NAUJIENA Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai parengė „Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogo“ elektroninę versiją, kuria naudotis gali visi Konsultavimo tarnybos klientai, pasirašę konsultavimo paslaugų teikimo sutartį.
Naujausi pranešimai:
Svarbiausi vasario mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą
Vėl bus atliekami žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo dinaminiai stebėjimai
Darbas šaltyje: ko neturėtų pamiršti darbdaviai
Melsvadumblių panaudojimas gyvulių racione (bandymas Jurbarko r.)
Taip pat skaitykite
Kaip teisingai užtrūkinti karvę
Parama už nederlingos ir nenaudojamos žemės apželdinimą mišku
Nespėję pasistatyti mėšlidės gali įsirengti tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto
Videoinformacija
NAUJA „Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (III)
Apskaita – sėkmingo verslo pamatas
Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinis veršelių girdymas
http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.
Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu.Padarykite tai dabar!
Europos Komisija sausio 19 d. ES šalims narėms pateikė svarstyti naująją Gyvūnų gerovės strategiją. Pastarasis dokumentas turėtų pratęsti ir praplėsti 2006–2010 m. nuostatas. Naujoji strategija bus įgyvendinama artimiausius ketverius metus (2012–2015 m.). Ko tikėtis iš šio dokumento šalyje žemės ūkio paskirties gyvūnus laikantiems ūkininkams, teiravomės Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakingų specialistų, Copa-Cogeca (Briuselis) darbo grupės „Gyvulių sveikata ir gerovė“ eksperto.
Ūkininkavimo tikslais ES laikoma apie du milijardai paukščių (mėsinių viščiukų, vištų dedeklių kalakutų, ančių, žąsų) ir trys šimtai milijonų žinduolių (karvių, kiaulių, avių ir kt.). ES gyvulininkystės sektoriaus metinė vertė yra apie 150 mlrd. EUR. Sąjunga gyvūnų gerovei kasmet vidutiniškai skiria 70 mln. EUR, iš kurių dalis pagal kaimo plėtros programas atitenka ūkininkams kaip gyvūnų gerovės išmokos. Kita dalis skiriama su gyvūnų gerove susijusiai veiklai, t. y., moksliniams tyrimams, ekonominei analizei, ryšiams, mokymui ir švietimui ir pan.
„2006–2010 m. Gyvūnų gerovės strategijoje buvo numatyti gyvūnų gerovės reikalavimai vištoms dedeklėms ir broileriams, kiaulėms, veršeliams, visiems skerdžiamiems, žudomiems gyvūnams, reikalavimai transportuojamiems (vežamiems) gyvūnams. Naujoji strategija (2012–2015 m.) numato reikalavimus žuvims, galvijams ir arkliams. Vertinant dokumentą iš esmės matyti, kad svarstymui pateikta naujoji Gyvūnų gerovės strategija supaprastina reikalavimus ir orientuojasi į bendrą gyvūnų gerovės kokybės rezultatą, bet ne aklą gerovės taisyklių taikymą. Naujoji strategija bus privaloma ne tik ES šalims narėms, bet ir trečiosioms šalims, plėtojančioms prekybinius ryšius su Sąjunga“, – naująjį dokumentą komentuoja Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė. Pasak jos, ūkininkai, kurie pasirinks gyvulininkystėje taikyti standartus, viršijančius atitinkamus privalomuosius standartus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, ateityje galės pretenduoti į paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.
K. Paliutienės nuomone, šalyje laikomų žemės ūkio gyvūnų gerovė užtikrinama optimaliai – gyvuliai suženklinti, vykdomos ligų prevencinės ir kontrolės programos, laikomasi ir ES, ir nacionalinių teisės aktų: „Esama padėtis gyvūnų gerovės srityje demonstruoja mūsų šalies kultūriną ir požiūrį į mus supančią aplinką“.
Gyvūnų gerovės kontrolę vykdantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pozityviai vertina Lietuvoje laikomų žemės ūkio gyvūnų gerovę. „Lietuva daugeliu atvejų gali būti pavyzdžiu kitoms ES šalims dėl gyvūnų gerovės reikalavimų taikymo žemės ūkio srityje. Žinoma, kartas nuo karto pasitaikantys pažeidimai nelieka nepastebėti visuomenės, todėl šiuo atveju labai tiktų posakis, kad šaukštas deguto vis pagadina medaus statinę. Reti, bet negatyvūs atvejai ilgam įsirėžia į visuomenės atmintį“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Giedrius Blekaitis. Pasak pareigūno, naujoji gyvūnų gerovės strategija turėtų padėti išvengti painiavos ne tik dėl šiuo metu daug aptariamų vištų dedeklių laikymo sąlygų (ne visos šalys įgyvendino ES direktyvą, tarp jų ir kaimynės Latvija, Lenkija), bet ir laisviau traktuoti iki šiol galiojančius reikalavimus dėl transportavimo. Pavyzdžiui, ES teisės aktai leidžia gyvūnus transportuoti temperatūrai esant nuo 0 iki 30 (+/-6) laipsnių. Remiantis jais, šiandien transportuoti gyvulių prie -7 laipsnių šalčio būtų gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimas. Naujoji strategija leis išvengti tokios painiavos.
„Posėdžiuose daug diskutuojame dėl ES šalių narių gyvūnų gerovės teisės aktų interpretavimo. Naujasis dokumentas turėtų būti konkretesnis“, – Gyvūnų gerovės strategiją 2012–2015 m. komentuoja Copa-Cogeca darbo grupės „Gyvulių sveikata ir gerovė“ ekspertė veterinarijos gydytoja Vytautė Matusevičienė (Lietuvos ožkų augintojų asociacija) . – Apskritai, mūsų posėdžiuose daugiau kalbama apie senųjų ir naujųjų šalių bendrumus atitinkant gyvūnų gerovės standartus. Nors įvardyti ryškių gyvūnų gerovės taikymo pirmūnų ES nesiimčiau, manau, kad mūsų ūkininkai drąsiai gali būti priskirti prie šios srities pirmaujančiųjų“.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia Gyvūnų gerovės įstatymo projektą. „Rengiamo įstatymo tikslas – naujai apibrėžti valstybinių institucijų bei savivaldybių kompetenciją gyvūnų gerovės srityje, sudaryti galimybes gyvūnų globėjams veikti, prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo, nustatyti veiksmus, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, užtikrinti be priežiūros paliktų gyvūnų gerovę ir apsaugą, nustatyti jų populiacijos mažinimo priemones, numatyti privalomą visuomenės švietimą gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, užtikrinti teisinį reguliavimą, dėl privalomo gyvūnų augintinių (kačių, šunų, šeškų) registravimo ir ženklinimo, gyvūnų veisimo, dresavimo, naudojimo cirkuose, zoologijos soduose ir kt. Naujasis įstatymas būtų suderintas ne tik su ES teisės aktais, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, reglamentuojančiais gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus“, – informuoja Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė K. Paliutienė.
ŽŪM inf.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pradėjo valstybinės miškų žemės sklypų pardavimo darbus. Jų metu žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojami parduotini miškų žemės sklypai ir organizuojami kadastriniai matavimai. Valstybinės miškų žemės sklypų pardavimo aukcionus organizuoja ir vykdo VĮ Valstybės žemės fondas. Planuojama, kad pirmieji miškų pardavimo aukcionai įvyks kovo mėnesį.
Aukcionuose bus parduodami tie miškai, į kuriuos nėra pateikta prašymų atkurti nuosavybės teises, ir kurie nėra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pažymėtina, jog saugomose teritorijose parduotini miško sklypai turi atitikti Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatyme nurodytas išimtis, t.y. parduotini miško sklypai turi būti iki 5 ha ploto, įsiterpę į žemės ūkio naudmenas ir esantys tarp privačios žemės valdų.
Šiuo metu galimų parduoti aukcionuose miškų, esančių ne saugomose teritorijose, žemės plotas yra apie 90 tūkst. hektarų, tačiau jis nuolat mažėja, nes dar tęsiasi piliečių nuosavybės teisių į žemę, miškus atkūrimas. Specialistų teigimu, tikslus parduotos valstybinės miško žemės skypų plotas bus žinomas tik įvykus pardavimo aukcionams, nes tada paaiškės, kiek potencialių pirkėjų pateikė prašymus ir kiek pirkėjų dalyvavo aukcionuose.
Teisę įsigyti parduodamus miškų žemės sklypus turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir juridiniai asmenys, taip pat LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyti užsienio subjektai. Valstybinės miškų žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija 1 hektaro ploto, pirmumo teise įsigyti galės besiribojančių privačių sklypų savininkai. Jei prašymą pirkti tokį įsiterpusį miško plotą pateiks vienas besiribojančio žemės sklypo savininkas, miško žemės sklypas jam bus parduodamas be aukciono, o jei prašymą pirkti pateiks keli žemės sklypų savininkai, kurių žemė ribojasi su įsiterpusiais plotais, toks miško sklypas bus parduodamas uždaro aukciono būdu tam savininkui, kuris pasiūlys didžiausią kainą. Kitais atvejais valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai bus parduodami atviro aukciono būdu asmeniui, kuris už miško sklypą pasiūlys didžiausią kainą.
Informacija apie numatomus vykdyti aukcionus bus skelbiama VĮ Valstybės žemės fondo interneto svetainėje www.vzf.lt ir jo leidžiamame „Informaciniame privatizavimo biuletenyje“, taip pat vietiniame arba regioniniame laikraštyje. Įvykus aukcionui, sprendimus parduoti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus priims ir šių sklypų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjas.
ŽŪM inf.
Pastaruoju metu smarkiai atvėsus orams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena ūkininkams ir kitiems gyvūnų laikytojams, kad nepamirštų pasirūpinti gyvūnų laikymo sąlygomis, apsaugoti jų nuo šalčio. Pasitaiko pavienių atvejų, kai ūkiniai gyvūnai vis dar laikomi lauke.
„Mūsų šalyje auginami tik kelių veislių galvijai, kurie atsparesni šalčiui, tačiau ne itin žemoms temperatūroms, todėl neleistina ūkinius gyvūnus šaltuoju metų laiku laikyti ganyklose, nes jie tiesiog neprisitaikę žiemoti tokiomis sąlygomis“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė.
Pasak veterinarijos gydytojos, žiemą būtina pasirūpinti gyvūnų laikymo patalpomis – užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Pagal gyvūnų rūšis reikia duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šaltyje reikia daugiau maisto gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.
Specialistės teigimu, reikėtų nepamiršti, kad graužikams žiemos metu sunku prasimaitinti gamtoje, todėl pelės ir žiurkės žiemoti persikelia į ūkinius pastatus, rūsius, namus ir kitas šiltas patalpas, kur yra maisto ir vandens. Graužikai ne tik pridaro žalos sandėliuojamam derliui, pašarams, bet gali pernešti įvairias gyvūnų ligas, todėl ūkininkai turėtų skirti daugiau dėmesio šiems kenkėjams naikinti.
Žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų pervežimo sąlygos, reikia juos apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti kokybiškais pakratais ir laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. Pavyzdžiui, nenujunkytų veršelių iki dviejų mėnesių amžiaus negalima vežti ilgais atstumais, jei lauko temperatūra kelionės metu žemiau 0 °C.
Žiemos metu reikia pasirūpinti ne tik ūkiniais gyvūnais, bet ir lauke laikomais šunimis. Šunų šeimininkai privalo įrengti augintiniams tinkamo dydžio, sandarias ir šiltas būdas. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, šuns būda turėtų būti šiek tiek pakelta nuo žemės, dvigubos sienelės su izoliacine medžiaga tarpuose padėtų geriau išsaugoti šilumą. Tam, kad į būdą neprilytų ar nepripustytų sniego, landą rekomenduojama padaryti su slenksčiu, o virš angos pritvirtinti keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko, kad landa būtų lyg su durimis. Kaip pakratus galima kloti šiaudus ar neperšlampančiu audiniu apsiūtą elastinį putų poliuretaną (poroloną), tačiau reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius, nes kai kurie šunys būna išrankūs, ir nepatinkantys pakratai ar guolis gali būti išmesti iš būdos. Šeimininkai turėtų pagalvoti ir apie vietą, kur pastatyti šunų „namelius“. Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui parneštų apie atvykusius į kiemą svečius, bet kad keturkojį saugotų užuovėja. Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šėrimo metu duoti šilto vandens arba šuns girdyklą įrengti patalpos viduje, kur vanduo neužšaltų.
Ūkininkai turėtų žinoti, kad net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose. Šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti (mocionui), nes tai turi teigiamos įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina gyventojus – pamačius netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus, nelikti abejingais ir apie tai informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba pranešti nemokama telefono linija 8 800 40 403.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
Prieš dvi savaites įsigaliojusios Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos numato lengvatas nustatytiems supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams taikant jiems keliamus reikalavimus. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, patobulinti teisės aktai padės veiksmingiau įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą.
Lengvatos yra numatytos tiems gamintojams ir importuotojams, kurie per ataskaitinį laikotarpį šalies vidaus rinkai pateiks ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių – nesvarbu, ar jos vienos rūšies, ar kelių rūšių. Jie neturės mokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir teikti šio mokesčio deklaracijos. Taip pat lengvatos suteiktos gaminantiems ir (ar) pakuojantiems ūkininkavimui naudojamą šienainį, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo. Jie nelaikomi gamintojais (šienainio pakuočių naudotojais) ir neturi mokėti mokesčio už aplinkos teršimą šienainio pakuotės atliekomis. Jiems nereikia registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, vykdyti šių pakuočių apskaitą, Vyriausybės nustatytas tokių pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir pan.
Gamintojais ir importuotojais taip pat nelaikomi asmenys, per kalendorinius metus į Lietuvą įvežantys ar jos teritorijoje pagaminantys ne daugiau kaip penkias savo reikmėms skirtas elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemones, akumuliatorius ar baterijas. Todėl ir jie neturi registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, vykdyti minėtų gaminių apskaitą, Vyriausybės nustatytas tokių gaminių atliekų tvarkymo užduotis ir pan. Panašiomis lengvatomis naudosis ir lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios įmonės, kurios finansuoja alyvos, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, bet kokių supakuotų gaminių, transporto priemonių įsigijimą. Kadangi tokios įmonės nelaikomos minėtų gaminių importuotojomis, joms nereikia registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, vykdyti minėtų gaminių apskaitą, Vyriausybės nustatytas tų gaminių atliekų tvarkymo užduotis. Šiuo atveju minėtų gaminių importuotoju laikytinas tas asmuo, kuris iš lizingo paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo būdu įsigyja į Lietuvą importuotus ir (ar) įvežtus išvardytus gaminius. Jeigu lizingo sutartis nutraukiama, gaminių importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias nutraukus sutartį ir susigrąžinus turtą iš buvusio lizingo gavėjo, perima lizingo paslaugas teikianti įstaiga.
Kaip pažymėjo Vilma Karosienė, išvardytos lengvatos taikomos tik 2012 metų ir vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams. Minėtiems asmenims, kurie 2011 m. ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais šalies rinkai tiekė bet kokį kiekį pakuočių, supakuotų gaminių (taip pat ūkininkavimui naudojo šienainio plėvelę), baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir (ar) finansavo alyvos, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, bet kokių supakuotų gaminių, transporto priemonių įsigijimą, galioja reikalavimai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti išvardintų gaminių apskaitos ataskaitas, mokesčio deklaracijas, dokumentus, įrodančius, kad jų Lietuvos rinkai tiektos buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas buvo finansuotas, nustatytų užduočių įvykdymą patvirtinančius dokumentus ir pan.
Už 2011 metus turi būti pateiktos ataskaitos ar deklaracijos ir kiti dokumentai: iki š.m. vasario 1 d. – už elektros ir elektroninę įrangą, iki kovo 1 d. – už apmokestinamuosius gaminius ir pakuotes (tarp jų šienainiui pakuoti panaudotą plėvelę), iki birželio 1 d. – už alyvas ir transporto priemones.
Aplinkos ministerijos inf.
