Tauragės biuras

Kaip pas mus atvykti?

Stoties g. 15,
72263, Tauragė
Tel. (8 446) 72 377, 72 179
Faks.(8 446) 72 377

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovas Petras Kulikauskas Augalininkystės konsultantas (8 446) 72 377 8 620 80 618
Gintarė Ciganė Ekonomikos konsultantė (8 446) 72 377 8 610 15 431
Reda Pliuskytė Ūkio apskaitos konsultantė (8 446) 72 179 8 640 38 295
Odeta Bičkuvienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 446) 72 377 8 649 43 059
Dainora Zeveckė (Kasmetinės atostogos ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 446) 72 179
Diana Valuckienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 446) 72 377
Monika Mukauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 446) 72 377 864032229
Sonata Naugžemienė Augalininkystės konsultantė 8 68239273
Birutė Flederžinskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 446) 72 377 8 610 15 451
Regina Musteikienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 446) 72 377 8 610 15 498

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

LŽŪKT Tauragės rajono biure šiuo metu dirba  konsultantai Birutė Flederžinskienė, Regina Musteikienė, Petras Kulikauskas, Gintarė Ciganė, Reda Pliuskytė, Monika Mukauskienė ir Diana Valuckienė.

Tvarkoma apskaita

Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Birutę Flederžinskienę,  Reginą Musteikienę, Redą Pliuskytę, Moniką Mukauskienę ir Dianą Valuckienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami veslo planai ES paramai gauti

Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę Gintarę Ciganę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.

Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

Augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Bendraujant su ūkininku, svarbiausia suprasti, ko jis nori, o ne primygtinai siūlyti savo tiesą. Žmogus turi išsakyti savo problemas, o konsultantas jam rekomenduoti galimą sprendimą, nukreipti jį tinkama linkme. Taigi sprendimą turi priimti pats ūkininkas“, – sako biuro vadovas Petras Kulikauskas. 

Tauragės rajono biuro konsultantai iš kairės sėdi: Diana Valuckienė, Dainora Zeveckė, Regina Musteikienė, stovi: Petras Kulikauskas, Gintarė Ciganė, Birutė Flederžinskienė,  Reda Pliuskytė. 2017

 Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovą.

 

Tauragės rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenys

Žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimų pagrindu formuojamas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (toliau – ŪADT), kurio paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė privalo teikti į ŪADT duomenis, kurie atspindi prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Už šios informacijos surinkimą ir sisteminimą Lietuvoje atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Surinktiems duomenims taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės. Juos galima naudoti tik ES žemės ūkio politikos tikslais. Remiantis šiais duomenimis, galima atlikti palyginimus ES mastu. ŪADT tenka svarbus vaidmuo pagrindžiant paramą ūkininkams.

Tauragės r. 2016 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biure 2016 m. užpildytos 38 respondentinių ūkių anketos. Iš jų 3 ūkiai augalininkystės, 7 – gyvulininkystės, 20 – mišrių, 3 daržininkystės, 2 – sodininkystės, 1 – uogininkystės, 2 – paukštininkystės.

Tauragės r. analizuotų ūkių dirbami žemės plotai – nuo 21,26 iki 438,03 hektaro. Vidutinis ūkio dydis rajone 2016 m. – 102,48 ha, 2015 m. – 93,78 hektaro.

Respondentiniuose ūkiuose auginti šie augalai: kviečiai, rugiai, miežiai, kvietrugiai, avižos, grūdinių augalų mišiniai, taip pat bulvės ir lauko daržovės. Tauragės r. respondentinių ūkių (2016 m.) ir Lietuvos respondentinių ūkių (2015 m.) žemės ūkio augalų derlingumo rodikliai pateikiami 1 paveiksle.

1 pav. Tauragės r. respondentinių ūkių 2016 m. ir Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. vidutinis žemės ūkio augalų derlingumas

Pagal 1 pav. pateiktus duomenis galima teigti, kad rajono respondentiniuose ūkiuose beveik visų augintų žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis nei bendras šalies respondentinių ūkių derlingumo vidurkis 2015 metais. Šiek tiek didesnis tik rugių ir avižų derlingumo vidurkis.

Tauragės r. respondentinių ūkių minėtų augalų vidutinio derlingumo rodikliai 2014–2016 m. pateikiami 2 paveiksle.

2 pav. Tauragės r. žemės ūkio augalų derlingumas 2014–2016 m.

Lyginant trejų metų laikotarpio Tauragės r. respondentinių ūkių pateiktus duomenis (2 pav.), pastebima, kad jie ypač derlingi buvo 2015 m. bulvių ir lauko daržovių augintojams, o 2016 m. derlingiausi auginusiems žieminius kvietrugius. Jų derlingumas buvo 3,53 t/ha, t. y. 8 proc. didesnis nei 2015 m. ir beveik 18 proc. – nei 2014 metais.
Kaip minėta, 2016 m. Tauragės r. atrinkti 38 respondentiniai ūkiai. Iš jų net 15 užsiėmė pienine gyvulininkyste, 10 – mėsine, o 1 – ir pienine, ir mėsine.

Palyginkime Tauragės r. ir Lietuvos respondentinių ūkių pieninių gyvulių skaičiaus ir produktyvumo vidurkius (1 lentelė).

1 lentelė. Pieninių gyvulių ir jų produktyvumo vidurkių Tauragės r. ir Lietuvoje palyginimas

Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. vidutinis laikomų pieninių karvių skaičius beveik 42 proc. didesnis nei 2014 m. (1 lentelė). Primilžis iš vienos karvės rajone 2016 m. 13 proc. didesnis nei buvo 2014 m., taip pat 12 proc. didesnis nei bendras primilžio vidurkis iš vienos karves šalies mastu 2015 metais.

Vidutinis mėsinių gyvulių skaičius 2016 m. Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose siekė 32 (šalies respondentinių ūkių vidurkis 2015 m. buvo 0,6).

Bendrosios produkcijos struktūra

Tauragės r. respondentinių ūkių pajamų struktūra pateikiama 2 lentelėje.

2 lentelė. Rajono respondentinių ūkių pajamų struktūros palyginimas

Analizuojant 2 lentelės duomenis, galima teigti, kad Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose daugiau kaip pusė pajamų uždirbama plėtojant gyvulininkystę. Tačiau lyginant 2016 m. gautas gyvulininkystės pajamas su 2014 m. pajamomis, pastebėta, kad jos sumažėjo 3,94 procento. Nežiūrint į tai, Tauragės r. gyvulininkystės pajamos dvigubai didesnės, lyginant su 2015 m. bendru šalies respondentinių ūkių vidurkiu.

Tauragės r. 2016 m. augalininkystės pajamos, lyginat su 2014 m., padidėjo 4,5 procento. Tačiau lyginant rajono 2016 m. augalininkystės pajamas su 2015 m. šalies respondentinių ūkių vidurkiu, jos yra beveik 23 proc. mažesnės.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Vidutiniai Tauragės r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodiklių palyginimas

Vertinant Tauragės r. respondentinių ūkių vidutinį kapitalo pakankamumą (3 lentelė), galima teigti, kad 2016 m. tiriami ūkiai turėjo vidutiniškai 85,79 proc. turto, įgyto nuosavomis lėšomis. Šis rodiklis beveik 3 proc. aukštesnis ir už rajono 2014 m. vidutinį, ir už bendrą vidutinį 2015 m. Lietuvos kapitalo pakankamumo vidurkį.

Tai patvirtina bendrojo įsiskolinimo rodiklis, kuris rodo, kad 2016 m. Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai tik 0,14 proc. turto finansuota skolintomis lėšomis. Šis rodiklis mažesnis ir už 2014 m. vidutinį rajono rodiklį, ir už 2015 m. šalies respondentinių ūkių vidutinį bendrojo įsiskolinimo vidurkį.

Bendrasis vidutinis Tauragės r. respondentinių ūkių mokumo rodiklis rodo, kad ūkiams netrūksta apyvartinių lėšų, kuriomis dengiami trumpalaikiai įsipareigojimai. Šis rodiklis 2016 m. siekė net 33,96 procento. Tiesa, jis beveik dvigubai sumažėjęs, lyginant su 2014 m. rajono respondentinių ūkių bendrojo mokumo rodikliu, ir beveik 30 proc. aukštesnis nei 2015 m. bendras šalies respondentinių ūkių vidutinis mokumo rodiklis.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kad 2016 m. repondentiniai ūkiai patyrė daugiau išlaidų produkcijai pagaminti nei gavo pajamų ją realizavę, t. y. dirbo nuostolingai. Tauragės r. respondentinių ūkių vidutinis grynasis pelningumas 2014 m. buvo 0,05 proc., o Lietuvos 2015 m. – 0,07 procento.

Tauragės r. respondentinių ūkių patiriamus nuostolius produkcijai pagaminti kompensuoja gaunamos subsidijos, kurios 2016 m. sudarė vidutiniškai net 51,73 proc. gautų pajamų. Subsidijų dalis pajamose 2016 m. ženkliai didesnė, lyginant su 2014 m. rajono ūkiuose gautomis subsidijomis, (37,48 proc.). Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m. subsidijų dalis pajamose sudarė vidutiniškai 26,26 procento.

Apibendrinant pateiktus duomenis, galima teigti, kad Tauragės r. ūkiuose vyravo pieninė gyvulininkystė. Nors kasmet daugėjo ir melžiamų karvių, ir pieno primilžis iš karvės, ūkiams sunkiai sekėsi suvaldyti patiriamas gamybos išlaidas. Net pusė gaunamų pajamų sudarė subsidijos.

Tauragės rajono biuro ūkio apskaitos konsultantė Diana Valuckienė,
tel.: (8 446) 72 377, 8 649  43 059