Kaip informuoja Generalinė miškų urėdija, savaitgalį praūžusi audra preliminariais duomenimis šalies valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė daugiau nei 250 000 ktm medienos. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai – Dubravos (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (50 tūkst. ktm), Valkininkų (40 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Varėnos (25 tūkst. ktm), Kaišiadorių (25 tūkst. ktm). Preliminariais skaičiavimais nuostoliai siekia daugiau nei 10 mln. Lt.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius jau sekmadienį suspėjo apvažiuoti nuo audros nukentėjusius artimiausius kaimus. Matydamas baisius audros padarinius, nelaimės prislėgtus žmones, pirmadienio rytą ministras nusprendė detaliau apžiūrėti labiausiai škvalo nusiaubtus Pakaunės ūkius ir miškus, bei pažiūrėti, kaip būtų galima nukentėjusiems padėti. Apvažiavęs Kauno rajono žemes ministras bendravo ne su vienu nukentėjusiu ūkininku, Prienų rajono, VST vadovais, smarkiai nukentėjusio Margininkų kaimo žmonėmis. „Kadangi ir pats patyriau šią bėdą – audra nunešė ūkinio pastato stogą, išrovė kelis ąžuolus, elektros dar ir dabar neturime, negaliu nieko kaltinti, buvau neapsidraudęs, dabar būtinai drausiuos...“, – šypsodamasis pokalbį su draudimo atstovais pradėjo ministras. Susitikimuose su ministru ūkininkai skundėsi iš draudikų išgirdę pasakymą: „Laukit, nieko nedarykit, atvyksime ir fiksuosime žalą“. „Aš tikiuosi, tai atsitiktiniai nesusišnekėjimai, galbūt užtektų nufotografuoti, o laukti su medžiu, pralaužusiu stogą, niekam juk nesinori“, – šią draudikų mintį komentavo ministras.

Miškams atkurti – ES parama

Kovojant su audros padariniais, tiek privačių miškų savininkai, tiek ir valstybinių miškų valdytojai stichinių nelaimių pažeistų miškų sutvarkymui ir atkūrimui gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“.
Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal šią veiklos sritį – 345 280 Lt. Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Už paramos lėšas pareiškėjai – privačių miškų savininkai, valstybinių miškų valdytojai – gali parengti miškų plotų atkūrimo projektą, sutvarkyti ir išvalyti plotą, kurį planuojama apželdinti, įsigyti miško sodmenų, apmokėti transportavimo, dirvos paruošimo, sodinimo, žuvusių želdinių papildymo, apsaugos išlaidas ir pirkti medelių apsaugos priemones. Skirtas lėšas taip pat galima naudoti priešgaisrinių barjerų, mineralizuotų ir lapuočių medžių atskyrimo juostų įrengimui ir priežiūrai.
Pareiškėjai dėl paramos stichinės nelaimės ar gaisro pažeisto miško plotui atkurti turi kreiptis ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio pažeisto ploto atsiradimo. Apie pažeistą mišką būtina nedelsiant informuoti konkrečios teritorijos miškų urėdiją, kuri nustatys pažeidimo faktą bei išduos pažymą.
Nukentėjusiems verta suskubti – nors paraiškos pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ priimamos iki šių metų pabaigos (gruodžio 31 d.), vis tik jų rinkimas gali būti sustabdytas tuo atveju, jeigu bus gauta paraiškų, kurių prašomos paramos suma šiai priemonei bus lygi nustatytai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę metinei sumai.
Primename, kad stichinės nelaimės pažeistu mišku laikomas ne mažesnis nei 0,5 ha miško plotas, kuriame dėl abiotinių veiksnių (sausros, vėjo, sniego, lijundros, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų ir miško kenkėjų sunaikinta, labai pažeista arba džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių (medžiai negali augti).
Daugiau informacijos apie priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ – Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt arba teirautis tel. (8 5) 2398 464).

Žemės ūkio ministerijos informacija

Šiais metais Lietuvos bitininkystės sektoriaus 2008–2010 m. programai skirta 1 189 697 Lt paramos – pusę šios sumos skiria Lietuvos valstybė, kitą pusę dengia Europos Komisija. Jau nustatyti visi tinkami pareiškėjai paramai gauti pagal programos priemones, tad artimiausiu metu šalies bitininkus bei programoje dalyvaujančias organizacijas turėtų pasiekti paramos lėšos.

Remiamos priemonės

·Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms. Šios priemonės tikslas – užtikrinti bitininkystės sektoriaus plėtrą ir aukštą bitininkų kvalifikaciją, suteikiant jiems būtinų teorinių ir praktinių žinių, skatinti žmonių, ypač jaunimo, susidomėjimą bitininkyste, stiprinti bitininkų organizacijas, teikti paramą mokymams ir mokomosioms išvykoms, pagerinti informacijos perdavimą, sukuriant ir administruojant interneto svetainę bitininkams, remti bitininkų konsultavimą ir bitininkų organizacijų tęstinių (serijinių) leidinių parengimą bei išleidimą. Šiai priemonei šiemet skirta 111 937 litų.

· Varozės kontrolė. Siekiant sumažinti bičių šeimų sergamumą varoze, tobulinant gydymo technologijas, mažinant bičių šeimų gydymo nuo varozės išlaidas, skatinti naudoti tokius gydymo preparatus, kurių likučių nelieka meduje. Bičių šeimai skiriama 2,7 lito. Iš viso bitininkams varozės kontrolei per šiuos metus bus išmokėta 296 927 litų.

· Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas. Šios priemonės tikslas – didinti medaus produkcijos kiekį, efektyviau išnaudojant natūralias bičių ganyklas Lietuvos teritorijoje ir didinant medingųjų žemės ūkio augalų derlingumą. Kompensuojama iki 90 proc. patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 4 000 Lt už vieno avilių transportavimo įrenginio (priekabos bičių aviliams transportuoti, išskyrus savaeiges) ir ne daugiau kaip 1 500 Lt vienam avilių transportavimo įrenginiui ar įrenginio priedui įsigyti (bičių šeimų krovimo inventorius ir mechanizmai). Vienam pareiškėjui kompensuojamas tik vieno avilių transportavimo įrenginio ir (ar) vieno priedo jam įsigijimas. Šiais metais paramos prašė daugiau kaip 100 pareiškėjų, tad paramos lėšų visiems neužteko, todėl Paramos bitininkystės sektoriui ir probleminių klausimų sprendimo komisijos sprendimu paramos intensyvumas buvo sumažintas iki 37,8 procento. Iš viso šiai priemonei šiemet bus išmokėta 40199 litų parama.

· Bičių šeimų atnaujinimas. Priemonės tikslas – pakeisti nežinomos kilmės mažo produktyvumo bičių šeimų motinas į didelio produktyvumo, atsparias ligoms ir kitų teigiamų savybių turinčias bičių motinas, atstatyti ir plėsti bitynus su kokybiškomis bičių motinomis, remti naujų avilių įsigijimą, pakeisti susidėvėjusias avilių dalis. Šiemet ši priemonė sulaukė ypatingai didelio šalies bitininkų dėmesio. Šios priemonės pagalba bitininkai gali įsigyti ar atnaujinti iki 5 avilių, pasinaudodami parama, kuri padengia iki 80 procentų patirtų išlaidų. Šiemet šiai priemonei numatyta skirti 574 361 litų suma.

·Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos. Šios priemonės tikslas – vykdyti taikomuosius tyrimus ir moksliškai pagrįsti, kokiu būdu galima pagerinti bičių produktų gamybos ir prekybos sąlygas. Šiai priemonei šiemet skirta 166 273 litų.

Papildomas bičių maitinimas

Papildomam bičių maitinimui paraiškos renkamos nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 15 d. (įskaitytinai).
Nuo rugpjūčio 3 d. pradėtos rinkti paraiškos papildomam bičių maitinimui. Bičių laikytojas, norėdamas gauti paramą už papildomą bičių maitinimą (įprastinį cukrų, ekologišką cukrų, invertuotojo cukraus sirupą), iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. turi kreiptis į teritorines valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybas pagal savo gyvenamąją vietą arba bičių šeimų buvimo adresą ir užpildyti Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių 3 priede nurodytą Pranešimo apie ūkinių gyvūnų bandą formą (forma GŽ-1).
Duomenis apie turimą bičių šeimų skaičių laikytojas turi atnaujinti prieš teikdamas paramos paraišką. Jeigu po paramos paraiškos pateikimo sumažėjo laikomų bičių šeimų skaičius dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių aplinkybių (ligos, vagystės ar pan.), per 7 kalendorines dienas apie šį pasikeitimą jis privalo pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pagal savo gyvenamąją vietą arba bičių šeimų buvimo adresą.
Bičių laikytojams iš dalies atlyginamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su papildomu bičių maitinimu (įprastinio, ekologiško cukraus arba invertuotojo cukraus sirupo įsigijimo išlaidos), bet ne daugiau kaip 20 Lt už bičių šeimą arba ne daugiau kaip 40 Lt už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą.
Paramos paraiškų surinkimo terminas – nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 15 d. (įskaitytinai). Bičių laikytojas, pavėlavęs pateikti paraišką dėl svarbios priežasties (nenugalima jėga, sunki liga ir kt.), gali ją pateikti iki rugsėjo 29 d. (įskaitytinai) kartu su prašymu priimti paraišką bei vėlavimo priežastį pateisinančiu dokumentu. Savivaldybės administracija, pripažinusi vėlavimo priežastį pateisinama, priima rašytinį sprendimą dėl pavėluotai pateiktos paramos paraiškos priėmimo.
Bičių laikytojas turi atvykti į savivaldybės žemės ūkio skyrių pagal gyvenamąją vietą arba bičių šeimų buvimo adresą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų aprašą ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus. Jei ūkis ekologinis, bičių laikytojas savivaldybės darbuotojui turi pateikti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą.
Išsamesnės informacijos teirautis tel. (8 5) 239 1153

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 239 1018

2010-07-30 Nr. 3D-702

Liepos 30 d. paskelbtas įsakymas Nr. 3D-702 „Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 3D-190 „Dėl paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2008–2010 metų programos įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Atsižvelgiant į Paramos bitininkystės sektoriui skyrimo ir probleminių klausimų sprendimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (Žin., 2008, Nr. 59-2256) 2010 m. birželio 3 d. Nr. 8D-312(5.50) ir 2010 m. liepos 21 d. Nr. 8D-392(5.50) posėdžių protokolus,pakeistos Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2008–2010 metų programos įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-190 „Dėl paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2008–2010 metų programos įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 42-1563; 2009, Nr. 149-6667), o 1 priedas išdėstytas nauja redakcija (pridedama).
Gerbiami bitininkai, visais bitininkystės klausimais galite kreiptis į LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus specialistę Meilutę Močiškytę, kuruojančią bitininkystės sritį. Jai skambinkite tel. 8 611 13 395.

ŽŪM ir LŽŪKT informacija

2010-07-26 Informuojame, jog šiuo metu jau yra atliktas pareiškėjų paraiškų duomenų sutikrinimas, taigi pareiškėjai informaciją apie jų paraiškose nustatytas klaidas ar neatitikimus (neteisingai deklaruotų laukų kontroliniuose žemės sklypuose atvejai; paraiškos duomenų neatitikimų (nesutampant bendriesiems duomenims ir pan.) atvejai; neteisingų pareiškėjo banko sąskaitos duomenų pateikimo atvejai; kitų deklaravimo klaidų atvejai) gali rasti Agentūros Informaciniame portale.
Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir papildoma naujais duomenimis.
Pažymime, jog, vadovaujantis TI taisyklių 26 punkto nuostatomis, jei pareiškėjas nori atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį, jis tai gali padaryti laikotarpiu nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Sankcijos už visos paraiškos arba jos dalies atsisakymą netaikomos, jei iki paramos atsisakymo pareiškėjas nebuvo informuotas apie Agentūros planuojamą patikrą vietoje ar paraiškoje aptiktas klaidas arba jei informacija apie paraiškoje esančias klaidas nebuvo paskelbta Agentūros informaciniame portale (kaip tai numatyta minėtame TI taisyklių 33 punkte), kitu atveju pareiškėjui yra taikomos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo.
Vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (Žin., 2010, Nr. 37-1768), (toliau - TI taisyklės), nuostatomis, pareiškėjas informaciją apie savo duomenis gali rasti Agentūros Informaciniame portale arba teirautis Agentūroje telefonais, nurodytais Agentūros interneto svetainėje, elektroniniu paštu arba raštu, taip pat informacijos gali kreiptis į savivaldybes (seniūnijas).
Pagal TI taisyklių 33 punktą, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas po 5 kalendorinių dienų nuo minėtos informacijos atsiradimo Agentūros informaciniame portale dienos, išskyrus atvejus, kai jis, nepraėjus minėtam terminui, buvo informuotas kitais būdais (pvz., raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu).

NMA informacija

Žemės ūkio ministerija paskelbė pranešimą, kuriame skatina pasinaudoti parama biodujų gamybai ir biojėgainių įrengimui (pridedama). Į šį kvietimą verta reaguoti svarstantiems apie alternatyvią veiklą ar verslą kaime. Apsisprendusius ar svarstančius apie tai žmones kviečiame užsukti į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurus pasitarti dėl paraiškos paramai gauti užpildymo ir verslo plano parengimo, o į centre dirbančius inžinierius projektuotojus – dėl projektų parengimo.
Papildoma informacija dėl verslo planų ir paraiškų teikiama tel.(8 347) 38 414, dėl projektavimo – tel. (8 347) 37 019 arba 8 614 14 105.

LŽŪKT informacija

Sosnovskio barštis – žmogui itin pavojingas augalas. Šis augalas sėklas pradės mėtyti jau po savaitės, todėl naikinti jį rekomenduojama nedelsiant.

Naikinimo būdai

Sosnovskio barštis yra vienintelė augalų rūšis Lietuvoje, nuo 2001 m. įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą (Žin., 2001, Nr. 4-106). Todėl gyventojai, žemės savininkai, suinteresuotos žinybos, žinodami šio augalo kenksmingumą, turėtų nepamiršti, kad būtina jį naikinti.
Sosnovskio barščius šiuo metų laiku patariama naikinti mechaniniu būdu. Augalus galima nupjauti, tačiau vieno pjovimo neužteks, nes atžėlę jie vėl gali sužydėti. Augalams išaugus iki 50 cm, juos teks pjauti dar kartą. Sosnovskio barščių negalima pjauti su benzininiu pjūklu ne tik dėl techninių priežasčių, bet ir dėl šio augalo išskiriamo didelio nuodingo skysčio kiekio. Augalus galima naikinti kapojant jų šaknis kastuvu. To geriausia imtis ankstyvą pavasarį, kai pradeda augti pirmieji lapai, tačiau tinka pakartoti ir vasaros viduryje. Šaknis reikia nukirsti 10 cm gylyje. Kaip veiksminga naikinimo priemonė tinka gilusis arimas (iki 24 cm gylio), nes tokiame gylyje sėklos negali sudygti. Iškirstas šaknis reikia sunaikinti.
Naikinant Sosnovskio barščius, reikia vilkėti neperšlampamus drabužius, dėvėti pirštines, akinius. Patekusias ant odos augalo sultis būtina nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu, o esant reikalui, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Žemdirbystės instituto darbuotojų duomenimis, kovoti su Sosnovskio barščiais, panaudojant herbicidus, reikia pradėti pavasarį, kol augalai dar maži (lapai – 20–30 cm aukščio). Barščius veiksmingai naikina herbicidai, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas (glyfos 360, glyfos Bio 360, glyfos Bio 450 ir kt.), rekomenduojama norma 4,0 – 6,0 l/ha. Jeigu dalis augalų išlieka, maždaug po 30 d. purškimą herbicidais būtina pakartoti. Herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose ir draudžiamose zonose. Jeigu augalai jau išaugę apie 50 cm aukščio, herbicidai gali būti neveiksmingi.

Pavojingas augalas

Lietuvoje auga keletas barščio rūšių, vienas iš jų yra Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnovskyi). Šis augalas yra monokarpinis, t.y. po žydėjimo nunykstantis, tačiau iki žydėjimo gali praeiti keletas metų. Sosnovskio barštis užauga iki 3 ir daugiau metrų aukščio. Šis augalas pavojingas žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją. Visose augalo dalyse susikaupia daug medžiagos – furanokumarino. Augalus skinant, šienaujant ar per arti prisiartinus, jie gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti itin stiprią alerginę organizmo reakciją – paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšta ir virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis.
Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, sunkiai išnaikinamas, nes išaugina ir subrandina daug sėklų. Vienas individas vidutiniškai jų subrandina nuo 20 000 iki 100 000. Barštis atželia iš gyvų šaknų, tačiau dauginasi ir plinta sėklomis. Šis augalas, priklausomai nuo augimo sąlygų, pasiekia brandą ir sužydi po 4 ir daugiau metų. Žydi nuo birželio iki liepos pabaigos, o augalai, kurie buvo pavasarį nupjauti, gali žydėti ir rugsėjo mėnesį. Sėklos subręsta ir išbarstomos rugpjūčio pabaigoje – spalio mėnesį arba dar vėliau. Pavasarį paprastai sudygsta tik dalis sėklų.

Išsamesnės informacijos teirautis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus, tel. (8 5) 231 2542.

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 239 1018

Žemės ūkio ministras K. Starkeičius 2010 m. liepos 14 d.paskelbė įsakymą Nr. 3D–654 „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732), 7.1.12 punktu, pakeitė Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-21; 2009, Nr. 6-178; 2010, Nr. 42-2034):
1.Išdėstė 4 punktą taip:
„ 4.Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Apsauginė juosta – šiose taisyklėse nustatyto pločio vizualiai išsiskirianti teritorija ekologinės gamybos plotams nuo taršos apsaugoti.
Apeliacija – sertifikavimo įstaigai adresuotas prašymas, kuriuo pareiškėjas prašo peržiūrėti jos priimtą sprendimą dėl sertifikavimo.
Ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos sertifikuotas ūkis, atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir (ar) šių taisyklių reikalavimus.
Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai – produktai, pagaminti ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkymas – ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimas ir (ar) realizavimas.
Neatitiktis – nukrypimas nuo Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų gamybos proceso (auginimo, rinkimo ir tvarkymo) reikalavimų.
Nedidelis ekologinės gamybos ūkis – ūkis, kuriame ūkininkaujama ekologinės gamybos metodais ir laikoma iki 100 sutartinių gyvulių.
Nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašas (toliau – Nutarimo išrašas) – sertifikavimo įstaigos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad jame nurodytas gamybos metodas ir išvardytų rūšių produkcija atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatas ir šių taisyklių reikalavimus.
Pagalbinė medžiaga – medžiaga, naudojama ūkyje (trąšos, augalų apsaugos, gyvulių priežiūros priemonės), išskyrus pastatų ar įrenginių valymo ir dezinfekavimo priemones, pagalbines maisto perdirbimo medžiagas ir veterinarinius vaistus.
Patvirtinamasis dokumentas – remiantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimais sertifikavimo įstaigos ekologinės gamybos ūkio subjektui išduodamas dokumentas, kuriuo ūkio subjektui suteikiama galimybė tiekti rinkai ekologiškus arba pereinamojo laikotarpio produktus ir kuriuo patvirtinama, kad šie produktai pagaminti laikantis ekologinės gamybos reikalavimų. Šio dokumento pavyzdys nurodytas Reglamento (EB) Nr. 889/2008 XII priede.
Sertifikavimo įstaiga – juridinis asmuo, sertifikuojantis ir kontroliuojantis ekologinę gamybą ir ekologiškų produktų tvarkymą, taip pat laukinės augalijos rinkimą pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimus.
Sertifikavimas – procedūra, pagal kurią sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad produkto gamybos ir (ar) tvarkymo procesas atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimus.
Sintetinės trąšos – sintezės būdu pagamintos trąšos.
Sintetiniai pesticidai – sintezės būdu gaminami augalų apsaugos produktai (herbicidai, fungicidai, insekticidai, defoliantai, beicai ir kt.).
Želdinių juosta – šiose taisyklėse nustatyto pločio ne žemesnių kaip 1,5 m aukščio krūmų arba medžių, tarpusavyje susiliečiančių lajomis, ruožas ekologinės gamybos plotams nuo taršos apsaugoti.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Reglamentas (EB) Nr. 834/2007, Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 102-3623; 2004, Nr. 156-5687), Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 56-1976), Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492) ir Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1944)“.
2.Išdėstė 10 punktą taip:
„10. Sertifikavimas atliekamas tik pageidaujančio užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos, akvakultūros gyvūnų auginimu, rinkimu ir (ar) ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkymu ūkio subjekto (toliau – pareiškėjas) raštu pateiktu prašymu. Pateikiamų dokumentų formas, pareiškėjų patikros vertinimo, Patvirtinamojo dokumento ir Nutarimo išrašo formas ir išdavimo tvarką nustato sertifikavimo įstaiga“.
3.Išdėstė 12 punktą taip:
„12.Sertifikavimo įstaiga visiems pareiškėjams, jeigu pašalintos neatitiktys, kuriems buvo nustatytas koregavimo veiksmų terminas, iki einamųjų metų spalio 15 d., o ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkymo įmonėms – ištisus metus, išduoda Nutarimo išrašą ir (arba) Patvirtinamąjį dokumentą“.
4.Išdėstė 13 punktą taip:
„13.Jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo. Apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras nustato sertifikavimo įstaiga.
Sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Žemės ūkio ministerijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka“.
5.Išdėstė 14 punktą taip:
„14.Sertifikavimo įstaigos kasmet iki balandžio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir kontroliuojamų sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių ir ekologiškų produktų tvarkymo įmonių sąrašus (pridėdamos elektroninę laikmeną) pagal praėjusių metų gruodžio 31 d. būklę, kurie iki balandžio 15 d. paskelbiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tinklalapyje“.
6.Išdėstė VII skyriaus pavadinimą taip:
„VII. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TVARKYMAS“.
7. Išdėstė 46 punktą taip:
„46. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkymo įmonės sertifikavimas apima ekologiškų produktų tvarkymo technologinio proceso sertifikavimą“.
8.Išdėstė 62.10 punktą taip:
„62.10. esant tinkamoms oro sąlygoms, triušiai gali būti laikomi mobiliuose aptvaruose, pievose. Mobilaus aptvaro dengto paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m2 vienam triušiui, likusi dalis, skirta ganymuisi – ne mažesnė kaip 2,4 m2 vienam triušiui“.
9.Papildė šiuo XV skyriumi:
„XV. EKOLOGINĖS GAMYBOS ŪKIO SUBJEKTŲ PATIKRA, MĖGINIŲ ĖMIMAS, LEISTINŲ NAUDOTI EKOLOGINĖJE GAMYBOJE TRĄŠŲ IR DIRVOS GERINIMO PRIEMONIŲ NUSTATYMO TVARKA
92. Sertifikavimo įstaiga, atlikdama ekologinės gamybos ūkio subjektų kasmetinę ir (arba) atsitiktinę patikrą, pagal sertifikavimo įstaigos nustatytus kriterijus įvertina kiekvieną ekologinės gamybos ūkio subjektą ir priskiria jį rizikos grupei.
93. Sertifikavimo įstaiga savo nustatyta tvarka kasmet atlieka ne mažiau kaip 15 proc. visų ekologinės gamybos ūkio subjektų atsitiktinių patikrų vietoje.
94.Siekdama nustatyti, ar laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų, sertifikavimo įstaiga kasmet iš ne mažiau kaip 3 proc. visų pateikusių paraiškas gauti sertifikatus ūkio subjektų savo nustatyta tvarka paima mėginių, pirmumą teikdama rizikingiausiai grupei priskirtiems ūkio subjektams.
95. Ūkio subjektai, norintys gauti iš sertifikavimo įstaigos patvirtinimą, kad tam tikro pavadinimo trąšos ir (arba) dirvos gerinimo priemonės, kurios yra leistinos naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priedą ir yra tinkamos naudoti ekologinėje gamyboje, turi pateikti sertifikavimo įstaigai iš akredituotos laboratorijos išsamią produkto cheminės sudėties analizę.
96. Sertifikavimo įstaiga patikrina, ar visos trąšų ir (arba) dirvos gerinimo priemonių sudėtyje esančios medžiagos leistinos naudoti ekologinėje gamyboje. Jeigu nusprendžiama, kad šios medžiagos leistinos naudoti, sertifikavimo įstaiga išduoda ūkio subjektui leidimą ir informaciją apie leistiną naudoti ekologinėje gamyboje produktą paskelbia įstaigos interneto tinklalapyje.“

Žemės ūkio ministerijos informacija