Šalčininkų biuras

Kaip pas mus atvykti?

Vilniaus g. 28,
17108, Šalčininkai
Tel. (8 380) 51 505
Faks.(8 380) 51 505

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Lilija Voitechovičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 380) 51 505 8 698 12 872
Ana Jarmolovič Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 380) 51 505
Eugenijus Lukoševičius Augalininkystės konsultantas (8 380) 51 030 8 655 35 359
Aneta Kulevičienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 380) 51 505
Janina Savel Ūkio apskaitos konsultantė (8 380) 51 030 8 698 12 872
Genrik Kolendo inžinierius konsultantas (8 380) 56 037 8 686 53 710
Juzefa Matuizo Ūkio apskaitos konsultantė (8 380) 56 037 8 686 53 710

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Šalčininkų rajono biure šiuo metu dirba  konsultantai – Janina Savel, Genrik Kolendo,  Juzefa Matuizo,  Lilija Voitechovičienė, Eugenijus Lukoševičius ir Ana Jarmalovič.

Tvarkoma apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į  Janiną Savel, Juzefą Matuizo, Liliją Voitechovičienę ir Aną Jermalovič. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
  
Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ir užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į konsultantę Aną Jarmolovič, kuri turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, tobulina savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Inžinerinės paslaugos

   Jei kyla neaiškumu dėl ūkio inžinerinių sprendimų – statinių projektavimo, ūkio infrastruktūros, technologijų pritaikymo, žemės ūkio technikos parinkimo –  ūkininkams patars inžinierius-konsultantas Genrik Kolendo. Jis gali reikiamu tikslumu apskaičiuoti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, padėti įbraižyti laukus ir elektroniniu būdu užpildyti deklaraciją. 

Augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantas Eugenijus Lukoševičius žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks taikomus aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

   „Konsultantai – pirmieji žemdirbių pagalbininkai“, – sako biuro darbuotojai ir laukia Jūsų.  Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.
  

Šalčininkų r. biuro darbuotojai (iš kairės) sėdi: Juzefa Matuizo, Lilija Voitechovičienė, Janina Savel, stovi: Eugenijus Lukoševičius ir Genrik Kolendo. 2017

 

Šalčininkų rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai tinklas, kuriuo disponuoja Europos Sąjungos komisija, vertina žemės ūkio ekonomiką ES teritorijoje. Duomenys, surinkti į ŪADT, yra patikimi ir reprezentatyvūs, sudaro ataskaitų apie žemės ūkį pagrindą, nurodo rinkos situaciją ir ES ūkininkų pajamas. Pagrindiniai principai – paties ūkininko savanoriškumas, duomenų konfidencialumas.

Lietuvoje už šių duomenų surinkimą, įtraukimą į ŪADT tyrimus ir pateikimą Agrarinės ekonomikos institutui atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Surinkti į ŪADT duomenys naudingi ir ES valstybių narių atstovams derybose dėl paramos ūkininkams.

Šalčininkų r. žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimuose dalyvavo 30 ūkininkų. Ūkiai skyrėsi ūkine veikla, dydžiu ir struktūra. Pagal ūkinę veiklą atrinkta 10 augalininkystės, 20 mišrių ūkių, iš kurių 5 vyravo pienininkystė, 1 buvo agroturizmo ūkis, 2 ūkiai, užsiimantys kiaulininkystė.

Šalčininkų r. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti.

1 pav. Vidutinis Šalčininkų r. respondentinių ūkių žemės plotas 2013–2015 m., ha

1 lentelė. Analizuojamų rajono ūkių augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Išanalizavę 1 lentelės duomenis, matome, kad rajono respondentinių ūkių 2015 m. kviečių, avižų kvietrugių ir grikių vidutinis derlingumas, palyginti su vidutiniu rajono derlingumu 2013 ir 2014 m., padidėjo, o kitų augalų buvo panašus kaip praėjusiais metais. Palyginę rajono respondentinių ūkių vidutinį derlingumą 2015 m. su Lietuvos vidurkiu 2014 m., matome, kad kviečių derlingumas buvo mažesnis 27 proc., rugių didesnis 5 proc., miežių mažesnis 48 proc., avižų didesnis 17 proc., kvietrugių mažesnis 1 proc., grikių didesnis 32 proc., bulvių mažesnis 46 proc., rapsų didesnis 38 procentais.

Matome, kad mūsų rajono mažo nepalankumo nederlingose žemėse geriausiai auga rugiai, grikiai, rapsai, avižos. Kitų žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis nei vidutinis Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

2 lentelė. Analizuojamų ūkių gyvulių skaičius ir produktyvumas

Vidutinis karvių skaičius 2015 m. rajono respondentiniuose ūkiuose – 14. Didžiausiame ūkyje – 39 melžiamos karvės, mažiausiame – 3. Laikomų karvių skaičius (vidutiniškai rajone) 2015 m., lyginant su 2014 m. ir 2013 m., sumažėjo. Laikomų karvių skaičius (vidutiniškai rajone) 2013 m. ir 2014 m. buvo 17 vnt., o 2015 m. – 13. Lygindami 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. duomenis, matome, kad 2015 m. melžiamų karvių skaičius respondentiniuose ūkiuose sumažėjo. Tam įtakos turėjo žemos pieno supirkimo kainos. Lyginant su vidutiniu karvių skaičiumi Lietuvoje, Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose vidutinis karvių skaičius buvo didesnis. Pieno primilžis iš vienos karvės, lyginant su 2013, 2014, 2015 m., padidėjo 6 proc., bet 23 proc. nesiekia Lietuvos vidurkio.

Dvejuose respondentiniuose ūkiuose augintos kiaulės. Palyginę 2015 m. duomenis su 2013 ir 2014 m. duomenimis, matome, kad vidutinis kiaulių skaičius žymiai sumažėjo, t. y. 69 proc., bet buvo didesnis nei 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

2 pav. Bendrosios produkcijos struktūra rajono ūkiuose 2015 m., proc.

3 lentelė. Ekonominiai veiklos rodikliai 

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Iš lentelės matome, kad šis rodiklis krenta ir yra 9 proc. mažesnis nei vidutinis Lietuvoje. Bendrasis įsiskolinimas, lyginant su 2013 ir 2014 m. liko toks pat, bet buvo 37 proc. didesnis nei vidutinis Lietuvoje 2014 metais. Jis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesne finansinė rizika.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo, kaip ūkis sugeba trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Rajono respondentiniuose ūkiuose bendrojo mokumo koeficientas buvo aukštas. Tai rodo, kad ūkiai yra pajėgūs trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Grynojo pelningumo koeficientas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno.

Turto apyvartumo koeficientas rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Šalčininkų r. respondentinių ūkių turto apyvartumas 2015 m. buvo vidutiniškai 0,24. Šis Lietuvos respondentinių ūkių rodiklis 2014 m. buvo vidutiniškai 0,28. Mažesnė šio rodiklio reikšmė rodo, kad Šalčininkų r. ūkininkai nepakankamai efektyviai valdė savo turtą.

Subsidijų dalis pajamose rodo, kad Šalčininkų r. ūkininkai priklausomi nuo paramos, nes respondentiniuose ūkiuose paramos dalis pajamose 2015 m. sudarė 42,02 proc., kai vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. – 23,93 procento.

Ūkio apskaitos konsultantė Janina Savel,
tel.: (8 380) 51 030, 8 698 12 872