Utenos biuras

Kaip pas mus atvykti?

Utenio a. 11,
28248, Utena
Tel. (8 389) 69 177

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovas Kazimieras Keraitis Augalininkystės konsultantas (8 389) 69 177 8 698 31 269
Jonas Vaičius Ūkio apskaitos konsultantas (8 389) 69 177 8 616 15 816
Audronė Korsakienė Ekonomikos konsultantė (8 389) 69 177 8 616 13 474
Diana Puodžiukienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 389) 691 77 8 650 15 273
Jolita Graužinytė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 389) 69 177 8 640 76 695
Ramunė Rakūnienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas 8 389 69 177 8 655 56 542
Eglė Tamulytė Ūkio apskaitos konsultantė 8 389 69 177 8 681 70658

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

 DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

    Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

    LŽŪKT Utenos rajono biure šiuo metu dirba konsultantai – Kazimieras Keraitis, Jonas Vaičius,  Audronė Korsakienė,   Diana Puodžiukienė, Jolita Graužinytė, Ramunė Rakūnienė ir Eglė Tamulytė.

Tvarkoma apskaita

    Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Joną Vaičių, Jolitą Graužinytę, Ramunę Rakūnienę ir Eglę Tamulytę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
    Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantus gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

    Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro  konsultantes Audronę Korsakienę, Jolitą Graužinytę ir Ramunę Rakūnienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
    Konsultantės atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

    Augalininkystės konsultantas Kazimieras Keraitis žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

    „Utena be žemės ūkio – Utena be ateities“, – sako biuro konsultantai ir yra pasirengę Jums patarti. 

   Utenos rajono biuro konsultantai (iš kairės) sėdi: Ramunė Rakūnienė, Kazimieras Keraitis, Diana Puodžiukienė, stovi: Jonas Vaičius, Audronė Korsakienė ir Jolita Graužinytė. 2017

    Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovą.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuras plečia veiklą

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus. Visų žemės ūkio sričių konsultantai paslaugas teikia kiekviename šalies rajone ir kai kuriose savivaldybėse.

Atsižvelgiant į klientų poreikį, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro kolektyvą papildė naujos darbuotojos – ūkio apskaitos konsultantės Ramunė Rakūnienė ir Eglė Tamulytė.

Ūkio apskaitos konsultantės sutvarkys ūkio buhalterinę apskaitą dvejybine ar supaprastinta apskaitos sistema, taip pat apskaitą ir už praeitą laikotarpį. Naujiems biuro klientams konsultantės sudarys pradinį balansą, o PVM mokėtojams parengs dokumentus, reikalingus susigrąžinti PVM. Žemdirbiams, savo ūkiuose sukūrusiems darbo vietas, paskaičiuos samdomų darbuotojų darbo užmokesčius ir padės tinkamai su jais atsiskaityti. Naudojantis konsultančių paslaugomis, pavyks išvengti brangiai kainuojančių klaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu.

Ūkio apskaitos konsultantės (iš kairės) Ramunė Rakūnienė ir Eglė Tamulytė pasirengusios bendradarbiauti su klientais

Atsakingai dirbanti LŽŪKT Utenos rajono biuro komanda visada pasirengusi teikti rajono žemdirbiams reikalingas paslaugas ir konsultacijas, padėti įsisavinti ES paramos lėšas. Biuras įsikūręs adresu Utenio a. 11, Utena.

Ūkio apskaitos konsultantei Ramunei Rakūnienei skambinkite tel.: (8 389) 69 117, 8 655  56 542, o Eglei Tamulytei tel.: (8 389) 69 117, 8 681  70 658. Laukiame Utenos rajono biure!

LŽŪKT informacija 

Utenos rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba jau ne vienerius metus teikia respondentinių ūkių duomenis į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Šis tinklas – tai ES šalių vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys, atspindintys šalių žemės ūkio būklę, ir naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Pateikiame Utenos r. respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizę.

Ūkiai atrenkami pagal ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį. Ši informacija pateikta remiantis ūkių apskaitos duomenimis. Mūsų rajone 2015 m. išanalizuoti 26 respondentinių ūkių duomenys: 24 ūkininkai vertėsi gyvulininkyste ir augalininkyste, 2 užsiėmė vien augalininkyste.

Augalininkystės pokyčiai rajono respondentiniuose ūkiuose

Pasirinktuose ūkiuose vidutinis 2015 m. respondentų valdomas žemės plotas – 84,81 hektaro. Rajono žemės yra mažiau palankios ūkininkauti.

1 lentelė. Augalų derlingumo palyginimas Utenos rajono ūkiuose 2014–2015 m., t/ha

Lygindami vidutinį derlingumą, matome, kad 2015 m. žieminių kviečių, rugių, vasarinių miežių, avižų, bulvių derlius didesnis nei 2014 m., tačiau lyginant Lietuvos mastu su 2014 m. duomenimis, tik rugių, avižų, grikių ir bulvių derlius buvo didesnis.

Gyvulininkystės pokyčiai rajono respondentiniuose ūkiuose

1 pav. Pieninių karvių skaičius, produktyvumas metų pabaigoje

Didžiąją dalį ūkininkų pajamų sudarė pajamos už parduotą pieną ir gyvulius. Lyginant Utenos rajono pieno ūkius Lietuvos mastu, karvių laikyta daugiau, tačiau ūkiuose laikomų karvių pamažėjo, palyginus su savu rajonu 2014 m., ir atitinkamai primelžta mažiau pieno. Dažniausiai iš pieno gamybos pasitraukia žemdirbiai, kurių netenkina pieno supirkimo kainos.

Ekonominių rodiklių apžvalga

Respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas – 84,98. Jis rodo, kokią turto dalį sudarė nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo didesnis ūkio stabilumas. Utenos r. ūkininkų kapitalo pakankamas panašus į vidutinį Lietuvos respondentinių ūkių 2014 metais.

Rajono ūkių bendrasis įsiskolinimas buvo didesnis nei 2014 m., t. y. 2015 m. – 0,16, o 2014 m. – 0,11. Tai rodo, kad rajono ūkininkai daugiau turimo turto finansavo skolintomis lėšomis, kadangi dalyvavo įvairiose investicinėse priemonėse. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4– 0,6. Tad ūkininkaujantieji neturi jokios finansinės rizikos.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei reikšmė per 2,5, tai gali reikšti, kad Utenos r. ūkininkai yra sukaupę per daug apyvartinių lėšų ir jų nepajėgia panaudoti.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Pagal analizės duomenis ūkiai vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. beveik dvigubai efektyviau naudojo visus išteklius negu Utenos r. 2015 metais.

Svarbiausias rodiklis – grynasis pelningumas. Ir rajono, ir Lietuvos respondentinių ūkių jis buvo neigiamas. Tiriamais metais 11 iš 26 ūkių ūkininkavo pelningai, bet pelno labai mažai, o likusieji patyrė nuostolių. Mažas pelningumas reiškia problemas ūkyje, todėl veiklos tęstinumas labai priklauso nuo subsidijavimo.

2 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai 2014–2015 m.

Galima daryti išvadą, kad Utenos r. ūkininkai pasiekė geresnių rezultatų augalininkystėje, augino mažiau pieninių galvijų ir labai lėtai gerino ūkio ekonominius pasiekimus. 

Utenos r. biuro ūkio paskaitos konsultantė Diana Puodžiukienė,
tel.: (8 389) 69 177, 8 650  15 273

  

Ūkininkui – patarėjai ir padėjėjai 

 Regina STUNDIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Utenos miesto pagrindinėje Utenio aikštėje esantį pastatą puošia dvi iškabos. Ne vienerius metus jame esantis Žemės ūkio konsultavimo tarnybos biuras po savo pastoge priėmė visai neseniai įsikūrusią Utenos ūkininkų sąjungą. Šiosios iškaba gerokai didesnė ir kabo virš senbuvių. Konsultantas Kazimieras Keraitis, atliekantis ir biuro vadovo funkcijas, teigia, jog taip ir turi būti, nes kolektyvo specialistai tarnauja ūkininkams, o ne atvirkščiai. O jauni, išsilavinę greitai eina su naujovėms, ir pasak patariančiojo specialisto, jau konsultantui reikia taikyti į ūkininko žingsnį, kad jis nepralenktų.

Sava vieta imliausia

Keturių žmonių kolektyvas – ūkio apskaitos konsultantai Violeta Gurklienė ir Jonas Vaičius, ekonomikos konsultantė Audronė Korsakienė ir minėtas Kazimieras Keraitis – augalininkystės, šiuo metu trūksta specialisto gyvulininkystei, aptarnauja ne vien Utenos, bet ir buvusiai apskričiai priklaususių Zarasų, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų savivaldybių ūkininkus. Visi maloniai primena esą laimingi, jog nė vienam neteko palikti dulkėti specialybės diplomų, įvairiuose kursuose įgijus darbo su naujomis technologijomis patirties, įliejus ir savąją praktinę, konsultanto darbas pakankamai įdomus: sodžiaus žmonės nuoširdūs, geranoriški ir uteniškį biurą kalbinti ūkininkai gyrė ne vien už dalykiškumą, bet ir bendravimo atmosferą. Ir ne vienas priminė: baisiausia tai tas popierizmas, kuriame be konsultantų pagalbos paskęstume.

Save prisistatantis  – visą gyvenimą esu buhalteris  – J. Vaičius tarnyboje jau 14 metų. Atsakingas ir už biuro sunaudojamą popierių dokumentams atspausdinti, lengvai pasiduoda provokacijai jį pasverti. Pasirodo, per metus prisireikia 260 kilogramų, dienai – apie kilogramą, tikra popierių upė, nors atrodo kompiuterizacijos laiku jo lyg ir reikėtų mažiau. Deja, tas popierių konvejeris tik ilgėja, nes vienas dokumentas dar patvirtinamas antru, pastarasis dar trečiu, ir šitiek miško iškertant jam pagaminti, akivaizdžiai matosi, kaip lekia į visas puses ne vien medžių, bet ir biurokratijos skiedros. Vidutiniam ūkiui išrašoma nuo 100–150 puslapių sąskaitų – per ataskaitinius metus apie 1000.

Specialistui, kaip ir jo kolegei V. Gurklienei – abiems draugiškai besidalinantiems klientais ir darbais – abu tvarko po per dvidešimtį ūkininkaujančiųjų ūkių apskaitą  – kolūkio laikais dar teko dirbti su rašikliu bei skaitytuvais ir suspėti. Tačiau tada su pieštuku dirbo tą patį darbą dešimt buhalterijos darbuotojų, kai dabar vienam – tenka dešimtkart daugiau užduočių.

Laikmetis dinamiškai kintantis – penkmečiais nesuplanuosi, reikia jausti kasdienį jo pulsą.

Dabartiniuose kompiuteriuos visa virtuali ūkininkavimo kasdienybė: pajamos, išlaidos, mokesčiai, socialinis draudimas, patirti nuostoliai, praradus pasėlius ar gyvulius, technikos pirkimas ir nurašymas. Viso krūvio jau „nepavežtų“ ir šiuolaikinės technologijos, todėl konsultavimo tarnybos centrinėje būstinėje – Dotnuvoje – suarchyvuoti visi duomenys saugomi trejus metus ir ūkininkas, iškilus būtinybei, gali „atsukti laiko mašiną“ ir pasižiūrėti kas jo ūkyje prieš tiek laiko buvo. Pasižiūrėti tarsi iš šalies, kaip sekėsi, kokių klaidų pasitaikė ir net palyginti savąją patirtį su kituose regionuose ūkininkaujančiais.

Konsultantai jau spėjo įvaldyti tarnybos specialistų sukurtą lietuvišką kompiuterinę ūkio valdymo programą „e–GEBA“, kurią sudaro moduliai – Gyvulininkystė, Ekonomika, Buhalterija ir Augalininkystė. Pagal ją siūloma pažangiems, technologijas perpratusiems ūkininkams tvarkyti apskaitą patiems, kol kas Utenos regione apmokymus baigė vienintelis ūkininkas.

Tinkamo vagono paieška

Atėjusiai į biurą, konsultantė ekonomikai A. Korsakienė priminė, jog pataikiau į naujus metus: būtent gegužę konsultantai pabaigia suvesti praėjusiųjų metų rezultatus. Ir dar – į buhalterių dieną, tačiau šventinių akimirkų neaptikau. Ūkininkams pats darbymetis, konsultantams naujų darbo metų pradžia – užimti visi. Dešimt metų padedanti ūkininkams paruošti investicinius projektus bei verslo planus, konsultantė prisimena darbo pradžią, kai ūkininkai patys bandė tvarkytis, bet sekėsi sunkiai. O realybė labai paprasta: nori taupyti, privalai vesti apskaitą, nes antraip neišvengiamai prarasi, sumokėdamas didesnius mokesčius.

– Žinoma, atsiradus ES fondų paramai ūkininkai sukruto, – pasakojo A. Korsakienė, – nes pačiam ūkininkui parengti pirkimo dokumentus, mokėjimo prašymą, užpildyti verslo planą paskolai gauti, parengti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą bei įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą praktiškai buvo neįmanoma. Reikėjo pagelbėti ne tik rengiant dokumentus, bet ir psichologiškai, kad žmogus, įvertinęs ūkio galimybes, pasirinktų tinkamą vagoną sėkmingai įsėsti. Visa tai atlikus konsultantas toliau administruoja projektą, tarsi už rankos palaipsniui vesdamas ūkininką iki galutinio taško. Daugiau patirties turintieji jau susigaudo patys, o pradedantiesiems ūkininkauti konsultanto pagalba neišvengiama.

Ilgametis praktikas

Konsultantas augalininkystei, bandantis vaizduoti viršininką, taip prisistatantis K. Keraitis tarnyboje bemaž nuo įsikūrimo pradžios – jau 17 metų. Atėjo su 20 metų agronomo, pirmininko patirtimi, gyvendamas kaime pats ūkininkauja 18 ha ūkelyje, laiko 3 karves, 2 kumelaites ir džiaugiasi, kad per savo gyvenimą neteko išduoti pasirinktosios profesijos, o turint nors rėžį žemės, nevalia jos apleisti. Kas rytą, 26 kilometrus važiuodamas į biurą, jis žvilgteli į pravažiuojamus pakeliui 7 ūkininkų pasėlius.

– Prisimenu pirmuosius metus, – pasakojosi K. Keraitis, – rengėme seminarus vieną po kito: ūkininkams trūko mokslo žinių, gi dabar konsultanto funkcijos kiek pakito: tenka sekti, kad nebūtų pažeisti teisės aktai, susiję su gamtosauga, kad tvarkingai būtų nurašomi pesticidai, tinkamai paruošti tręšimo planai, pasiūlytos pažangesnės javų veislės. Manoji sritis – situacijomis pulsuojanti kasdienybė po atviru dangumi. Tokios žiemos, kokia buvo šiųmetė, padarinių neatsimenu. Būdavo, pasėji žiemkenčius ir peržiem ramus. Dabar gi, jau reikia turėti sėklos atsargai, jei pavasarį tektų atsėti. Jau skatiname ūkininkus rinktis atsparesnes veisles. Viena iš tokių švedų ‘Magnifik‘ – ne pati derlingiausia, bet ištvermingiausia. Geriau iš hektaro prikulti porą tonų mažiau, nei prarasti visus pasėlius. Be reikalo ūkininkai pamiršo rugius, metėsi į komercinius javus, kurių grūdai einami, tačiau ekologinius rugius noriai superka vokiečiai.

Pats ilgametis praktikas tiesmukai užsimena ūkininkams, kad šie nualina laukus, netaikydami sėjomainos, pamiršę dobilus, o puolę į rapsus ir atkandę dantis: ne visų regionų žemėms jie tinkami.

– Kažkaip žmonės visko nori labai greit: mat toks dabartinis tempas, bet žemės nepaskubinsi, – įsitikinęs konsultantas, – o ūkininkai kai kada nuskuba ne ton pusėn. Taisyklė labai paprasta: žemė vienų mineralinių trąšų neįsisavina: lietus dalį iš dirvos išplauna, užteršia gamtą. Būtinai reikalinga įterpti organiką: gyvulininkai savo fermų ir mėšlo, ir srutų nesunaudoja, o ratuoti dabar visi: tik vežkitės.

Neiškenčiu neprasitarusi, kaip ūkininkai atsiliepia apie ypatingą biuro mikroklimatą, ir pačių darbuotojų nuomonę, kad jie čia kas rytą duris praveria be mažiausios įtampos: niekas čia nevaidina viršesnių už kitus.

– Man iš tiesų pasisekė suburti žmones ir profesionalius, ir sutaraus būdo, nors už kai kuriuos teko atstovėti, – neslepia K. Keraitis, – juk protekcijų laikai. Tačiau mūsų tarnyboje proteguoti ilgai neužsibūna: kasdienybė dinamiška, neatitolusi nuo žemės ir žmogaus. Neslėpsiu, džiaugiuos, kad manieji tarnauja žmogui, o nevaidina popierinės tarnystės, kai už šūsnių popieriaus nebematomas žmogus. 

Autorės nuotraukoje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos biuro vadovas augalininkystės konsultantas Kazimieras Keraitis, ekonomikos konsultantė Audronė Korsakienė bei ūkio apskaitos konsultantai Jonas Vaičius ir Violeta Gurklienė džiaugiasi, kad jų diplomai nedulka, o žinios ir patirtis tarnauja ūkininkams.

 

JUBILIEJINIS  LŽŪKT KLIENTAS – UTENOJE

2013-06-20

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) rajonų biurų konsultantų, tvarkančių ūkių apskaitą,  profesionalumą jau įvertino daugiau kaip 4000 klientų. Apie kiekvieną iš jų būtų galima papasakoti atskirą istoriją, pasidžiaugti nuveiktais darbais, padiskutuoti apie ateitį. Taip ir daro rajonų biuruose dirbantys žmonės kasdien gilindamiesi į savo klientų verslo reikalus, o dažnai – ir į gyvenimo džiaugsmus bei rūpesčius.

LŽŪKT Utenos rajono biuro vadovas Kazimieras Keraitis ir ūkio apskaitos konsultantė Audronė Korsakienė apsidžiaugė sužinoję, kad 4000-uoju LŽŪKT klientu, pasirašiusiu ūkio apskaitos sutartį, tapo Utenos rajono ūkininkas Egidijus Gudonis. Pasak A. Korsakienės, LŽŪKT teikiamomis paslaugomis naudojasi jau kelios kartos – Egidijaus uošvienė Donata Švilpienė su konsultantais bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį, tad šeimynykščiams nusprendus plėsti ūkį šiemet įsijungė ir Egidijus. Ūkininkai labai žingeidūs, nuolat lankosi seminaruose ir mokymuose.

Žirgus augina tik labai turtingi ir keistuoliai

Egidijaus ir jo žmonos Redos aistra – žirgai. Kaip pasakojo drauge su jais gyvenanti Redos mama Donata Švilpienė, ši aistra užkoduota genuose. Arklius laikė ir jais rūpinosi ne tik seneliai, bet ir proseneliai.

„Žirgus augina tik labai turtingi ir keistuoliai“,– juokavo Kazimieras Keraitis. „Aš, kol kas, – prie keistuolių“, – sakė Egidijus, savo ūkyje išpuoselėtais ir treniruotais žirgais laimėjęs ne vienas svarbias Lietuvos ir Pabaltijo važničiotojų varžybas.

Kalbėdamas apie žirgus, Egidijus savo indėlio nei kiek nesureikšmino. Dirba žirgai, jie dalyvauja varžybose ir laimi. Žmogus lyg ir lieka nuošalyje. Tačiau iki laimėjimo – ilgas kelias. Rezultatai pasiekiami kantriai treniruojant ir su meile prižiūrint žirgus. „Norint kažko pasiekti, reikia dirbti“, – sakė Egidijus. Su žmona šiuo metu jie  treniruoja penkis žirgus. „Jie dirba kas antrą dieną hipodrome įveikdami 12 km atstumą.  Žinoma, dar reikia pridėti ir greitesnius važiavimus“, – apie treniruotes pasakojo Egidijus.

„Šitie du ristūnai kol kas atidirba už visus likusius. Galima sakyti, kad jie juos išlaiko, – pasakoja ūkininkas, rodydamas į atokiau besiganančių žirgų porą. –  Štai tas keturmetis eržilas Utenos hipodrome vykusiame čempionate laimėjo 2700 m Lietuvos derbi, o prieš kelis mėnesius Estijoje, Baltijos derbi finale, liko trečias. Jis pas mus gimęs, pas mus treniruotas, pernai ir Sartų lenktynes  laimėjo. Šiemet Sartuose jau Sakalui pakedenom plaukus (apie antrąjį ristūną vaizdingai kalbėjo važničiotojas) – liko antras. Tiesa, pernai jis pagerino ilgos distancijos Lietuvos rekordą“.

Mažų ir labai gerų kumeliukų ūkininkas neperka, nes jie labai brangūs. Jo manymu, jei turi kantrybės ir laiko, tai pavyksta kažką padaryti ir iš prastesnių. Šiais metais kumelės atsivedė du kumeliukus, o 2009 metais – šešis. Palikuonių skaičius planuojamas pagal poreikį. Nesiekiama, kad jų būtų kuo daugiau. Mat bėgimui tinka tik 10 proc. atvestų kumeliukų, o ką daryti su kitais? Atiduoti mėsai gaila.

„Šita kumelė  – labai rūpestinga mama,– pasakojo Egidijus stabtelėjus šalia prancūzų veislės ristūnės su kumeliuku. – Ji viską atiduoda kumeliukui. Niekaip nepavyksta jos atšerti“.  Paprastai su motina kumeliukai būna 6 mėnesius. Jei neplanuojama, kad kumelė ves palikuonį kitais metais, jiedu drauge būna iki rudens, kol reikia sueiti į tvartą.

Vieną eržilą sutuoktiniai  parsivežė iš Norvegijos. Šioje šalyje  prie ristūnų  žirgų jie dirbo du su puse metų.  „Ūkyje buvo treniruojama apie 100 bėgančių žirgų. Vien trenerių buvo 11, iš jų 6 – lietuviai. Aš pats tą žirgą treniravau. Kai baigė karjerą, parsivežėme čia. Jis licencijuotas Lietuvoje kaip kergiamas eržilas. Auginame  dvejų metų jo palikuonį, kuris užregistruotas Norvegijoje. Jei sugebės, galės bėgti“,– pasakojo Egidijus, ir dabar dirbantis Radiškyje, kur treniruojami žirgai, paruošiami išvežti į Norvegiją.

Perspektyva – mėsiniai galvijai

Reda ir Egidijus pradėjo auginti  limuzinus. Banda kol kas laikoma tvarte, kad apsiprastų. „Jautis ramus, o karvės – pasiutusios. Pabandėme išleisti, galvojome, kad visas tvoras peršoks“,– apie pirmuosius limuzinų auginimo žingsnius pasakojo Egidijus. Ūkininkas žada bandą plėsti, bet reikėtų daugiau žemės. Anksčiau apie plėtrą negalvojo, o dabar žemę tik nuomoti dar galima, bet jau likę tik maži gabaliukai arba kalnai. „Pradėję auginti mėsinius, galvojame apie dalyvavimą Europos Sąjungos paramos programose, nes reikės plėstis, statytis tvartus. Kadangi dar jokios paramos neprašėme, tikimės, kad bus lengviau ją gauti“, – mintimis apie ateitį dalijosi Egidijus. Jis mano, kas su mėsinių galvijų realizavimu problemos nebus. Atjunkytus 7–8 mėn. apie 300  kg sveriančius veršelius superka italai, prancūzai, vokiečiai, be to, Utenos mėsos kombinatas čia pat.

Šiuo metu pagrindinis darbas – šienapjūtė. Susukta jau 900 rulonų, reikia 1600–1700. „Žolės užteks“, – tvirtina Egidijus.

Tegul užtenka kantrybės ir ryžto kuriant ateities ūkį darniai dirbantiems Egidijui, Redai ir visiems jų šeimynykščiams.

Utenos r. biuro vadovas Kazimieras Keraitis rado bendrą kalbą ir  su būsimuoju ūkininku

Apie žirgus galima pasakoti ir pasakoti

Limuzinai pratinasi prie naujos aplinkos

Utenos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Audronė Korsakienė, Kazimieras Keraitis ir Ūkio apskaitos skyriaus vadovė Zita Sinickienė su Egidijaus Gudonio artimaisiais.