Vilkaviškio biuras

Kaip pas mus atvykti?

Gedimino g. 16,
70145, Vilkaviškis
Tel. (8 342) 20 116, 20 117
Faks.(8 342) 20 117

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Vilija Ševčenkienė Ekonomikos konsultantė (8 342) 20 116 8 618 05 817
Reda Keršienė (Kasmetinės atostogos ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 342) 20 116 8 618 07 628
Ilona Čėplienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 342) 20 116 8 650 14 823
Ingrida Zmitrevičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 342) 20 116 8 663 53 792
Kęstutis Bukauskas Augalininkystės konsultantas (8 342) 20 117 8 614 41 858
Irena Mikalainienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 342) 20 116 8 663 53 790
Žydrūnė Stočkienė (Kasmetinės atostogos ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 342) 20 116 8 614 644 92
Eglė Baranauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 342) 20 116 8 638 80264
Vilma Rudzevičienė Augalininkystės konsultantė (8 342) 20 117 8 649 43 035

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

    Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

    LŽŪKT Vilkaviškio rajono biure šiuo metu dirba Vilija Ševčenkienė, Reda Keršienė, Ilona Čėplienė, Ingrida Zmitrevičienė, Kęstutis Bukauskas, Irena Mikalainienė,  Žydrūnė Stočkienė, Vilma Brakauskaitė.

Tvarkoma apskaita

    Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Redą Keršienę, Iloną Čėplienę, Ingridą Zmitrevičienę, Ireną Mikalainienę, Žydrūnę Stočkienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu.
    Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
    Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

    Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę Viliją Ševčenkienę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
    Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

    Augalininkystės konsultantai Kęstutis Bukauskas ir Vilma Brakauskaitė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

    „Mums svarbus kiekvienas klientas“, – sako biuro konsultantai ir yra pasirengę Jums patarti.

 

    Vilkaviškio rajono biuro konsultantai (iš kairės) sėdi: Žydrūnė Stočkienė, Vilija Ševčenkienė, Irena Mikalainienė, stovi: Kęstutis Bukauskas, Ingrida Zmitrevičienė, Vilma Brakauskaitė, Ilona Čėplienė ir Reda Keršienė. 2017

     Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.
 

Vilkaviškio r. biuras sėkmingai įgyvendino 2016 m. strateginius tikslus
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą. Už sėkmingą LŽŪKT strateginių tikslų įgyvendinimą 2016 m. dėkota Vilkaviškio rajono biurui.

Vilkaviškio r. biuro vadovė Vilija Ševčenkienė (viduryje) su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu.

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą.  „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“– sakė direktorius.

LŽŪKT informacija

Vilkaviškio rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga

Siekiant vykdyti teisingą ir bendrą žemės ūkio politiką Europos Sąjungos šalyse, reikalingi tikslūs ūkininkų ūkių duomenys, jų analizė, ūkio finansinės ir ekonominės būklės stebėsena. Tam tikslui sukurtas Europos Sąjungos Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).

ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Šis tinklas veikia nuo 1965 m. ir yra nuolat tobulinamas atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Pagrindiniai tinklo tikslai numatyti 1965 m. priimtame reglamente, kuris vėliau buvo patikslintas. Reglamente nurodoma, kad ŪADT sukurtas norint patenkinti bendrosios žemės ūkio politikos poreikius, o jo paskirtis yra rinkti apskaitos duomenis, kurių reikia kasmetiniam žemės ūkio valdų, patenkančių į tyrimus, pajamoms nustatyti ir žemės ūkio valdų veiklos analizei. Vadovaudamasi gautais duomenimis, Europos Komisija rengia ataskaitas apie žemės ūkio ir žemės ūkio rinkų padėtį ir ūkių pajamas Bendrijoje. Jos kasmet pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai, kad nustatytų žemės ūkio produktų kainas. Duomenis teikia kiekviena ES šalis.

Lietuvos teisės aktai dėl ŪADT sistemos kūrimo ir žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimo tvarkos priimti 2001 metais. Juose nurodytos institucijos, vykdančios tyrimą. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis ES ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai (EK) teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.  Kasmet išleidžiamas leidinys, kuriame yra 30 statistinių lentelių. Jos apibūdina šalies ūkių veiklos rezultatus. Duomenys pateikti pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis ŪADT teikia savanoriškai. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą (ES) Nr. 45/2001, apsaugantį pirminių duomenų konfidencialumą. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbtina. Skelbti galima tik agreguotus duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Vilkaviškio r. respondentinių ūkių duomenys

LŽŪKT Vilkaviškio r. biure 2016 m. užpildytos 48 respondentinių ūkių anketos.

Surinkti duomenys parodė, kad rajone 28 ūkiai vertėsi tik augalininkyste. Kiti 20 buvo mišrūs, t. y. plėtojantys augalininkystę ir gyvulininkystę.

Analizuoti įvairaus dydžio ūkiai: smulkūs, vidutiniai ir stambūs. Mažiausio respondentinio ūkio dirbamos žemės plotas buvo 14,27 ha, didžiausio – 762,11 hektaro. Bendras vidutinis ūkio plotas rajone 2016 m. sudarė 164,43 ha, o Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2015 m. – 42,4 ha arba 3,88 karto didesnis.

1 lentelė. Respondentinių ūkių pasiskirstymas pagal plotą 2016 m. Vilkaviškio r.

Matome, kad, lyginant su respondentinių ūkių vidurkiu Lietuvoje, didžioji dalis rajono respondentinių ūkių buvo stambūs. Daugiau nei pusė atrinktų ūkių didesni nei 200 hektarų. Tai lėmė geros, derlingos, veikiančias melioracijos sistemas turinčios rajono žemės.

Vilkaviškio r. 2016 m. daugiausia auginta kviečių, rapsų, miežių, cukrinių runkelių, grūdinių mišinių galvijų pašarui, bulvių.1 pav. Augalų derlingumas Lietuvoje ir Vilkaviškio rajone, t/ha

Rajone 2016 m. gautas mažesnis žieminių augalų derlius, lyginant su 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu. Tai lėmė dideli žieminių augalų auginimo nuostoliai, kuriuos ūkiai patyrė dėl iššalimo 2015–2016 m. žiemą. Vasarinių augalų derlingumas geresnis. Pavyzdžiui, vidutinis bulvių derlingumas rajone didesnis 1,33 t/ha, cukrinių runkelių – 10,4 t/ha, lyginant su Lietuvos respondentų vidurkiu.

Galvijų skaičius viename rajono ūkyje buvo vidutiniškai 29 karvės, mėsinių galvijų – 13, kai Lietuvoje vidutiniškai ūkiui atitinkamai priklausė 4,1 karvės ir 0,6 galvijo. Laikomų galvijų skaičius Vilkaviškio r. ūkiuose žymiai lenkė Lietuvos vidurkį. Iš visų 48 rajone atrinktų respondentinių ūkių 16 turėjo melžiamų karvių ir 2 ūkiai laikė mėsinius galvijus. Pastebėta, kad reikšmingai skiriasi smulkių ir vidutinių ūkių vidutinis primilžis iš karvės, lyginant su dideliais ūkiais. Skirtumas svyruoja nuo 2,426 t iki 6,651 t iš karvės.2 pav. Pajamų struktūra Vilkaviškio rajono ūkiuose 2016 m., proc.

Didžioji pajamų dalis Vilkaviškio r. ūkiuose gautos plėtojant augalininkystę. Tai lėmė geros agrarinės būklės, našios žemės. Rajone tokių didžioji dauguma. Rajono pakraščiuose esančios nenašios žemės lemia ir ūkio tipą. Dažniausiai ten dominuoja gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai.

Norint nustatyti ūkių veiklos efektyvumą, skaičiuojami finansiniai rodikliai.

2 lentelė. Vilkaviškio r. veiklos efektyvumo rodikliai 2016 m.

Kapitalo pakankamumas rodo, kiek turto ūkis įsigijo nuosavomis lėšomis. Vilkaviškio r. respondentinių ūkių 2016 m. vidurkis gana aukštas – 77,31 proc., jis nedaug skiriasi nuo šio Lietuvos respondentinių ūkių rodiklio, pasiekto 2015 metais. Tačiau vis tik tai rodo šiokią tokią riziką dėl ūkio stabilumo.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai rodiklis yra nuo 0,4–0,6. Galime teigti, kad bendrasis įsiskolinimas rajone nedidelis. Analizuojami rajono ūkiai nėra daug įsiskolinę.

Bendrasis mokumas reiškia ūkio galimybes, esant būtinybei, trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Vilkaviškio r. respondentiniuose ūkiuose bendrojo mokumo rodiklis 2016 m. aukštas, t. y. 18,46, palyginus su 2015 m. Lietuvos vidurkiu – 4,36. Vadinasi, rajono ūkininkai turimu trumpalaikiu turtu gali padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Ūkiai pakankamai sukaupę apyvartinių lėšų.

Grynasis pelningumas – vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Jis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Vilkaviškio r. 2016 m. šis rodiklis neigiamas, t. y. -0,29. Tai rodo, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos pakankamai žemos, o gamybos išlaidos padidėjusios. Ūkiai sunkiai kontroliuoja gamybos išlaidas. Kaip buvo minėta, tai lėmė dideli nuostoliai dėl žieminių augalų iššalimo.
Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek vienas euras sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Vilkaviškio r. jis didesnis už Lietuvos vidurkį ir sudaro 0,31 €.

Subsidijų dalis pajamose Vilkaviškio r. ūkiuose beveik atitiko Lietuvos vidurkį ir sudarė 26,77 proc. visų gautų pajamų.

Vilkaviškio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Reda Keršienė, tel.: (8 342) 20 116, 8 618  07 628