Marijampolės savivaldybės biuras

Kaip pas mus atvykti?

Laisvės g. 16,
68306, Marijampolė
Tel. (8 343) 91 787

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Ramunė Sinkevičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 343) 91 787 8 618 01 667
Laura Svobonienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Augalininkystės konsultantė (8 343) 91 787
Reda Sluškienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 343) 25 046 8 618 77 505
Aivaras Černelis Augalininkystės konsultantas (8 343) 91 787 8 614 76 903
Ramutė Staniulienė Ekonomikos konsultantė (8 343) 91 787 8 611 12 668
Rasa Mureikienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 343) 91 787 8 618 77 504
Regina Brundzienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 343) 91 787 8 618 77 503

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

Tvarkoma apskaita

   LŽŪKT  Marijampolės r. savivaldybės biure šiuo metu ūkio apskaitos paslaugas teikia akredituotos, nuolat kvalifikaciją keliančios ūkio apskaitos konsultantės – Rasa Mureikienė, Regina Brundzienė, Ramunė Sinkevičienė, Reda Sluškienė. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
   Taip pat į biurą dėl apskaitos tvarkyno gali kreiptis mažų ir vidutinių įmonių savininkai, užsiimantys  ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę Ramutę Staniulienę, kuri turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
  Konsultantė  atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses. 

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantas  Aivaras Černelis žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks taikomus aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

Marijampolės r. biuro konsultantai iš kairės sėdi: Rasa Mureikienė, Reda Sluškienė, Ramutė Staniulienė, stovi: Aivaras Černelis, Ramunė Sinkevičienė ir Regina Brundzienė. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę. 

Marijampolės rajono ūkininkai dalyvavo arimo pamokoje

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės rajono biuras drauge su Marijampolės rajono savivaldybe ir UAB „Dotnuva Baltic“ pakvietė rajono ūkininkus į arimo pamoką.

Renginyje dalyvavusių ištvermę bandęs lietus netrukdė nei arti, nei mokytis arimo meno. Ūkininkai iš įvairių rajono vietų kaip tik džiaugėsi, kad oras tinkamas mokytis. Jie drauge su renginio organizatoriais ir rėmėjais diskutavo apie arimo subtilybes, aiškinosi, kaip išvengti arimo klaidų.

Kalbėta apie tai, kad arti „iš akies“ negalima. Gerai suarus, sutaupoma ir priešsėjiniam dirbimui, o vieną kartą blogai suarus – problemos tęsiasi. Kombainas kitais metais dirba aukščiau. Paliekamos aukštesnės ražienos, jas sunkiau užarti. Taigi gero arimo, nenaudojant papildomų priemonių, nebus. Akcentuota, kad labai svarbus yra arimo gylis.

Kalbėta apie tai, kad reikia naudoti skutiką, ypač sunkiose dirvose. Užsiminta ir apie žemės dirbimą be arimo. Ši technologija, plačiai naudojama Amerikoje ir Australijoje, kur dažnos sausros, nelabai tinka mūsų klimato sąlygomis.

„Geras arimas nėra tik gerai užarta žolė. Labai svarbu pasirinkti tinkamą vagos gylį.  Geriausias yra 20–25 centimetrai. Jei gerai suarta, galima tikėtis ir geresnio derliaus“, – sakė renginio organizatorius, Marijampolės r. biuro augalininkystės konsultantas Aivaras Černelis.

Arimo pamokos rėmėjos UAB „Dotnuva Baltic“ inžinierius Valentinas Bogačiovas žemės ūkio technikos demonstravimo metu dalinosi praktiškais patarimais. „Renginiuose dalyvaujame ir taisyklingai arti ūkininkus mokome todėl, kad jie savo klaidų „neverstų“ technikai, nesakytų, kad ji bloga,“ – sakė akcinės bendrovės specialistas.

Planuojama surengti rajono artojų varžybas

Išgirdę teorinių ir praktinių patarimų, arimo meną demonstravo savais traktoriais į renginį atvykę ūkininkai Mindaugas Vaisnys ir Raimundas Kazakevičius. Nepabūgę mokytojų pastabų, jie gavo geriausią pamoką – tikslių patarimų, kaip dar geriau arti.

Dėkodamas ūkininkams, pareiškusiems norą atvykti į arimo pamoką su savais traktoriais ir plūgais, Marijampolės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius dalijosi kitų metų planais: „Manau, kad toliau bendradarbiausime tiek su Konsultavimo tarnyba, tiek su UAB „Dotnuva Baltic“. Kitais metais verta pasistengti, kad įvyktų rajono artojų varžybos, kuriose dalyvautų 3–4 artojai su vartomais ir su tradiciniais plūgais. Būtų labai gerai, kad iš kiekvienos seniūnijos būtų po vieną artoją“.

Dalyvaus respublikinėse varžybose

Augalininkystės konsultantas Aivaras Černelis kvietė visus renginio dalyvius atvykti į respublikines artojų varžybas. Marijampolės rajonui jose atstovaus ūkininkas Mindaugas Vaisnys, kurio lauke vyko arimo pamoka. 

Mindaugas dvejus metus iš eilės buvo geriausias rajono Rudeninio arimo konkurso artojas. Jis pasakojo, kad žemės dirbimo nuo mažų dienų mokėsi iš savo tėvo. Dabar jau pats aria savo ir tėvo ūkių laukus, kurių bendras plotas – apie 100 hektarų. Jau dveji metai, kai Mindaugas užregistravo savo augalininkystės ūkį.  Augina žirnius, kviečius, pašarinius augalus gyvuliams, kuriuos laiko tėvai.

„Reikia stengtis arti taip, kad šalia kelio galėtum drąsiai pakabinti plakatą su užrašu „Lauką arė Mindaugas Vaisnys“, – savo požiūrį išsakė ūkininkas.

„Ūkyje darbo daug. Kai kurias paslaugas man teikia Aivaras. Jis atvažiuoja į ūkį, pildo Trąšų naudojimo apskaitos žurnalus, prieš kelerius metus į jį kreipiausi dėl dirvožemio tyrimų,“– apie bendradarbiavimą su konsultantu pasakojo ūkininkas. Šiuo metu, kaip sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius, Mindaugui ir Aivarui reikės daug padirbėti besiruošiant respublikiniam renginiui „Lietuvos artojų varžybos 2016“. Jas šiemet Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba organizuoja rugpjūčio 26 d. Mantviliškio kaime, Kėdainių rajone.

Praktinės pamokos – pačios geriausios

Už glaudų bendradarbiavimą dėkojama Marijampolės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjui Eugenijui Alesiui

Konsultantas Aivaras Černelis teikia ūkininkui Mindaugui Vaisniui LŽŪKT direktoriaus Edvardo Makelio padėką

Daugiau renginio nuotraukų rasite čia

LŽŪKT informacija

Marijampolės r. respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Ji atliekama analizuojant Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis.

Lietuvoje šiam duomenų tinklui pradinę informaciją apie ūkius surenka ir ją apibendrina Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurai. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Daugumos ūkininkų respondentų ūkio apskaita tvarkoma LŽŪKT biuruose, tačiau yra ir tokių ūkių, kurių duomenys gaunami apklausos būdu.

Atlikus apibendrintą analizę, laikantis visiško duomenų konfidencialumo, lyginami visų respondentų veiklos rezultatai (fizinė ir ekonominė išraiška). Kokia iš to nauda ūkininkams respondentams?  Jie gali savo duomenis palyginti su vidutiniais rajono ir šalies rodikliais.

Analizuoti 35 ūkių duomenys

Paskutinių 3 m. laikotarpiu Marijampolės r. respondentinių ūkių skaičius šiek tiek sumažėjo. 2014 m. surinkti ir apibendrinti 40, 2015 m. – 35 ir 2016 m. – 35 ūkių duomenys.

Paskutiniaisiais metais Marijampolės r. ūkininkų ūkiuose dažniausiai augo kviečiai (66,3 proc. respondentų) ir kvietrugiai (41,5 proc.), rečiau – miežiai (33,45 proc.) ir rapsai (16,5 proc.), o bulvės augo tik 4 ūkiuose, 11,4 proc. pateikusiųjų duomenis. Cukrinius runkelius augino šiek tiek daugiau kaip penktadalis, t. y. 20,7 proc. respondentų.

Lentelė. Marijampolės r. dažniausiai augintų javų derlingumo palyginimas su 2015 m. vidutiniais Lietuvos duomenimis

2014–2016 m. laikotarpiu pienininkyste besiverčiančių ūkių skaičius išliko nepakitęs, o vidutinis ūkiuose laikomų melžiamų karvių skaičius didėjo nuo 50 karvių (2014 m.) iki 65 (2016 m.). 2015 metais. Lietuvoje vidutinis melžiamų karvių skaičius viename ūkyje buvo 4,1. Todėl galima teigti, kad Marijampolės r. pieno ūkiai dideli, lyginant su šalies vidurkiu.

Diagramoje Marijampolės r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos struktūra  lyginama su vidutiniais 2015 m. šalies respondentų duomenimis.1 pav. Bendroji produkcija, proc.

Analizuojant ūkių bendrosios produkcijos struktūrą, galima teigti, kad Marijampolės savivaldybėje vyravo augalininkystės ūkiai. Palyginę vidutinius 2014–2016 m. duomenis, matome, kad visais metais didžiausią bendrosios produkcijos dalį sudarė augalininkystės produkcija (apie 75 proc.) ir tik likusi dalis teko gyvulininkystei bei kitoms pajamoms. Tačiau čia tik vidutiniai duomenys, buvo ir tokių ūkių, kur gyvulininkystės produkcija sudarė daugiau kaip 75 proc. visos bendrosios ūkio produkcijos.

Analizuojant ūkių pajamų sudėtį, vertėtų pastebėti, kad nemažą ūkininkų gaunamų pajamų dalį sudarė subsidijos. Kokią procentinę dalį jos sudarė kiekvienais metais, galime matyti diagramoje.2 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Vertinant Marijampolės r. ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, galima daryti išvadą, kad rajono ūkininkai nelinkę pernelyg rizikuoti, t. y. vystyti ar plėsti ūkius skolindamiesi lėšų iš bankų ar kitų finansinių institucijų. Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Dalis ūkininkų sugebėjo dirbti ir plėtoti savo veiklą nesiskolindami, bet buvo ir tokių, kurių šis koeficientas siekė 0,68. Bendrojo įsiskolinimo koeficientas 2016 m. rajone buvo vidutiniškai 0,17, vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 0,12.

Marijampolės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Ramunė Sinkevičienė,
tel.: (8 343) 91 787, 8 618  01 667