Telšių biuras

Kaip pas mus atvykti?

Sedos g. 6,
87112, Telšiai
Tel. (8 444) 78 747
Faks.(8 444) 78 747

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Rima Skiotienė Ekonomikos konsultantė (8 444) 78 747 8 612 30 602
Virginija Navickienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 444) 78 747 8 612 33 845
Marija Vitkienė Ekonomikos konsultantė (8 444) 78 747 8 618 86 517
Kristina Sukauskienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 444) 78 747 8 650 14 834
Kristina Galinauskaitė Ūkio apskaitos konsultantė (8 444) 78 747
Simona Bražienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 444) 78 747
Antanas Mažeika Augalininkystės konsultantas (8 444) 78 747 8 612 02 739

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

    Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

    LŽŪKT Telšių rajono biure šiuo metu dirba konsultantai – Antanas Mažeika, Rima Skiotienė, Virginija Navickienė, Marija Vitkienė ir Kristina Galinauskaitė.

Tvarkoma apskaita

    Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Virginiją Navickienę, Mariją Vitkienę ir Kristiną Galinauskaitę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
    Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

     Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro konsultantes Rimą Skiotienę ir Mariją Vitkienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
    Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

    Augalininkystės konsultantas Antanas Mažeika žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Geriausia mūsų reklama – paslaugų kokybė“, – sako biuro konsultantai ir yra pasirengę Jums patarti.

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.Telšių r. biuro konsultantai iš kairės stovi: Antanas Mažeika, Marija Vitkienė, Kristina Galinauskaitė, Virginija Navickienė, sėdi: Simona Bražienė ir Rima Skiotienė. 2018

Ūpą kelia sūnų užsidegimas ūkininkauti
2018-04-16

Vis dažniau girdint apie ūkininkaujančių pieno ūkiuose neviltį dėl nestabilių ir krintančių pieno kainų, įdomu buvo pabendrauti su ūkininku, kuris plečia bandą, statosi naują karvidę ir planuoja toliau gyventi iš pieno. Tas ūkininkas – Raimondas Tulčius, ūkininkaujantis per 230 ha ūkyje, Bauželio kaime, Telšių rajone, ir jo sūnūs Vaidotas ir Gediminas, kurių užsidegimas ūkininkauti daugiausia lemia norą nesustoti.

Raimondas Tulčius ūkininkauti prieš 15 m. pradėjo, kaip jis sako, nuo nulio – įsigijo kelis hektarus žemės. Kadangi ji buvo prasta, nusprendė užsiimti gyvulininkyste. Ūkininkas gerai prisimena pirmąją investiciją – 15 veršiukų. „Juos užauginome ir po truputį plėtėmės. Dabar nemoku sustoti“, – juokavo Raimondas, su pasididžiavimu kalbėdamas apie sūnus, kuriems ūkininkavimas prie širdies. Vyresnysis Vaidas jau savo ūkį įregistravo, o jaunėlis mokosi ASU agronomijos. „Jis iš viso išprotėjęs dėl ūkininkavimo. Vaikai jau nuo 12–13 metų darbuojasi ūkyje, todėl net universiteto dėstytojai vertina sūnaus patirtį, leidžia paskaitų metu ja dalintis su kurso draugais“,– pasakojo ūkininkas. Tad daugelį ūkio agronominių sprendimų jau priima būsimasis agronomas. Štai, ištyrus dirvožemį, paaiškėjo, kad jis per daug rūgštus. Būtina kalkinti. Taigi šiemet kalkinimas – vienas iš pirmųjų pavasarinių darbų. Dėl tręšimo planų Raimondas Tulčius kreipiasi į LŽŪKT Telšių r. biuro augalininkystės konsultantą Antaną Mažeiką, kuris, pasak ūkininko, labai atsakingai atlieka savo darbą.Vaidotas ir Raimondas Tulčiai su LŽŪKT Telšių r. biuro vadove Rima Skiotiene prie naujo traktoriaus. Džiugu, kad per 80 ha žemės turintis ir daugiau kaip 100 galvijų auginantis Vaidotas – taip pat LŽŪKT Telšių r. biuro klientas. Rima Skiotienė padėjo jaunajam ūkininkui atlikti darbus, kurių reikėjo siekiant ES paramos traktoriui įsigyti.

Daugiau investuojama į telyčias

„Mano jaunimas“, – taip Raimondas vadina buliukus ir telyčaites, akcentuodamas, kad šiuo metu telyčioms skiria didžiausią dėmesį. „Šiemet šiek tiek kitaip viską darau, pernai daug grūdinių buvau prisisėjęs. Anksčiau miltus taupydavau karvėms, kad daugiau pieno būtų. O šiemet veislinėms telyčioms negailiu nieko, kad jas greičiau užauginčiau ir paleisčiau į bandą. Nes rudeniop baigsiu statyti naują fermą, turiu ją užpildyti“,– apie ketinimus kalba Raimondas.

Jautukų ūkyje nuspręsta nebelaikyti. Pasak ūkininko, kai paskaičiuoji, kad iš karvės per metus galima gauti tiek, kiek kainuoja užauginti du jaučius, supranti, kad neapsimoka jų auginti. Geriau investuoti į veislines telyčias.

Ūkio gyvuliai laikomi palaidi. Kartu ir šviežiapienės, ir užtrūkusios karvės. Norėdamas atskirti šviežiapienes, kad galėtų joms duoti daugiau miltų, melasos, geresnių laižalų, Raimondas stato naują fermą. „Jos per 4 mėnesius atiduos tiek, kiek atiduos, o kai pieno pradės mažinti, eis į kitą grupę, tada pašarų racionas bus kitoks, o praėjus 2 mėnesiams po atvedimo vėl turėtų apsibėgti, “– visą ciklą dėlioja ūkininkas.

Pasak jo, sėklinimas ūkyje nėra problema. Ilgiau neapsisėklinančias karves brokuoja, todėl laiko daug telyčių. „ Aš linkęs daugiau jaunimo auginti. Jei karvytės jaunos ir geros – gydau. Nustatyti problemas padeda LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, kuris du kartus per metus atvažiuoja į ūkį su mobilia gyvulininkystės laboratorija, atlieka reikalingus atrinktų karvių, pašaro tyrimus ir pataria, ką daryti“,– specialisto paslaugų naudą pripažįsta Raimondas.

Gyvuliai ant gilaus kraiko

Ant gilaus kraiko laikomų gyvulių mėšlas išvežamas kas mėnesį, pusantro. Priklauso nuo to, kiek jo prikaupiama. Svarbu, kad gyvuliams būtų patogu gulėti ir pasiekti pašarą. Mėšlu tręšiami ūkio laukai. Nors atrodytų, kad jo pakankamai daug, ūkininkas sako, kad neužtenka visiems laukams gausiai patręšti, todėl stengiasi po truputį išdalinti. Trąšų mažiau reikia.

Per dieną – 3 tonos pieno

Ūkyje auginama 280 gyvulių, iš jų 116 melžiamų karvių. Jos, šeriamos ūkyje pagamintu silosu, kurio sudėtyje yra dobilų, kukurūzų, ir kombinuotaisiais pašarais, per laktaciją duoda apie 7–8 t pieno. Per dieną primelžiamos 3 tonos. „Šiuo metu į šaldytuvą telpa 5 tonos. Galvojau, kad užteks, kai veždavo kas antrą dieną, o neužtenka, todėl veža kiekvieną. Mūsų ūkyje pieno primilžis išlieka stabilus ištisus metus, nes skirtingai nei kituose ūkiuose netaikomas sezoniškas karvių užtrūkinimas, mes gyvulius sėkliname ištisus metus“, – sako ūkininkas.

Eglutės tipo melžimo aikštelėje melžiama po 14 karvių. Automatizuota sistema patogi melžėjai, kompiuteryje galima matyti, kiek primelžiama iš kiekvienos karvės. Speniams dezinfekuoti naudojamos putos ir jodas. „Kai ateini į melžimo aikštelę ir pamatai, kad karvė duoda per 20 litrų pieno, koks geras jausmas“, – džiugiai pasakoja ūkininkas.Trijų bendradarbių susitikimas. Ūkio sėkmė priklauso nuo visų indėlio

Nuo apskaitos į paramą

Ūkis didelis, jame darbuojasi samdomi darbininkai, tarp darbų gausos reikia laiku sumokėti mokesčius, atsiskaityti su bankais ir atlikti kitas mokestines prievoles. Tai atsakingas darbas, kurį atlieka LŽŪKT Telšių rajono biuro vadovė Rima Skiotienė. Ją Raimondas Tulčius vadina dešiniąja ranka. „Man nereikia niekuo rūpintis. Rima apie viską laiku praneša žinute ar telefonu, informuoja ir apie visas naujoves, net pavedimus atlieka. Aš ko gero nežinau apie savo ūkį tiek, kiek žino konsultantė“, – samprotavo ūkininkas, pripažinęs, kad žinodama ūkio situaciją, Rima pataria ir dėl naudojimosi ES parama. Pavyko gauti ES paramą ūkiui modernizuoti. Įsigytas ratinis traktorius, teleskopinis krautuvas, universali kombinuota sėjamoji, diskinė maigytuvinė šienapjovė, pjaunamoji priekaba-rinktuvė, tankinimo volai,  grėblys. Konsultantė iki pabaigos sekė projekto eigą, laiku parengdavo ataskaitas NMA.

Rūpinasi darbuotojais

Darbininkai jau daug metų tie patys. „Jie nuo pat vaikų, kai baigė profesines mokyklas, taip ir darbuojasi. Gerai sutariame. Melžėjų darbu taip pat esu patenkintas. Algas norisi padidinti, tik kad pieno kainos dažnai kinta“,– nuogąstavo Raimondas.

Žinoma, trūkstant stabilumo, darbuotojams negali džiugių pokyčių žadėti, o štai darbų sauga pasirūpinti – darbdavio pareiga. Iš Rimos Skiotienės sužinojęs apie LŽŪKT Darbų saugos grupę, kreipėsi. Darbuotojai buvo instruktuoti ūkyje, sutvarkyti darbų saugos dokumentai, reikiamose vietose sukabinti gesintuvai ir reikalingos nuorodos. „Atrodo, kad jie viską žino, ką ir kaip daryti, ko negalima, bet kartais net nepagalvojama, kad kai kurios situacijos gali būti nelaimingo atsitikimo priežastimis,“– teigė ūkio šeimininkas.

Svarstymai optimistiniai

Matydamas sūnų užsidegimą, Raimondas džiaugiasi, kad yra dėl ko stengtis. Nors vadybinio darbo apstu, daug jo atlieka sūnūs. Jam nebereikia rūpintis sėklų, trąšų, pašarų papildų ir kitais užsakymais, pasėlių ir ganyklų priežiūra. Paklaustas, kokia jo šeimos ūkio sėkmės formulė, Raimondas Tulčius atsako – vaikai.

 LŽŪKT informacija

Telšių r. biuras – strateginių tikslų 2016 m. įgyvendinimo lyderis
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą. Strateginių LŽŪKT tikslų įgyvendinimo lyderiu 2016 m. tapo Telšių rajono biuro kolektyvas.Telšių r. biuro ekonomikos konsultantė Marija Vitkienė (viduryje) su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu.

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą. „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“– sakė direktorius.

LŽŪKT informacija

Telšių rajono respondentinių ūkių 2016 metų duomenų analizė

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis šaltinis, kuris pateikia duomenis apie ūkininkų pajamas ir žemės ūkio gamybos efektyvumą. Todėl kiekviena ES valstybė privalo pagal tam tikrus reikalavimus pateikti informaciją į ŪADT.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ūkio apskaitos ir ekonomikos konsultantai dirba su ūkininkais, atrenka respondentinius ūkius pagal pateiktas rekomendacijas, tvarko ūkininkų respondentinių ūkių apskaitą, analizuoja duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą.

Telšių rajone 2016 m. atlikta 28 respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizė. Ūkininkų ūkiai buvo įvairaus ekonominio dydžio ir skirtingų ūkininkavimo tipų. Bendras respondentinių ūkių valdomas žemės plotas 2016 m. buvo 3125,63 hektaro. Didžiausias ūkis turėjo 581,71 ha žemės ūkio naudmenų, vertėsi pienine gyvulininkyste ir augalininkyste, o 14 ūkių vertėsi vien augalininkyste. Pienininkystės ūkiuose laikyta nuo 10 iki 100 melžiamų karvių.

Didžiausias pieno primilžis 2016 m. siekė 7924 kg iš vienos karvės. Vidutinis pieno primilžis iš karvės Telšių r. respondentiniuose ūkiuose buvo 4961 kg per metus.

Visuose ūkiuose auginti javai. Didžiausią jų plotų dalį sudarė žieminiai kviečiai. Jų vidutinis derlingumas – 5,26 t/ha. Žieminių kvietrugių vidutinis derlingumas buvo 3,86 t/ha, vasarinių miežių – 2,64 t/ha, avižų – 2,47 t/ha. Vienas iš augalininkystės ūkių buvo daržininkystės, turintis 177,06 ha žemės. Šiame respondentiniame ūkyje daugiausia auginta burokėlių.

Analizuotose ūkiuose gyvulininkystės bendroji produkcija sudarė 32 proc., o augalininkystės – 68 procentus. Didžioji dalis pagamintos augalininkystės produkcijos sunaudota pašarams.

Net 20 iš 28 analizuojamų ūkių dirbo nuostolingai, todėl be tiesioginių išmokų ir kitų kaimo plėtros programų paramos būtų sudėtinga išgyventi. Telšių rajono respondnetinių ūkių pajamų subsidijos 2016 m. sudarė vidutiniškai 42,8 proc. visų pajamų.

Telšių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Virginija Navickienė,
tel.: (8 444) 78 747, 8 612  33 845