 12190 Eur).

4 pav. Rajono respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sudėtis, proc.

Ūkių veikos efektyvumo rodikliai

Analizuojant respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. Kretingos r. ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis – 75,96, t. y. 7,59 proc. mažesnis nei vidutinis šalies vidurkis.

Vidutinis rajono ūkių bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2016 m. buvo 0,24. Jis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Šis rodiklis šiek tiek didesnis nei Lietuvos vidurkis 2015 m. – 0,16. Tačiau vis vien galima daryti išvadą, kad Kretingos r. ūkininkai nėra linkę skolintis.

Bendrojo mokumo rodiklis respondentiniuose ūkiuose smarkiai viršija vidutinį Lietuvos, rajone jis 28,28, tuo metu šalyje tik 4,38. Tai reiškia, kad, lyginant šalies mastu, Kretingos r. ūkiai nesunkiai gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus ir yra patrauklūs kreditoriams.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Kretingos r. respondentinių ūkių šio rodiklio reikšmė 2016 m. buvo tik 0,03, t. y. mažesnė nei vidutinis 2015 m. šalies respondentinių ūkių vidurkis – 0,24. Normali finansinė padėtis laikoma, kai šis rodiklis siekia 1, tai parodo, kad rajono ūkininkai nesugeba efektyviai kontroliuoti ūkio išlaidų.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kiek gaunama parama svarbi ūkių ekonominiam gyvybingumui. Kretingos r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 33,35 proc. visų pajamų sudarė gautos subsidijos, o Lietuvoje – 26,26 procento. Iš pakankamai aukšto rodiklio rajone matome, kad be gaunamų subsidijų ūkininkams dirbti būtų kur kas sunkiau, kai kuriems ūkiams iš vis neįmanoma. Trijose ūkiuose šis rodiklis net per 70 proc. (5 pav.).

5 pav. Vidutinė subsidijų dalis gamybai pajamose Kretingos r. 2016 m., proc.

Informaciją parengė ūkio apskaitos konsultantė Giedrė Nakvosienė,
tel.: (8 445)55 299, 8 640  65 871 

Arimo pamoka Kretingos rajone

Mokantys turi mokyti

Svarbu sutarti ir susitarti