Švenčionių biuras

Kaip pas mus atvykti?

Vilniaus g. 19-215, 216, 217,
18123, Švenčionys
Tel. (8 387) 66 432, 51 983
Faks.(8 387) 66 432

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Laura Kulda Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 387) 51 983 8 615 68 847
Albertas Marma Augalininkystės konsultantas (8 387) 51 983 8 652 00 501
Olga Oleškevič Ūkio apskaitos konsultantė (8 387) 51 983 8 611 12 629

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

    Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

Tvarkoma apskaita

    LŽŪKT Švenčionių rajono biure šiuo metu dirba dvi ūkio apskaitos konsultantės – Olga Oleškevič ir Laura Kulda. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
    Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro konsultantę Laurą Kuldą. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
  Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

    Augalininkystės konsultantas Albertas Marma žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks taikomus aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Bendradarbiavimas su pasitikėjimu – tai kelias į abipusę sėkmę“, – sako biuro konsultantai (iš kairės) Albertas Marma, Laura Kulda ir Olga Oleškevič, ir yra pasirengę atsakyti į Jums rūpimus klausimus. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Švenčionių r. biuras sėkmingai įgyvendino 2016 m. strateginius tikslus
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą. Už sėkmingą LŽŪKT strateginių tikslų įgyvendinimą 2016 m. dėkota Švenčionių rajono biurui.

Švenčionių r. biuro vadovė Laura Kulda su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą.  „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“– sakė direktorius.

LŽŪKT informacija  

Švenčionių rajono respondentinių ūkių 2016 metų veiklos apžvalga

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Leidinys 2016 m. parengtas pagal ūkininkų ūkių ir bendrovių, užsiimančių žemės ūkio veikla, tvarkiusių buhalterinę apskaitą ir teikusių informaciją apie savo gamybinę ir finansinę veiklą, duomenis.

Leidinyje kasmet pateikiami vidutiniai svertiniai ūkių veiklos rodikliai, yra statistinių lentelių. Jose apibūdinti šalies ūkių veiklos rezultatai. Duomenys pateikti pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Analizuoti 21 rajono respondentinio ūkio duomenys

Švenčionių r. 2016 m. nustatyta 21 ūkio tipologija ir šių ūkių duomenys pateikti į ŪADT. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis teikė savanoriškai. Kiekvienam respondentiniam ūkiui suteikiamas respondento kodas, užtikrinantis šių duomenų konfidencialumą.

LŽŪKT Švenčonių r. biure 2016 m. ūkio apskaitos konsultantai užpildė 21 respondentinę anketą. Ūkiai atrinkti pagal ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį.

Analizuodami 2016 m. pateiktus respondentinių ūkių duomenis matome, kad ūkiai pagal bendrą žemės plotą labai įvairūs. Paties mažiausio respondentinio ūkio bendras žemės plotas – 0,2 ha, o didžiausio – 494,98 hektaro. Vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. ūkio bendro žemės ploto dydis buvo 42,40 hektaro.

Švenčionių r. žemdirbiai ūkininkauja nederlingose žemėse, nepalankiose ūkininkauti vietovėse, todėl, lyginant rajono derlingumo rodiklius su Lietuvos vidutiniu derlingumu, daugumos žemės ūkio augalų derlingumas nedidelis, išskyrus grikių. Rajono dirvožemis palankus grikiams auginti. Gerai užderėjo lauko daržovės.

1 lentelė. Augalų derlingumas Švenčionių r. ūkiuose 2016 m., t/ha

Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kaip kito Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose augalininkystės (javų) produkcijos derlingumas 2012–2016 metais.1 pav. Vidutinis javų derlingumas 2012–2016 m., t/ha

Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad daugumos žemės ūkio augalų, išskyrus rugių, derlingumas 2016 m. padidėjo.

Derlingumos žemės ūkio augalų derlingumą ūkiuose lemia palankios meteorologinės sąlygos, ūkio savininko verslumas ir kt.

Gyvulininkystė

Analizuodami Švenčionių r. respondentinių ūkių gyvulių skaičių ir produktyvumą 2016 m., matome, kad, rajono respondentinių ūkių bendras vidutinis laikomų karvių skaičius – 3 (vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 4,1). Tik 4 ūkiai iš 21 rajone apklaustų ūkių laikė melžiamų karvių.

Analizuojant pieno primilžį iš vienos karvės, Švenčionių r. 2016 m. primelžta vidutiniškai 3,76 t, kai vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 5,04 tonos.

Žemiau pateiktame grafike matome, kaip pakito primilžis iš vienos karvės respondentiniuose ūkiuose 2013–2016 metais.2 pav. Švenčionių r. respondentinių ūkių vidutinis primilžis iš vienos karvės 2013–2016 m., t

Ekonominiai ūkių veiklos rodikliai

Analizuodami 2014–2016 m. Švenčionių r. respondentinių ūkių veiklos ekonominius rodiklius matome, kad vidutinė vieno ūkio bendroji produkcija rajone kasmet augo, lyginant su vidutiniška Lietuvoje 2015 m. s, išskyrus kitas pajamas (3 pav.).3 pav. Bendroji produkcija, EUR

Švenčionių r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos, pagamintos vidutiniškai viename ūkyje 2014–2016 m., palyginimas su vidutine Lietuvoje 2015 m., pavaizduota 3 paveiksle. Švenčionių r. respondentinių ūkių 2013–2016 m. efektyvumo rodiklius matome 2 lentelėje.

2 lentelė. Švenčionių r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai 2013–2016 m.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Švenčionių r. ūkiuose 2 016 m. šis rodiklis – 87,88, t. y. labai arti 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio – 83,55.

Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Šis rodiklis atitinka normą, kai yra nuo 0,4 iki 0,6. Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. šis rodiklis buvo 0,13, kai 2015 m. vidutiniškai Lietuvoje – 0,16.

Bendrasis mokumo koeficientas rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo ūkininko ūkis patrauklesnis kredito teikėjams. Rodiklio reikšmė mažesnė už 1 rodo ūkio nesugebėjimą laiku atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Švenčionių r. respondentinių ūkių gebėjimas valdyti trumpalaikius įsipareigojimus kasmet auga.

Grynasis pelningumas rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Švenčionių r. respondentinių ūkių duomenimis, šis rodiklis neigiamas, ūkiai dirbo nuostolingai.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukūrė pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Vidutinis turto apyvartumo rodiklis rajone – 0,28, o Lietuvos respondentų šio rodiklio vidurkis 2015 m. – 0,24.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 45,51 proc. visų gautų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 26,26 procento. Iš analizuotų ūkių 2016 m. buvo tokių, kurių šis rodiklis sudarė tik 2,64 proc. nuo visų ūkio pajamų, bet buvo ir tokių, kurių subsidijų dalis pajamose buvo 84,08 procento. Todėl galima teigti, kad be valstybės paramos Švenčionių r. ūkiams verstis būtų pakankamai sunku.

Švenčionių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Olga Oleškevič,
tel.: (8 387) 51 983, 8 611  12 629