Molėtų biuras

Kaip pas mus atvykti?

Vilniaus g. 44,
33140, Molėtai
Tel. (8 383) 52 265

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Regina Masalienė Ekonomikos konsultantė (8 383) 52 265 8 698 31 286
Dalia Ramaslauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 383) 52 265 8 640 76 818

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU! 

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   LŽŪKT Molėtų r. biure šiuo metu dirba ekonomikos konsultantė, teikianti ir ūkio apskaitos paslaugas,  Regina Masalienė. Kreipkitės į ją, jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
  Konsultantė  atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses. 

Tvarkoma apskaita

   Ūkio apskaitos paslaugas teikia ir konsultantė Dalia Ramaslauskienė. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu.
  Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys ūkininkai, bet ir tie, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. 
   Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

 „Stengiamės kiek įmanoma geriau padėti kiekvienam, besikreipiančiam į biurą“, – sako (iš kairės) Dalia Ramaslauskienė ir Regina Masalienė. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.
 

Molėtų rajono respondentinių ūkių 2016 metų duomenų analizė

Informaciją į ŪADT privalo teikti kiekviena valstybė ES narė. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai.

Grįžtamasis ryšys ūkininkams respondentams – individualių rezultatų pagal ūkių duomenis palyginamoji analizė. Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus, todėl atsiranda galimybė palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimant žemės ūkio politikos sprendimus.

Molėtų rajono respondentinių ūkių rezultatai

Molėtų r. respondentiniai ūkiai yra Lietuvos ūkių visumos dalis. Tiriant žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatus, rajone analizuoti 17 mišrių augalininkystės, pienininkystės ir mėsinės galvijininkystės respondentinių ūkių duomenys.

1 pav. Bendras rajono respondentinių ūkių žemės plotas, ha

Bendras respondentinių ūkių valdomas žemės plotas – 1308,85 ha, vidutinis respondentinio ūkio dydis rajone – 76,99 ha (respublikoje – 42,4 ha). Apibendrinus rezultatus, matyti, kad vyravo smulkūs ūkiai.

Atliekant respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę, palyginti 2014–2016 m. rajono respondentinių ūkių duomenys su Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. vidutiniais duomenimis.

2 pav. Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas Molėtų r. respondentiniuose ūkiuose, t/ha

Iš diagramos matyti, kad rajono respondentiniuose ūkiuose derliai 2014–2016 m. mažesni už 2015 m. Lietuvos vidurkį.

1 lentelė. Karvių skaičius ir produktyvumas

Rajono respondentiniuose ūkiuose 2016 m. laikyta vidutiniškai po 22 melžiamas karves, t. y. 5,36 karto daugiau negu vidutiniškai Lietuvoje. Iš karvės 2016 m. primelžta 120 kg daugiau pieno negu vidutiniškai Lietuvoje 2015 metais.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2016 m. sudarė 27,519 tūkst. Eur, vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 29,158 tūkst. Eur. Tame skaičiuje augalininkystės bendroji produkcija sudarė 39,19 proc. ir gyvulininkystės – 60,81 procento.

Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 13,976 tūkst. Eur, pastoviosios – 11,144 tūkst. Eur.

3 pav. Gamybinės komercinės veiklos pelnas, EUR

Rajono respondentiniuose ūkiuose gamybinis komercinis veiklos nuostolis 2016 m. padidėjo 2,73 karto, lyginant su 2015 m. rajono respondentinių ūkių duomenimis (vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m. gautas 1,592 tūkst. eurų pelnas).

2 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. Molėtų r. šis rodiklis aukštesnis negu vidutiniškas Lietuvoje. Rajono respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 92,28 proc. viso turto įsigyta nuosavomis lėšomis.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Rajono ūkių bendrasis įsiskolinimas daug mažesnis negu vidutiniškas Lietuvoje, t. y. rajono ūkiai veiklai finansuoti skolintų lėšų naudojo 2 kartus mažiau.|

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek pardavimo pajamų uždirbo vienas ūkio veikloje panaudotas turto euras arba kokia dalis ūkio turto panaudota uždirbant pajamas. Rajono ūkiuose nepakankamai efektyviai valdytas turtas – vienas ūkio veikloje panaudotas turto euras uždirbo 1,71  karto mažiau pajamų, negu vidutiniškai Lietuvoje. Mažesnį efektyvumą lėmė tai, kad rajono žemės nederlingos, gaunama mažiau produkcijos ir mažesnės pardavimo apimtys.

Gryno pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam eurui tenka grynojo pelno. Molėtų r. 13 respondentinių ūkių iš 17 dirbo nuostolingai, t. y. 1 pardavimo euras neuždirbo grynojo pelno.

Rajono žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti, todėl gauta 58,60 proc. kompensacijų, kai tuo metu vidutiniškai Lietuvoje – 26,26 procento. Tai rodo, kad Molėtų r. ūkiai priklausomi nuo paramos.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Garantuojamas respondentinių ūkių duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbtina. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. 

Molėtų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Dalia Ramaslauskienė,
tel.: (8 383) 52 265, 8 640  76 818