Lazdijų biuras

Kaip pas mus atvykti?

M. Gustaičio g. 3-101,
67108, Lazdijai
Tel. (8 318) 51 126

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Jolita Rasimavičiūtė Augalininkystės konsultantė (8 318) 51 126 8 650 43 606
Jolita Štrimaitė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 318) 51 126 8 658 44 124
Vilma Liudvinavičiūtė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 318) 51 126 8 655 05 232

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

LŽŪKT Lazdijų r. biure šiuo metu dirba ūkio apskaitos konsultantės Jolita Štrimaitė, Vilma Liudvinavičiūtė ir biuro vadovė, augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė.

Tvarkoma apskaita

Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Jolitą Štrimaitę ir Vilmą Liudvinavičiūtę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Į biuro konsultantes dėl apskaitos tverkymo taip pat gali kreiptis mažų ir vidutinių įmonių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio verslu.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

Augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks taikomus aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantes Jolitą Štrimaitę ir Vilmą Liudvinavičiūtę, kurios turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, nuolat tobulina kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir bendra kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.

Konsultantės  atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.  

Biuro konsultantės (iš kairės) Jolita Štrimaitė ir Jolita Rasimavičiūtė vadovaujasi posakiu „Neatidėliokite rytojui to, ką galite padaryti šiandien“ ir laukia Jūsų.

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Mėsinės galvijininkystės panoramoje pristatytos LŽŪKT teikiamos gyvulininkystės paslaugos
2017-09-11

Į rugsėjo 8–9 d. Lazdijų hipodrome (Buktos k., Lazdijų r.) vykusią specializuotą mėsinių galvijų parodą „Mėsinės galvijininkystė PANORAMA 2017“ susirinko mėsinių galvijų augintojai iš Lietuvos ir užsienio, mokslininkai ir konsultantai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Lazdijų r. biuro konsultantės ir gyvulininkystės specialistai parodoje pristatė mobilią gyvulininkystės laboratoriją, susitiko su žemdirbiais, konsultavo, kaip planingai siekti efektyvesnių ūkio veiklos rezultatų, kaip gerinti gyvulių sveikatingumą, reprodukciją, šėrimo ir laikymo sąlygas.

Parodą sėkmingai jau antrus metus iš eilės organizuoja Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) su Žemės ūkio rūmais, Lazdijų r. savivaldybe bei VšĮ Darbo vietų kūrimo fondu. Pasak Lauros Mišeikienės, LMGAGA viceprezidentės, šiemet renginys įgijo simbolinį pavadinimą „Mėsinės galvijininkystės panorama“, nes žodis „panorama“ yra talpus. Jis aprėpia visą platų parodos turinį: skirtingų veislių gyvulių ekspoziciją, seminarus, praktinius mokymus, konsultavimą, mokslo naujienas, sukauptos patirties sklaidą.

Į Lazdijus ši paroda atkeliavo ne atsitiktinai, nes Lazdijų rajono savivaldybė – vienintelė Lietuvoje iniciavo aubrakų veislės mėsinių galvijų auginimo projektą, kuris tinkamas vystyti mažiau palankiose ūkininkauti Lazdijų rajono vietovėse. Be to, rajonas šiuo metu gali pasidžiaugti turintis daugiau kaip 20 veislinių galvijų augintojų, kurių ūkiuose ganosi aubrakai, limuzinai, angusai, galovėjai, hailendai, gausus būrys užsiima mėsinių veislių mišrūnų galvijų auginimu. „Mėsinės galvijininkystės sektorius Lazdijų rajone per pastaruosius metus ženkliai išsiplėtė. Tą patvirtina ir žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys. Remiantis jais, mėsinių galvijų skaičius Lazdijų rajone per maždaug ketverius metus išaugo daugiau kaip trimis tūkstančiais. Tikiu, kad didelio susidomėjimo sulaukianti specializuota mėsinių galvijų paroda prisidės dar labiau populiarinant mėsinę gyvulininkystę tiek Lazdijų rajone, tiek visoje Lietuvoje ir paskatins drąsiai imtis perspektyvaus mėsinės galvijininkystės verslo“, – sakė Artūras Margelis, Lazdijų rajono savivaldybės meras.

LŽŪKT stende sutinkami esami ir būsimi klientai

Dvi dienas į parodą vykę gyvulininkystės ūkių šeimininkai gausiai lankė ir LŽŪKT stendą. Čia buvo pristatomos mobilios gyvulininkystės laboratorijos paslaugos: galimybė  išsitirti gyvulių sveikatingumą (kraujo, šlapimo tyrimai), pieno kokybės rodiklius, ūkio pašarų bazę, nustatyti ankstyvą veršingumą, su specialistais pasitarti reprodukcijos gerinimo klausimais, įvertinti melžimo įrangos tinkamumą ir gyvulių laikymo sąlygas. Žemdirbiai buvo konsultuojami ir ES paramos įsisavinimo klausimais. Kiekvienas gyvulininkystės ūkio šeimininkas galėjo dalyvauti loterijoje. Prizas-dovana: nemokamas pašarų tyrimą ūkyje ir subalansuoto šėrimo plano sudarymas.

Pabendrauti, pasidomėti naujovėmis į renginį atvyko ne vienas LŽŪKT Lazdijų r. biuro  klientas. Vienas jų – 12 metų LŽŪKT paslaugomis besinaudojantis Vilius Grušauskas. Jis yra vienas iš 20 veislinių galvijų augintojų Lazdijų rajone, jau 11 metų auginantis limuzinų veislės galvijus. „Limuzinų veislės galvijus auginti pasirinkau todėl, kad jie nereiklūs pašarui. Mano ūkyje šarolė veislės galvijams būtų per sunku, nes žemė – smėlis ir žvyras, o limuzinai puikiai išgyvena. Kaip jų augintojas, veislę vertinu puikiai. Galvijai nereiklūs pašarui, auga greitai, didelė mėsos išeiga, mėsa geros kokybės. Per gerą dešimtmetį išbandžiau galvijus auginti intensyviai ir ekstensyviai. Jei augini jaučius veislei labai intensyviai, jie augs greitai, bet kaulai nespės stiprėti. Keletą metų ir aš taip auginau, bet pamačiau, kad yra problemų, tai atsisakiau tokio auginimo būdo. Kombinuotų pašarų neperku, vien tai, kas natūraliai užauginta. Laukuose užaugę savi grūdai, šienainis, šienas arba mišinys. Tuomet ir gyvulys auga kitaip – auga greitai, bet jo kaulai būna stiprūs“, – sako Vilius Grušauskas.

Šiuo metu bandoje yra 37 galvijai. Veislines telyčias ūkininkas parduoda rajono ūkininkams, kitus galvijus – mėsai. Anot Viliaus, džiugu, kad mėsinė gyvulininkystė Lietuvoje vis labiau puoselėjama, tačiau gyvulį reikia ne tik užauginti, bet sugebėti kuo pelningiau parduoti. Vis tik savo veikla jis sakosi esąs patenkintas ir dirbs tol, kol galėsiąs.

Vilius Grušauskas su LŽŪKT Lazdijų r. biuro konsultantėmis bendradarbiauja daugiau kaip dešimtmetį. „Esu patenkintas, kad tokia Konsultavimo tarnyba yra ir kitiems rekomenduoju. Konsultavimo tarnyba – naujovių, žinių ir puikaus aptarnavimo įstaiga“, – teigė Vilius

Anot ūkininko, kasdieniuose darbuose labai pagelbėja ir LŽŪKT Lazdijų r. biuro konsultantės. Bendradarbiauti Vilius su LŽŪKT konsultantais  pradėjo prieš gerą dešimtmetį, kai tik ūkį užregistravo 2005 metais. „Nuo to laiko ir naudojuosi teikiamomis paslaugomis, nors konsultantai ir pasikeitė. Tuomet dalyvavau jaunojo ūkininkų įsikūrimo programoje, kurią sėkmingai įgyvendinome. Daug yra naudingų patarimų, malonus aptarnavimas. Juk visko negali sugebėti atlikti vienas. Ūkininkas dirba ūkyje, o  kitus darbus turi atlikti specialistai, kurie geriau išmano“, – abipusiai naudingu bendradarbiavimu neabejoja Vilius Grušauskas. – Džiugu, kad Konsultavimo tarnybos biurai yra visoje Lietuvoje. Jei viename biure nėra specialisto, tai būtinai pagelbės kito rajono konsultantas. Tave visur priima, išklauso ir padeda.“

Anot LŽŪKT Lazdijų r. biuro vadovės Jolitos Rasimavičiūtės, Vilius – labai žingeidus ūkininkas, nuolat lankosi  mokymuose, seminaruose, dalyvauja arimo varžybose ir kituose biuro organizuojamuose renginiuose. 

Vilius Grušauskas ir LŽŪKT Lazdijų r. biuro vadovė Jolita Rasimavičiūtė mėsinių galvijų parodoje

Šiuo metu Lazdijų r. biure dirba ūkio apskaitos konsultantės, kurios rengia ir administruoja verslo planus – Jolita Štrimaitė, Vilma Liudvinavičiūtė bei biuro vadovė ir augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė.

LŽŪKT dirba dėl Lietuvos žemdirbių. Teikia jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuoja įvairius mokymus. Taigi į biuro konsultantes Lazdijų r. ūkininkai gali keiptis visais išvardintų sričių klausimais, nepriklausomai nuo to, ar biure yra tos srities konsultantas. Paslaugas suteiks kiti LŽŪKT specialistai. Lazdijų r. biuro konsultančių komanda klientų laukia naujose patalpose (M. Gustaičio g. 3-101). Videoreportažą apie Lazdijų r. biure teikiamas paslaugas žiūrėkite čia.

Iš kairės: LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, LŽŪKT Lazdijų r. biuro augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė, Benius Rūtelionis, LŽŪKT Skuodo r. biuro gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis

Akimirkos iš renginio

LŽŪKT Lazdijų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas, Vilma Liudvinavičiūtė klientus konsultavo ir parodoje

LŽŪKT vyresn. gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius pristatė mobilios gyvulininkystės laboratorijos teikiamas paslaugas

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis (viduryje) bei Konsultavimo ir produktų valdymo skyriaus vadovė Reda Milčiuvienė su klientais

LŽŪKT Lazdijų r. biuro ūkio apskaitos konsultantės, teikiančios ir verslo ekonomikos paslaugas, Vilma Liudvinavičiūtė (kairėje) ir Jolita Štrimaitė atsakė ne į vieną kliento klausimą

 

LŽŪKT informacija

Lazdijų r. konsultavimo biuro komanda klientų laukia naujose patalpose
2017-08-14 

Įsibėgėjus rugpjūčiui, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų rajono biuras klientus pasitinka naujose patalpose. Nuo šiol biuro konsultančių komanda klientų lauks – M. Gustaičio g. 3-101.

Biuro vadovė, augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė džiaugėsi, kad naujosios patalpos pritaikytos ne tik darbuotojų poreikiams. Jose geriau jausis ir klientai. Erdviuose kabinetuose jie galės nevaržomai bendrauti su savo konsultantais, o naujų žinių pasisemti – mokymams ir seminarams pritaikytoje auditorijoje.

„Perkeldami Lazdijų r. biurą į kitą vietą, siekėme, kad gerai jaustųsi ir darbuotojai, ir klientai. Linkiu, kad kuo geriausiai sektųsi bendradarbiavimas tarp biuro ir ūkininkų, kad klientus tenkintų mūsų teikiamų paslaugų kokybė. Svarbiausia, kad žemdirbys, apsilankęs biure, gautų atsakymus į visus jam rūpimus klausimus ir būtų palengvintas kasdienis jo darbas“, – sakė LŽŪKT direktorius dr. E. Makelis.

Šiuo metu Lazdijų r. biure dirba ūkio apskaitos konsultantės, kurios rengia ir administruoja verslo planus – Jolita Štrimaitė, Vilma Liudvinavičiūtė, ir biuro vadovė, augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė.

LŽŪKT dirba dėl Lietuvos žemdirbių. Teikia jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuoja įvairius mokymus. Taigi į biuro konsultantes Lazdijų r. ūkininkai gali keiptis visais išvardintų sričių klausimais, nepriklausomai nuo to, ar biure yra tos srities konsultantas. Paslaugas suteiks kiti LŽŪKT specialistai.

LŽŪKT informacija

Lazdijų r. biuras sėkmingai įgyvendino 2016 m. strateginius tikslus
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą. Už sėkmingą LŽŪKT strateginių tikslų įgyvendinimą 2016 m. dėkota Lazdijų rajono biurui.

Lazdijų r. biuro vadovė Jolita Rasimavičiūtė su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą.  „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“– sakė direktorius.

LŽŪKT informacija

Ką turi žinoti miško valdytojas

Lazdijų rajone yra beveik 11 tūkstančių privataus miško valdytojų, vidutinė miško valda – 2,15 hektaro. Ne visi turi pakankamai žinių, kaip tinkamai pagal galiojančius teisės aktus prižiūrėti ir naudoti miškus. Daugumai vis dar yra naujiena galimybė pasinaudoti ES paramos lėšomis. Kilus klausimų, asmenys, turintys miško, gali kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų rajono biurą (Vilniaus g. 1-304, Lazdijai).

Miškininkystės paslaugas ir konsultacijas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Miškininkystės grupės specialistai teikia jau 5 metus. Pačios naudingiausios yra tos, kurios teikiamos miško savininko valdoje.
Klientams pageidaujant, specialistai atvyksta į kiekvieną Lietuvos rajoną. Šį kartą Lazdijų rajono biuro vadovės Jolitos Rasimavičiūtės pakviesti Miškininkystės grupės vadovas Mantas Norkūnas ir specialistė Vita Guogaitė atvyko į Lazdijų rajoną. Seirijų apylinkėse, Remigijaus Liaukonio miško valdoje, vyko lauko diena. Jos dalyviai diskutavo apie tai, kaip ūkininkauti miškuose ir juos prižiūrėti.

Praktiniai patarimai

Remigijaus Liaukonio miško valdoje miškininkystės grupės vadovas Mantas Norkūnas praktiškai demonstravo, kaip nustatomas medžių amžius, medyno vyraujanti rūšis, skalsumas, tūris, kaip retinimui ir einamiesiems kirtimams atrenkami medžiai. Medynuose, kuriuose vykdyti neplynieji kirtimai, mokytasi įvertinti medžių atrinkimo tikslingumą, suskaičiuoti po kirtimo paliekamus medžius.

Vykdant ūkinę veiklą, didžioji dalis brandžių medynų iškertami plynai. Miško savininkai buvo supažindinti su šiuo metu taikomais dirvos dirbimo būdais, naudojama techniką. Mokintasi, kaip vadovaujantis miško želdymo ir žėlimo projektu, teisingai pasodinti sodmenis.

„Išskirstas plynai kirtavietes reikia atkurti per 3 metus. Pagirtina, kad savininkas iškirstą mišką atkuria želdindamas. Miško savininkai retai tai daro ir dauguma palieka kirtavietes savaime atželti. Dirvos dirbimas prieš sodinimą taip pat – retas atvejis. Įdirbant dirvą, reikia atkreipti dėmesį į jos arimo gylį. Labai dažnai pastebiu atvejų, kai vagos medeliams sodinti ariamos per giliai. Čia smėlis, bet ten, kur augavietė derlingesnė, per giliai ariant išariamas derlingiausias sluoksnis ir medeliai sodinami į nederlingą, kietą dirvožemį. Žinoma, jie skurs“, – pastebėjimais dalinosi Mantas Norkūnas.

Remigijus Liaukonis sakė, kad kirtavietėje padaręs vagas neskuba sodinti medelių. Metus ar dvejus palaukia. Dažnai į vagas prisisėja savaiminukų, belieka tik papildyti.

„Jei kirtavietėje į anksčiau paruoštas vagas medelius planuojate sodinti trečiais metais po kirtimo, medžių sėklos vagose per tiek laiko gali labai gražiai sudygti. Būna, kad kaip „kilimas“ prisisėja ir nereikia papildomo želdinimo. Žinoma, nuo metų priklauso. Jei sausa, tai nieko gero tikėtis nereikia“, – Remigijaus Liaukonio mintis papildė Mantas Norkūnas.

Diskutuota, kaip po sodinimo prižiūrėti sodmenis, kokiu laiku geriausia vykdyti želdinių priežiūrą nuo žolinės augalijos, kaip sodmenis apsaugoti nuo elninių žvėrių.

Taisyklės ir tendencijos

Kalbėtasi ir apie privačių miškų naudojimo teisinį reguliavimą, ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose, NATURA 2000 teritorijose. Atkreiptas dėmesys į privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimo metodiką, pagrindines iškylančias problemas, susijusias su jų rengimu ir įgyvendinimu.

Lauko dienos dalyviai diskutavo apie tai, kad miško savininkui sunku įvertinti medienos tūrį ir nustatyti status miško kainą. Mantas Norkūnas sakė, kad miško savininkams prieš plyną kirtimą rekomenduoja atlikti nenukirsto miško matavimus ir tik po to vykdyti pardavimus.

Konsultacijos remiamos 100 procentų

Apžiūrėjus ir įvertinus miško valdą, kilo klausimų apie galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama miško įveisimui, jaunuolynų ugdymui. Į juos atsakiusi LŽŪKT Miškininkystės grupės specialistė Vita Guogaitė sudomino miško savininkus papasakodama apie galimybę nuo gegužės 16 d. iki rugpjūčio 31 d. teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Pagal šią sritį LŽŪKT miškininkystės specialistai miško valdytojams teiks individualias konsultacijas ir paslaugas, kurios kompensuojamos 100 procentų. Didžiausia paramos suma – 1500 eurų. „Drąsiai pildykite paraišką, jei jūsų miško valda ne mažesnė kaip 1 ha ir įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Vertinant paraiškas atsižvelgiama ir į tai, ar esate fizinis asmuo, ar miško valda yra saugomoje teritorijoje“, – akcentavo Vita Guogaitė.

Remigijaus Liaukonio (viduryje) miško valdoje į aktualiausius klausimus atsako Miškininkystės grupės vadovas Mantas Norkūnas (kairėje).

Nustatomas pušies amžius

 

Lazdijų r. biuro vadovė Jolita Rasimavičiūtė dėkoja Remigijui Liaukoniui už galimybę jo miško valdoje organizuoti renginį

 

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuras plečia veiklą

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus. Visų žemės ūkio sričių konsultantai paslaugas teikia kiekviename šalies rajone ir kai kuriose savivaldybėse.

Atsižvelgiant į klientų poreikį, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų rajono biuro kolektyvą papildė nauja darbuotoja – ūkio apskaitos konsultantė Vilma Liudvinavičiūtė.

Ūkio apskaitos konsultantė sutvarkys ūkio buhalterinę apskaitą dvejybine ar supaprastinta apskaitos sistema, taip pat apskaitą ir už praeitą laikotarpį. Naujiems biuro klientams konsultantė sudarys pradinį balansą, o PVM mokėtojams parengs dokumentus, reikalingus susigrąžinti PVM. Žemdirbiams, savo ūkiuose sukūrusiems darbo vietas, paskaičiuos samdomų darbuotojų darbo užmokesčius ir padės tinkamai su jais atsiskaityti. Naudojantis konsultantės paslaugomis, pavyks išvengti brangiai kainuojančių klaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu.

Atsakingai dirbanti LŽŪKT Lazdijų r. biuro komanda visada pasirengusi teikti rajono žemdirbiams reikalingas paslaugas ir konsultacijas, padėti įsisavinti ES paramos lėšas. Biuras įsikūręs adresu Vilniaus g. 1-304, Lazdijai.

Ūkio apskaitos konsultantei Vilmai Liudvinavičiūtei skambinkite tel. (8 318) 51 126. Laukiame Lazdijų rajono biure!

LŽŪKT informacija

Lazdijų rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų rajono biure buvo užpildytos ir į ŪADT pateko 6 respondentinių ūkių 2015 m. duomenų anketos.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga visų ES valstybių ūkių duomenų sistema, sukruta, kad būtų lengviau vykdyti Europos Bendrijos bendrąją žemės ūkio politiką. Čia galima rasti informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją žemės ūkyje. Pagrindinė ŪADT duomenų vartotoja yra Europos Komisija, taip pat įvairios institucijos, kurios nagrinėja žemės ūkio produkcijos rinkos, kaimo plėtros problemas. Duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka privalo teikti kiekviena valstybė – ES narė. Juos žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai. Respondentai atrenkami taikant statistinės atrankos metodus.

Apibendrinti 6 ūkių duomenys

Lazdijų r. biure buvo užpildytos ir į ŪADT pateko 6 respondentinių ūkių 2015 m. duomenų anketos. Iš 6 ūkių 1 buvo augalininkystės, augino javus parduoti, ir šalia vykdantis ne žemės ūkio veiklą, 5 ūkiai buvo mišrūs iš kurių 4 laikė pieninių galvijų, 1 augino mėsinius galvijus.

Kaip ir kasmet, 2015 m. ūkininkai daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, bulvių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai derlingumo duomenys, kurie lentelėje palyginti su 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. derlingumo duomenimis (1 lentelėje).

1 lentelė. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad 2015 m. palyginus su 2014 m., visų augalų derlingumas didėjo. Galima daryti prielaidą, kad tam įtakos turėjo palankios oro sąlygos ir tinkama augalų priežiūra.

Gyvulininkystės situacija

Iš 6 respondentinių ūkių 4 ūkininkai laikė melžiamų karvių. Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiuose – 20 vnt., vidutinis primilžis iš vienos karvės – 4,83 t per metus (2 lentelė).

2 lentelė. Lazdijų r. gyvulių skaičius ir produktyvumas

Lygindami 2015 m. su 2014 m. duomenimis, matome laikomų pieninių karvių skaičiaus vidurkio sumažėjimą. Taip pat sumažėjo ir iš karvės primelžto pieno kiekis. Galima daryti prielaidą, kad 2015 m. geri ir sausi orai turėjo teigiamos įtakos javų derlingumui, tačiau gyvulių pašaro kiekiui ir kokybei orai turėjo neigiamos įtakos.

Lazdijų r. 2015 m. analizuojamų respondentinių ūkių pajamų vidurkį sudarė 36910,05 Eur, iš jų: augalininkystės – 47,60 proc., gyvulininkystės – 48,00 proc., iš paslaugų žemės ūkiui pardavimo – 0,30 proc., iš agroturizmo – 4,10 proc. (1 pav.).

1 pav. Pajamų struktūra, proc.

Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Iš šių duomenų matome, kad Lazdijų rajono respondentinių ūkių pajamos iš augalininkystės ir iš gyvulininkystės yra apylygės.

Išanalizavę 2015 m. respondentų veiklos efektyvumo rodiklius ir juos palyginę su 2014 m. Lietuvos vidurkio duomenimis, matome, kad ūkiai Lazdijų r. nelinkę skolintis. Tai rodo mažesnis nei Lietuvos vidurkis bendrojo įsiskolinimo rodiklis ir aukštesnis nei Lietuvos vidurkis kapitalo pakankamumo rodiklis.

Bendrasis mokumas rodo, kad ūkiai metų pabaigoje turi pakankamai daug trumpalaikio turto, kuriuo gali padengti turimas trumpalaikes skolas. Palyginti su 2014 m. rajono vidurkiu, šis rodiklis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir yra 14 kartų didesnis, lyginant su 2014 m. Lietuvos vidurkiu.

Grynasis pelningumas pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Deja, šis rodiklis rajone neigiamas ir tai dar kartą įrodo, kad rajono ūkininkai yra labai priklausomi nuo gaunamų tiesioginių išmokų ir kitokios paramos. Tačiau lygindami rajono respondentų 2015 m. duomenis su 2014 m., matome teigiamą pokyti, kadangi grynojo pelningumo rodiklis – nuo –0,99 sumažėjo iki –0,21.

3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai

Turto apyvartumo koeficientas rodo, kaip efektyviai valdomas ūkio turtas. Rajone jis yra 0,18 ir rodo, kad 1 turto euras sukūrė vidutiniškai 18 ct pajamų.

Lazdijų r. konsultavimo biuro
ūkio apskaitos konsultantė Jolita Štrimaitė,
tel.: (8 318) 51 126, 8 658  44 124