Anykščių biuras

Kaip pas mus atvykti?

Dariaus ir Girėno g. 8,
29131, Anykščiai
Tel. (8 381) 58 914, 51 756

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Vilma Lebedė Ekonomikos konsultantė (8 381) 58 914 8 655 56 579
Inga Lazickienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 381) 51 756 8 610 36 722
Agnė Jurkėnienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 381) 58 914
Aušra Vareikytė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 381) 58 914 8 659 76 053
Rasa Martišienė Augalininkystės konsultantė (8 381) 51 756 8 630 01 708
Albina Kišūnienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 381) 51 756 8 612 13 409

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

LŽŪKT  Anykščių r.  biure šiuo metu dirba konsultantės  Albina Kišūnienė, Inga Lazickienė, Vilma Lebedė   Aušra Vareikytė ir Rasa Martišienė.

Tvarko buhalterinę apskaitą
Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Albiną Kišūnienę,  Ingą Lazickienę ir Aušrą Vareikytę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Į konsultantes dėl apskaitos tvarkymo gali kreiptis ir ne žemės ūkio veikla užsiimantys verslininkai.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti
Jei Jums reikia verslo projekto ir užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į konsultantes Vilmą Lebedę ir Aušrą Vareikytę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą. 
Konsultantės atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos
 Augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks taikomus aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Ar snigs, ar lis, ar saulė švies – Anykščių konsultantai visuomet Jums padės“, – sako biuro darbuotojos (iš kairės) Aušra Vareikytė, Albina Kišūnienė, Vilma Lebedė ir Inga Lazickienė. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę. 

Anykščių r. biuras 2016 m. sėkmingai pasiekė finansinius rezultatus
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą.

Vadovaujantis klientų pasitenkinimo anketų duomenimis, didžiausią pasitikėjimą 2016 m. pelnė Anykščių rajono biuras.

Anykščių r. biuro vadovė Vilma Lebedė (viduryje) su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą.  „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“ – sakė direktorius.

LŽŪKT informacija

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių rajono biuras plečia veiklą

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus. Visų žemės ūkio sričių konsultantai paslaugas teikia kiekviename šalies rajone ir kai kuriose savivaldybėse.

Atsižvelgiant į klientų poreikį, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių rajono biuro kolektyvą papildė nauja darbuotoja – augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė.

Augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė pasirengusi konsultuoti ūkininkus augalininkystės klausimais. Dirvožemio ėminių paėmimas, tręšimo plano konkretiems pasėliams sudarymas pagal dirvožemio tyrimų rezultatus, pasėlių vertinimas augalų vegetacijos metu – jos darbo sritys. Taip pat konsultantė padės užpildyti dokumentus, kurie privalomi visos augalų vegetacijos metu, planuojant kurti ekologinį ūkį.

Atsakingai dirbanti LŽŪKT Anykščių rajono biuro komanda visada pasirengusi teikti rajono žemdirbiams reikalingas paslaugas ir konsultacijas, padėti įsisavinti ES paramos lėšas. Biuras įsikūręs adresu Dariaus ir Girėno g. 8, Anykščiai.

Augalininkystės konsultantei Rasai Martišienei skambinkite tel. 8 615  10 310. Laukiame Anykščių rajono biure!

LŽŪKT informacija

Anykščių rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (toliau – ŪADT) – Europos Sąjungos valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, kuri veikia nuo 1965 m. ir naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ji teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje.

Informacijos turinys griežtai apibrėžtas ir vienodas visoms ES valstybėms. Kiekviena ES valstybė narė privalo teikti informaciją į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Plečiantis ES, atitinkamai plečiamas ir ŪADT tinklas.

Lietuva duomenis į ŪADT pradėjo teikti nuo 1996 metų. Už jos surinkimą ir sisteminimą atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi skirtingas ūkininkavimo formas. Ūkiai kruopščiai atrenkami pagal tam tikrus kriterijus, kad atstovautų prekinių ūkių visumą, o duomenys į ŪADT teikiami laikantis konfidencialumo ir savanoriškumo principų.

Apibendrinti 22 ūkių duomenys

Remiantis Anykščių r. 2016 m. ūkių apskaitos duomenimis, parengtos 22 ūkių analizės. Lygindami 2012–2016 m. duomenis (1 pav.), matome, kad 2016 m. biuro klientų daugėjo, bet respondentinių ūkių šiek tiek sumažėjo. Šį rodiklį iš esmės lėmė tai, kad Anykščių r. ūkiai panašėjo, vienodėjo ir esamai rajono situacijai atspindėti užteko mažesnio skaičiaus.1 pav. Respondentinių ūkių anketų skaičius Anykščių r. 2012–2016 m.

Atrinktuose ūkiuose 17 ūkininkų vertėsi gyvulininkyste ir augalininkyste (iš jų 11 pienine gyvulininkyste), 5 užsiėmė vien augalininkyste, o 4 iš jų dar papildomai gavo pajamų iš paslaugų žemės ūkiui ir nuomos.

Pagal dirbamos žemės plotą (2 pav.) analizuojami ūkiai dirbo nuo 18,35 ha iki 894,09 ha. Vidutinis 2016 m. Anykščių r. respondentų valdomas žemės plotas – 145,65 ha, o Lietuvos vidurkis 2015 m. – 42,4 ha. Todėl galima teigi, kad Anykščių r. vyrauja stambesni respondentiniai ūkiai nei vidutiniškai Lietuvoje.2 pav. Anykščių r. analizuojami ūkiai pagal bendrą dirbamų žemių plotą

Augalininkystės pokyčiai Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Analizuojamu laikotarpiu populiariausias augintas augalas buvo kviečiai. Taip pat sėti miežiai, kvietrugiai, grikiai, rapsai, avižos, rugiai, grūdų mišiniai, sodintos bulvės ir lauko daržovės. Grūdinių kultūrinių augalų vidutinis derlingumas Anykščių r. pavaizduotas 3 paveiksle.

Iš pateiktų duomenų matoma, kad 2013–2016 m. daugumos grūdinių augalų derlingumas, išskyrus miežių, didėjo. Tik 2016 m., lyginant su 2015 m., nežymiai sumažėjo kviečių ir kvietrugių derlingumas, o reikšmingai – net 1,09 t/ ha – miežių derlingumas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visas Anykščių r. patenka į mažiau palankių ūkininkauti vietovių zoną, todėl didėjantį grūdinių augalų derlingumą daugiausia lemia naujų technologijų diegimas ūkiuose.3 pav. Grūdinių kultūrų vidutinio derlingumo Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose palyginimas

Lyginant su 2015 m. Lietuvos vidurkiu, Anykščių r. ūkininkai nusileidžia tik kviečių ir miežių derliais, gaunamais iš 1 ha, o rugių, avižų, kvietrugių ir grikių derliai, prikuliami iš 1 ha, 2015–2016 m. lenkė 2015 m. Lietuvos vidurkį. Išanalizavus pateiktus duomenis, galima konstatuoti, kad 2015 m. buvo vieni palankiausių grūdinių augalų augintojams, o 2016 m. dėl nepalankių oro sąlygų derliai Anykščių r. šiek tiek mažėjo.

Gyvulininkystės pokyčiai Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Analizuodami 4 paveikslo duomenis, matome, kad Anykščių r. vis dar stiprūs specializuoti pieninės gyvulininkystės ūkiai, nors pastebėta tendencija, kad vidutinis melžiamų karvių skaičius juose mažėja. Daugiausia viename respondentiniame ūkyje 2016 m. laikytos 58 melžiamos karvės, mažiausiai – 3. Taip pat pastebėta, kad 4 respondentiniai ūkiai laikė nuo 3 iki 16 mėsinių karvių. Iš dalies galima teigti, kad tendencingas melžiamų karvių mažėjimas Anykščių r. ūkiuose susijęs su tuo, kad rajono ūkiai pradėjo specializuotis į mėsinės galvijininkystės šaką.4 pav. Gyvulių skaičius ir produktyvumas 2013–2016 m. bei vidutiniškai Lietuvoje

Nepaisant to, kad pieninės gyvulininkystės ūkių Anykščių r. mažėja, primilžiai iš vienos karvės nenusileidžia Lietuvos vidurkiui. Net keturiuose ūkiuose 2016 m. primelžta daugiau nei 2015 m. Lietuvos vidurkis, t. y. nuo 5,3 iki 9,8 t iš karvės, o likusiuose septyniuose – nuo 2,3 iki 4,6 t iš karvės.

Bendrosios produkcijos struktūra Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Bendrosios produkcijos rodiklis analizuojamas norint nustatyti ūkio gamybos apimtis pinigine išraiška. Anykščių r., 2016 m. lyginant su 2015 m., respondentinių ūkių bendroji produkcija, remiantis apskaitos duomenimis, padidėjo daugiau nei 60 proc. (nuo 104472 Eur iki 169168 Eur), o Lietuvos respondentų bendrosios produkcijos vidurkis 2015 m. buvo 29158 Eur.

Pastebima, kad augalininkystės produkcijos dalis bendrojoje struktūroje (5 pav.) nuolat didėjo. Jeigu 2015 m. augalininkystė sudarė apie 81 proc., tai 2016 m. – beveik 83 proc. (palyginimui – 2014 m. augalininkystė bendrojoje struktūroje sudarė tik 59 proc.).

Gyvulininkystės produkcijos dalis bendrojoje produkcijoje analizuojamu laikotarpiu kito nežymiai: nuo 14,88 proc. 2015 m. iki 14,31 proc. 2016 m., tačiau 2014 m. gyvulininkystės dalis bendrojoje produkcijoje sudarė beveik 40 procentų. Būtina paminėti, kad visi gyvulininkystės ūkiai augalininkystės produkciją augino galvijų pašarams, tačiau, nepaisant to, galima daryti išvadą, kad Anykščių r. respondentiniai ūkiai pamažu specializuojasi į augalininkystės produkcijos gamybą, o rinkoje išlieka vidutiniai, tačiau siekiantys didesnio produktyvumo, gyvulininkystės ūkiai. Mažiausią bendrosios produkcijos dalį užėmė žemės ūkio paslaugų, perdirbimo ar nuomos pajamos – 2015 m. 4,2 proc., 2016 m. 2,94 proc. (kai 2014 m. – 1,29 proc.).5 pav. Bendrosios produkcijos struktūra Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Ekonominių rodiklių apžvalga Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Analizuojamu laikotarpiu iš 22 Anykščių r. respondentinių ūkių tik 8 dirbo pelningai, o 14 patyrė nuostolių. Ūkių veiklos efektyvumo rodiklių analizė pateikiama 6 paveiksle.6 pav. Respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, kiek turto ūkis įsigijęs nuosavomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė – tuo ūkis stabilesnis. Analizuojamu laikotarpiu Anykščių r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis nežymiai nutolęs nuo Lietuvos vidurkio ir buvo per 50 proc., todėl galima teigti, kad ir Anykščių r., ir Lietuvos respondentiniai ūkiai pakankamai stabilūs.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė – tuo didesnė rizika. Analizuojant Anykščių r. respondentinius ūkius, galima teigti, kad rajono ūkininkai drąsesni, todėl jų finansinė rizika gana didelė, t. y. didesnė nei vidutiniškai visos Lietuvos respondentinių ūkių.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Analizuodami Anykščių r. respondentinius ūkius, matome, kad bendrojo mokumo reikšmė ir 2015 m., ir 2016 m. gerokai didesnė nei Lietuvos vidurkis, t. y. siekė atitinkamai 23,57 ir 30,07, kai vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. buvo tik 4,38. Tai rodo, kad Anykščių r. respondentiniai ūkiai mokūs ir itin patrauklūs kreditoriams.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Grynojo pelningumo vidutinė reikšmė Anykščių r. 2016 m. buvo -0,27, kai 2015 m. Lietuvos vidutinis grynojo pelningumo rodiklis buvo teigiamas ir siekė 0,07. Lyginant su Anykščių r. 2015 m. grynojo pelningumo rodikliu, 2016 m. rodiklis padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo -0,12 iki -0,27), tai reiškia, kad daugumos Anykščių r. respondentinių ūkių veikla nebuvo efektyvi ir ūkininkai patyrė nuostolių. Todėl galima teigti, kad rajone atrinktuose ūkiuose buvo kainodaros ir gamybos išlaidų problemų.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkiai naudoja visus išteklius, kiek vienas turto euras sukuria pajamų. Kuo didesnis rodiklis – tuo efektyviau valdomas turtas. Anykščių r. atrinktų ūkių turto apyvartumo rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei Lietuvos vidurkis 2015 m. ir siekė 0,26 (2015 m.) ir 0,27 (2016 m.), kai Lietuvos respondentinių ūkių vidutinė reikšmė 2015 m. buvo 0,24. Tai rodo, kad Anykščių r. respondentinių ūkių naudojamas turtas ūkiui sukūrė pakankamai didelę pridėtinę vertę.

Kadangi Anykščių r. ūkių sąnaudos produkcijai užauginti ir pagaminti didesnės nei kituose rajonuose, labai svarbu paanalizuoti subsidijų gamybai dalies pajamose rodiklį. Jis 2015 m. Anykščių r. siekė 37,79, o 2016 m. padidėjo iki 41,56, kai Lietuvos mastu 2015 m. rodiklis siekė tik 26,26. Tai rodo, kad 2016 m. Anykščių r. respondentinių ūkių pajamose 41,56 proc. sudarė valstybės ir ES parama. Lygindami 2015 m. Anykščių r. ir visos Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų gamybai dalį pajamose, matome, kad Anykščių r. subsidijų gamybai dalis pajamose yra 1,4 karto didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Būtina paminėti, kad analizuojamam rodikliui didelės įtakos turėjo tai, kad visas Anykščių r. patenka į mažiau palankių ūkininkauti vietovių zoną, todėl valstybės ir ES dotacijos labai svarbios, kad ūkiai galėtų funkcionuoti nepatirdami didesnių finansinių sunkumų.

Parengta pagal 2016 m. Anykščių r. respondentinių ūkių analizės duomenis.

Anykščių rajono konsultavimo biuro ekonomikos konsultantė Vilma Lebedė,
tel.: (8 381) 58 914, 8 655  56 579