Mažeikių biuras

Kaip pas mus atvykti?

Vydūno g. 7A,
89225, Mažeikiai
Tel. (8 443) 25 422, 25 421
Faks.(8 443) 25 422

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Dalia Pociuvienė Augalininkystės konsultantė (8 443) 25 422 8 612 77 174
Irma Barauskė Ekonomikos konsultantė (8 443) 25 422 8 612 10 237
Jolanta Beniušienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 443) 25 421 8 655 56 576
Lina Tuminienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 443) 25 421 8 618 77 501
Virginija Dapšienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 443) 25 422 8 641 786 87
Danutė Balsienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 443) 25 421 8 615 77 913

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Mažeikių r. biure šiuo metu dirba  Danutė Balsienė, Dalia Pociuvienė, Jolanta Beniušienė, Lina Tuminienė, Irma Barauskė ir Virginija Dapšienė.

Tvarkoma apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Danutę Balsienę, Jolantą Beniušienę, Liną Tuminienę ir Virginiją Dapšienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
   Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ir užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro konsultantes Irmą Barauskę ir Liną Tuminienę, kurios turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantės  atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

Augalininkystės konsultantė Dalia Pociuvienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Darbo įvertinimas – geri atsiliepimai, einantys iš lūpų į lūpas“,– sako biuro konsultantės  (iš kairės) Dalia Pociuvienė, Jolanta Beniušienė, Irma Barauskė,  Lina Tuminienė, Danutė Balsienė ir laukia Jūsų.

 Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Mažeikių r. biuras 2016 m. pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą. Vadovaujantis klientų pasitenkinimo anketų duomenimis, didžiausią pasitikėjimą 2016 m. pelnė Mažeikių rajono biuras.

Mažeikių r. biuro vadovė Dalia Pociuvienė su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą.  „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“– sakė direktorius.

LŽŪKT informacija

 

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių rajono biuras plečia veiklą

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus. Visų žemės ūkio sričių konsultantai paslaugas teikia kiekviename šalies rajone ir kai kuriose savivaldybėse.

Atsižvelgiant į klientų poreikį, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių rajono biuro kolektyvą papildė nauja darbuotoja – ūkio apskaitos konsultantė Virginija Dapšienė.

Ūkio apskaitos konsultantė sutvarkys ūkio buhalterinę apskaitą dvejybine ar supaprastinta apskaitos sistema, taip pat apskaitą ir už praeitą laikotarpį. Naujiems biuro klientams konsultantė sudarys pradinį balansą, o PVM mokėtojams parengs dokumentus, reikalingus susigrąžinti PVM. Žemdirbiams, savo ūkiuose sukūrusiems darbo vietas, paskaičiuos samdomų darbuotojų darbo užmokesčius ir padės tinkamai su jais atsiskaityti. Naudojantis konsultantės paslaugomis, pavyks išvengti brangiai kainuojančių klaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu.

Atsakingai dirbanti LŽŪKT Mažeikių rajono biuro komanda visada pasirengusi teikti rajono žemdirbiams reikalingas paslaugas ir konsultacijas, padėti įsisavinti ES paramos lėšas. Biuras įsikūręs adresu Vydūno g. 7A, Mažeikiai.

Ūkio apskaitos konsultantei Virginijai Dapšienei skambinkite tel. (8 443) 25 422. Laukiame Mažeikių rajono biure!

LŽŪKT informacija

 

Mažeikių rajono respondentinių ūkių veiklos 2015 m. rezultatų analizė

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra ES Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) narė ir jau 20 m. Europos Komisijai teikia šalies respondentinių ūkių duomenis. 

ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Tinkle kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama, turtas ir pan.). Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams, ir pan.

Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Mažeikių r. respondentinių ūkių duomenų analizė

Mažeikių r. 2015 m. surinkti ir išanalizuoti 27 respondentinių ūkių duomenys. Tarp atrinktų respondentų daugiausia mišrių ūkių (23). Tik 3-jų ūkių veiklos kryptis – augalininkystė ir tik 1 ūkio – gyvulininkystė.

Daugelio ūkių duomenys į ŪADT tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima analizuoti ir palyginti, kaip keičiasi jų veiklos rodikliai, ir daryti tam tikras išvadas. Bendras analizuotų respondentinių ūkių valdomas žemės plotas 2015 m. buvo 2132,71 hektaro.

Pateiktame 1 pav. matome, kad rajono ūkiai nėra labai stambūs. Didžiausias vieno ūkio deklaruotas plotas – 278,46 ha, o mažiausias – 3,95 hektaro. Tik 26 proc. sudarė ūkiai, dirbę per 100 ha žemės. Tačiau vidutinis rajone 1 ūkio dirbamos žemės plotas 2015 m. buvo 78,99 ha ir tai yra daugiau, lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, kur vidutinis dirbamos žemės plotas 2014 m. buvo tik 43,27 hektaro.

1 pav. Mažeikių r. respondentinių ūkių dirbamos žemės plotai 2015 m., ha

Buvo išanalizuoti Mažeikių r. respondentinių ūkių 2015 m. duomenys ir palyginti su 2011–2015 m. duomenimis. Pateiktoje 1 lentelėje matome, kaip rajono ūkiuose kito derlingumas, bendrosios produkcijos ir ekonominiai rodikliai.

1 lentelė. Mažeikių r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Remiantis šiais duomenimis, apžvelgsiu ir trumpai apibendrinsiu augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių situaciją rajone bei ūkių ekonominius rodiklius.

Mažeikių r. augalininkystė apžvalga

Mažeikių r. žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajono respondentiniuose ūkiuose ūkininkai daugiausia augino javų – 44000 ha, iš jų beveik 24000 ha žieminių. Populiariausias žemės ūkio augalas yra žieminiai kviečiai, kurių sėjama per 18000 hektarų. Vasarojaus auginama beveik 14000 ha, daugiausia – per 7000 ha vasarinių miežių. Rajone populiarėja ankštiniai augalai, jų sėjama tiek pat, kiek ir vasarinių miežių. Ūkininkų mėgstamiausi žirniai, kurių plotas šiemet siekė beveik 6000 hektarų (Šaltinis „Santarvė“ Nr.118(10531) iš 2016 10 18).

Išanalizavę Mažeikių r. respondentinių ūkių duomenis, matome, kad ūkininkai 2015 m. daugiausia augino žieminių kviečių, kvietrugių, vasarinių miežių, avižų, bulvių. Kaip matome iš 2 pav., žieminių javų ir vasarinių miežių ūkininkai augino vienodai.

2 pav. Augalai, auginti Mažeikių r. respondentiniuose ūkiuose 2015 m., proc.

Analizuodami 3 pav. patiektus duomenis, matome, kaip kito dažniausiai augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas. Bendras augintų žemės ūkio augalų derlingumas, lyginant 5 m. duomenis, išliko panašus. 2015 m. derliaus, ypač žiemkenčių, kiekybiniai rodikliai nebuvo prasti. Kai kur kviečių iš hektaro byrėjo po 7–9 t, vidurkis galėjo siekti iki 6–7 tonų. Tačiau prasidėjusios liūtys sutrukdė ūkininkams laiku nuimti derlių ir labai suprastėjo grūdų kokybė. Jeigu iš pradžių kuliami kviečiai atitiko I–II klasės reikalavimus, prasidėjus lietingiems orams, jie tapo pašariniai.

3 pav. Mažeikių r. augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2011–2015 m., t/ha

Per 2011–2015 m. laikotarpį didžiausias grūdinių augalų derlius gautas 2014 metais. Pastaraisiais, palyginti su 2011-aisiais, derlingumas padidėjo 47 procentais. Išsiskiria žieminių kviečių ir kvietrugių derlingumas. Jis didėjimo dėl palankių klimatinių sąlygų, investicijų, tačiau potencialas nebuvo iki galo išnaudotas, t. y. javų derlingumas ir produktyvumas (produkcija, tenkanti vienam ha) nesiekė bendro Lietuvos vidurkio (4 pav.).

4 pav. Mažeikių r. augintų žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas su Lietuvos vidurkiu

Mažeikių r. respondentinių ūkių gyvulininkystės apžvalga

Mažeikių r. žemė nėra itin derlinga, todėl vyrauja mišrūs ūkiai. Analizuodami 1 pav. duomenis, matome, kad rajono ūkiuose karvių vidutiniškai daugiausia laikyta 2011 m. – 48. 2012 m. vidutinis karvių skaičius sparčiai sumažėjo dėl sumažėjusios pieno supirkimo kainos, bet 2013 ir 2014 m. jų skaičius pamažu didėjo ir siekė 38. Tačiau 2014 m. pradžioje vėl prasidėjo pasaulinių pieno produktų kainų mažėjimas, kuris tęsėsi ir 2015 metais. Lietuvoje 2015 m. pieno supirkimo kaina buvo 23 proc. žemesnė, palyginti su 2014 m. (214,7 EUR/t) (5 pav.). Kainas lėmė pieno gaminių pasiūlos ir paklausos disbalansas pasaulinėje rinkoje (vien ES, panaikinus kvotas, 2015 m. pieno supirkimas išaugo 2,2 proc.) (Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys).

5 pav. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje 2012–2015 m., EUR/t

Žemos kainos pastebimai paspartino mažų ir vidutinių ūkių ei melžiamų karvių mažėjimą. 2015 m. iš gamybos ėmė trauktis stambesni ūkiai. Geriau laikėsi tik stambūs pieno ūkiai, kuriems pieno perdirbėjai mokėjo apie 20 proc. aukštesnę nei vidutinė pieno supirkimo kainą. Todėl Mažeikių r. ūkiuose 2015 m. sparčiai mažėjo vidutinis karvių skaičius. Palyginus su 2011–2014 m., jis sumažėjo daugiau negu 30 proc.  ir siekė vos 28,5 (vidutinis karvių skaičius ūkyje, vnt.) (6 pav.).

Nepaisant mažėjančio karvių skaičiaus, pieno supirkimas Lietuvoje nemažėjo, t. y. per 2015 m., palyginti su 2014 m., pieno buvo supirkta 0,2 proc. daugiau.

Mažeikių r. pieninkystės ūkių nėra daug, kaip minėjau, vyrauja mišrūs ūkiai, todėl, respondentinių ūkių duomenimis, vidutinis karvių produktyvumas 2015 m. buvo 4,790 t primilžis iš vienos karvės, tai yra beveik 15 proc. mažiau už Lietuvos vidurkį 2015 m. (5,636 t pieno iš karvės). Didžiausias karvių produktyvumas rajone buvo 2011 m. – 5,961 t primilžis iš vienos karvės (6 pav.).

6 pav. Mažeikių r. vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš vienos karvės 2015 m.

Praktika rodo, kad didžiausią gyvulininkystės ūkio pelningumą lemia pusiausvyra tarp gyvulio produktyvumo, sveikatingumo ir sėkmingos reprodukcijos. Šių sričių suvaldymas būtinas ūkio ekonominiam našumui užtikrinti.

Mažeikių r. ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Mažeikių r. ūkiuose 2015 m. dėl sumažėjusių rinkos kainų gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriuje pasikeitė ir augalininkystės bei gyvulininkystės bendrosios produkcijos struktūra. Kaip žinome, bendrąją produkciją sudaro augalininkystės, gyvulininkystės produkcija ir kita pelninga ūkio veikla.

Augalininkystės produkcijos vertę sudaro: parduotos produkcijos vertė; atlyginimo natūra vertė; suvartotų maistui, sunaudotų ūkyje (sėklai, pašarams ir kt.) augalų vertė; augalininkystės produktų atsargų vertės pokyčiai nuo metų pradžios iki pabaigos (vertė metų pabaigoje minus vertė metų pradžioje).

Gyvulininkystės produkcijos vertę sudaro: parduotos produkcijos vertė; atlyginimo natūra vertė; suvartotų maistui, sunaudotų ūkyje produktų vertė; gyvulių vertės pokyčiai nuo metų pradžios iki pabaigos; gyvulininkystės produktų atsargų vertės pokyčiai nuo metų pradžios iki pabaigos (vertė metų pabaigoje minus vertė metų pradžioje); atimama nupirktų gyvulių vertė.

Kitos pelningos veiklos vertę sudaro: augalininkystės ir gyvulininkystės produktų ir medienos perdirbimo vertė (likučio metų pabaigoje ir pradžioje skirtumas plius produktų pardavimas, sunaudojimas ūkio, asmeninėms reikmėms ir atlyginimas natūra); pajamos už paslaugas, nuomą, kaimo turizmą, nupjauto miško pardavimą; gautos palūkanos, draudimo išmokos ir kt.

Mažeikių r. respondentinių ūkininkų ūkių augalininkystės ir gyvulininkystės bendroji produkcija nuo 2011 m. kasmet didėjo, bet 2012–2013 m., pasiekusi aukščiausią tašką, pradėjo mažėti. 2015 m. lyginant su 2011–2014 m. laikotarpiu, augalininkystės bendroji produkcija, tenkanti 1 ha ŽŪN, sumažėjo daugiau negu 50 proc., o gyvulininkystės, tenkanti 1 SG, sumažėjo daugiau negu 56 procentais. Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui Mažeikių r. 2015 m. sudarė vidutiniškai 54860 eurų. Iš jų didžiausią dalį sudarė augalininkystės produkcija – 50 proc., gyvulininkystės – 43 proc. ir kitos pajamos – 7 proc. (7 pav.).  

7 pav. Mažeikių r. bendrosios produkcijos struktūra ūkiuose 2015 m., proc.

Analizuotuose rajono ūkiuose 2015 m. iš 1 ha ŽŪN gauta vidutiniškai 366,41 Eur pardavimo pajamų, tai yra 7,5 proc. mažiau, lyginant su 2014 m. (vidutinis žemės plotas – 113,16 ha, iš 1 ha gauta vidutiniškai 396,52 Eur pardavimo pajamų). Sąnaudos toms pajamoms uždirbti didėjo. Daugiausia padidėjo augalininkystės išlaidos: sėklai, trąšoms, chemikalams, kurui. Sąlyginai mažėjo gyvulininkystės specifinės išlaidos (pašarams, sėklinimui, vet. paslaugoms), nes laikomų gyvulių skaičius ūkiuose mažėjo. Didėjo ūkininkų sumokami mokesčiai, tačiau jie sudarė nežymią dalį visų išlaidų.

Kylančios degalų, trąšų ir kitų medžiagų kainos bei mažėjančios augalininkystės ir gyvulininkystės supirkimo kainos didelės įtakos turėjo rajono ūkių gamybinės komercinės veiklos pelnui. Iš 27 analizuotų ūkių tik 14 gamybinės komercinės veiklos pelnas 2015 m. buvo teigiamas, 13-os ūkių veikla buvo nuostolinga (8 pav.).

8 pav. Mažeikių r. gamybinės komercinės veiklos pelnas 2015 m., Eur

Nors analizuotų ūkių rezultatai 2015 m. buvo patys prasčiausi, lyginant su 2011–2014 m., tačiau, lyginant su 2014 m. Lietuvos vidurkiu, Mažeikių r. ūkininkų padėtis nebuvo labai bloga. Kaip matome iš 9 pav., vidutinis grynasis komercinės veiklos pelnas išliko teigiamas ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį.

9 pav. Mažeikių r. vidutinio gamybinės komercinės veiklos pelno palyginimas su Lietuvos vidurkiu

Mažeikių r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Analizuojant pagal ūkininkavimo tipus, mažiausiai pelno gavo mišrūs ūkiai. 2015 m. bendrasis pelnas (BGP – 5255 Eur) sumažėjo 88 proc., palyginti su 2011–2014 m. laikotarpio vidurkiu (BGP – 44761 Eur). Gyvulininkystės ūkius, kurie užsiėmė pieno gamyba, šiek tiek gelbėjo papildomos išmokos pieno gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo. Nors bendrai paėmus 2015 m. parama investicijoms ūkininkų ūkiuose mažėjo penktus metus iš eilės, parama investicijoms 2014 m. buvo 3 kartus mažesnė nei 2012 m. ir beveik 5 kartais mažesnė nei 2011-aisiais.

Palanki paramos sistema javų ūkiams lėmė šių ūkių skaičiaus didėjimą, pasėlių plotų augimą ir padidėjusias ūkių investicijas į žemę. Todėl ūkiai žemes pirko naudodami ne tik savo lėšas, bet ir skolintas. Analizuodami Mažeikių r. respondentinių ūkių duomenis, apžvelgsime ūkių veiklos efektyvumo rodiklius (10 pav.).

10 pav. Mažeikių r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai, lyginant su Lietuvos vidurkiu

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Kuo rodiklis didesnis, tuo didesnė finansinė rizika. Analizuotuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2015 m. buvo 0,12 (Lietuvos vidurkis 2014 m. – 0,16). Tai reiškia, kad Mažeikių r. ūkininkai nelinkę rizikuoti ir didžiąją dalį turto finansuoja nuosavomis lėšomis.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Ypatingai aukštas Mažeikių r. respondentinių ūkių vidutinis bendrojo mokumo rodiklis rodo, kad ūkiai pajėgūs savo trumpalaikį turtą paversti pinigais ir likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Rajone 2015 m. šis rodiklis siekė net 79,36, kai Lietuvoje 2014 m. vidutinis rodiklis buvo tik 4,03. Mažeikių r. nebuvo ūkių, kuriuose šis rodiklis būtų mažesnis už 1. Galbūt ūkiai linkę kaupti trumpalaikį turtą arba neefektyviai jį naudoja.

Grynojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo kiek 1-nam pardavimo eurui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Rajone 2015 m. grynojo pelningumo rodiklis buvo –0,08 (Lietuvos vidurkis 2014 m. buvo –0,04). Pakankamai žemas rodiklis rodo problemas ūkių kainodaroje ir negalėjimą kontroliuoti gamybos išlaidų.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek 1 turto euras sukūrė pajamų. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2015 m. buvo 0,16 (Lietuvos vidurkis 2014 m. – 0,28). Kuo didesnis rodiklis, tuo greitesnis apyvartumas ir efektyviau valdomas turtas.

Apibendrinant galima teigti, nors Mažeikių r. ūkiai nėra labai stambūs, jiems sudėtingiau diegti inovacijas, didinti pagaminamos produkcijos kiekį ir konkuruoti su stambesniais ūkiais dėl geresnių kainų, tačiau 2015 m. visi respondentiniai ūkiai išliko stabilūs, mokūs ir likvidūs. Lyginant Lietuvos mastu, analizuojamiems respondentiniams ūkiams 2015 m. buvo pakankamai geri.

Parengta pagal LŽŪKT Mažeikių r. biuro 2015 m. respondentinių ūkių veiklos analizės duomenis.

Mažeikių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Jolanta Beniušienė,
tel.: (8 443) 25 421, 8 655  56 576

 

  

Sėkmės garantas – abipusis pasitikėjimas