Naujausi pranešimai:

Daugėja nelaimingų atsitikimų darbe

Pagalba nustatant reprodukcijos problemas – ultragarso aparatas

Ganiavą pradedant

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitus

Nuotraukų galerija

NAUJA – Žydi sodai

Pirmas žingsnis Kukurūzų dienos link

Videoinformacija

NAUJA – Nauja kukurūzų sėjos technologija

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Šių metų gegužės 13 d. pradėtos  rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) darbuotojai paraiškas rinks iki 2013 m. birželio 28 d.

Pagal veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ remiamas kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniams asmenims, asbestinių stogų dangos keitimas. 2013 m. didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negalės viršyti 6000 litų.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose dirbantys ekonomikos konsultantai pasirengę konsultuoti ir suteikti reikalingas paslaugas asmenims, nusprendusiems gauti paramą stogų dangai pasikeisti.

Parama – kaimo gyventojams

KPP parama galės būti skirta projektams, įgyvendinamiems kaimo vietovėje, t. y. kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6000 gyventojų, o pareiškėjas turi būti kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje. Parama projektui neteikiama, jeigu jo įgyvendinimo vieta – savivaldybės centras arba sodo bendrija. Pareiškėjas taip pat turi užtikrinti, kad investicijos bus skirtos gyvenamajam namui, kuriame jis šiuo metu gyvena.

Šiais metais paramai gauti bus taikomas naujas reikalavimas – pareiškėjas ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paramos paraiškos pateikimo kaimo vietovėje turi vykdyti profesinę ir (ar) ekonominę veiklą. Šis reikalavimas nebus taikomas, jei pareiškėjas yra sulaukęs pensijinio amžiaus arba jam pripažintas 0-55 proc. darbingumas.

Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos lėšomis finansuojama iki 50 proc. visų patirtų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tinkamoms finansuoti išlaidoms priskiriamos stogo keitimo medžiagų (stogo dangos), statybinių medžiagų, būtinų stogo dangai pakeisti, įsigijimo, asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo vietos ir jų šalinimo paslaugų pirkimo, projekto viešinimo išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad stogą laikančiosios konstrukcijos bei stogo šiltinimo medžiagos arba medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti kompensuojamos nebus, kaip ir statybos darbai.

Patvirtinti projektai turės būti įgyvendinti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, o parama bus mokama taikant išlaidų kompensavimo būdą. Tai reiškia, kad paramos gavėjas turės pradėti įgyvendinti projektą savo lėšomis, vėliau patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, deklaruoti mokėjimo prašymuose, pagal kuriuos bus išmokama parama.

Paraiškos renkamos ir savivaldybėse

Kaip ir praeitais metais, paraiškos bus renkamos ne tik NMA teritoriniuose skyriuose, bet ir rajonų savivaldybių centruose. Pagal iš anksto numatytą grafiką savivaldybėse nuo 9 iki 12 val. bus ne tik renkamos paraiškos, bet ir teikiamos konsultacijos, atsakoma į rūpimus klausimus, paaiškinami kylantys neaiškumai.

NMA ir LŽŪKT informacija

Naujausi pranešimai:

Darbas pagal paslaugų kvitus: saugus darbas – sąmoninga abiejų šalių atsakomybė

Robotizuotas pieno ūkio tvartas. Bendrieji reikalavimai

Naujas SAV pranešimo priedas apie savarankiškai dirbančius asmenis

Azoto trąšų įtaka vasariniams rapsams

Nuotraukų galerija

Lauko diena LAMMC Žemdirbystės instituto laukuose.

Videoinformacija

NAUJA Vėlyvas pavasaris daug žalos nepridarė

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Šių metų balandžio 25 d. patvirtintas Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos pakeitimas. Šiuo pakeitimu švelninamos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimo pažeidimus, susijusius su gyvulių laikymu.?

Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos pakeitimas yra palankus pareiškėjams, kurie nevykdė GAAB reikalavimo laikyti gyvulius arba laikė jų nepakankamai ir jų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai skirti pievų ir ganyklų plotas neviršija 10 ha. Toks pažeidimas vertinamas kaip netyčinis, ir šiems pareiškėjams taikoma 3 proc. sankcija.?

Tačiau, jeigu bendras deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha (kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto), už reikalavimo laikyti gyvulius pažeidimą taikoma didesnė sankcija – 19 arba 50 proc. Sankcijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į pažeidimo masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus.?

Svarbu žinoti, kad apskaičiuotu sankcijos dydžiu mažinama visa pareiškėjui skirta paramos suma – tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, atskiros tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų, tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis bei parama pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones („Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“).?

Ūkinių gyvūnų skaičius?

Primename privalomą laikyti SG (sutartinių gyvūnų) skaičių, tenkantį 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų ha.?

Pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“ ir „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi būti ne mažesnis kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažesnis kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažesnis kaip 0,3 SG.?

Ūkiniai gyvūnai, įregistruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o įregistruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui.?

Reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus netaikomas pareiškėjams, jei jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudarė ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal KPP priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ gauti deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad atsižvelgiant į Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Baltarusijos, Baranovič rajone esančiame kiaulių komplekse „Vostočnii“ galėjo pasireikšti afrikinis kiaulių maras, pasienio regionuose stiprinamas biosaugos priemonių taikymas ir kontrolė.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, afrikinio kiaulių maro židinio likvidavimui Baltarusijoje pasitelkti net kariškiai, o gyvuliai naikinami ne tik pačioje kiaulių fermoje, pradėtos naikinti ir kiaulės laikomos privačiuose šeimos ūkiuose, esančiuose 10 km spinduliu apie fermą. Neoficialiais duomenimis, kiaulės komplekse „Vostočnii“ buvo naikinamos jau visą savaitę, tačiau nedeginamos, o tik apipilamos dezinfekcinėmis medžiagomis ir užkasamos. Specialistų teigimu, šiai pavojingai ligai sustabdyti tokių priemonių nepakanka, nes virusas ilgai išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose ir audiniuose, be to jį gali platinti erkės (Ornithodorus).

Baltarusijos Baranovič regiono valdžia neigia, kad kiaulių komplekse „Vostočnii“ nustatytas afrikinis kiaulių maras.

,,Ši žinia kelia itin didelį susirūpinimą Lietuvos veterinarijos specialistams ir kiaulių laikytojams, nes oficialaus pranešimo apie afrikinio kaulių maro viruso nustatymą iš Baltarusijos kompetentingų institucijų nėra, neturime informacijos apie viruso plitimą ir apsaugos priemonių taikymą. Kadangi galimo protrūkio židinys yra vos už 200 km nuo Lietuvos Respublikos sienos, apie galimą riziką informavome veterinarijos inspektorius ir pasienio rajonų kiaulių laikytojus”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis.

Specialisto teigimu, Lietuvoje afrikinis kiaulių maras niekada nebuvo registruotas, tačiau vertinant riziką, kiaulių laikytojai turėtų ypatingai griežtai laikytis biosaugos reikalavimų. Informacija perduota ir medžiotojams, prašant atkreipti dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėjus bent menkiausius užkrečiamosios ligos požymius, nedelsiant informuoti teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

VMVT inf.

Naujausi pranešimai:

Net ir vienas žuvęs darbe yra per daug!

Gegužė bityne

Sodinsite sveikas bulves – apsaugosite jas nuo maro

Anksčiau pasėję – nesigailėsite

Nuotraukų galerija

Parodos „Ką pasėsi 2013“ akimirkos.

Videoinformacija

Kad deklaravimo procesas vyktų sklandžiai

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“,

„Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Balandžio 15 d. prasidėjo šių metų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas, truksiantis iki birželio 15 dienos. Kaip ir ankstesniais metais, paraiškos dėl tiesioginių išmokų gavimo priimamos seniūnijose ir Žemės ūkio skyriuje. Pavėluotai pateiktos paraiškos bus priimamos iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 procentu.

Pareiškėjai, kurie naudojasi elektronine bankininkyste, paraiškas gali pateikti savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamos Paraiškų priėmimo informacinės sistemos.

Pateikę vieną paraišką, pareiškėjai galės prašyti ne tik paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, bet ir už mėsinius galvijus ir mėsines avis, papildomų nacionalinių išmokų už ėriavedes (jeigu jų nurodoma daugiau kaip dvylika) ir paramos už plotus pagal Kaimo plėtros programos priemones.

Ši parama bus skiriama, jeigu gyvuliai valdoje bus išlaikyti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruoti bandomis – iki atitinkamų metų liepos 1 dienos. Taip pat jie turi būti registruoti Ūkinių gyvulių registre.

Jeigu žmogus ne pirmą kartą deklaruoja pasėlius, jam tereikia išsimatuoti laukus. Dokumentus, planus reikia atsinešti tik tiems, kurie deklaracijas pildo pirmą kartą.

 Nauja tai, kad deklaruojantys pasėlius nuomojamoje iš valstybės žemėje, visais atvejais privalo pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą. Į išmokas gali pretenduoti pareiškėjai, žolinės produkcijos pardavę už ne mažiau kaip 250 litų hektarui. Anksčiau tokia parama būdavo skiriama tik įregistravusiesiems ūkininko ūkį, šiemet ūkis turi būti registruotas ir Pašarų ūkio registre.

Daugiau informacijos apie pasėlių deklaravimo naujoves galite sužinoti:

Pasak specialistų, mėšlą reikia paskleisti tada, kai augalai gali geriausiai pasisavinti jame esančias maisto medžiagas. Geriausias laikas – ankstyvas pavasaris. Žinoma, reikia atminti, kad tai daryti draudžiama, kol žemė įmirkusi ar apsnigta.

Būtinas tręšimo planas

Ūkininkai, kurie per kalendorinius metus mėšlu ar srutomis planuoja tręšti daugiau kaip 50 ha žemės, jau turėtų būti parengę tręšimo planus. Nespėjusieji to padaryti, turėtų paskubėti, nes neturint tręšimo plano labai sunku tinkamai panaudoti ūkyje sukauptas organines trąšas. Ūkininkai taip pat privalo sudaryti tręšimo kalendorinį grafiką (mėnesiais). Jei sudarytas tręšimo planas bus netinkamas, kontroliuojančios institucijos žemdirbius gali nubausti.

Taigi, rengiant planą, svarbu turėti dirvožemio tyrimų duomenis apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose. Be to, tręšimo planuose reikia numatyti naudojamo mėšlo ir srutų kiekį, apskaičiuoti augalų mitybą reguliuojančių maisto medžiagų, reikalingų planuojamam derliui užauginti, visumą. Dar planuose turi būti tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir apsauginėmis pakrančių juostomis, sanitarinėmis apsauginėmis vandenviečių zonos juostomis ir vandens kaptažo įrenginiais.

Tręšiant pievas ir ganyklas

Pavasarį kraikiniu (tirštu) ir skystu mėšlu dažniausiai tręšiamos pievos ir ganyklos. Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistų, kraikinį mėšlą rekomenduojama iškratyti prieš įrengiant žolynus, o skystą – ir ant jų paviršiaus. Su viena tona kraikinio mėšlo į dirvožemį patenka maždaug 5 kg azoto, 2,5 kg fosforo ir 6 kg kalio. Žolynams tręšti tinkamiausias smulkintais šiaudais kreiktų gyvulių perpuvęs mėšlas. Jo rekomenduojama kas dvejus metus iškratyti po 20 t į hektarą. Į žolyną kraikinį mėšlą būtina įterpti 10–15 cm gyliu, prieš sėją arba juo patręšti priešsėlį naudojant 20–35 t į hektarą. Svarbu žinoti, kad su mėšlu įterpiamo azoto kiekis neturi viršyti 170 kg į hektarą. Skysto mėšlo paskleidimo norma priklauso nuo jo cheminės sudėties, todėl ūkininkai, žolynus tręšiantys skystu mėšlu, pasibaigus mėšlo kaupimo sezonui jį turėtų ištirti.

Svarbu išsaugoti azotą

Pasak LŽŪKT Inžinerijos skyriaus vadovo Daliaus Aksenavičiaus, ankstyvą pavasarį augalai panaudoja iki 20 proc. daugiau su mėšlu paskleisto azoto. Paskleidus į dirvą, prarandama dalis jame esančio azoto, nes amoniakas išgaruoja, o azotas išplaunamas. „Siekiant sumažinti azoto nuostolius ir aplinkos taršą, reikia stengtis kuo skubiau paskleistą mėšlą aparti arba naudoti jo paskleidimo su įterpimo įtaisais techniką. Paskleidus skystą mėšlą, azoto nuostoliai priklauso ir nuo mėšle esančio sausųjų medžiagų kiekio. Kuo tirštesnis mėšlas, tuo daugiau amoniakinio azoto išgaruoja mėšlą paskleidus. Kad azoto išgaruotų kuo mažiau, mėšlą reikėtų skiesti vandeniu ir padidinti jo skleidimo normą“, – sakė Dalius Aksenavičius.

Mėšlo paskleidimo būdą renkasi ūkininkas

Pasak Daliaus Aksenavičiaus, paskleidžiant mėšlą būtina atsižvelgti į oro sąlygas. Kai šilta ir saulėta, labai padidėja amoniako garavimas ir prarandamas mėšle esantis azotas. Geriausia mėšlą paskleisti vėsiu, apsiniaukusiu ar darganotu oru, tik ne tada, kai numatomas stiprus lietus.

Populiariausias pakrikas mėšlo skleidimo būdas, tačiau pastaruoju metu ūkininkai renkasi ir kitus – juostomis, sekliai įterpiant atvirais grioveliais, sekliai įterpiant uždarais grioveliais. Jei mėšlas paskleidžiamas įterpiant, mažiau amoniako patenka į aplinką, tačiau šiam darbui atlikti reikia brangios įrangos.

Žolyną, patręštą skystu mėšlu, galima šienauti ar jame ganyti gyvulius tik po 6 savaičių. Iš tokių žolynų geriausia gaminti silosą, o gyvulius ganyti patartina tik žolynams atžėlus iš naujo. Dalius Aksenavičius ūkininkams priminė, kad jie naudotų tvarkingą mėšlui ir srutoms paskleisti skirtą techniką ir sakė, kad nuo kitų metų balandžio 1 d. tręšiant laukus skystu mėšlu ir srutomis bus draudžiama juos skleisti purškiant, jei susidaro daugiau kaip 20 proc. smulkių aerozolinių dalelių.

Dėl tręšimo plano parengimo ir minėtų žemėlapių sudarymo ūkininkai gali kreiptis į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus. Kontaktinius duomenis rasite įstaigos interneto puslapyje: www.lzukt.lt.

LŽŪKT informacija

Naujausi pranešimai:

Darbo ginčų komisijų veikla įgauna pagreitį

Mokestinė paskola

Grūdai be ūkininko pagalbos netaps sėklomis

Ar mes apgaudinėjame save kalbėdami apie maisto švaistymą?

Projekto įgyvendinimo sėkmė – tinkama jo priežiūros kontrolė

Pajamos natūra per žmogiškųjų santykių prizmę

Nuotraukų galerija

Parodos „Ką pasėsi 2013“ akimirkos.

Videoinformacija

Gyvulininkystės ūkiams sukurta kompiuterinė ūkio valdymo programa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Žemės ūkio ministerija pastaruoju metu gauna vis daugiau paklausimų dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sandorių teisinio reglamentavimo, todėl ieškančiųjų informacijos patogumui buvo parengta šią sritį reglamentuojančių pagrindinių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų apžvalga, suteiksianti informacijos apie pagrindines žemės nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas ir jų apsaugą.

Ieškantieji informacijos sužinos, kokios sąlygos turi būti įrašomos nuomos sutartyse, kokie gali būti nuomos terminai, ar žemės nuomos registracija suteikia didesnę nuomininko interesų apsaugą, kokiu atveju gali būti duotas sutikimas subnuomoti žemės sklypą, kaip išspręsti kylančius nesusipratimus tarp žemės nuomos sutarčių šalių dėl sutartinių santykių nutraukimo prieš terminą ir kt.

Siekiant pašalinti neaiškumus dėl sudaromų žemės nuomos sutarčių privalomų sąlygų, parengta ir pavyzdinė žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties forma, kurią privatūs asmenys gali naudoti sudarydami sandorius.

Visą minėtąją informaciją galima rasti Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje rubrikoje „Žemėtvarka“ arba aktyvavus nuorodą.

ŽŪM inf.

Šių metų kovas stebino netikėtu žvarbumu, todėl daug įprastų darbų buvo neįmanoma atlikti. Peržvelgiant praėjusį mėnesį – pasitaikė tik viena šiltesnė diena – kovo 6-oji, kada bitės nebijodamos galėjo palikti avilį ir apsiskraidyti.

Bičių pavasaris prasideda peržiemojusių bičių atbudimu, pirmųjų perų pasirodymu. Bičių motinėlė pirmuosius kiaušinėlius pradeda dėti jau vasario antroje pusėje, šiuo laikotarpiu bitės ją pradeda intensyviau maitinti. Iki bičių apsiskraidymo, motinėlė per parą padeda po 15–30 kiaušinėlių. Kai atsiranda perų, bitės pakelia lizdo temperatūrą ir tokią išlaiko per visą perų auginimo laikotarpį. Minėtu laikotarpiu išmiršta žiemojusios bitės, o jų vietą užima jaunos, ką tik išsiritusios bitės.

Balandžio mėnesį, kai oras labiau sušyla, būtina pasirūpinti aviliais. Svarbu sudrėkusius avilius atidaryti, kad jie gerai išdžiūtų. Taip pat šį mėnesį rekomenduojama gerai apšiltinti bičių lizdus. Būtina įsitikinti ar bitėms netrūksta maisto. Ši žiema buvo ne itin šalta, todėl dalis bičių šeimų anksti pradėjo auginti perus, todėl joms gali trūkti maisto medžiagų, kurios garantuotų sėkmingą dauginimosi procesą.

Daugiau skaitykite

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad 2013 m. kovo 19 d. Olandijoje, Flevoland regione, Zeewolde kaime esančiame paukštyne nustatytas mažo patogeniškuno H7 paukščių gripo atvejis. Pavojingas virusas patvirtintas paukštyne, kuriame buvo laikoma 24 tūkstančiai vištų dedeklių. Šis virusas nustatytas imant mėginius pagal specialią stebėsenos programą, o paukščiams pavojingą ligos virusą patvirtinto Centrinis veterinarijos institutas, esantis Lelystado mieste.

Kaip praneša Olandijos veterinarijos specialistai, visi sergantys paukščiai sunaikinti. Šalia užkrėsto paukštyno kitų paukščių laikytojų nėra, tačiau aplink protrūkio zoną nustatytos apsaugos zonos.

Paukščių gripo atvejis Olandijoje buvo nustatytas praėjusią savaitę, šalia esančiame Gelderlando regione. Dėl pavojingo viruso šiame regione jau sunaikinta 85 tūkstančiai vištų dedeklių.

„Paukščiams nustatomos dvi paukščių gripo klinikinės formos – labai patogeniškas (LPPG) ir mažai patogeniškas (MPPG). LPPG protrūkių atvejais nugaišta visi šiai ligai imlių rūšių paukščiai. MPPG protrūkių atvejais paukščiai serga lengviau. Jiems išsivysto depresija, kvėpavimo organų uždegimas, dedeklėms vištoms sutrinka dėslumas. Todėl paukščių laikytojai turi būti itin atidūs, o pastebėję keistą naminių paukščių elgesį, tuėtų pranešti veterinarijos gydytojui”, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis.

Pasak E.Pumpučio, iš užkrėstų Olandijos regionų gyvi paukščiai ar paukštiena į mūsų respubliką nėra įvežami.

VMVT inf.

KVIEČIAME į LŽŪKT organizuojamą seminarą „Kompiuterinės programos ir elektroninės paslaugos – ūkio konkurencingumui bei verslumui didinti“: balandžio 4 d. (ketvirtadienį) 12–14 val.,balandžio 5 d.(penktadienį) 10–11.45 val. parodoje Ką pasėsi 2013 (ASU, Universiteto 8A (Akademija, Kauno r.), konferencijų salėje (IV rūmai, 2 aukštas).

LAUKIAME Jūsų ir paviljone įrengtame mūsų stende, kur vyks nuotaikinga fotosesija „LŽŪKT ir draugai“! Dovana prisiminimui – Jūsų fotonuotrauka.

Naujausi pranešimai:

Sugriežtinta augalų apsaugos produktų naudojimo tvarka

Parama miškams: ko tikėtis 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu

Parama pirmajam darbui: kompensuojama dalis jaunų darbuotojų darbo užmokesčio

Kopūstinių daržovių apsauga nuo ligų

Nuotraukų galerija

NAUJA Pagerbti 2012 m. Konsultavimo tarnybos geriausieji

Videoinformacija

NAUJA Gyvulininkystės ūkiams sukurta kompiuterinė ūkio valdymo programa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Vyriausybė, perkopusi 100 dienų ribą, pristato visuomenei savo nuveiktus darbus. Žemės ūkio ministerija, kuriai vadovauja Darbo partijos deleguotas prof. Vigilijus Jukna, pateikia svarbiausių atliktų darbų ataskaitą.

Agroaplinkosauga, ekologinis ūkininkavimas, melioracija

• Įvardindami vienu iš žemės ūkio sektoriaus prioritetų gyvulininkystę, sudarėme tarpžinybinę darbo grupę, rengiančią teisės aktų projektus, kurie supaprastintų aplinkosauginius, teritorijų planavimo, kitus reikalavimus ir palengvintų smulkių ir vidutinių fermų plėtrą.
• Keičiamos ekologiškų ūkių skatinimo schemos taip, kad svaresnę paramą gautų mišrūs ūkiai, auginantys ir augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją. Sieksime, kad vartotoją pasiektų kuo įvairesnis ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų asortimentas.
• Supaprastinome melioracijos griovių tvarkymo taisykles, praplėtėme finansuojamų darbų sąrašą, prailginome darbų atlikimo terminus. Nustatėme, kad pareiškėjas (neviršijant paramos sumos) gali teikti daugiau nei vieną griovių tvarkymo paraišką.

Tiesioginės išmokos

• 2012 m. gruodžio 19 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje išspręstas klausimas dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (toliau — PNTI) — pasiekta, kad ūkininkams už 2012 m. skiriama PNTI suma padidėtų nuo 75 mln. Lt, kaip biudžete buvo numatyta ankstesniosios Vyriausybės, iki 106 mln. Lt. Ankstesnių vyriausybių nustatytos gyvulininkystės sektoriaus rėmimo sąlygos nėra tinkamos gyvulininkystės skatinimui. Žemės ūkio ministerija tariasi ir diskutuoja su žemdirbių savivaldos organizacijomis dėl galimų paramos gyvulininkystei sąlygų 2014–2020 m. finansiniu periodu.
• Paspartintas tiesioginių išmokų už plotą mokėjimas. Už 2012 metus iki š. m. vasario 26 d. išmokėta apie 920 mln. Lt (apie 82 proc. visos ūkininkų už 2012 m. prašomos ES tiesioginių išmokų už deklaruotas žemės ūkio naudmenas sumos), tuo tarpu iki praeitų metų kovo mėn. už 2011 m. buvo išmokėta mažiau tiesioginių išmokų — apie 790 mln. Lt arba 79 proc. visos sumos.
• Pasiekta, kad reglamentų projektuose būtų įtvirtintos Lietuvos ūkininkams daug palankesnės nuostatos, negu pirminiame Europos Komisijos pasiūlymo tekste.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa, naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos rengimas

• Pagerintos sąlygos vietos plėtros strategijų įgyvendinimui, inicijuotas sąskaitų apmokėjimo būdo taikymas įgyvendinant vietos plėtros strategijas.
• Siekiant paspartinti vietos plėtros strategijų įgyvendinimą (pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau — KPP) Leader metodo priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“) ŽŪM inicijavo ir Europos Komisijai (EK) pateikė KPP keitimą, numatantį galimybę pagal minėtą priemonę taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą įgyvendinant viešuosius projektus (ne pelno), kuriuos įgyvendina viešieji juridiniai asmenys (kaimo bendruomenės, savivaldybės kt.).
• Pradėtos diskusijos dėl bendruomenių inicijuotos vietos plėtros (BIVP) įgyvendinimo Lietuvoje 2014–2020 m.

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo įgyvendinimas

Sudarytas teisinis pagrindas LR žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Priimtas Vyriausybės 2013 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 140 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 2,5,6 dalis ir 5 straipsnio 5 dalį“.

Žemės ūkio specialistų rengimas

Žemės ūkio krypties studijų programos kelerius metus beveik nebuvo gavusios valstybės finansuojamų vietų, o šių specialistų poreikis yra didelis. Siekiant išspręsti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo žemės ūkiui problemas, nustatant preliminarias valstybės finansuojamas vietas, į kurias 2013 metais priimami studentai, valstybės finansuojamos vietos žemės ūkio mokslų krypčių grupei ir žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupei išskirtos atskira eilute.

Žemės mokestis

Šiuo metu vyksta diskusijos dėl poreikio keisti ir tobulinti Žemės mokesčio įstatymo kai kurias nuostatas (apriboti mokesčio didėjimą, sumažinti maksimalų tarifą ir pan.).

Ministro Pirmininko 2013 m. sausio 16 d. potvarkiu Nr. 22 sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta atlikti mokesčių sistemos peržiūrą bei pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl mokesčio sistemos pertvarkymo.

Siekiant identifikuoti apleistas žemes, parengtas žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo bus reglamentuojama apleistų žemės ūkio naudmenų nustatymas, duomenų apie apleistas žemės ūkio naudmenas atnaujinimas, apdorojimas ir jų teikimas suinteresuotoms institucijoms, projektas, kuris šiuo metu tikslinamas atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas.

ŽŪM inf.

Naujausi pranešimai:

Metodinės rekomendacijos: kėlimo įrenginių kontrolė

Baltagūžių kopūstų veislės ir jų atsparumas abiotiniams ir biotiniams veiksniams

Pesticidai ne tik gydo

Efektyvus miškų tvarkymas – raktas į finansinę sėkmę

Nuotraukų galerija

NAUJA „Agroakademijoje“ susitiko šalies žemės ūkio vadovai, ūkininkai ir konsultantai

Videoinformacija

NAUJA Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa (II)
http://agroakademija.lt/video/?Id=92&Tid=4

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Dirvožemio derlingumo didinimas – visuomet aktualus klausimas. Kuo daugiau užauginsi, tuo daugiau uždirbsi.  Be to, plečiantis miestams dirbamos žemės plotai sparčiai mažėja. Vienintelė išeitis – didinti žemės derlingumą. Siekiant šio tikslo, dažnai perlenkiama lazda.

Siekiant sunaikinti derlių dorojančius kenksmingus organizmus, praėjusio amžiaus 40-taisias metais itin aktyviai pradėti naudoti įvairūs sintetiniai organiniai junginiai. Trumpai tariant, vieną blogybę naikindavo kita blogybe. Pesticidai iš ties veikė: nepageidaujami vabzdžiai, graužikai, bakterijos ir grybeliai žūdavo, o žmonės galėdavo džiaugtis išsaugotu derliumi. Tačiau tuomet nesusimąstyta, kad pesticidais išpurškiami kukurūzų ar kopūstų laukai ne tik išsaugodavo derlių, bet ir kenkdavo žmonėms, naudingai dirvožemio faunai ir mikroorganizmams.

Būtų idealu, kad augalų apsaugai naudojami pesticidai, sunaikinę piktžoles, kenkėjus ir ligas, iš dirvožemio ir augalų tuoj pat išnyktų – suskiltų į nekenksmingus junginius ir nespėtų padaryti žalos gamtai. Tačiau taip nėra. Pesticidai gamtoje išsilaiko tam tikrą laiką, todėl mokslininkai  siekia sukurti tokius pesticidus ir jų naudojimo būdus, kad kuo mažiau kenktų gamtai ir žmogui.

Naudinga vaizdo informacija

Daugiau skaitykite...

Naudojant geografinių informacinių sistemų technologijas, galima tiksliau atlikti ūkio situacijos analizę, įvertinti ūkio ir dirbamų laukų padėties ypatumus. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai teikia ūkininkams paslaugą – rengia įvairius ūkio žemėlapius.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Inžinerinio skyriaus specialistai rengia ūkio žemėlapius, kuriuos išanalizavus lengviau priimti ūkio situacijos pokyčių, plėtros, valdymo, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo sprendimus.

Žemėlapiai formuojami atsižvelgiant į ūkininkų poreikius. Specialistai gali parengti ūkio situacijos planą, žemės ūkio naudmenų sklypų išsidėstymo ir jų plotų, dirvožemio, sklypų pagal pasėlį ir panašius žemėlapius.

Ūkio žemėlapiai gali būti įvairių dydžių ir specifikacijų. Užsakovui suteikiama galimybė pasirinkti juodai baltą arba spalvotą žemėlapį, kurio dydis gali būti nuo A4 iki A1 formato.

Pasak Inžinerinio skyriaus vadovo Daliaus Aksenavičiaus, dažniausiai ūkininkai prašo parengti A3 formato spalvotus ūkio žemėlapius. Jie, užsakovams pageidaujant, įlaminuojami, t. y. padengiami plastikine danga. Tuomet gali būti naudojami kiekvienoje ūkio technikos kabinoje, o turint specialų rašiklį įlaminuoto žemėlapio antroji pusė naudojama kaip užrašų lentelė. Taip užtikrinama geresnė ūkio personalo komunikacija organizuojant darbus.

Taigi žemės ūkio žemėlapiuose pateikiama atitinkama informacija, kuri yra gera ūkio valdymo priemonė, nesvarbu, koks ūkio dydis, veiklos kryptis. Susidomėję šia paslauga ūkininkai kviečiami kreipkitės į LŽŪKT Inžinerinio skyriaus specialistus tel. (8 347) 37 019.

Išsamesnę informaciją skaitykite čia.

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi kovo mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Robotai – modernaus pieno ūkio būtinybė

Ūkio žemėlapiai padeda įvertinti ūkio situaciją

Nektaru varvantys siriniai klemaliai

Kovą darbo inspektoriai tikrins transporto įmones

Nuotraukų galerija

NAUJA „Agroakademijoje“ susitiko šalies žemės ūkio vadovai, ūkininkai ir
konsultantai

Videoinformacija

NAUJA Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa (II) 

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ – metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo
plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko
patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Pareiškėjai, ketinantys dalyvauti veikloje „Šlapynių tvarkymas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ dėl šlapynių ploto nustatymo nuo šiol turės kreiptis į tai atliekantį vykdytoją.

Pareiškėjai galės kreiptis paramos už šlapynes tik kai vykdytojas nustatys šlapynių plotą. Gavęs pareiškėjo prašymą vykdytojas šlapynių plotą nustatys neatlygintinai.

Šlapynių nustatymo eiga

Pirmiausia pareiškėjas turėtų paskambinti Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus telefonais (8 5) 239 1246, (8 5) 239 1244), kad sužinotų vykdytojo kontaktus.

Sužinojęs vykdytojo kontaktus, pareiškėjas el. paštu arba registruotu laišku turi išsiųsti prašymą nustatyti tikslų šlapynės plotą ir nurodyti jos ribas. Prie prašymo reikia pridėti žemės sklypo plano kopiją su įbraižytais spėjamų potencialių šlapynių plotais.

Vykdytojas, išanalizavęs dokumentus ir kartografinę medžiagą, nustato šlapynes ir apskaičiuoja jų plotą, įbraižo jį žemės sklypo šlapynės ribų nustatymo plane ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo datos šiuos duomenis pateikia pareiškėjui.

Šlapynių nustatymo kriterijai

Pareiškėjai, norėdami dalyvauti šlapynių tvarkymo veikloje, turi atsižvelgti į šiuos šlapynę apibrėžiančius kriterijus:

• dirvožemis turi būti durpinis, o durpių sluoksnis ne plonesnis kaip 5 cm, arba priskiriamas šioms šlapynių dirvožemių grupėms – apneštasis puveningasis salpžemis – Adv-u (aliuvinis pelkinis užneštasis (palaidotasis) – Apu) arba deliuvinis karbonatingasis šlynžemis – GLk-y (deliuvinis glėjinis – DG2);
• turi vyrauti būdinga šlapynių augalija – kupstiniai švyliai, nendrės, puplaiškiai, pelkiniai asiūkliai, purienos, kimininės samanos, gegužliniai, kai kurios žaliosios samanos;
• žemė turi būti nenusausinta drenažu arba anksčiau nusausinta drenažu ir 2006 m. inventorizavimo metu ar vėlesniu laikotarpiu pripažinta blogos būklės drenažu nusausintu plotu;
• žemėje neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis. Teritorija medžiais neturi būti apaugusi taip tankiai, kad nebūtų prieinama gyvuliams ganyti;
• žemė negali būti ariama.

Nustatant šlapynių plotą reikia vadovautis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, jas rasite čia.

NMA inf.

Nors vis dažniau Lietuvos pieno ūkiuose galima pamatyti robotų, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis – tai tik pieno ūkių robotizavimo pradžia. Štai Olandijoje įvairūs robotai – modernaus ir verslaus pieno ūkio būtinybė. Apie tai mintimis dalinasi Olandijos pieno ūkiuose ir kompanijoje „Lely“ lankęsis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Inžinerijos skyriaus vadovas Dalius Aksenavičius.

Apie robotus gaminančią kompaniją „Lely“

Masluis (Maassluis) mieste įsikūrusiai kompanijai priklauso penki robotus gaminantys fabrikai, veiklą vykdantys  ne tik Europoje – Olandijoje, Vokietijoje, bet ir JAV. Didžiausias įmonės fabrikas įkurtas Vokietijoje. Pirmasis melžimo robotas buvo pagamintas 1992 m., o šiuo metu „Lely“ firma yra robotų gaminimo lyderė, jų pagaminanti 4 000 per metus.

Kompanijos specialistai pasakojo, kad melžimo robotas surenkamas per 3 dienas, vėliau jis testuojamas, kalibruojamas. Robotas pakuojamas visiškai parengtas darbui, lieka tik jį pastatyti ūkyje, prijungti vandenį ir elektros energiją. Pateikus užsakymą, į ūkį robotas pristatomas per 3 mėnesius. Laikotarpis pakankamai ilgas dėl to, kad kompanija turi daug užsakymų, be to, nemažai laiko sugaištama transportavimui.

Akcentuota, kad kompanijoje labai didelis dėmesys skiriamas darbuotojų ir ūkininkų mokymams. Pirmiausiai parengiami specialistai, kurie vėliau moko serviso darbuotojus bei ūkininkus. Kiekvienų mokymų pabaigoje laikomas testas. Tik išlaikę testą specialistai gali dirbti su robotais.

Daugiau skaitykite...

Naujausi pranešimai:

Raudonųjų burokėlių veislės ir jų atsparumas

Kovas bityne

Turto pardavimo pajamų apmokestinimas

Kai kurios ES šalys nesilaiko paršavedžių laikymo boksuose draudimo

Taip pat skaitykite

Sutvarkykime eglynus

Mėsinių mišrūnų auginimo patirtis Vokietijos ūkyje

Videoinformacija

Pavasarį agronomai pasitiks atnaujinę žinias

Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Kaip pranešė Vokietijos veterinarijos specialistai, pavojingas paukščių gripo virusas patvirtintas paukštyne, kuriame buvo laikomos 14 408 antys. Netoli užkrėsto paukštyno yra ir daugiau paukščių laikytojų, todėl siekiant užkirsti kelią infekcijai plisti, visos antys (daugiau nei 14 tūkst.) likviduotos, nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Iš protrūkio teritorijos uždrausta išvežti paukštininkystės produkciją, griežtai taikomos biosaugos priemonės.

Niukaslo liga patvirtinta Vokietijos Darmstado regione esančiame nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikoma apie 80 vištų. Visi ūkyje laikyti paukščiai sunaikinti, imtasi reikiamų apsaugos priemonių.

,,Iš užkrėstų Vokietijos regionų į mūsų respubliką gyvi paukščiai ar paukštiena neįvežami, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra sustiprinusi paukščių gripo ir Niukaslo ligų kontrolę. Paukščių gripo ir Niukaslo ligos rizikos analizės pagrindu parengta efektyvi naminių ir laukinių paukščių pavojingų ligų kontrolės strategija. Praėjusiais metais dėl Niukaslo ligos ištirti 3 122 paukščių mėginiai, dėl paukščių gripo – 2 264 naminių ir 284 – laukinių paukščių mėginiai. Visais ištirtais atvejais ligų požymių (teigiamų atvejų) nebuvo nustatyta”, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis.

Pasak E.Pumpučio, pavojingų užkrečiamųjų ligų situacija Europoje rodo, kad paukščių gripo ir Niukaslo ligos grėsmė išlieka reali ir mūsų šaliai, todėl šiais metais bus organizuoti imituoto paukščių gripo protrūkio likvidavimo mokymai pagal neatidėliotinų priemonių planą, ir toliau nuolat vykdoma šių ligų stebėsena. Specialisto nuomone, artėjant pavasariui, paukščių migracijos metui, naminių paukščių laikytojai turėtų saugoti savo augintinius nuo kontaktų su laukiniais paukščiais, juos reikėtų stengtis laikyti dengtuose aptvaruose.

2012 metais Europoje paukščių gripo protrūkiai buvo nustatyti Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Olandijoje, o Niukaslo liga – Čekijoje, Italijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje.

VMVT inf.

Nors Lietuva pateko tarp 22 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurioms ketinama sumažinti kompensuotinas išlaidas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, dėl finansinės pataisos nenukentės jokie ES lėšomis finansuojami projektai nei pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programą, nei pagal kitas paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei programas.

Ketinamų taikyti finansinių pataisų priežastis – anksčiau parengto nacionalinio teisyno, kuriuo remiantis buvo mokamos tiesioginės išmokos 2006-2008 m. bei parama pagal ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės gamybos schemas 2004-2010 m., trūkumai.

Viena iš priežasčių, dėl kurios taikoma finansinė pataisa – nacionaliniame teisyne buvo netinkamai apibrėžti 3 iš 10 geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, todėl Lietuva neužtikrino jų laikymosi kontrolės mokant tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006-2008 m. Šie neatitikimai jau ištaisyti. Finansinė pataisa siekia 0,8 proc. išmokėtos tiesioginių išmokų sumos 2006-2008 m. laikotarpiu.

Kita pataisa susijusi su parama, išmokėta anksčiau iš žemės ūkio veiklos pasitraukusiems asmenims 2004-2010 m. – pasak Europos Komisijos, nacionaliniame teisyne nebuvo apibrėžta prekinės žemės ūkio gamybos sąvoka. Su šia pataisa Lietuva nesutinka. Žemės ūkio ministerija jau yra parengusi Lietuvos Respublikos poziciją dėl kreipimosi į ES bendrąjį teismą dėl neadekvačiai pritaikytos finansinės pataisos, siekiančios 3,033 mln. eurų.

Atkreiptinas dėmesys, kad finansinių pataisų suma nebus išieškomos iš paramos gavėjų. Ja bus sumažintos Lietuvai kompensuotinos išlaidos, tad ūkininkai ir kiti asmenys, besinaudojantys parama, nuogąstauti neturėtų.

Lietuvai skiriama pataisa, lyginant su kitomis šalimis, sudaro nedidelę dalį bendros sumos – iš viso ketinama susigrąžinti 414 mln. eurų. Pavyzdžiui, Vengrijai dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų trūkumų ketinama viršyti 9 mln. eurų viršijančią korekciją. Jungtinei Karalystei pritaikyta 111,7 mln. eurų finansinė korekcija.

ŽŪM inf. 

Naujausi pranešimai:

Sutvarkykime eglynus

Mėsinių mišrūnų auginimo patirtis Vokietijos ūkyje

Nelegalus darbas jį naudojusiems kainavo brangiai

Jungtinėje Karalystėje ekologinis ūkininkavimas praranda žavesį?

Taip pat skaitykite

Svarbu teisingai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas

Sėjomaina – tausojančio ūkininkavimo pagrindas

Videoinformacija

NAUJA Pavasarį agronomai pasitiks atnaujinę žinias

Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Remiantis šių metų vasario 11 d. duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra jau yra išmokėjusi beveik 799 mln. litų tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Tai sudaro 72 proc. visos 2012 m. paraiškoms skirtos sumos.

Avansinės išmokos šalies žemdirbiams pagal 2012 m. pateiktas paraiškas buvo pradėtos mokėti praėjusių metų spalio 16 d. Nuo 2012 m. gruodžio 1 d. pradėta mokėti ir pagrindinė išmokos dalis – 406,93 Lt/ha (gavusiems avansus mokama likusi išmokos dalis).

Kartu su tiesioginėmis išmokomis mokama ir parama pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones. Ekologiškai ūkininkaujantiems paramos gavėjams, dalyvaujantiems priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“, išmokėta beveik 49 mln. litų, o paramos gavėjams, dalyvaujantiems tos pačios priemonės programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“, išmokėta daugiau kaip 31 mln. litų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas skelbia informaciniame portale (https://portal.nma.lt) ir informuoja pareiškėją kuriuo nors kitu jo pasirinktu būdu – raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu.

Išmokos už 2012 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus turėtų būti išmokėtos iki 2013 m. balandžio 30 d.

NMN inf.

Naujausi pranešimai:

Svarbu teisingai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas

Sėjomaina – tausojančio ūkininkavimo pagrindas

Valstybinis socialinis draudimas 2013 metais

Nelaimės darbe pačios nepasitrauks

Rusija panaikino draudimą Monsanto GM kukurūzams

Videoinformacija

Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Naujausi pranešimai:

Privalomasis sveikatos draudimas 2013 metais

Gero bičių žiemojimo sąlygos

Tvartai su automatine melžimo sistema. Bendrieji reikalavimai

Įvairių kopūstinių ir kitų daržovių kenkėjų prognozavimas

Miško ruošai – ir šiemet ypatingas darbo inspektorių dėmesys

Prievartinis darbo laiko trumpinimas vengiant padidintos MMA – neteisėtas

Videoinformacija

Arimo patriotai minėjo 15 metų veiklos sukaktį

Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Praėjusiais metais pagal 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas) surinktos 433 paraiškos 9,6 mln. Lt sumai gauti.

Nelaukiant kol pabus gamta ir  prasidės pavasario sėjos darbai, informuojame, kad ir šiais metais paraiškos pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas)  bus priimamos nuo vasario 1 d. iki gegužės 3 d. Suskubusiems ir panorusiems pasirūpinti melioracijos grioviais šiemet numatyta skirti daugiau nei 10 mln. Lt. Atsižvelgiant į patirtį ir pasitaikančius probleminius klausimus vykdant griovių priežiūros darbus, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimas.  Nustatyta, kad pareiškėjas gali pateikti daugiau negu vieną paraišką griovių priežiūros darbams atlikti, jeigu bendra prašoma paramos suma neviršija 50 tūkst. Lt. Taip pat praplėsta finansuojamų darbų sritis numatant atlikti melioracijos grioviuose esančių pralaidų išvalymo darbus nuo augmenijos sąnašų. Visi pareiškėjai  nuo paramos patvirtinimo datos pagal sąmatą numatytus melioracijos griovio sutvarkymo darbus gali atlikti iki 2014 m. birželio 1 d. ir gauti 100 proc. paramos dydį. 

Kviečiame aktyviai dalyvauti melioracijos griovių  tvarkyme ir užsitikrinti tinkamą sausinimo sistemų funkcionavimą, sudaryti sąlygas ankstesniems žemės ūkio darbams  didesniems  derliams.

 Žemės ūkio ministerijos informacija

 

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi vasario mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Vasaris bityne

Palaido laikymo 250 vietų melžiamų karvių tvartas

Lietuvoje auginamos pusiau intensyvios mėsinių galvijų veislės

10 patarimų, ketinantiems pirkti neseniai nujunkytus jauniklius

Videoinformacija

NAUJA Arimo patriotai minėjo 15 metų veiklos sukaktį

Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Kompleksinė parama yra Bendrosios žemės ūkio politikos instrumentas, kuriuo siekiama sukurti konkurencingą, visuomenės poreikius atitinkantį, į rinką orientuotą ir aplinką tausojantį žemės ūkį. 2003 m. patvirtinta kompleksinės paramos sistema susieja išmokas su žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų bei su geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės išlaikymu ūkyje. Valdymo reikalavimai apima aplinkosaugos, veterinarijos, maisto ir pašarų saugos, augalų apsaugos produktų naudojimo, ūkinių gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus.

Valdymo reikalavimai nėra nauji įsipareigojimai žemės ūkio veiklos subjektams, nes jų visų privalu laikytis pagal iki šiol galiojančius nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus. Nauja tik tai, kad nuo 2009 m. išmokų gavimas buvo pradėtas sieti su Valdymo reikalavimų laikymusi, kadangi iki tol nesilaikantieji minėtų reikalavimų už pažeidimą atsakė tik administracine tvarka.

Valdymo reikalavimai dėl didelės jų apimties visose Europos Sąjungos šalyse buvo įgyvendinami palaipsniui. Senosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse šie reikalavimai pradėti taikyti trimis etapais nuo 2005 ir palaipsniui baigti 2007 m. Valdymo reikalavimai Lietuvoje, kaip ir kitose naujose Europos Sąjungos šalyse narėse, buvo įgyvendinami palaipsniui per tris etapus, tačiau skirtingai nei ES senbuvės kas 2 metai, ilgesnio reikalavimų įgyvendinimo laikotarpio buvo pasiekta po ilgų naujų valstybių narių derybų su Europos Sąjungos institucijomis:

• 2009 m. pradėti taikyti laukinių paukščių, natūralių buveinių ir laukinės augalijos, gyvūnijos apsaugos, požeminio vandens apsaugos nuo taršos, nuotekų dumblo naudojimo, vandenų apsaugos nuo taršos nitratais, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimai;
• 2011 m. įvesti augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos ir ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimai;
• 2013 m. su išmokų gavimu pradedami sieti ir ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai. Šiuo tikslu buvo patikslintas žemės ūkio ministro įsakymas 3D-23 „Dėl žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“. Vadovaujantis minėtu įsakymu  ūkinių gyvūnų laikytojai turės laikytis veršelių ir kiaulių laikymo, bei ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų.

Valdymo reikalavimų turi laikytis žemės ūkio veiklos subjektai, siekiantys gauti paramą tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, už mėsinius galvijus ir mėsines avis, atskiromis išmokomis už baltąjį cukrų, taip pat dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse: „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.

Žemės ūkio veiklos subjektai laikydamiesi valdymo reikalavimų įsipareigoja visuomenei gaminti tik aukštos kokybės produktus ir kartu saugoti aplinką.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Naujausi pranešimai:

Ligų ir kenkėjų plitimo pasėliuose 2012 m. apžvalga

Palaido laikymo 150 vietų melžiamų karvių tvartas su veršelių laikymo vieta

Inventorizuojamos kertinės miško buveinės

Ar gyvuliai transportuojami nepažeidžiant jų gerovės?

Taip pat skaitykite

Privalomojo sveikatos draudimo įmokų pasikeitimai

Jau galima kreiptis į darbo ginčų komisijas

Nuotraukų galerija

NAUJA Akademijos miestelis žiemos gniaužtuose

Videoinformacija

Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Vyriausybė vakar pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam  nutarimo „Dėl 2012 metų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų“ projektui  žemės ūkio veiklos subjektams už 2012 m. skirti  papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (PNTI) už pieną, gyvulius ir pasėlius.

Pažymėtina, kad 2013 m. biudžete PNTI buvo numatyti 75 mln. Lt. Žemės ūkio ministerija rado galimybę papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms trūkstamas lėšas perskirstyti iš bendrųjų asignavimų. Taigi už 2012 metus papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms Žemės ūkio ministerijos išmokėta asignavimų suma sieks 106 mln. Lt.

Įsigaliojus nutarimui „Dėl 2012 metų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų“  žemės ūkio ministro įsakymais bus patvirtinti PNTI dydžiai ir jų skyrimo  žemės ūkio veiklos subjektams pagal sektorius tvarka, kuriai pritarė Europos Komisija.

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos žemdirbius pasieks vasarį.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Pareiškėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ ir pateikę paraiškas 2012 metais, likusios 50 proc. paramos dalies sulauks tik informavę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) apie užaugintos ekologiškos arba pereinamojo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkcijos realizavimą.

Nors iki šios informacijos pateikimo termino pabaigos, gegužės 15 d., dar liko daugiau kaip 3 mėn., pareiškėjai raginami nedelsti. Anksčiau pateikusieji užpildytą Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“ greičiau sulauks likusios 50 proc. paramos dalies.

Pagrindžiančius dokumentus būtina saugoti

Pareiškėjas privalo ne tik užpildyti 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, bet ir turėti įrodančius dokumentus: sąskaitas, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderį, kasos aparato kvitą arba pinigų priėmimo kvito kopiją, kuriuose būtų nurodytas produkcijos kiekis ir piniginė vertė, kuriais remiantis užpildyta ši lentelė. Jei ekologinė produkcija buvo atiduota neatlygintinai, reikia turėti labdarą gavusios įstaigos ar organizacijos išduotą labdaros gavimą patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodyta produkcijos rūšis bei kiekis. Taip pat reikalingi prekybą turguje pagrindžiantys dokumentai, mugių rengėjų išduoti dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo užpildyta 18 lentelė „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“. Išvardytus dokumentus būtina saugoti ir pateikti NMA vykdomų patikrų ūkyje metu.

Sertifikuotus gyvulius laikantys ūkininkai realizuoti produkcijos neprivalo

Jei pareiškėjo ūkyje 1 sertifikuotam sutartiniam gyvuliui (SG) tenka 3 ha javų arba žalienų (pievų, ganyklų, daugiamečių pievų bei ganyklų), jis gali nepateikti produkcijos realizavimo dokumentų. Ši sąlyga taip pat galioja ir auginantiems bulves bei runkelius pareiškėjams.

Jei ekologiniame ūkyje, kuriame laikomi gyvuliai, auginamos kitokios kultūros, nei nurodyta taisyklėse, pateikti dokumentus vis dėlto reikia. Pavyzdžiui, pareiškėjui, gaunančiam paramą už ekologiškai auginamas bulves ir daržoves bei turinčiam pakankamą skaičių sertifikuotų gyvulių, bulvių produkcijos realizavimo dokumentų pateikti nereikia, bet kitas auginamas daržoves ūkininkas turi realizuoti už atitinkamą kainą.

Nustatyto produkcijos kiekio realizuoti nebūtina ir tiems ūkininkams, kurie programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ dalyvauja vienerius ar dvejus metus ir yra naujai įveisę sodus ar uogynus. Jiems yra mokama 100 proc. paramos suma neatsižvelgiant į produkcijos realizavimo apimtį.

Taip pat visa paramos suma išmokama, jei pareiškėjai įrodo, kad produkcijos negali realizuoti dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių (force majeure). Tokiu atveju kartu su realizacijos dokumentais arba vietoj jų reikia pateikti prašymą ir tokias aplinkybes įrodantį dokumentą.

Ekologiniuose ūkiuose užaugintą produkciją galima ne tik parduoti, bet ir neatlygintinai atiduoti tiesiogiai vartoti žmonėms. Labdarai atiduota produkcija įvertinama vadovaujantis vidutine metine produkcijos rinkos kaina.

Jei ūkininkas privalomą realizuoti ekologiškai užaugintą produkciją vis dėlto parduoda ar neatlygintai atiduoda už mažesnę kainą nei turėtų pagal programos įgyvendinimo taisykles, jam nebus skirta 50 proc. paramos sumos.

Produkcijos realizavimo vertė

Produkcijos realizavimo vertė priklauso nuo vietos palankumo ūkininkauti bei auginamos kultūros rūšies. Mažiausios produkcijos realizavimo vertės taikomos mažiau palankiose vietovėse auginamiems javams – šiomis sąlygomis ūkininkas jų turi realizuoti už 180 Lt/ha. Didžiausios – palankiose ūkininkauti vietovėse augančiuose soduose, kurių produkcijos reikia realizuoti už 1 600 Lt/ha. Visų kultūrų – javų, daržovių, bulvių, vaistažolių, sodų ir uogynų – privaloma produkcijos vertė paramai gauti įvardyta KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėse.

Pateiktoje lentelėje nurodyta, už kokią sumą hektarui būtina realizuoti ekologinį derlių:

Palankiose ūkininkauti vietovėse	Suma iš hektaro
Javai	350 Lt/ha
Daržovės, bulvės, vaistažolės	1 050 Lt/ha
Sodai	1 600 Lt/ha
Uogynai	1 000 Lt/ha
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės
Javai	180 Lt/ha
Daržovės, bulvės, vaistažolės	600 Lt/ha
Sodai	900 Lt/ha
Uogynai	600 Lt/ha

2012 metais prašoma paramos suma siekia 114 mln. Lt

Dalyvaujantys KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ 2007–2012 m. iš viso pateikė 10 293 paraiškas, jose prašoma paramos suma siekia beveik 387,2 mln. Lt.

2012 m. norinčių dalyvauti minėtoje programoje pareiškėjų skaičius, lyginant su 2011 m., šiek tiek sumažėjo, gauta 84 paraiškomis mažiau (2011 m. – 2 588, 2012 m. – 2 504 paraiškos). Atitinkamai sumažėjo ir prašoma paramos suma – nuo 126 mln. Lt 2011 m. iki 114 mln. Lt 2012 m.

Išsamiau apie KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ galima sužinoti čia.

NMA info.

Naujausi pranešimai:

Privalomojo sveikatos draudimo įmokų pasikeitimai

120 vietų ant gilaus kraiko laikomų melžiamų karvių su prieaugliu tvartas

Jau galima kreiptis į darbo ginčų komisijas

2012-ieji Rusijos ūkininkams nebuvo palankūs

Taip pat skaitykite

Gyventojai turės informuoti apie grynaisiais pinigais gautas lėšas

Topinambai – visokeriopai vertingi augalai

Videoinformacija

NAUJA Jautienos ateitis – kokybiška mėsa

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Šiemet Lietuvoje bus pakartotinai inventorizuojamos kertinės miško buveinės, informuoja Aplinkos ministerija. Inventorizacija vyks iki lapkričio 15 dienos.

Kertinės miško buveinės – tai nepažeisti miško plotai, kuriuose didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių rūšių. Jos inventorizuojamos ieškant natūraliems seniems medynams būdingų elementų. Pirmoji kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje atlikta 2001–2005 metais. Jos metu buvo išskirta daugiau kaip 8,9 tūkst. miško buveinių, apimančių apie 26,4 tūkst. ha plotą.

Šiemetinės inventorizacijos tikslas – įvertinti esančių ir potencialių šalies kertinių miško buveinių būklės pokyčius, juos palyginti su pradinės inventorizacijos duomenimis. Šiuo tikslu lauko tyrimų metu bus įvertinta ne mažiau kaip 4,7 tūkst. miško buveinių, kurios kartu sudaro apie 13 tūkst. ha plotą.

Atliekant pakartotinę inventorizaciją sudaroma galimybė miško savininkų ar valdytojų pageidavimu steigti naujas kertines miško buveines, peržiūrėti ir galbūt panaikinti esamą statusą. Bus įvertintas gautų pasiūlymų tikslingumas, ir lauko darbai šiose vietose bus atliekami pirmiausia.

Miško savininkai, kurių valdose yra išskirtos kertinės miško buveinės, gali savanoriškai įsipareigoti jas saugoti ir teikti paraiškas Lietuvos kaimo plėtros programos Miškų aplinkosaugos priemonės išmokoms gauti.

Inventorizaciją atliks Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos skelbtą konkursą laimėję Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto specialistai.

Miškų savininkams visada pasiruošę padėti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistai, teikiantys miškų įveisimo ir atkūrimo, jų priežiūros, apsaugos, tvarkymo ir racionalus miškų išteklių naudojimo konsultavimo paslaugas. Taip pat konsultuojama ES paramos klausimais privačių miškų savininkams – rengiami miško įvertinimo, miškotvarkos ir želdinimo projektai, visi reikalingi dokumentai siekiant gauti kompensacinio ir investicinio pobūdžio paramą, skirtą skatinti miškininkystės ūkio verslą, didinant konkurencingumą, miškų ekonominę vertę, jų plotus ir aplinkosaugos bei kraštovaizdžio gerinimo funkcijas.

Aplinkos ministerijos ir LŽŪKT inf.

Naujausi pranešimai:

Gyventojai turės informuoti apie grynaisiais pinigais gautas lėšas

Topinambai – visokeriopai vertingi augalai

64 vietų melžiamų karvių tvartas renovuotame pastate

Žiurkės – didelė ūkių problema

Taip pat skaitykite

Lietuvos respondentinių ūkių 2011 metų apžvalga ir analizė

Apmokestinamojo pelno sumažinimas

Nuotraukų galerija

NAUJA Žiemos žingsniai Lietuvos pakraštyje

Videoinformacija

Kasdieniniam stalui - duona iš viso grūdo miltų

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.
Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Pareiškėjams, deklaravusiems naudmenų plotus kodu 5PP-2 „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, parama skiriama tada, kai jie pateikia produkcijos pardavimo įrodymo dokumentus: sąskaitas faktūras arba PVM sąskaitas faktūras (jei pardavėjas yra PVM mokėtojas). Šiuos dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) reikia pateikti iki šių metų kovo 1 d.

Produkcijos pardavimo faktui pagrįsti prie minėtų sąskaitų faktūrų būtina pridėti mokėjimo patvirtinimo dokumentus – kasos pajamų orderius arba grynųjų pinigų priėmimo kvitus, arba kasos aparato kvitus, arba mokėjimo nurodymus (jeigu atsiskaitymas vyksta ne grynaisiais pinigais) ir šios produkcijos už ne mažiau kaip 250 Lt/ha realizavimo dokumentų kopijas.

Pareiškėjas turėtų neužmiršti dokumentų kopijas patvirtinti tikrumo žyma ir pasirašyti kiekviename kopijų lape. Dokumentų kopijų tikrumą paliudyti gali ir seniūnijos / savivaldybės darbuotojas / NMA darbuotojas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žolės produkcija yra presuotas šienas, šienainis, silosas, žolės miltai ir jų granulės, žolės granulės kurui. Neretai NMA pateikiamose sąskaitose faktūrose realizuota produkcija įvardijama kaip šienas, o tai nėra teisinga. Jose turi būti nurodyta kuri nors iš aukščiau paminėtų žolės produkcijos rūšių.

NMA informacija

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi sausio mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Palaido laikymo boksuose 120 vietų melžiamų karvių su prieaugliu tvartas

Sausis bityne

Šakių rajono respondentinių ūkių 2011 m. veiklos rezultatai

Apmokestinamojo pelno sumažinimas

Psichosocialiniai rizikos veiksniai ir stresas darbe – kaip juos sumažinti

Videoinformacija

NAUJA Kasdieniniam stalui - duona iš viso grūdo miltų

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 3,4 mlrd. litų arba 10,9 procento daugiau nei 2011 m. Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius.

Žemės ūkio produkcijos pagaminta už 8,9 mlrd. litų, vertė padidėjo 6,8 procento, apimtis (neatsižvelgiant į supirkimo kainų pokytį) – 8,8 procento: augalininkystės produkcija išaugo 15,6 procento, o gyvulininkystės – 1,3 procento.

Remiantis išankstiniais duomenimis, augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 11,2 procentais, nes buvo išauginta daugiau javų (26,9 proc.), rapsų sėklų (29,6 proc.), cukrinių runkelių (13,3 proc.) ir kitų žemės ūkio augalų. Palyginus su 2011 m. 5,6 procento krito augalininkystės produktų supirkimo kainos, ypač krito bulvių kaina – 38,8 procento, vaisių ir uogų – 20 procentų, daržovių – 8,1procento.

Gyvulininkystės produkcijos vertė padidėjo 1,6 procento. Įtakos tam turėjo 2,2 procento padidėjusios gyvulininkystės produktų supirkimo kainos, iš jų kiaušinių – 39,2 procento, kiaulių – 12,9, galvijų – 8,6 procento. Gyvulininkystės produkcijos gamybos apimtis padidėjo nežymiai (1,3 proc.): daugiau surinkta kiaušinių (7,9 proc.), išauginta naminių paukščių (5,9 proc.), primelžta pieno (2,8 proc.), bet sumažėjo ?išaugintų galvijų (7,3 proc.) ir kiaulių (2,3).

Materialinės išlaidos padidėjo 4,1 procento dėl 4 procentais pabrangusių žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų. Išaugo naftos produktų (9 proc.), sėklų ir sodinamosios medžiagos (9,4 proc.) ir mineralinių trąšų (3 proc.) kainos.

Statistikos departamento informacija

Naujausi pranešimai:

Kokie NPD ir PNPD dydžiai taikomi nuolatiniam Lietuvos gyventojui

Ūkio apskaitos duomenų tinklas – galimybė atspindėti žemės ūkio būklę

Jurbarko, Klaipėdos, Šakių, Plungės,Švenčionių, Širvintų, Šilutės rajonų respondentinių ūkių 2011 m. analizės

60 vietų melžiamų karvių su prieaugliu tvartas ant gilaus kraiko

Darbo vietose – žiemiškų orų pavojai

Tyrimais patvirtinta prasta siloso kokybė

Taip pat skaitykite

Metas planuoti metinę inventorizaciją

Linijinių ir hibridinių veislių rapsų žiemojimo ypatumai besikeičiančio klimato sąlygomis

Videoinformacija

NAUJA Kaip gyveni, žiemkenty?

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Gražių ir jaukių švenčių linki agroakademija.lt komanda

Primename, kad ūkininkai, gaunantys paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones bei tiesiogines išmokas, iki š. m. gruodžio 31 d. turi atnaujinti savo valdos registracijos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Žemės ūkio valdos duomenys – tai deklaruotos žemės ūkio naudmenos, laikomi ūkiniai gyvūnai, įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre, ir panašūs duomenys. Norėdamas atnaujinti žemės ūkio valdų duomenis, pareiškėjas turi kreiptis į tą seniūniją, kurioje yra valdos centras.

Žemės ūkio valdų duomenis reikia atnaujinti ne tik iki einamųjų metų pabaigos, bet ir per 30 dienų nuo valdos valdytojo, partnerio, valdos centro, plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos ir (arba) bet kurio žemės sklypo duomenų pasikeitimo. Prireikus žemės ūkio valdos duomenys gali būti atnaujinami daugiau negu vieną kartą per metus.

Verta paminėti, kad, jeigu valdos duomenys neatnaujinami trejus metus iš eilės, inicijuojamas žemės ūkio valdos išregistravimas iš registro.

Tais atvejais, kai žemės ūkio valda išregistruojama iki 2012 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui jau išmokėta, jis privalo paramą grąžinti. Ši nuostata netaikoma pareiškėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas ir einamaisiais metais patvirtintiems? paramos gavėjais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

Neatnaujinus žemės valdos duomenų gali būti fiksuojami neatitikimai, pavyzdžiui, dėl viršyto azoto kiekio, dėl nepateiktos informacijos apie valdoje naudotas trąšas ir pan. Tuomet užtrunka paraiškų administravimo procesas, be to, galimi ir finansiniai nuostoliai.

Pareiškėjai, abejojantys, ar atnaujino savo žemės ūkio valdų duomenis, raginami juos pasitikrinti seniūnijose pagal savo valdos centro adresą. Iškilus neaiškumų, galima kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.

NMA inf.

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi gruodžio mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Šilalės, Marijampolės, Pakruojo, Kauno, Varėnos, Jonavos, Raseinių, Radviliškio, Skuodo, Ukmergės rajonų respondentinių ūkių 2011 m. analizės

Palaido laikymo 60 vietų melžiamų karvių su prieaugliu tvartas

Gruodį bityne – ramybės mėnuo

Nelaimingų atsitikimų prevencijai – darbo inspektorių seminarai ir konsultacijos ūkiuose

Pažangios technologijos Olandijos pieno ūkiuose (II)

Videoinformacija

NAUJA Pažangios technologijos pieno ūkiuose: melžimo robotai

Nuotraukų galerija

NAUJA Šventėje pagerbti geriausi metų ūkininkai

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų, žemės ūkio subjektuose net du kartus viršija šalies vidutinį nelaimingų atitikimų darbe dažnumo koeficientą. Nors faktiniai nelaimingų atsitikimų darbe žemės ūkyje skaičiai mažesni nei pernai, ši ekonominė veikla išlieka viena pavojingiausių ir todėl prioritetine sritimi darbo inspektoriams.

Siekdami mažinti nelaimes darbe šalies ūkiuose, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai du mėnesius vykdė konsultacinę prevencinę akciją žemės ūkio įmonėms. Akcijos metu inspektoriai rengė seminarus, pagal kvietimus konsultavo ūkiuose, bendradarbiaudami su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurais įvairiuose rajonuose surengė ciklą paskaitų saugaus darbo žemės ūkyje, darbo santykių, nelegalaus darbo prevencijos klausimais. Žemės ūkio bendrovių, ūkininkų atstovai buvo pakviesti ir į jiems skirtą konferenciją. Įvairiomis formomis vykusių konsultacijų metu teirautasi instruktavimo darbo vietose, cheminių medžiagų naudojimo, sezoninių, trumpalaikių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais, ypač domėtasi apie įstatymų pakeitimus, numatančius galimybę įdarbinti žmogų, išduodant specialų paslaugos kvitą.

Kartu darbo inspektoriai atliko ir prevencinius tikrinimus – žemės ūkio įmonės buvo inspektuojamos pagal iš anksto parengtus ir viešai VDI interneto svetainėje paskelbtus klausimynus. Akcijos metu atlikta apie 100 tikrinimų, daugiausiai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose.

Nustatyta, kad kas antrame ūkyje nevertinama profesinė rizika, nenumatytos priemonės jai šalinti ar mažinti. Apie 40 proc. patikrintų įmonių nevertinta naudojamų cheminių medžiagų keliama rizika, darbuotojai nesupažindinti, kaip saugiai jas naudoti.

Nereti ir atvejai, kai darbuotojams buvo leista dirbti pavojingus darbus (darbai su mechanizmais, darbai su cheminėmis medžiagomis, krovinių krovimas savaeigiais prietaisais ir kt.), neapmokius, kaip saugiai juos atlikti. Darbuotojams reikalingos asmeninės apsauginės priemonės nebuvo išduotos penktadalyje tikrintų žemės ūkio įmonių.

Šia akcija buvo siekiama žemės ūkio bendrovių vadovus, ūkininkus paskatinti bendradarbiauti su darbuotojais mažinant riziką darbe, skleisti gerosios praktikos pavyzdžius bei patarti, kaip saugiai vykdyti žemės ūkio darbus. Ir tik išskirtinais atvejais, kai buvo nustatyti saugos ir sveikatos pažeidimai, kurie kėlė didelę grėsmę darbuotojų sveikatai ir gyvybei ir kurių buvo neįmanoma pašalinti nedelsiant, buvo surašyti ir darbdaviams įteikti 4 reikalavimai, įpareigojant šiuos pažeidimus pašalinti.

Vaizdo informacija

VDI informacija

Naujausi pranešimai:

Be plano tinkamai tręšti laukus sudėtinga

Palaido laikymo 60 vietų melžiamų karvių tvartas

Akmenės, Alytaus, Joniškio, Biržų, Rokiškio, Pasvalio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Šiaulių ir Kelmės rajonų respondentinių ūkių 2011 m. analizės

Metodinės rekomendacijos: kaip pasirinkti ir naudoti asmenines kvėpavimo organų apsaugos priemones

Amoniako emisijos mažinimas: mėšlo rūgštinimas ir tinkamas paskleidimas

Taip pat skaitykite

Protingas ūkininkas dirvos nealina

Videoinformacija

Pradėk nuo savęs – tausojantis ūkininkavimas

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) informuoja, kad ES tiesioginių išmokų moduliacija (arba kitaip – mažinimas) senosiose valstybėse narėse (VN) buvo pradėtas taikyti nuo 2005 m. (ankstesnio Europos Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 10 straipsnis). Dabar galiojančiame Reglamente (Europos Tarybos reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnis) yra nurodyta, kad senosiose VN 2012 m. yra taikoma 10 proc. ES tiesioginių išmokų moduliacija (mažinimas) ūkio gaunamoms sumoms, viršijančioms 5 000 eurų. Mažinimas padidinamas 4 proc. sumoms, viršijančioms 300 000 eurų (1 035 840 Lt).

Šiais metais ES tiesioginės išmokos Lietuvoje bus mažinamos tik tiems žemdirbiams, kurių gaunama minėtų išmokų suma viršija 300.000 eurų. Pavyzdžiui, jei ūkiui suskaičiuota 350.000 eurų ES tiesioginių išmokų, tuomet po mažinimo galutinė išmokama suma siektų 348.000 eurų, kadangi 4 proc. mažinama tik ta ES tiesioginių išmokų dalis, kuri viršija 300.000 eurų. Tačiau Lietuvos atveju toks mažinimas iš visų beveik 160 tūkst. pareiškėjų, 2012 m. pateikusių paraiškas ES tiesioginėms išmokoms gauti, paliestų vos 20-30 pareiškėjų. Todėl, kai kalbama apie ES tiesioginių išmokų mažinimą, preliminariais skaičiavimais iš 2012 m. Lietuvai skirto 1 mlrd. 116 mln. Lt ES išmokų, skirtų mokėti už deklaruotus hektarus, voko, bendras mažinimas sudarytų apie 0,5 mln. Lt, o tai sudaro vos 0,04 proc. viso voko. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad šios lėšos nebūtų grąžintos atgal į ES biudžetą, bet liktų Lietuvos biudžete. Lėšos, sutaupytos taikant moduliavimą, naudojamos kaimo plėtros politikos priemonėms finansuoti.

Kitas klausimas – numatomas papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (toliau – PNTI) mažinimas. Įgyvendindami reglamento (Europos Tarybos Reglamento Nr. 73/2009 132(2) straipsnis) nuostatą, kuri yra perkelta ir į 2012 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimą, kuriuo leidžiama Lietuvoje mokėti PNTI už 2012 m., ūkiams, gaunantiems daugiau nei 5.000 eurų išmokų iš viso (sudėjus tiek ES, tiek ir nacionalines išmokas), PNTI suma, viršijanti 5.000 eurų ribą, sumažinama suma, atitinkančia 10 proc. visų išmokų sumos, viršijančios 5.000 eurų ribą. Išmokų skaičiavimo pavyzdžiai pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) tinklapyje, adresu:

http://www.nma.lt/index.php/naujienos/tiesioginiu-ismoku-skaiciavimas-nuo-2012-m/3567

bei išmokų skaičiuoklė, adresu:

http://www.paramakaimui.lt/paramos-gavimo-zingsniai/ismoku-uz-deklaruotus-plotus-skaiciuokles.

Dar kartą pabrėžiame, kad pastarasis mažinimas bus taikomas tik PNTI ir neturės įtakos ES tiesioginių išmokų sumos, išskyrus atvejus, kai ūkio gaunama ES tiesioginių išmokų suma viršija 300.000 eurų.

Preliminariais skaičiavimais, tuo atveju, jei Vyriausybė patvirtintų maksimalią 166 mln. Lt skaičiuotiną PNTI sumą 2012 m., galutinė žemdirbiams išmokėtina PNTI suma būtų ne mažesnė kaip 117 mln. Lt. Turint omenyje tai, kad ES tiesioginių išmokų vokas (įskaitant ir mėsiniams gyvuliams paremti nukreiptą voko dalį) didėja nuo 1 mlrd. 33 mln. Lt 2011 m. iki 1 mlrd. 162 mln. Lt 2012 m., t.y. padidėja apie 129 mln. Lt, bendra išmokų suma (sudėjus tiek ES, tiek ir nacionalines išmokas) net ir po PNTI mažinimo, 2012 m. padidėja apie 52 mln. Lt, palyginti su 2011 m.

Analizuojant informaciją atskirai pagal sektorius, Lietuvoje yra apie 54 tūkst. ūkių, turinčių pieno kvotą. Iš jų PNTI mažinimas palies apie 7 tūkst. Tačiau palyginus šiems ūkiams suskaičiuotas bendras išmokų (tiek ES, tiek ir nacionalinių) sumas pagal 2011 m. išmokų dydžius bei numatomas 2012 m. išmokas, gautume, kad bendroje sumoje 2012 m. (net ir po PNTI mažinimo), palyginus su 2011 m. duomenimis, išmokos sumažėtų tik apie 1,8 tūkst. ūkių, o visiems kitiems, turintiems pieno kvotą, - padidėtų.

Ryškesnis išmokų didėjimas būtų augalininkystės ūkiams. Šie ūkiai (ūkiai, neturintys pieno kvotos bei laikantys ne daugiau kaip po 1 gyvulį, už kuriuos mokamos PNTI) 2012 m. bendroje sumoje po PNTI mažinimo gautų apie 562 mln. Lt. Tuo tarpu pagal 2011 m. išmokų dydžius šiems ūkiams suskaičiuota suma siektų apie 530 mln. Lt (netaikant jokio PNTI mažinimo). Iš 96 tūkst. tokių ūkių, net 94,6 tūkst. būtų fiksuojamas išmokų didėjimas, palyginus su 2011 m.

Taigi, remiantis preliminariais skaičiavimais, absoliučiai didžiajai daliai tiek pieno, tiek ir augalininkystės ūkių 2012 m., palyginti su 2011 m., planuojamas išmokų didėjimas, net ir įvertinus PNTI mažinimą. Tačiau su sąlyga, kad Vyriausybė patvirtintų maksimalią 166 mln. Lt skaičiuotiną PNTI sumą 2012 m.

Reikia atkreipti dėmesį, kad išmokų mažinimas 2012 m. – nėra naujiena. Dar 2011 m. lapkričio 2 d. Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdžio metu be informacijos apie išmokas už 2011 m. žemdirbių atstovams taip pat buvo pristatytas ir numatomas PNTI mažinimas 2012 m. Tuomet ūkininkų atstovai dar komentavo, kad 5.000 eurų riba, nuo kurios pradedamas skaičiuoti mažinimas, turėtų būti skirtinga valstybėse narėse, atsižvelgiant į skirtingą išmokų dydį.

Numatomas išmokų mažinimas buvo pristatytas ir šių metų pavasarį, kovo 26 d., ministerijoje vykusio informacinio seminaro savivaldybių atstovams apie pasėlių deklaravimo naujoves 2012 m. metu bei ministerijos pristatymuose apie deklaravimo naujoves ir kituose rajonuose. Lietuvos grūdų augintojų asociacijai informacija apie išmokų mažinimą buvo pristatyta liepos 4 d. informacinio pranešimo apie išmokas 2012 m. bei 2014-2020 m. perspektyvą metu, o liepos 25 d. analogiško pranešimo metu buvo informuota ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija.

ŽŪM inf.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas nutarė kreiptis į Lietuvos arbitražo asociacijos Arbitrų – ekspertų kolegiją dėl išvados, ar nebuvo pažeistos ūkių teisės susitarti su selekcininkais dėl selekcinio užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos.

Kreipimasis dėl išvadų argumentuotinas tuo, kad Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo (2001 m. lapkričio 22 d. Nr. IX-618) 28 str. 2 d. numatyta, kad „šio užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi selekcininko arba jo įgalioto atstovo ir ūkininko ar kito žemės naudotojo tarpusavio susitarimu“.

Lietuvos sėklininkystės asociacija, kaip teigia, turėdama selekcininkų „įgalioto atstovo“ statusą, susitarimų su ūkiais neorganizavo, o pradėjo siųsti ūkiams sąskaitas, vadovaudamasi 2012 m. vasario 2 d. LR Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdžio protokolu Nr. PT-(1-18)-1, kuriame buvo pritarta selekcinio užmokesčio dydžiui.

Daugelis stambių ūkių su tokiais sprendimais nesutinka, nes neturėjo galimybių patys derėtis su selekcininkais ar jų atstovais dėl selekcinio užmokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos. LR Žemės ūkio rūmų prezidiumo nariai, atstovaujantys tik daliai ūkių, įgaliojimų selekcinio užmokesčio dydžiui ir jo mokėjimo tvarkai svarstyti neturėjo.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas prašo Arbitrų – ekspertų kolegijos išaiškinti:

1. Ar Lietuvos sėklininkystės asociacijos ir LR Žemės ūkio rūmų sprendimai yra privalomi žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams, kai pastarieji nebuvo asmeniškai informuoti apie šiuos sprendimus ir nesuteikė įgaliojimų LR Žemės ūkio rūmams veikti jų vardu.

2. Ar Lietuvos sėklininkystės asociacija ir LR Žemės ūkio rūmai nepažeidė žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų teisių patiems derėtis su selekcininkais arba jų atstovais dėl selekcinio užmokesčio dydžio ir jo surinkimo tvarkos 2012 m., kaip tai numatyta ES reglamentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

3. Ar LR Žemės ūkio rūmų prezidiumo 2012 m. vasario 2 d. posėdžio protokolas Nr. PT-(1-18)-1 atitinka ES teisės aktus ir Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo nuostatas.

Apie šį prašymą informuoti Lietuvos sėklininkystės asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija ir LR Žemės ūkio rūmai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas prašo iki išvadų gavimo sąskaitų bendrovėms – asociacijos narėms nesiųsti ir pažymi, kad bendrovių ne asociacijos narių tai neliečia.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija

Paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gavėjams š. m. lapkričio 18 d. įsigaliojo dokumentų teikimo lengvatos.

Nuo šiol pareiškėjams nereikės Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teikti kasmetinių prašymų išmokoms už prarastas pajams gauti. Primenama, kad pagal seną tvarką, juos reikėjo teikti kasmet 6–20 paramos gavimo metais.

Be to, prie „ūkininkų ir asociacijų“ kategorijos priskirtiems paramos gavėjams nuo šiol nereikia pristatyti buhalterinę apskaitą patvirtinančių dokumentų. Pagal anksčiau galiojusią tvarką paramos gavėjai, tvarkantys supaprastintą buhalterijos ar dvejybinę buhalterinę apskaitą, šiuos dokumentus turėdavo teikti kasmet. Verta paminėti, kad, nors buhalterinę apskaitą patvirtinančių dokumentų pristatyti neprivaloma, bet buhalterinę apskaitą prie „ūkininkų ir asociacijų“ kategorijos priskirti paramos gavėjai vesti privalo – tai įrodančius dokumentus gali tikrinti NMA Kontrolės departamento darbuotojai patikrų vietoje metu.

Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjams pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ galioja reikalavimas – žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas, paramos gavėjui turi priklausyti nuosavybės teise visą įsipareigojimų ir paramos teikimo laiką.

Taigi, paramos gavėjai, negavę rašytinio NMA sutikimo, visą prisiimtų įsipareigojimų vykdymo laiką nuo paramos sutarties pasirašymo negali parduoti ar perleisti apželdintos mišku žemės, už kurią mokamos išmokos. Parduodant ar perleidžiant šią žemę būtina perleisti ir prisiimtus įsipareigojimus.

Pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nuo 2005 m. iki š. m. lapkričio vidurio pareiškėjams išmokėta daugiau kaip 37 mln. Lt paramos lėšų.

NMA inf.

Aleksandro Stulginskio universiteto specialistai 2012 m. gruodžio 11 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos organizuojamame seminare aptars Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslinių tyrimo projekto „Žemės ūkio verslo organizacijų vertinimo modelis“ rezultatus.

Pagrindinis projekto rezultatas – žemės ūkio verslo organizacijų (ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių) vertinimo modelis integruojant vertės veiksnius.

Tarpiniai projekto rezultatai:

• veiksnių, sąlygojančių veikiančios žemės ūkio verslo organizacijos laukiamus pinigų srautus ir kapitalo kainą, nustatymas;
• vertės veiksnių kiekybinio išmatavimo ir jų poveikio organizacijos vertei nustatymo metodikos parengimas;
• pinigų srautų apskaičiavimo metodikos parengimas;
• kapitalo kainos nustatymo metodikos parengimas;
• vertės veiksnių integravimas į žemės ūkio verslo organizacijų vertinimo modelį;
• parengto modelio adaptavimas žemės ūkio verslo organizacijos (ūkininko ūkio ir žemės ūkio bendrovės) pavyzdžiu.

Mokslinių tyrimų rezultatai naudingi savininkams, investuotojams, valstybei, kreditoriams ir kitoms organizacijos verte suinteresuotosioms šalims.

Projekto vadovė:
prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Projekto vykdytojos:
Prof. dr. Neringa Stončiuvienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Prof. dr. Danutė Zinkevičienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

ASU informacija

Praėjusią savaitę paskelbus, kad dėl įtariamos pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos – Mėlynojo liežuvio, laikinai sustabdoma prekyba galvijais, avimis ir ožkomis su Europos Sąjungos šalimis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia ūkininkų klausimų apie galutinius tyrimų rezultatus.

„Įtariamai užkrėsto galvijo buvusioje laikymo vietoje paimti kitų galvijų kraujo mėginiai šiuo metu yra tiriami Europos Sąjungos mėlynojo liežuvio ligos referentinėje laboratorijoje Jungtinėje Karalystėje, Pirbraite. Šioje laboratorijoje turi būti išskirtas ir nustatytas viruso serologinis tipas. Tuomet paaiškės ir viruso kilmė bei galimas užkrato šaltinis“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

„Būtina atkreipti ūkininkų dėmesį, kad prekyba galvijais, avimis ir ožkomis bei kitais mėlynojo liežuvio ligai imliais gyvūnais (elniais, danieliais, muflonais ir kt.) su Europos Sąjungos šalimis, o taip pat jų eksportas laikinai draudžiamas, kol nebus gautas laboratorinių tyrimų atsakymas iš minėtos laboratorijos. Paprastai tokie tyrimai užtrunka kelias savaites, todėl atsakymų tikimės sulaukti gruodžio pradžioje“, - pabrėžė M. Masiulis.

Mėlynojo liežuvio liga nepavojinga žmonėms, todėl pavojus dėl įtakos visuomenės sveikatai nekyla ir ši liga tarp gyvulių neplinta. Virusą platina Culicoides genties mašalai, tačiau šiuo metu vyrauja nepalanki oro temperatūra, todėl minėtos genties mašalų skraidymo laikotarpis jau pasibaigęs.

Ši liga gali plisti ir vykstant prekybai – užkrėsti mašalai gali patekti oro keliu, būti pernešti vėjo arba su transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir pan.).

Pasireiškus ligai, šaliai gali būti taikomi apribojimai išvežti gyvulius. Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai gali sukelti ekonominių nuostolių dėl gyvulių kritimo fermose, negalavimo, sumažėjusio produktyvumo bei judėjimo apribojimų, tačiau galvijams liga gali pasireikšti ir be klinikinių požymių bei ekonominių nuostolių ūkiuose.

Šiuo metu liga užregistruota Kipre, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje. Nėra duomenų, kokia situacija Rusijoje ir Baltarusijoje.

Įtarus mėlynojo liežuvio ligą nedelsiant reikia kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ar teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Platesnė informaciją apie ligą pateikiama tinklalapyje

http://vmvt.lt/lt/gyvunu.sveikata/gyvunu.ligos/pavojingos.gyvunu.uzkreciamosios.ligos/melynojo.liezuvio.liga/

VMVT informacija

Naujausi pranešimai:

Protingas ūkininkas dirvos nealina

Kretingos rajono respondentinių ūkių veiklos 2011 metais apžvalga

Molėtų rajono ūkių 2011 metų apskaitos duomenų tinklo analizė

Mažeikių rajono respondentinių ūkių 2011 m. apžvalga

Biologiniai pavojai darbo vietose

Naujovės surenkant vandenį iš oro

Videoinformacija

NAUJA Pradėk nuo savęs – tausojantis ūkininkavimas

NAUJA nuotraukų galerija – Gyvulininkystės ateitis – Hanoverio parodoje
Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.
Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Primenama, kad asmenims, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje (KPP) pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, parama skaičiuojama už 12 mėnesių nuo kalendorinių metų pradžios.

Šią metinę kompensacinę išmoką sudaro kintamoji ir pastovioji dalys.

Kintamąją išmokos dalį sudaro kompensacinė išmoka už pareiškėjui ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusią perleistą žemės ūkio paskirties žemę – 321 Lt (93 EUR) už 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotą per metus, bet ne daugiau kaip už 20 ha ŽŪN. (Pirmaisiais paramos teikimo metais kompensacinė išmoka mokama nepraėjus 3 mėn. laikotarpiui, skirtam vykdyti įsipareigojimus ir dar negavus patikros vietoje rezultatų. Kintamoji išmokos dalis gali būti išmokama ir paraiškos teikimo metais, jeigu parama skiriama iki metų pabaigos.)

Pastovioji išmokos dalis vienam paramos gavėjui yra 5 353 Lt (1549 EUR) per metus. Ji mokama tik gavus faktinius duomenis iš „Sodros“. Ši dalis paramos gavėjui, gaunančiam valstybines socialinio draudimo pensijas, mažinama metine pensijų suma. Jei metinė valstybinių socialinio draudimo pensijų suma yra didesnė nei 5 353 Lt, pastovioji dalis nemokama. (Iš pastoviosios dalies neišskaičiuojama senatvės pensija, mokama kitos Europos Sąjungos šalies narės.)

Pastovioji išmokos dalis gali būti didinama 2 675 Lt (774 EUR) dydžio priedu, jei paramos gavėjas turi išlaikomą sutuoktinį. Šis priedas yra mokamas tol, kol išlaikomas sutuoktinis pradeda gauti su darbo santykiais susijusių pajamų ar socialinio draudimo išmokas. (Priedo mokėjimas neatnaujinamas, jei kartą buvo nutrauktas, nors sutuoktinis vėliau nebegauna su darbo santykiais susijusių pajamų ar socialinio draudimo išmokų.)

Šiais metais iš aktyvios žemės ūkio veiklos panoro pasitraukti 230 vyresniojo amžiaus ūkininkų, jų pateiktose paraiškose prašoma paramos suma siekia 2,1 mln. Lt.

Daugiau informacijos apie kompensacinių išmokų mokėjimo tvarką rasite KPP priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklėse.

Įvertinę meteorologines sąlygas, šiais metais itin nepalankias rudeniniam laukų tręšimui, žemės ūkio ir aplinkos ministrai lapkričio 16 d. įsakymu D1-940/3D-875 nustatė, kad tręšti skystuoju mėšlu ir srutomis šiemet bus galima iki gruodžio 15 dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad mėšlą ir (ar) srutas draudžiama skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Šį rudenį dažnai ir gausiai lyjant žemdirbiai negalėjo įvažiuoti į tręšiamus laukus, todėl didelė dalis srutų liko kauptuvuose. Jeigu tręšimo srutomis terminas nebūtų pratęstas, tai kauptuvų talpose nebegalėtų tilpti per žiemą susidarančios srutos, o pagal ES teisės aktus įšalusios, apsnigtos dirvos tręšti negalima.

ŽŪM informacija

Naujausi pranešimai:

Mažoji bendrija: finansai, apskaita ir mokesčiai

Tauragės rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizė

Jurbarko rajono respondentinių ūkių 2011 metų duomenų analizė

Kaip naudojami ir atkuriami Lietuvos miškai

Legalaus įsidarbinimo abėcėlė

Videoinformacija

Žemės ūkis – vienas iš rizikingiausių ekonominės veiklos sektorių

NAUJA nuotraukų galerija – Paskutiniai respublikinio rudeninio arimo konkurso akordai

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Naujausi pranešimai:

Pelną garantuoja tik kokybiškas pienas

Trakų rajono 2011 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Mažoji bendrija – norintiems pradėti savo verslą

Statistika: didžiausia grėsmė – atliekant statybos, krovos ir remonto darbus

Polietilenu dengtos pašiūrės puikiai tinka gyvuliams

Videoinformacija

NAUJA Žemės ūkis – vienas iš rizikingiausių ekonominės veiklos sektorių

Pažangus ekologinis augalininkystės ūkis Telšiuose

NAUJA nuotraukų galerija – Surengtos baigiamosios geriausių melžėjų varžytuvės

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Spalio mėnesį Valstybinė darbo inspekcija (VDI), bendradarbiaudama su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurais, įvairiuose rajonuose surengė ciklą paskaitų saugaus darbo žemės ūkyje, darbo santykių, nelegalaus darbo prevencijos klausimais. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovių atstovai domėjosi instruktavimo, sezoninių, trumpalaikių sutarčių sudarymo klausimais, teiravosi apie įstatymų pakeitimus, numatančius galimybę įdarbinti žmogų, išduodant specialų paslaugos kvitą.

VDI, atliekanti ir Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punkto funkcijas, šios agentūros rengtą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitę spalio mėnesį paminėjo surengdama konferenciją, į kurią buvo pakviesti žemės ūkio bendrovių atstovai, ūkininkai. Jos metu VDI ir kitų įstaigų specialistai pristatė kampaniją „Bendromis jėgomis mažinkime riziką darbe“, skatinančią darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą mažinant riziką darbe, dalijosi gerąja patirtimi bei patarimais, taip pat ir atkreipė dėmesį į saugą darbe specifiniame – žemės ūkio sektoriuje.

Paskaitų ciklą, bendradarbiaudama su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurais, VDI tęs ir lapkričio mėnesį.

VDI statistikos duomenimis, žemės ūkis yra vienas iš rizikingiausių ekonominės veiklos sektorių, kurių priežiūrai VDI teikia prioritetą.

Lapkričio 8 d. viešojoje erdvėje pasirodė informacija dėl 2012 m. numatomų mažinti išmokų „Ūkiai jau skaičiuoja sumažintų išmokų žalą“. Straipsnyje teigiama, kad Europos Komisija (toliau – Komisija) neva priėmė sprendimą mažinti 5.000 eurų viršijančias tiesiogines išmokas. Straipsnyje taip pat teigiama, kad toks Komisijos sprendimas neva taikomas tik naujosioms Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėms narėms (toliau – VN).

Reaguodama į pasklidusią neteisingą žinią, Ministerija informuoja, kad ES tiesioginių išmokų moduliacija (arba kitaip – mažinimas) senosiose VN buvo pradėtas taikyti nuo 2005 m. (ankstesnio Europos Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 10 straipsnis). Dabar galiojančiame Reglamente (Europos Tarybos reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnis) yra nurodyta, kad senosiose VN 2012 m. yra taikoma 10 proc. ES tiesioginių išmokų moduliacija (mažinimas) ūkio gaunamoms sumoms, viršijančioms 5.000 eurų. Mažinimas padidinamas 4 proc. sumoms, viršijančioms 300.000 eurų (1.035.840 Lt).

Pabrėžiame, kad Lietuvai, kaip ir kitoms naujosioms VN, 2012 m. dar nėra taikoma tokia ES tiesioginių išmokų moduliacija. Šiais metais ES tiesioginės išmokos Lietuvoje bus mažinamos tik tiems žemdirbiams, kurių gaunama minėtų išmokų suma viršija 300.000 eurų. Pavyzdžiui, jei ūkiui priskaičiuota 350.000 eurų ES tiesioginių išmokų, tuomet po mažinimo galutinė išmokama suma siektų 348.000 eurų, kadangi 4 proc. mažinama tik ta ES tiesioginių išmokų dalis, kuri yra didesnė nei 300.000 eurų. Tačiau Lietuvos atveju toks mažinimas iš visų, beveik 160 tūkst., pareiškėjų, 2012 m. pateikusių paraiškas ES tiesioginėms išmokoms gauti, paliestų vos 20-30 pareiškėjų. Todėl kai kalbama apie ES tiesioginių išmokų mažinimą, preliminariais skaičiavimais iš 2012 m. Lietuvai skirto 1 mlrd. 116 mln. Lt ES išmokų, skirtų mokėti už deklaruotus hektarus, voko, bendras mažinimas sudarytų apie 0,5 mln. Lt, o tai sudaro vos 0,04 proc. viso voko.

Kitas klausimas – numatomas papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (toliau – PNTI) mažinimas. Įgyvendindami reglamento (Europos Tarybos Reglamento Nr. 73/2009 132(2) straipsnis) nuostatą, kuri yra perkelta ir į 2012 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimą, kuriuo leidžiama Lietuvoje mokėti PNTI už 2012 m., ūkiams, gaunantiems daugiau kaip 5.000 eurų išmokų iš viso (sudėjus tiek ES, tiek ir nacionalines išmokas), PNTI suma, viršijanti 5.000 eurų ribą, sumažinama suma, atitinkančia 10 proc. visų išmokų sumos, esančios virš 5.000 eurų ribos. Išmokų skaičiavimo pavyzdžiai pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) tinklapyje, adresu: http://www.nma.lt/index.php/naujienos/tiesioginiu-ismoku-skaiciavimas-nuo-2012-m/3567.

Pabrėžtina, kad pastarasis mažinimas bus taikomas tik PNTI ir neturės įtakos ES tiesioginių išmokų sumai, išskyrus atvejus, kai ūkio gaunama ES tiesioginių išmokų suma viršija 300.000 eurų.

Preliminariais apskaičiavimais, tuo atveju, jei Vyriausybė patvirtintų maksimalią 166 mln. Lt skaičiuotiną PNTI sumą 2012 m., galutinė žemdirbiams išmokėtina PNTI suma būtų ne mažesnė kaip 117 mln. Lt. Turint omenyje tai, kad ES tiesioginių išmokų vokas (įskaitant ir mėsiniams gyvuliams paremti nukreiptą voko dalį) didėja nuo 1 mlrd. 33 mln. Lt 2011 m. iki 1 mlrd. 162 mln. Lt, t.y. padidėja apie 129 mln. Lt, bendra išmokų suma (sudėjus tiek ES, tiek ir nacionalines išmokas) net ir po PNTI mažinimo, 2012 m. padidėja apie 52 mln. Lt, palyginti su 2011 m.

ŽŪM inf.

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi lapkričio mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Zarasų rajono respondentinių ūkių 2011 metų duomenų analizė

Kurio rajono žemės ūkio veikla ko verta?

Lapkritis bityne

Kaip nustatyti medienos bei miško kainas?

Taip pat skaitykite

Kada registruoti ir ženklinti gyvulius

Videoinformacija

Pažangus ekologinis augalininkystės ūkis Telšiuose

ES parama miškams - dabartis ir perspektyvos

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Neseniai įsigaliojus naujajam Finansiniam reglamentui Komisija priėmė naujas išsamias jo taikymo taisykles. Nuo 2013 m. sausio 1 d. dėl supaprastintų procedūrų ES lėšos įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, mokslininkams, studentams, savivaldybėms ir kitiems gavėjams bus teikiamos geriau.

Dėl naujo teisės akto didėja skaidrumas ir su ES lėšomis dirbančių asmenų atskaitomybė. Be kita ko, prašant mažesnių sumų bus galima plačiau naudotis vienkartinėmis išmokomis ir nustatyto dydžio sumomis, panaikintas reikalavimas kiekvieną kartą kreipiantis dėl ES lėšų įrašinėti tuos pačius duomenis, nustatyta galimybė pildyti paraiškas internetu ir daug kitų naujovių.

 Peržiūrėtas Finansinis reglamentas smarkiai patobulintas. Sutrumpės laikotarpis nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo iki dotacijų susitarimų pasirašymo, be to, sutrumpės mokėjimo terminai. Dotacijų sistemoje daugiau dėmesio bus skiriama ne reikalavimams kompensuoti sąnaudas, bet mokėjimams už pasiektus rezultatus dažniau naudojant vienkartines išmokas, nustatyto dydžio sumas, vieneto įkainius. Dažnesnis apdovanojimų konkursų nugalėtojams, radusiems nustatytos problemos sprendimo būdą (skatinamųjų apdovanojimų), naudojimas taip pat padės sustiprinti į rezultatus nukreiptą ES finansavimą.

ES lėšų gavėjai nebeprivalės atidaryti atskirų banko sąskaitų. Be to, net ir tuo atveju, kai bus gaunamos palūkanos, jų nereikės grąžinti į ES biudžetą ir jos nebus laikomos projekto pajamomis. Taip sprendžiamas dotacijų gavėjams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams (pirmiausia atstovaujantiems mokslinių tyrimų ir nevyriausybinių organizacijų bendruomenėms) labai rūpimas klausimas, kuris buvo iškeltas per 2009 m. viešas konsultacijas, surengtas prieš pateikiant 2010 m. Komisijos pasiūlymą.

 Tačiau dėl naujų taisyklių padidės ES mokesčių mokėtojų pinigus valdančių asmenų atskaitomybė. Tai taikoma ir valstybėms narėms, kurios panaudoja didelę ES biudžeto dalį. Ateityje ES lėšas valdančios valstybių narių institucijos turės pasirašyti ir pateikti Komisijai metines deklaracijas, kuriomis patvirtinama, kad ES lėšos buvo panaudotos tinkamai.

Patobulinti finansinių klaidų ištaisymo mechanizmai, kai lėšų gavėjai padaro pažeidimų, kurie nustatomi atliekant auditą: kaip atgrasomąją priemonę Komisija skelbs sprendimus, kuriais skiriamos sankcijos dėl netinkamo ES lėšų naudojimo.

ŽŪM inf.

Apmirštant gamtai, ilgam žiemos periodui ruošiasi ir bitės.  Kartais ir lapkričio mėnesį  dar pasitaiko  gražių, saulėtų dienų. Kuo vėliau bitės gali skraidyti, tuo geriau žiemoja. Vėlyvo rudens bičių apsiskraidymas trumpas, su išskirtiniu lyg ir atsisveikinimo gaudesiu. Vos tik saulutė pasislepia už debesies, bitės iš karto sugrįžta į avilius.

Vėlyvą rudenį, kai oras atvėsta iki 6–8 laipsnių šilumos, bičių judrumas sumažėja. Koriuose virš avilio lakos jos glaudžiau užpildo tarpus tarp korių ir tuščias korių akeles. Ypač glaudžiai bitės susispaudžia kamuolio paviršiuje, todėl kamuolyje geriau laikosi šiluma, iki 18 proc. padidėja anglies dvideginio.

Bitės – šaltakraujai gyvūnai, tačiau žiemoja ne anabiozės būsenos (daugiausia bestuburiams būdinga, nepalankiomis sąlygomis išgyventi leidžianti laikina būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių). Reikiamą temperatūrą bitės aktyviai palaiko bendromis pastangomis, neleidžia nukristi žemiau 14 laipsnių. Žiemoja bičių šeimos 14–20 laipsnių temperatūroje.

Daugiau skaitykite...

Naujausi pranešimai:

Sojų auginimo agrotechnika

Anykščių rajono respondentinių ūkių 2011 metų duomenų analizė

Bendromis jėgomis mažinkime riziką darbe. Konferencijos pranešimai

Kopūstinių daržovių veislių auginimo ypatumai (II)

Anglijoje kviečių importas viršys eksportą

Taip pat skaitykite

Kada registruoti ir ženklinti gyvulius

Videoinformacija

NAUJA Pažangus ekologinis augalininkystės ūkis Telšiuose

ES parama miškams - dabartis ir perspektyvos

Norėdami kokybiškiau matyti vaizdo reportažus, atnaujinkite Flash Player.

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Siekdama paskatinti mėsinių galvijų ir mėsinių avių auginimą Lietuvoje ir sustabdyti masinį veršelių, nepasiekusių optimalios realizacinės masės (6–8 mėn.), išvežimą, perskirstydama 2011–2013 metų tiesiogines išmokas Žemės ūkio ministerija parengė ir 2011 m. su Europos Komisija (EK) suderino specialiąją paramos schemą 2011–2013 metams. Pagal šią schemą 2012 m. ir 2013 m. numatyta bendra paramos suma už mėsinius galvijus – 41,3 mln. Lt, už mėsines avis – 4,5 mln. Lt. Remiantis suderinta su EK specialia paramos schema, parengtos Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 3D-465.

Vadovaujantis taisyklėmis, nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. pradedamos mokėti išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis laikytojams, kurie einamaisiais metais nuo balandžio 23 d. iki birželio 15 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus pagal kasmet žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamas tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles ir šiose paraiškose nurodė, jog prašo skirti tiesioginę išmoką už visus valdoje laikomus valdos valdytojo ir (ar) partnerio mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis bei užtikrino kitus Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 3D-465, numatytus reikalavimus.

2012 m. spalio 17 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 patvirtinti 2012 m. tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis dydžiai. Mėsinių gyvulių laikytojams bus mokamos diferencijuotos tiesioginės išmokos pagal laikomų valdoje gyvulių skaičių. Kuo mažesnis laikomų gyvulių skaičius, tuo išmoka už vieną gyvulį bus didesnė, t. y. už mėsinį galviją nuo 511 Lt iki 648 Lt, už mėsinę avį – nuo 38 Lt iki 67 Lt. Taip norima paskatinti smulkiuosius ir pradedančiuosius verstis mėsine gyvulininkyste.

Ūkininko patarėjo informacija

Spalio 22–26 d. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra rengia Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitę, kurios metu visoje Europoje vyks įvairūs saugių darbo vietų kampanijos „Bendromis jėgomis mažinkime riziką darbe“ renginiai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), atliekanti ir Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punkto funkcijas, šią savaitę paminėjo spalio 23 d. Kaune surengdama konferenciją, į kurią pakviesti žemės ūkio bendrovių, ūkininkų atstovai. Jos metu specialistai ne tik pristatė naująją kampaniją, skatinančią darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą mažinant riziką darbe, dalijosi gerąja patirtimi bei patarimais, bet ir atkreipė dėmesį į saugą darbe specifiniame – žemės ūkio – sektoriuje.

Daugiau skaitykite...

Šiomis dienomis gyvulininkystės ūkiuose intensyviai rengiamasi tvartinio laikotarpio pradžiai, o kai kuriose ūkiuose, kur įsėti produktyvūs žolynai, ruošiamas silosas. Tad skambutis iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apie atvykimą ir patikrą ūkyje gali tampa nemalonia staigmena. Tokių skambučių ir pranešimų  spalį itin padažnėjo. Patikrų metu ypač daug  nustatyta gyvulių ženklinimo bei registracijos pažeidimų. Verta prisiminti, kokie reikalavimai žinotini  registruojant ir ženklinant ūkinius gyvūnus?

Spalį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gyvulininkystės ūkiuose, kurių šeimininkai iš ES lėšų siekia gauti išmokų už mėsinius gyvulius, atlieka patikrą. Kai kurie ūkiai buvo sulaukę ir  Europos Komisijos specialistų vizito, atliekančių Lietuvoje auditą. Patikrų metu ypač daug  nustatyta gyvulių ženklinimo bei registracijos pažeidimų.

Verta dar kartą prisiminti

Dažniausi pažeidimai: GAŽ-1 žurnalo neužpildymas, registracinių numerių praradimas, informacijos apie gyvulių persikėlimą pateikimo terminų pažeidimas. Daugelis ūkininkų žino, kad nesilaikant šių reikalavimų, gali būti pritaikytos sankcijos.

Daugiau skaitykite...

Naudinga vaizdo informacija

KVIEČIAME Į KONFERENCIJĄ - spalio 23 d. (antradienį) 10 val. viešbutyje „Daugirdas“ (T. Daugirdo g. 4, Kaunas) dirbantiems žemės ūkio sektoriuje organizuojama konferencija „Bendromis jėgomis mažinkime riziką darbe“.Konferencija ypač naudinga ūkininkams, kurie samdo darbuotojus. Turintys Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimą, galės užsipildyti kvalifikacijos tobulinimo apskaitos lapą ir gauti patvirtintas kvalifikacijos valandas.

Renginys nemokamas. Būtina registruotis iš anksto.Apie Jūsų apsisprendimą dalyvauti iki spalio 16 d. informuokite el. paštu :unimedia.lt">Juste@:unimedia.lt arba tel. (8 5) 215 33 77.Daugiau apie renginį - www. lzukt.lt ir www.agroakademija.lt. LAUKIAME.

Naujausi pranešimai:

Žieminių rapsų pasėlius masiškai puola šliužai

Utenos rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizė

Išskirtinės kokybės produkcijos kopūstinių daržovių pasėlių apsauga nuo piktžolių

DALYVAUKITE – respublikinis rudeninio arimo konkursas – žemdirbystės kultūrai gerinti

Jungtinėje Karalystėje kovojama su galvijų tuberkulioze

Videoinformacija

NAUJA ES parama miškams - dabartis ir perspektyvos

Kukurūzų diena 2012 sulaukė žemdirbių susidomėjimo

Norėdami kokybiškiau matyti vaizdo reportažus, atnaujinkite Flash Player.
Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.
Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog žemės mokestį jos savininkai turi sumokėti iki šių metų lapkričio 2 dienos.

Informaciją apie mokėtiną žemės mokestį gyventojai bei įmonės, kaip ir parėjusiais metais, ras VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje, adresu http://deklaravimas.vmi.lt/, o tuos žemės savininkus, kurie dar nėra EDS vartotojai, popierinės deklaracijos pasiekia paštu.

VMI duomenimis šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 62 mln. litų žemės mokesčio (gyventojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 53 mln. litų, o įmonės – apie 9 mln. litų). Iš viso šalyje yra per 939 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų, šį mokestį moka apie 577 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Žemės mokesčio mokėtojai 2010 metais sumokėjo 52 mln. litų, o praėjusiais — 54 mln. litų. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet didžiajai daliai žemės mokesčio mokėtojų mokėtina suma nesiekia 50 litų. Tokių visoje šalyje yra apie 327 tūkstančių, kitiems priskaičiuotos sumos yra kiek didesnės.

„Sumokėti žemės mokestį mokesčių mokėtojams šiemet sudarytos dar palankesnės sąlygos: atsiskaityti galima ne tik bankuose, pašto skyriuose ar „Perlo“ terminaluose, bet ir spaudos kioskuose, VMI padaliniuose įrengtuose atsiskaitymo terminaluose, „mokėjimai.lt“ sistemoje ir t.t. VMI rekomenduoja atsiskaitant turėti savo asmens dokumentą bei žinoti žemės savininko asmens kodą, nes to gali reikalauti pinigus priimančios įstaigos“, - pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

VMI primena, jog žemės mokesčių mokėtojui pateikiamoje deklaracijoje nurodytas mokesčių specialistas ir pateikti jo kontaktai. VMI atstovas, mokesčių mokėtojui pageidaujant, galės išaiškinti kaip susigrąžinti žemės mokesčio permoką, permokos ar nepriemokos atsiradimo priežastis.

Mokesčių mokėtojas informaciją apie mokėtiną žemės mokestį gali sužinoti VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 bei apsilankius VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, adresu http://www.vmi.lt/lt/?itemId=20629.

VMI inf.

Maloniai kviečiame aplankyti Konsultavimo tarnybos stendą spalio 4–6 d.
Aleksandro Stulginskio universitete vyksiančioje miško, medžioklės ir aplinkos
parodoje „Sprendimų ratas 2012“.  Akredituoti miškininkystės specialistai
suteiks reikalingą informaciją. Konsultuokitės miškų ūkio veiklos klausimais ir
Jums bus kompensuojama 80 proc. išlaidų.

Naujausi pranešimai:

Spalis bityne

Spalio mėnesio darbai, tvarkantiems ūkio apskaitą

Neblaivių aukų statybvietėse nemažėja

DALYVAUKITE – respublikinis rudeninio arimo konkursas – žemdirbystės kultūrai gerinti

Taip pat skaitykite

Kaip nepatirti nuostolių ganiavai pasibaigus

Nuotraukų galerija „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškyje“

Videoinformacija

NAUJA „Kukurūzų diena 2012“ sulaukė žemdirbių susidomėjimo

Norėdami kokybiškiau matyti vaizdo reportažus, atnaujinkite Flash Player.
Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo
plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos
žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Jaunųjų ūkininkų dėmesiui !!!

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) visuose Lietuvos rajonuose organizuoja kursus jauniesiems ūkininkams bei kitiems žemdirbiams. Primename, kad jaunieji ūkininkai, gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir neturintys profesinio arba aukštojo žemės ūkio srities išsilavinimo, per 36 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos turi išklausyti 160 akademinių valandų Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.

Privalomi keturi šios programos moduliai (iš viso 62 akad. val.):

1. „Kompleksinės paramos reikalavimai (Valdymo reikalavimai)“, 10 val., kodas 296162023
2. „Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas“, trukmė 18 val., kodas 296185007
3. „Aplinkosauga ir tręšimo planavimas“, 10 val., kodas 296185010
4. „Ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės“, 24 val., kodas 396131406

Kursus pagal mokymo programas „Kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai)“, „Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Aplinkosauga ir tręšimo planavimas“ organizuoja LŽŪKT rajonų biurai. Dėl dalyvavimo juose teiraukitės rajono biure (kontaktų nuoroda http://www.lzukt.lt/apie/kontaktai.asp) arba skambinkite atsakingai už šios veiklos įgyvendinimą Mokymų skyriaus specialistei Audronei Kirijenkienei, tel. nr. (8 347) 44 022, el. paštas audrone.kirijenkiene@:lzukt.lt. Organizuojamų kursų tvarkaraščius bei nuolat atnaujinamą informaciją apie renginius rasite interneto svetainėje www.lzukt.lt arba informaciniame portale www.agroakademija.lt.

Kursus pagal mokymo programą „Ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės“ organizuoja Aleksandro Stulginskio universitetas. Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos skambinkite atsakingai už šios veiklos įgyvendinimą Gražinai Gudaitienei, tel. nr. 8 629 47 280.

Likusias 98 akademines valandas jaunieji ūkininkai turi pasirinkti savo nuožiūra iš Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro patvirtintų ar kitų mokymo programų, susijusių su ūkininko ūkio veikla.

Kursų laikas, vieta ir kita informacija skelbiama Žemės ūkio ministerijos (www.zum.lt), Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro (www.zmmc.lt) arba LŽŪKT interneto svetainėje www.lzukt.lt bei informaciniame portale www.agroakademija.lt.

Informacijos šaltinis http://www.zmmc.lt/

Laukų arimas yra viena iš svarbiausių žemdirbystės kultūros lygio kėlimo priemonių. Nors arimo kokybė kasmet gerėja, deja, dar yra netinkamai suartų laukų, o tik gerai suartose dirvose visos naudojamos agropriemonės labiausiai didina augalų derlių. Gerinti arimo kokybę siekiama jau antrus metus organizuojant Respublikinį rudeninio arimo konkursą.

Prastai suartą dirvą paruošti sėjai visada kainuoja brangiau, reikia daugiau laiko, be to, dažnai blogėja dirvožemio fizikinės savybės, gausėja piktžolių, mažėja auginamų augalų derlius, prastėja jo kokybė. O kur dar laukų estetinis vaizdas! Pastaraisiais drėgnais metais pastebimas piktžolių, ypač daugiamečių, pagausėjimas. Iš dalies tai lemia prastas rudeninis arimas. Blogai apverstos piktžolės kitais metais vėl žaliuoja, jų net herbicidai nesunaikina.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (toliau – LŽŪKT) kartu su rajono savivaldybėmis, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos bendrovių asociacija bei kitais partneriais rengia rudenio arimo laukų apžiūros konkursą. Jo tikslas – gerinti arimo kokybę šalies ūkininkų, bendrovių bei valstybiniuose ūkiuose, kuo plačiau skleisti pažangų artojų patyrimą, kasmet konkurso būdu išaiškinant geriausius rajonų bei respublikos artojus, materialiai bei moraliai juos paskatinant už kokybiškai atliktą darbą, keliant žemdirbystės kultūros lygį šalyje.
Kaip parodė patirtis, rudeninio arimo apžiūros konkurso rezultatas – išrinkti geriausi, labai gražiai ariantys savo laukus artojai, rodantys gerą pavyzdį savo kaimynams, kurie taip pat nenori atsilikti.

Patarimų, kaip tinkamai sureguliuoti plūgus, galite rasti mokomuosiuose filmukuose.

Daugiau skaitykite...

 

Vyriausybė 2012-10-01 pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymams dėl tinkamo žemės ūkio paskirties žemės naudojimo užtikrinimo ir pavedė ministerijai parengti? teisės aktų projektus.?

Siekdama užtikrinti žemės valdų stambinimą bei racionalų žemės ūkio žemės naudojimą, Žemės ūkio ministerija pasiūlė teisės aktuose nustatyti, kad apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą privalu informuoti žemės ūkio veikla besiverčiančius žemės naudotojus ir kaimyninių žemės sklypų savininkus, kad šie už pardavėjo nustatytą kainą galėtų įsigyti žemės sklypus. Kaimyninių žemės sklypų savininkams atsisakius pirkti žemės sklypus, juos įsigytų pardavėjo pasirinktas asmuo.

Žemės ūkio ministerija, siekdama užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės sutelkimui vienose rankose tam tikslui steigiant uždarąsias akcines bendroves, jų dukterines įmones ar kitus juridinius asmenis, taip pat pasiūlė įstatymuose nustatyti, kad asmenys tiesiogiai ir per susijusius asmenis negalėtų pirkti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.

ŽŪM informacija

Spalis bitininkams – pasiruošimo žiemai metas. Darbų, nuo kurių pavasarį priklausys situacija aviliuose, nestinga.
Spalį pasitaiko šiltesnių dienų, kai bitės apsiskraido prieš žiemą. Pastebėta, kad kuo vėliau būna tokių dienų, tuo geriau bitės žiemoja.
Spalio mėnesį bičių lizduose jau nebėra perų. Jei dar yra bitininkų, nepagydžiusių bičių nuo varozės, reikia suskubti jas gydyti Mitaku ar ekologišku preparatu BeeVital. Gaboną ar Varostop juosteles naudoti jau per vėlu.
Jei spalis šiltas, reikėtų neskubėti išimti Varostop juostelių, įdėtų prieš mėnesį, dar kurį laiką jas palaikyti, nes intensyviai skraidydamos bitės gali parsinešti varozes erkių.

Daugiau skaitykite...

Maloniai kviečiame aplankyti Konsultavimo tarnybos stendą spalio 4–6 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyksiančioje miško, medžioklės ir aplinkos parodoje „Sprendimų ratas 2012“.  Akredituoti miškininkystės specialistai suteiks reikalingą informaciją. Konsultuokitės miškų ūkio veiklos klausimais ir Jums bus kompensuojama 80 proc. išlaidų.

Naujausi pranešimai:

Plečiasi įmokas į Garantinį fondą mokėsiančių darbdavių ratas

Telšių rajono 2011 m. respondentinių ūkių analizė

Atmintinė darbuotojui: kaip rankomis saugiai kelti krovinį

Lietuvoje veisiamų mėsinių galvijų veislės ir jų biologiniai ypatumai (I)

Taip pat skaitykite

Kaip nepatirti nuostolių ganiavai pasibaigus

Auginti kukurūzus pašarui – visapusiškai naudinga

Videoinformacija

NAUJA „Kukurūzų diena 2012“ sulaukė žemdirbių susidomėjimo

Ūkininkus pavaduoja robotas

Norėdami kokybiškiau matyti vaizdo reportažus, atnaujinkite Flash Player.

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

 

Naujausi pranešimai:

Kaip nepatirti nuostolių ganiavai pasibaigus

Prienų rajono 2011 m. respondentinių ūkių analizė

Nuo spalio – darbdaviams daugiau laisvės instruktuojant darbuotojus

Kiaulių augintojai perspėja, kad trūks bekonienos ir kiaulienos

Taip pat skaitykite

Geriausia technika, kuri reikalinga

Auginti kukurūzus pašarui – visapusiškai naudinga

Nuotraukų galerija

NAUJA „Kukurūzų diena 2012“ sulaukė žemdirbių susidomėjimo

Videoinformacija

Ūkininkus pavaduoja robotas

Žemdirbiai kuria savo veiklos strategiją

Norėdami kokybiškiau matyti vaizdo reportažus, atnaujinkite Flash Player.

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Šiemet gerokai anksčiau nei įprasta bus pradėtos mokėti avansinės tiesioginės išmokos už 2012 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Pirmiausia, jau nuo spalio 16-osios, avansinių išmokų – po 200 litų už hektarą – sulauks pieno ūkių šeimininkai ir žemdirbiai, turintys ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, t. y. paėmę banko paskolas, įgyvendinantys investicinius projektus ir pan. Taip pat tie, kurie didelių finansinių sunkumų turi dėl išskirtinių nepalankių sąlygų.

Tačiau, kad finansinių sunkumų turintys žemdirbiai prioriteto tvarka ir kuo greičiau gautų dalį tiesioginių išmokų, jiems iki spalio 1 dienos būtina pristatyti prašymus į rajono Žemės ūkio skyrių.

Taip pat reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas įgyvendina investicinį projektą, yra paėmęs paskolą iš banko ar turi kitų didelių finansinių sunkumų. Laiku pateikusieji prašymus bus įtraukti į Nacionalinei mokėjimo agentūrai ruošiamą, pirmenybę turinčių pareiškėjų sąrašą.

LŽŪKT ir ŽŪM inf.

Ieškoma inovatyvių organinių trąšų tvarkymo technologijų

Mėšlas yra didžiulio potencialo energijos ir augalų maisto medžiagų šaltinis. Projektas „Baltijos organinės trąšos“ skelbia simbolinį 2012 m. „Baltijos organinių trąšų tvarkymo“ apdovanojimą, kurio esmė – paskatinti naujų technologijų, gerinančių mėšlo tvarkymo ir naudojimo darnumą bei tvarumą Baltijos jūros regione.

Apdovanojimo tikslas – pripažinti technologijų kūrėjų nuopelnus ir taip paskatinti perspektyvių naujų technologijų plėtrą. Pretenduoti į apdovanojimą gali diegimui parengta naujovė, pritaikoma organinių trąšų gamybos technologinėje grandinėje nuo tvarto iki lauko, bei galinti:

• sumažinti taršą (iš dirvos išplaunama mažiau maisto medžiagų, išgarinama mažiau amoniako, į aplinką išmetama mažiau kenksmingų medžiagų ir t. t.);
• padidinti organinėse trąšose esančių naudingų maisto medžiagų pasiekiamumą augalams arba kitaip prisidėti prie darnaus trąšų naudojimo (separuojant, džiovinant, granuliuojant ar taikant kitokią pradinio apdorojimo technologiją, kaupiant arba tręšiant ir t. t.);
• padidinti organinių trąšų efektyvumą, jas panaudojant energijai (biodujoms, deginimui, dujofikacijai ir t. t.).

Praėjusiais metais šį apdovanojimą pelnė Švedijos kompanijos „Biotain“ sukurta „Splitbox-Agri“ mėšlo tvarkymo sistema.

Lietuvoje yra talentingų mokslininkų, inžinierių ir verslininkų, kurie pajėgūs reikšmingai prisidėti prie inovatyvių mėšlo tvarkymo technologijų kūrimo ar tobulinimo. Kviečiame atskirus kūrėjus ar įmones įsijungti į aktyvią veiklą sprendžiant Lietuvai labai svarbias, su mėšlo kaupimu, tvarkymu ir naudojimu susijusias, problemas ir mažinant Baltijos jūros taršą. Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į šį apdovanojimą, ar netgi pateikti paraišką.
„Baltijos organinės trąšos“ yra Suomijos tyrimų centro „MTT AgriFood Research“ vadovaujamas „ES Interreg“ Baltijos jūros programos projektas, kurio bendras biudžetas siekia 3,7 mln. eurų. Projekto partneris Lietuvoje – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Daugiau apie projektą galima sužinoti apsilankius projekto interneto svetainėje www.balticmanure.eu .

Paraiškos priimamos iki 2012 m. spalio 1 d. Paraiškos formą galima rasti interneto svetainėje www.balticmanure.eu. Užpildytą paraišką adresuokite Mrs. Anne-Luise Skov Jensen ir siųskite elektroninio pašto adresu alsj@:agropark.dk.

Apdovanojimo laimėtojas bus paskelbtas 2012 m. lapkričio mėnesį Danijoje vyksiančios tarptautinės žemės ūkio parodos „Agromek Agricultural Fair“ metu.

Atrask naują bendradarbiavimo su partneriais kelią!

Organinių trąšų tvarkymo technologijos plėtojamos siekiant pagerinti energijos ir maisto medžiagų išeigą iš mėšlo. Svarbiausia sėkmės sąlyga plėtojant ir skleidžiant šias technologijas – rasti tinkamus bendradarbiavimo partnerius.

Siūlome galimybę surasti ir užmegzti naujus kontaktus šių metų žemės ūkio parodoje „Agromek“. Šios parodos iniciatoriai, projekto „Baltijos organinės trąšos“ atstovai ir kiti organizuos dalykinius susitikimus, išimtinai mėšlo tvarkymo tematika. Tokie vienai temai skirti dalykiniai susitikimai yra labai efektyvus būdas susitikti su potencialiais bendradarbiavimo partneriais ir suteikia gerą platformą bendradarbiavimo santykių kūrimui. Dalykinių susitikimų ir žemės ūkio parodos derinys yra labai naudingas tiek parodos lankytojams, tiek jos dalyviams.

Kada: 2012 m. lapkričio 27–28 d., parodos „Agromek“ metu (veiks lapkričio 27–30 d.).
Kur: Herning, Danija.

2010 metais „AgroMatch“ dalykiniuose susitikimuose dalyvavo daugiau kaip 100 kompanijų. Šiais metais pastangos bus nukreiptos į mėšlo tvarkymo verslą.

„Labiau fokusuoti „AgroMatch“ susitikimai yra vertingi dalyvaujančioms kompanijoms. Geresnės galimybės susitikti tinkamą verslo partnerį, o tarptautinis bendradarbiavimas yra vienas svarbesnių šio sektoriaus sėkmės veiksnių. „AgroMatch” susitikimai yra efektyvesnis būdas sutikti potencialius partnerius vienoje vietoje“, pasakė Danijos „Agro Biznio Parko“ direktorius Lars Visbech Sørensen.

„AgroMatch Manure“ yra trečiasis dalykinių susitikimų renginys, organizuojamas projekto „Baltijos organinės trąšos” iniciatyva.

Kaip dalyvauti?

Apsilankykite projekto interneto svetainėje www.b2match.eu/agromatch ir iki 2012 m. spalio 19 d. joje susikurkite bendradarbiavimo aprašą. Iki lapkričio 9 d. Jūs galite skaityti kitų dalyvių aprašus ir suderinti 30 minučių trukmės asmeninius susitikimus. Prieš renginį elektroniniu paštu gausite galutinį savo susitikimų tvarkaraštį. Dalyvavimas dalykiniuose susitikimuose yra nemokamas.

Savo bendradarbiavimo aprašą kurkite kruopščiai – pasirūpinkite, kad jis būtų išsamus, tikslus ir fokusuotas į bendradarbiavimą, kurio ieškote, nes jūsų pateiktą informaciją analizuos kiti dalyviai, planuodami savo susitikimus! Įvertinti organizatorių, aprašai bus publikuojami elektroniniame kataloge.

Dėl išsamesnės informacijos siūlome susisiekti su Mrs. Anne-Luise Skov Jensen adresu alsj@:agropark.dk.

JAU RYT, rugsėjo 14 d. (penktadienį) 10 val., Mantviliškio kaime (Kėdainių r.), pirmą kartą Lietuvoje vyks „KUKURŪZŲ DIENA 2012“! Jūsų laukia užsienio ir šalies specialistų konsultacijos kukurūzų auginimo ir pašarų ruošimo klausimais, pašarų ruošimo ir derliaus nuėmimo technikos demonstracijos, 30 kukurūzų veislių viename lauke, kukurūzų patiekalų degustacijos ir pramogos. LAUKIAME.

Naujausi pranešimai:

Apie verslo liudijimų išdavimą

VDI ir LŽŪKT bendradarbiavimas – konsultacinė prevencinė akcija žemės ūkio įmonėms

Geriausia technika, kuri reikalinga

Psichikos sveikatos problemų kaime suvokimas

Taip pat skaitykite

Auginti kukurūzus pašarui – visapusiškai naudinga

Videoinformacija. Norėdami kokybiškiau matyti vaizdo reportažus, atnaujinkite Flash Player.

NAUJA Ūkininkus pavaduoja robotas

Žemdirbiai kuria savo veiklos strategiją

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Atsižvelgus į ypatingą Lietuvos situaciją, Europos Komisija neprieštarauja, kad ir kitais metais žemdirbiams iš nacionalinio biudžeto būtų skirtos papildomos tiesioginės išmokos. Tokios išmokos po 2012 m. nebuvo suderėtos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje. Tokią žinią Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pranešė ketvirtadienį Kaune Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) organizuotame susitikime su rajonų žemės ūkio skyrių atstovais.

Ministras konferencijoje taip pat minėjo, kad šiemet avansiniai mokėjimai bus pervedami nedelsiant po spalio 16 d. Pareiškėjai pirmuosius pervedimus matys jau spalio antroje pusėje. Pasak NMA direktoriaus Sauliaus Silicko, avansiniai mokėjimai greičiausiai pasieks tuos pareiškėjus, kurie vykdo investicinius projektus, turi įsiskolinimų bankams. Jų paraiškos bus vertinamos pirmiausiai.

Šiais metais deklaravimo laikotarpiu paraiškas pateikė 159,5 tūkst. pareiškėjų, bendras deklaruotas plotas siekia 2 784,3 tūkst. ha, įbraižyti 1 265,9 tūkst. laukų.

Per 2 tūkst. pareiškėjų savarankiškai užpildė ir patvirtino paraiškas. Tokių laukų pareiškėjai įbraižė beveik 36 tūkst. Jų bendras deklaruotas plotas - apie 188,5 tūkst. ha.

Palyginti su praėjusių metų deklaravimo duomenimis, pareiškėjų sumažėjo 8 tūkst., tačiau deklaruotas plotas padidėjo beveik 48 tūkst. ha.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje deklaruota: 1,78 mln. ha ariamos žemės, per 1 mln. ha pievų ir ganyklų, natūralių pievų; 13 tūkst. ha sodų ir uogynų; 10 tūkst. ha kitų plotų; 6 tūkst. ha apaugusių plotų; 17 tūkst. ha miško plotų.

Konferencijoje atkreiptas dėmesys į šieno prekybą, kuri šiais metais ypač išaugo. Pernai užfiksuoti tik 142 pardavimo sandoriai, o šiemet tokių atvejų padaugėjo net 12 kartų. Kaip teigia NMA direktorius, visi, deklaravę šieno pardavimą, bus tikrinami vietoje. Taip pat planuojama patikras vykdyti ir ūkiuose, kurie ūkininkauja be technikos, laukus deklaravę visoje šalyje ar prie magistralinių kelių, didesnius nei 100 ha ekologinius ūkius.

Renginyje aptarta derliaus nuėmimo ir grūdų eksporto eiga. Dabar jau nuimta daugiau nei 70 proc. grūdinių augalų plotų. „Grūdų supirkimas, lyginant su 2011 m. vyksta žymiai sparčiau. Jau kraunamas pirmas didysis laivas, talpinsiantis net 63 tūkst. t grūdų, pradedantis ženklesnes grūdų eksporto siuntas. Nors derliaus nuėmimo sąlygos sudėtingos, dalis ūkininkų padeda vieni kitiems ir tikimasi derlių sudoroti su mažiausiais nuostoliais", susirinkusius informavo Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu supirktų grūdų kiekis siekia pernai per visus metus supirktų grūdų lygį.

Žemės ūkio ministerijos informacija

LIKO TIK SAVAITĖ iki pirmą kartą Lietuvoje organizuojamo renginio „Kukurūzų diena 2012“! Kviečiame rugsėjo 14 d. (penktadienį) 10 val. atvykti į Mantviliškio kaime (Kėdainių r.) rengiamą lauko dieną. Jūsų laukia užsienio ir šalies specialistų konsultacijos kukurūzų auginimo ir pašarų ruošimo klausimais, pašarų ruošimo ir derliaus nuėmimo technikos demonstracijos, 30 kukurūzų veislių viename lauke, kukurūzų patiekalų degustacijos ir pramogos. LAUKIAME.

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Auginti kukurūzus pašarui – visapusiškai naudinga

Rugsėjis bityne

Mokslininkai nustato pomidoro genomo seką

Taip pat skaitykite

Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio

Mikroorganizmai gyvulininkystės aplinkoje: ką reikėtų žinoti gaminant saugius pašarus ir lesalus

Videoinformacija

Žemdirbiai kuria savo veiklos strategiją

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.
Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Šį pavasarį Mantviliškio kaimo, Dotnuvos sen., Kėdainių r. laukuose pasėta net 30 veislių kukurūzų, kurios bus pristatomos rugsėjo 14 d. vyksiančioje Kukurūzų dienoje. Renginio metu lankytojai taip pat turės galimybę pasikonsultuoti su užsienio ir Lietuvos kukurūzų auginimo bei pašarų ruošimo specialistais, stebėti derliaus bei pašarų ruošimo technikos demonstravimą. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiančią Kukurūzų dieną organizuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir UAB Dotnuvos eksperimentinis ūkis.

Įvairių veislių kukurūzų tarpiniai bandymo rezultatai

Daugiau nuotraukų žiūrėkite čia...

KVIEČIAME! Pirmą kartą Lietuvoje rugsėjo 14 d. (penktadienį) 10 val. Mantviliškio kaime (Kėdainių r.) organizuojama „Kukurūzų diena 2012“. Jūsų laukia užsienio ir šalies specialistų konsultacijos kukurūzų auginimo ir pašarų ruošimo klausimais, pašarų ruošimo ir derliaus nuėmimo technikos demonstracijos, 30 kukurūzų veislių viename lauke,kukurūzų patiekalų degustacijos ir pramogos. LAUKIAME.

Naujausi pranešimai:

Ar reikia beicuoti žieminių javų sėklas?

Darbdaviams – pratęsiama finansinė pagalba

Pirmas pusmetis – nelaimių darbe daugiau, skundų sumažėjo

Taip pat skaitykite

Valstybinis socialinis draudimas 2012 metais

Privalomasis sveikatos draudimas 2012 metais

Videoinformacija

Mažoji mechanizacija palengvina darbą bityne

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Nuo 2012 m. sausio 1 d. pasikeitė žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų administravimas. Šiais metais mokėdami PSD įmokas ūkininkai turi atkreipti dėmesį, koks buvo jų europinio dydžio vienetas (EDV) už praėjusių metų laikotarpį ir ar jie yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai. Tarifų dydžiai išliko tokie, kaip ir praėjusiais metais.

PSD įmokų mokėjimas į VMI sąskaitą

Ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai, PSD įmokas turi mokėti į  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (VMI) sąskaitą. Į tą pačią sąskaitą PSD turi mokėti ir tie ūkininkai, kurie yra PVM mokėtojai, tačiau kurių valdos dydis iki 2 EDV.

Žemės ūkio veikla besiverčiantys gyventojai, kurių valdos dydis iki 2 EDV (neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas yra PVM mokėtojas, ar ne), patys už save kas mėnesį moka fiksuotas 3 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas, t. y.:

Daugiau skaitykite...

Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas privalo mokėti ūkininkai ir jų partneriai, t. y. tie žemdirbiai, kurių ūkio valdos dydis yra didesnis kaip 4 EDV. Mokėdami VSD įmokas, ūkininkai ir jų partneriai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Socialinį draudimą organizuoja valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadinasi, VSD įmokas reikia mokėti Sodrai.

VSD įmokos skaičiuojamos pagal tarifą, kuris lygus 28,5 proc., tačiau įmokų dydis priklauso nuo to, ar žemės ūkio veiklos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu:

• Jei pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 minimaliųjų mėnesinių algų suma. Tai reiškia, kad ūkininkai ir jų partneriai kas mėnesį turi mokėti:

Daugiau skaitykite...

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Svarbiausi mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

„Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – investuojantiems į pienininkystės ūkius

Rugpjūtis bityne

Pažangios technologijos Olandijos pieno ūkiuose (I)

Dirbdami vasarą įvertinkite karščio pavojų

Videoinformacija

Premjeras A. Kubilius: artojų varžybos žymiai svarbiau nei olimpinės žaidynės Londone (Respublikinės artojų varžybos12)

Agrovizija 2012: septintasis sezonas

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

 

Įpusėjus paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ surinkimo etapui, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) liepos 30 d. duomenimis, pateiktos tik 2 paraiškos už daugiau kaip 51 tūkst. Lt. Nors kol kas pareiškėjai juda labai vangiai, pasiruošti teikti paraiškas laiko lieka vis mažiau, tad planuojančius dalyvauti priemonėje raginame paskubėti –  priemonės etapas tęsis tik iki rugpjūčio pabaigos.

Parama pagal dvi veiklos sritis

Pagal naujai patvirtintą priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ taisyklių redakciją pareiškėjai teikti paraiškas gali pagal dvi veiklos sritis. Pagal antrąją – remiama tik pienininkystės veikla, o pagal trečiąją – trumpos rotacijos želdinių įveisimas.

Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka priemonės taisyklėse numatytus tinkamumo gauti paramą kriterijus ir prisiima nurodytus įsipareigojimus. Tad prieš pildant paraišką būtina įvertinti savo galimybes, pasiryžimą bei riziką.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, atsižvelgdamas į tai, kad didžiojoje Lietuvos dalyje vyrauja drėgmės perteklius, kuris daro įtaką šienavimo ir šieno sutvarkymo darbams, liepos 31 d. įsakymu Nr. 3D-628 pratęsė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų įvykdymo terminus.

Įsakyme nurodyta, kad 2012 metais ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos, naudojamos gyvuliams ganyti, gali būti nuganytos arba nušienautos iki rugpjūčio 15 d., o ne iki rugpjūčio 1 d., kaip tai yra numatyta Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše. Iki rugpjūčio 15 d. šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta – išvežta iš lauko; žalioji masė šienavimo metu susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose; šienas sudėtas į kūgius arba lauke paliekamas supresuotas šienas.

Ūkininkams, nenušienavusiems ir nesutvarkiusiems šieno iki š.m. rugpjūčio 1 d., tačiau atlikus šiuos darbus iki š.m. rugpjūčio 15 d., nebus fiksuojamas minėtų reikalavimų pažeidimas ir taikomos sankcijos.

ŽŪM inf.

 

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Nepamirškime tarpinių pasėlių augalų

Skysto mėšlo maišymas ir rezervuaro ištuštinimas

Statybvietėse pažeidimų mažiau, bet jie – grėsmingi darbuotojams

Vis labiau populiarėjantys vikšrai konkuruoja su ratais

Videoinformacija

NAUJA Premjeras A. Kubilius: artojų varžybos žymiai svarbiau nei olimpinės žaidynės Londone (Respublikinės artojų varžybos 2012)

Agrovizija 2012: septintasis sezonas

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Siekdami padėti ūkininkams geriau įsisavinti ES lėšas, primename, kad nustačius deklaruoto ploto persidengimą, Nacionalinė mokėjimo agentūra Pareiškėjų pasirinktu būdu informuoja Pareiškėjus apie būtinybę pateikti:

• ploto, kuriame nustatytas neatitikimas, žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu;
• ploto, kuriame nustatytas neatitikimas, žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą.

Nepateikus aukščiau nurodytų dokumentų, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažinama mokėtina paramos suma. Sankcijų pritaikymo tvarka nustatyta Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (Žin., 2012, Nr. 35-1731), 42 punkte.

Taip pat norėtume priminti, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento specialistai kasmet vykdo ūkių patikras, kurių metu įsitikinama, ar paramą gaunantys ūkininkai įgyvendina visus prisiimtus įsipareigojimus. Patikrų vietoje metu nustačius pažeidimų, taikomos sankcijos teisės aktų nustatyta tvarka. Pasitaiko atvejų, kada pareiškėjo laukai yra įbraižyti neteisingai ir dėl to pritaikomos sankcijos už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą. Jei laukas, kuriame nustatytas pažeidimas, yra neteisingai įbraižytas, Pareiškėjai turi galimybę pateikti neteisingo įbraižymo faktą įrodančius dokumentus:

• ploto, kuriame nustatytas pažeidimas, žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu;
  teisingai įbraižyto lauko žemėlapį;
• ploto, kuriame nustatytas pažeidimas, žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą.

 NMA inf.

Baigiantis KPP 2007–2013 metų programai ir mažėjant priemonėms skirtų lėšų, vis mažiau lieka galimybių pasinaudoti ES parama. Ketinantys investuoti į miškus ir norintys pasinaudoti ES parama savo miško valdose, turėtų suskubti. Vasarą renkamos paraiškos pagal tris investicines miškų priemones.

Paraiškos bus renkamos pagal šias investicines miškų priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ bei priemonę  „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

Siekiantiems  įveisti trumpos rotacijos plantacinius želdinius

Atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus ir vis didėjančią  klimato kaitą, siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą į orą, o naftą, dujas, anglis pakeičiant į gaunamą energetinę žaliavą – biomasę, vis labiau populiarėja energetinių želdinių auginimas. Norintys juos auginti, paraiškas gali teikti nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 dienos.

Daugiau skaitykite...

Jau ryt, liepos 20 d.(penktadienį), 10 val., KVIEČIAME  atvykti į LIETUVOS ARTOJŲ VARŽYBAS 2012, vyksiančias Mantviliškio k., Dotnuvos sen., Kėdainių r. Renginyje  bus demonstruojama žemės ūkio technika, koncertuos meno kolektyvai, vyks žirgų konkūro varžybos ir įvairios pramogos. Laukiame.

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Reprodukcija – pienininkystės verslo pagrindas

Kai kurie išsiregistravimo iš PVM registro akcentai

Atmintinė darbdaviui: jei darbe – neblaivus darbuotojas

Pesticido žala – bičių populiacijos mažėjimas

Videoinformacija

NAUJA Žemdirbiai įvertino itališką teleskopinių krautuvų kokybę

Agrovizija 2012: septintasis sezonas

Pasvalio rajono artojai išbandė jėgas

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Maras – pavojingiausia bulvių liga, pažeidžianti šių augalų lapus, stiebus, lapkočius, ūglius, gumbus, kartais pumpurus ir uogas. Kadangi pastarosiomis savaitėmis vyravo ypač drėgni su besikaitaliojančia šiluma orai, ši grybinė liga pastebėta bulvių pasėlyje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos įrengtų bandymų duomenimis, liepos 2 d. rytinėje Lietuvos dalyje bulvių išsivystymo tarpsnis yra BBCH 59–65 (nuo žiedyno pasirodymo iki žydėjimo). Būtent šiuo bulvių vystymosi tarpsniu rasta pirmųjų maro požymių (1 nuotrauka). Vyraujant drėgniems orams ir temperatūrai svyruojant apie +15–25 °C, žinoma, jog maras pasirodęs pasėlyje, dideliu greičiu pradeda plisti ir kituose gretimuose bulvių augintojų laukuose.

Daugiau skaitykite...

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ šeštąją kryptį ir pagal Lietuvos kaimo tinklo 2012 m. veiksmų programą, Lietuvos ūkininkų sąjunga skelbia „Konkursą „Metų ūkis 2012“.

Šiemet skelbiamas jau devynioliktasis konkursas „Metų ūkis“. Konkurso dalyviais gali būti Lietuvos ūkininkai, įregistravę ūkius ūkininkų registre, dalyvaujantys ūkininkų veikloje ir savo veiklą vykdantys tose savivaldybėse, kur yra dirbanti ir veiklą vykdanti rajono Ūkininkų sąjunga. Konkursas gali būti organizuojamas ir kitose savivaldybėse. Kaip ir pernai, Respublikinis rezultatų aptarimo renginys planuojamas 2012 m. lapkričio 23 d. Todėl konkurso rezultatai LŪS administracijai būtinai turi būti pristatyti iki 2012 m. spalio 20 d. imtinai. Prašome į tai atkreipti dėmesį.
Informacija pasiteiravimui: 8 37 225301, 8 698 53857, el. paštu lus@:lus.lt.

KONKURSO „METŲ ŪKIS 2012“

n u o s t a t a i

1.KONKURSO TIKSLAS – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti geriausius rajonuose (savivaldybėse).

2.KONKURSO ORGANIZATORIAI – Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

3.RĖMĖJAI – įmonės, pareiškusios norą remti konkursą.

4.KONKURSO DALYVIAI – Lietuvos ūkininkai, įregistravę ūkius ūkininkų registre,  dalyvaujantys ūkininkų veikloje ir savo veiklą vykdantys tose savivaldybėse, kur yra dirbanti Ūkininkų sąjunga. Konkursas gali būti organizuojamas ir kitose savivaldybėse, tačiau į respublikinį apdovanojimą Lietuvos ūkininkų sąjunga pasilieka teisę kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų laimėtojus.

5.KONKURSO ORGANIZAVIMAS – konkursas rajonuose (savivaldybėse) organizuojamas dviem etapais: pirmiausia pagal vertinimo kriterijus išrenkami geriausi ūkininkų ūkiai, padarę didžiausią pažangą per pastaruosius metus, seniūnijose, sudaromi aplankytų ūkių sąrašai, po to išaiškinami geriausi rajono (savivaldybės) ūkiai.

6.VERTINIMO KOMISIJOS – sudaromos iš rajono (savivaldybės) konkurso organizatorių: LŪS rajono skyriaus, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų rajono žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus.

7.VERTINIMO KRITERIJAI – vertinimas susideda iš trijų dalių:

• ūkininko kvalifikacija, išsilavinimas,
• ūkio veiklos ir jo rezultatų įvertinimas,
• papildomi kriterijai.

(vertinimo kriterijų balus galite rasti www.lus.lt arba teirautis pas rajono (savivaldybės) vertinimo komisijos narius. Visus konkurso nuostatus skaitykite čia)

Laimėtojų išaiškinimas ir apdovanojimas

Laimėtojais pripažįstami ūkiai, rajonų vertinimo komisijų sprendimais, surinkę daugiausiai balų. Kiekviename rajone (savivaldybėje) išaiškinami tik trys geriausi ūkiai ir skiriamos pirma, antra ir trečia vietos (kiekvienoje vietoje po vieną laimėtoją). Jiems vertinimo komisija pateikia konkurso anketas, kurias jie užpilę ir pasirašę grąžina komisijai. Ūkininkai, praeitais metais užėmę pirmas vietas, šių metų konkurse kaip dalyviai nedalyvauja. Jie gali būti kviečiami dalyvauti vertinimo komisijoje darbe.

Rajonuose (savivaldybėse) konkurso organizatoriai nuostatus ir kitą su konkursu susijusią informaciją skelbia rajoninėje spaudoje. Konkurso pradžia – nuo paskelbimo spaudoje. Galutinius konkurso rezultatus komisijos pateikia centrinei LŪS administracijai iki 2012 m. spalio 20 d.: rajoninės konkurso vertinimo komisijos paskutinio posėdžio protokolo išrašą ir konkurso nugalėtojų anketas.

Konkurso nugalėtojų apdovanojimas organizuojamas ir vykdomas dviem etapais:

•  rajone (savivaldybėje) – rajoninio (savivaldybės) konkurso organizatoriai;
• respublikiniame – Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija. Į respublikinį apdovanojimą Lietuvos ūkininkų sąjunga pasilieka teisę kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų laimėtojus. Taip pat bus kviečiami laimėtojai iš mažų savivaldybių (pvz., Rietavo, Birštono ir kt.), kur LŪS skyrių nėra, bet ūkininkai veiklą vykdo atitinkamai prie gretimai esančių didesnių savivaldybių ūkininkų sąjungų.

LŪS inf.

KVIEČIAME liepos 20 d.(penktadienį) 10 val. atvykti į LIETUVOS ARTOJŲ VARŽYBAS 2012, vyksiančias Mantviliškio k., Dotnuvos sen., Kėdainių r. Renginio metu bus
demonstruojama žemės ūkio technika, pristatoma produkcija įmonių, gaminančių ir prekiaujančių žemės ūkio technika, sėklomis, trąšomis, koncertuos meno kolektyvai.

Laukiame.

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Visiškai naujas saugaus tvarto dizainas

Kaip teisingai įforminti pardavimų dokumentus

Fungicidai ir insekticidai kopūstinių daržovių pasėliams

Herbicidai kopūstinių daržovių pasėliams

Veislinių telyčių augimo ir išsivystymo vertinimas

Videoinformacija

Agrovizija 2012: septintasis sezonas

Pasvalio rajono artojai išbandė jėgas

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.
Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

 KVIEČIAME liepos 20 d.(penktadienį) 10 val. atvykti į LIETUVOS ARTOJŲ VARŽYBAS 2012, vyksiančias Mantviliškio k., Dotnuvos sen., Kėdainių r. Renginio metu bus demonstruojama žemės ūkio technika, pristatoma produkcija įmonių, gaminančių ir prekiaujančių žemės ūkio technika, sėklomis, trąšomis, koncertuos meno kolektyvai. Laukiame.

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Vasarą renkamos paraiškos pagal tris investicines miškų priemones

Liepa bityne

Metodinė rekomendacija: veikiantis įrenginys

Herbicidai kopūstinių daržovių pasėliams

Videoinformacija

Nauja. Agrovizija 2012: septintasis sezonas

Pasvalio rajono artojai išbandė jėgas

Per šalį vilnija melžėjų varžytuvės

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.
Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Liepa – pagrindinio medunešio mėnuo, nes žydi itin daug augalų: liepos, barkūnai, liucerna, bajorės, grikiai, dobilai, ežeiniai, sirijiniai klemaliai, ožkarožės. Šiluma ir karščiai bitėms palankūs, kai yra pakankamai drėgmės. Tuomet būna geri ar labai geri medunešiai. Augalams nektarui pagaminti ir išskirti labai svarbi temperatūra, drėgmė, saulės šviesa ir daug kitų klimato ir aplinkos veiksnių.

Nektaras išskiriamas geriausiai

Daugelis augalų geriausiai nektarą išskiria esant 15–25 laipsniams šilumos. Kai kuriems augalams optimali 22–27 laipsnių temperatūra. Jai kylant ar krentant, išskiriamo nektaro kiekis mažėja. Kai yra 38 laipsniai karščio, augalai nustoja skirti nektarą.

Kad nektaras susidarytų, reikalinga oro ir dirvožemio drėgmė. Optimali oro drėgmė – 60–80 proc., dirvožemio – 50–60 procentų. Grikiams ir liepoms reikalinga šiek tiek didesnė oro drėgmė, kiti augalai jai ne tokie reiklūs.

Daugiau skaitykite...

Baigiantis KPP 2007–2013 metų programai ir mažėjant priemonėms skirtų lėšų, vis mažiau lieka galimybių pasinaudoti ES parama. Ketinantys investuoti į miškus ir norintys pasinaudoti ES parama savo miško valdose, turėtų suskubti. Vasarą renkamos paraiškos pagal tris investicines miškų priemones.

Paraiškos bus renkamos pagal šias investicines miškų priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ bei priemonę  „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

Siekiantiems  įveisti trumpos rotacijos plantacinius želdinius

Atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus ir vis didėjančią  klimato kaitą, siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą į orą, o naftą, dujas, anglis pakeičiant į gaunamą energetinę žaliavą – biomasę, vis labiau populiarėja energetinių želdinių auginimas. Norintys juos auginti, paraiškas gali teikti nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 dienos.

Daugiau skaitykite...

KVIEČIAME liepos 20 d.(penktadienį) 10 val. atvykti į LIETUVOS ARTOJŲ VARŽYBAS 2012, vyksiančias Mantviliškio k.,Dotnuvos sen., Kėdainių r. Renginio metu bus demonstruojama žemės ūkio technika, pristatoma produkcija įmonių, gaminančių ir prekiaujančių žemės ūkio technika, sėklomis, trąšomis, koncertuos meno kolektyvai. Laukiame.

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Vasariniuose javuose plinta amarai

Fungicidai ir insekticidai šakniavaisių pasėliams

Kaip atpažinti Mortellaro ligą?

Pažeidimų statybvietėse nustatyta mažiau

Videoinformacija

Pasvalio rajono artojai išbandė jėgas

Per šalį vilnija melžėjų varžytuvės

Ieškantiems naujų ūkio veiklos efektyvinimo būdų – ūkio finansinė analizė

Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.

Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Ūkininkų pasėliai šiemet atrodo visai neblogai ir jei motulė gamta derliaus nuėmimo metu „nepakiš kiaulės“, ūkininkų aruodai turėtų būti pilni. Nors pasėliai žiūrint nuo lauko pakraščio atrodo puikiai, tačiau nusiraminti nereikėtų – šiemet oro sąlygos palankios plisti kenkėjams, užtenka ir šilumos, ir drėgmės. Kenkėjų kurie mėgsta pasmaguriauti javais yra daug, vieni iš jų – ieviniai amarai (rhopalosiphum padi).

Tai smulkūs apie 2 mm ilgio rudai žalios ar gelsvai žalios spalvos vabzdeliai. Pavasarį ieviniai amarai maitinasi ant žieminių javų, bet ypatingos žalos jiems nepadaro. Labiau šie kenkėjai kenkia vasariniams javams. Žala gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Tiesiogiai jie kenkia augalui misdami jo sultimis, todėl augalas gelsta, pirma laiko sunyksta. Netiesiogiai amarai kenkia išskirdami lipčių, ant kurio susidaro juodos apnašos, bei platindami virusines ligas, ypač miežių geltonosios žemaūgės virusą (BYDV).

Daugiau skaitykite...

KVIEČIAME birželio 27–29 d. parodoje „Agrovizija 2012“ (Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių r.) aplankyti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos stendą ir susipažinti su unikalios lietuviškos kompiuterinės programos „e-GEBA“ moduliais: Gyvulininkystė, Ekonomika, Buhalterija ir Augalininkystė. Lauksime.

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Vakarinis lapgraužis – artėjantis prie Lietuvos kukurūzų siaubūnas

Apsaugokime gyvulius nuo vasaros sezono pavojų

Herbicidai šakniavaisių pasėliams

Kaip saugiai pakeisti asbestcemenčio dangų stogus

Videoinformacija

Nauja Pasvalio rajono artojai išbandė jėgas

Per šalį vilnija melžėjų varžytuvės

Ieškantiems naujų ūkio veiklos efektyvinimo būdų – ūkio finansinė analizė

 Skyriuje „Knygos ir katalogai“ –  metodinės rekomendacijos ūkio valdymui ir jo plėtrai.
Naujausi žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numeriai.

 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

2012 m. birželio 17 d. įsigaliojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimas.

Pagal taisyklių pakeitimą pareiškėjai, pretenduojantys gauti paramą pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, melioracijos griovių sutvarkymui turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje yra melioracijos grioviai, rašytinį sutikimą.

Nuo šiol paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys pareiškėjams keliamus reikalavimus ir gavę savivaldybių rašytinius sutikimus sutvarkyti atitinkamą melioracijos griovį (jo dalį). Iki minėto taisyklių pakeitimo paramos galėjo kreiptis tik asmenys, valdantys melioracijos griovius (jų dalis) nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais.

Paramos gavėjai įsipareigoja nekeisti veiklos vykdymo vietos ir sąlygų. Pakeitimai galimi tik gavus rašytinį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir savivaldybės sutikimą.

Primename, kad paraiškos paramai pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti priimamos nuo 2012 m. gegužės 7 d. Jų laukiama NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą. Paraiškų rinkimo terminas baigsis liepos 10 d.

Išsamesnė informacija teikiama bendruoju NMA informacijos telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841, taip pat atvykus į NMA (Blindžių g. 17,08111 Vilnius).

NMA inf.

Paraiškos priimamos nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.    

Remiama veikla – stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės. 

Galimi pareiškėjai – privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai.

Paramos dydis negali viršyti 345280 Lt. Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik į tinkamas finansuoti išlaidas

• stichinių nelaimių ar gaisrų pažeisto miško ploto atkūrimo projektui parengti;
• stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miško plotų atkūrimo išlaidoms (plotui sutvarkyt ir išvalyti, miško sodmenims, jų transportavimui, dirvai paruošti, sodinti, žuvusiems želdiniams papildyti, želdinių apsaugos priemonėms įsigyti);
• miško gaisrų prevencinių priemonių išlaidoms padengti (priešgaisriniams barjerams, mineralizuotoms juostoms, lapuočių medžių rūšių juostoms įrengti, atnaujinti ir prižiūrėti).

Tinkamumo kriterijai paramai gauti

Pareiškėjas turi pateikti miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinantį dokumentą, stichinių nelaimių ir gaisrų pažeisto miško ploto atkūrimo projektą ir miškotvarkos projektą su suprojektuotomis miško gaisrų prevencinėmis priemonėmis, kurioms prašoma paramos.

Lėšos, skirtos priemonei įgyvendinti

• 2007–2013 metų laikotarpiui skirta 51 mln. Lt;
• Per 2007–2010 m. laikotarpį surinktos 243 paraiškos, bendra suma – 47,4 mln. Lt;
• 2012 m. skirtas visas Priemonės lėšų likutis – 6,5 mln. Lt.

Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą.

Informaciją parengė miškininkystės konsultantas Laimonas Daukša

Tel. (8 5) 213 9215

Mob. 8 652 81 277

El. p. laimonas.dauksa@:lzukt.lt

Augalų vegetacijos metu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai kas savaitę dešimtyje skirtingų regionų vykdo žieminių kviečių ir rapsų, vasarinių kviečių, miežių ir rapsų pasėlių stebėjimus.

Iš viso LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantai atliks daugiau kaip 420 pasėlių stebėjimų. Konsultantai vertina realią žemės ūkio augalų būklę, ligų bei kenkėjų plitimo situaciją skirtinguose Lietuvos regionuose ir rekomendacijas pateikia tik nustatę kenksmingųjų organizmų žalingumo ribą.
Operatyvią informaciją apie pasėliams daromą žalą rasite edukaciniame portale www.agroakademija.lt.

LŽŪKT inf.

Nors Lietuvoje auginamų kukurūzų plotas tesudaro vos 1,3 procentus visų auginamų pasėlių, tačiau jau keleri metai jie ryškiai plečiasi. Ši kultūra – vertingas pašaras ir ypač plačiai naudojama siloso gamyboje tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Kad šios produkcijos augintojai galėtų ir toliau džiaugtis stabiliu ir efektyviu pelnu, būtina išlikti budriems saugant šios kultūros ūkį nuo kenkėjų ir laiku pradėti taikyti prevencines priemones.

Pastaraisiais metais didžiausiu siaubu Europos kukurūzų augintojams tapo mažas vabalėlis – vakarinis lapgraužis Diabrotica virgifera virgifera (Coleoptera: Chrysomelinae), kurio lerva užauga iki 10–18 mm ilgio, o suaugėlis tesiekia 5–8 mm. Nors Lietuvoje kenkėjas dar nebuvo aptiktas, tačiau šis „patyręs keliautojas“ į Europą , manoma, pateko iš Amerikos ir dažniausiai aptinkamas laukuose, esančiuose netoli tarptautinių oro uostų ar magistralinių kelių.

Pirmieji Europoje vakarinio lapgraužio protrūkiai buvo užfiksuoti dar 1992 metais netoli Belgrado tarptautinio oro uosto (Serbija), o 2011 metais šis keliauninkas aptiktas jau netoli Varšuvos (Lenkija). Per nepilnus dvidešimt metų kukurūzų agresorius visiškai okupavo Serbiją, Vengriją, Slovakiją, Slovėniją, daugiau ar mažiau aptinkamas Kroatijoje, Rumunijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Čekijos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Graikijoje, Rusijoje. Patekus vakarinio lapgraužio vabalams į neužkrėstą teritoriją, praeina šiek tiek laiko, kol jų nemažai prisiveisia, tuomet išryškėja ekonominiai nuostoliai.

Daugiau skaitykite...

NAUJA Galvijininkystės ūkių šeimininkams Konsultavimo tarnybos specialistai parengė jau antrą elektroninę knygą – „Pieno ūkio pastatai. Technologiniai sprendimai“, kurią gali įvertinti visi žemdirbiai, atsivertę portalo skyrių „Knygos, katalogai“.

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

http://prognoze.lzukt.lt/

Iki pasėlių deklaravimo pabaigos lieka kelios dienos

Kaip grąžinti mokesčio permoką ar įskaityti skirtumą?

Inovacijos Izraelyje: mokslinė fantastika ar sektinas pavyzdys?

Įvertinkite visus pavojus dirbdami iškasose (tranšėjose)

Videoinformacija

Per šalį vilnija melžėjų varžytuvės

Ieškantiems naujų ūkio veiklos efektyvinimo būdų – ūkio finansinė analizė

http://www.agroakademija.lt/galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.
Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

2012 m. gegužės 2 d. – birželio 29 d. renkamos paraiškos pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Pareiškėjams, siekiantiems paramos pagal šią priemonę, būtina atkreipti dėmesį į 2012 m. pakeistas įgyvendinimo taisykles. Jose įrašytas naujas reikalavimas – pareiškėjo valdos ekonominis dydis iki paramos paraiškos pateikimo paskutinius  du metus turi būti didesnis nei 2 EDV (žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais (EDV).

Žemės ūkio ministerija sulaukė nemažai pareiškėjų nusiskundimų dėl šio pakeitimo, kadangi jis apriboja galimybę pasitraukti iš ūkininkavimo ir gauti už tai išmokas mažesnius ūkius turintiems žmonėms. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius supranta susidariusią situaciją, tačiau atkreipia dėmesį, kad šis reikalavimas buvo įrašytas sulaukus pastabų po Europos Komisijos atlikto audito.

Iki 2012 metų priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ taisyklėse buvo reikalavimas, kad tuo atveju, jei Nacionalinė mokėjimo agentūra negali esamų informacinių sistemų ir registrų pagalba nustatyti, jog pareiškėjas 2 metus iki paraiškos pateikimo vertėsi prekine žemės ūkio gamyba, jis turi pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, jog 2 metus iki paraiškos pateikimo vertėsi prekine žemės ūkio gamyba (sąskaitas faktūras, kvitus ar kitus pardavimą įrodančius dokumentus).

Pavyzdžiui, pieno kvotų administravimo sistemoje buvo tikrinama, ar pareiškėjai buvo gamintojais ir turėjo pieno kvotą. Jos neturėję pareiškėjai buvo tikrinami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje, siekiant nustatyti, kurie iš jų laikė gyvulius ir pardavė juos skerdimui, t. y. vykdė gyvulininkystės produkcijos tiekimą rinkai. Supaprastintų tiesioginių išmokų administravimo informacinėje sistemoje buvo atliekamas tikrinimas, ar pareiškėjai deklaravo grūdines kultūras.

Tačiau Europos Komisijos auditoriai, atlikę auditą, teigia, kad Lietuva nepakankamai tikrino, ar ūkininkas, prieš pradėdamas dalyvauti Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos schemoje, užsiėmė prekine žemės ūkio gamyba – t. y. išreikšta pastaba, kad nebuvo apibrėžta, kokio dydžio turi būti ūkis, kad ūkininkas būtų laikomas užsiimančiu prekine žemės ūkio gamyba.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą pusiau natūriniu ūkiu laikomas 1–4 EDV ūkis, užsiimančiu prekine žemės ūkio gamyba ūkiu – daugiau kaip 4 EDV.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mokesčių sistemoje ūkiai suskirstyti į keturias grupes: iki 2 EDV, nuo 2 iki 4 EDV, nuo 4 iki 14 EDV ir daugiau nei 14 EDV. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, privalomojo sveikatos draudimo mokestį moka tuo atveju, kai EDV yra didesnis negu 2.
Dar vienas paraiškų rinkimo etapas planuojamas nuo š. m. rugpjūčio 1 d. Iki paraiškų rinkimo bus tikslinamos priemonės įgyvendinimo taisyklės, nurodant, kad pareiškėjo valdos ekonominis dydis iki paramos paraiškos pateikimo bet kuriuos du metus per paskutinius ketverius metus turi būti didesnis nei 2 EDV. Taip siekiama praplėsti galimų pareiškėjų ratą.

Žemės ūkio ministerija, siekdama išvengti finansinių korekcijų, privalėjo atsižvelgti į Europos Komisijos auditorių pateiktas pastabas, vykdyti nurodytas rekomendacijas ir patikslinti priemonės įgyvendinimo taisykles apibrėžiant, kokio dydžio turi būti ūkis, kad ūkininkas būtų laikomas užsiimančiu prekine žemės ūkio gamyba.

ŽŪM inf.

Pasitaiko atvejų, kai mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, į biudžetą sumoka per daug ar klaidingai. Žinoma, mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimas nėra labai paprasta ir greita procedūra, mokesčių administratorius privalo atlikti tam tikrus teisės aktuose nustatytus veiksmus, tačiau kai kuriuos taisyklių reikalavimus pravartu žinoti kiekvienam.

Nuo 2012 m. balandžio 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. VA-43 pakeistos Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės bei Prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) FR0781 forma.

Naujos taisyklės nustato, kaip reikėtų mokesčių mokėtojams užpildyti ir pateikti mokesčių administratoriui prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų permokas (skirtumus). Prašymas gali būti pateiktas keliais būdais:  įteikiant betarpiškai vietos mokesčių administratoriui, atsiunčiant paštu arba elektroniniu būdu, prisijungus prie ,,Mano VMI“.

Daugiau skaitykite...

Bulvės – visų mėgiama ir plačiai auginama žemės ūkio kultūra Lietuvoje. Deja, šį augalą mėgsta ne tik žmonės, bet nemažai žaladarių ir ligų. Intensyvėjant tarptautinei prekybai, į mūsų kraštus atkeliauja nauji bulvių kenkėjai, tarp jų – Epitrix genties vabalai.

Ko gero kiekvienas pažįsta tikrą bulvių laukų „gražuolį“ – kolorado vabalą, kuris prieš penkis dešimtmečius buvo gana retas mūsų kraštuose, o šiandien jau nieko nestebina. Pastaruoju metu Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bulvių augintojams ir nacionalinėms augalų apsaugos tarnyboms didelį rūpestį kelia nauji kenkėjai –  Epitrix genties vabalai, darantys nuostolius bulvių ir kitų bulvinių šeimos augalų pasėliams.

Natūraliai šie vabzdžiai yra paplitę Šiaurės Amerikos žemyne. Dažniausiai aptinkami vakarinėje JAV dalyje bei Kanados pietinėse teritorijose. Pirmą kartą Europoje šių vabalų veiklos požymių pastebėta 2004 metais ant Portugalijoje auginamų bulvių lapų ir gumbų. Vėlesniais metais pažeistų bulvių tik daugėjo ir tik 2008 metais buvo nustatyta, kad bulves pažeidžia Epitrix similaris ir E. cucumeris. Dabar šie kenkėjai aptinkami visoje Portugalijoje ir šiaurinėje Ispanijos dalyje.

Daugiau skaitykite...

NAUJA Galvijininkystės ūkių šeimininkams Konsultavimo tarnybos specialistai parengė jau antrą elektroninę knygą – „Pieno ūkio pastatai. Technologiniai sprendimai“, kurią gali įvertinti visi žemdirbiai, atsivertę portalo skyrių „Knygos, katalogai“.

Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Dar kartą apie mėšlo tvarkymo reikalavimus

Epitrix  vabalai – pavojus bulvių derliui

Birželis bityne

Žemės ūkis – vienas iš rizikingiausių ekonominės veiklos sektorių

Birželį darbo inspektoriai aktyviai tikrins statybvietes, transporto ir sandėliavimo įmones

Videoinformacija

NAUJA Per šalį vilnija melžėjų varžytuvės

Ieškantiems naujų ūkio veiklos efektyvinimo būdų – ūkio finansinė analizė

Besirengiantiems ruošti žolinius pašarus

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Siekiant užtikrinti geresnį paraiškų administravimą bei atsižvelgiant į pateiktas Europos Komisijos auditorių pastabas, nuo 2012 m. buvo tikslinamos kontrolinių žemės sklypų ribos.

Žemės ūkio ministerija nori atkreipti dėmesį, kad žemės ūkio veiklos subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“ „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ ir prisiėmę įsipareigojimus vykdyti veiklą tam tikruose plotuose, deklaruodami žemės ūkio naudmenas 2012 m., turi būtinai deklaruoti visus laukus ir plotus, nors ir mažesnius negu 10 arų.

Primename, kad visi pareiškėjai, dalyvaujantys toje priemonėje, privalo žemės ūkio naudmenas deklaruoti iki birželio 15 dienos.

ŽŪM inf.

NAUJA Galvijininkystės ūkių šeimininkams Konsultavimo tarnybos specialistai parengė jau antrą elektroninę knygą – „Pieno ūkio pastatai. Technologiniai sprendimai“, kurią gali įvertinti visi žemdirbiai, atsivertę portalo skyrių „Knygos, katalogai“.

 Naujausi pranešimai:

Operatyvi informacija skyriuje „Ligos ir kenkėjai pasėliuose“

Buhalterinės apskaitos įstatymo naujovės

Svarbiausi birželio mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Žoliapjūtė – svarbiausia gyvulininkystės ūkyje

100 karvių žindenių mėsinių galvijų tvarto pavyzdys

Azoto ir mikroelementų poreikis auginant išskirtinės kokybės baltagūžius kopūstus

Jeigu įdarbinamas vaikas ar paauglys

Videoinformacija

Ieškantiems naujų ūkio veiklos efektyvinimo būdų – ūkio finansinė analizė

Besirengiantiems ruošti žolinius pašarus

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Kaip jau buvo skelbta, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius 2012-04-05 savo įsakymu Nr. 3D-249 (2012-05-04 įsakymo Nr. 3D-327 redakcija) patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 m. programos naujos priemonės melioracijos grioviams tvarkyti „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisykles. Paraiškos paramai gauti renkamos nuo gegužės 7 d. iki liepos 10 d.

Įgyvendinant šią priemonę siekiama išsaugoti kraštovaizdį, užtikrinti tvarų ūkininkavimą, siekiant pagerinti sausinimo sistemų veikimą, kaimo vandentvarkos infrastruktūrą. Pasinaudojant šios priemonės parama, galima sutvarkyti apie 6 500 km arba ketvirtadalį blogos būklės melioracijos magistralinių griovių.

Priemonei įgyvendinti šiemet ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ar kitiems ūkio subjektams numatyta leisti panaudoti net 10 mln. litų (2012–2013 m. šiai priemonei numatyta per 20 mln. Lt). Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus.
Pagal šią priemonę kompensuojama 100 proc. tinkamų išlaidų. Didžiausia paramos suma, kurią galės gauti vienas pareiškėjas – 50 tūkst. litų.

Pagal numatytą paramos išmokėjimo tvarką priemonei taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Tai reiškia, kad paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis, o paskui gali jas susigrąžinti.
Pateiktų paraiškų skaičius nuolat didėja – iki šios dienos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams jau pateikta apie 40 paraiškų. Aktyviai paraiškas teikia ir ruošiasi teikti  Plungės, Varėnos, Lazdijų, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio  ir kt. rajonų savivaldybių žemdirbiai.

Laiko iki liepos 10 d. liko nedaug, todėl Žemės ūkio ministerija kviečia ir kitų rajonų savivaldybių ūkininkus, žemės ūkio bendroves paskubėti teikti paraiškas ir pasinaudoti europine parama melioracijos grioviams sutvarkyti.

 ŽŪM inf.

NAUJA Užbėkite pasėlių ligoms ir kenkėjams už akių jau dabar – www.agroakademija.lt stebėkite pasėlių būklės vertinimą dešimtyje skirtingų regionų. Juk tai tvirtas žingsnis gausaus ir sveiko derliaus link!

Naujausi pranešimai:

Kaip skolintis atsakingai

Bičių šeimų dauginimo būdai

Valgomieji burokėliai reiklūs trąšoms

Formuojame laibosios verpstės formos obelis

Kaip saugiai dirbti ant stacionarių kopėčių?

Videoinformacija

NAUJA Ieškantiems naujų ūkio veiklos efektyvinimo būdų – ūkio finansinė analizė

Besirengiantiems ruošti žolinius pašarus

Žemdirbiams atvertos naujos galimybės

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

 Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3D–354 patvirtino naujas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles. 

Taisyklėse numatyta, kad parama bus teikiama tik gyvulininkystės ūkiams įkurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Pareiškėjas, kuriantis gyvulininkystės ūkį, nuosavybės teise turės valdyti ne mažesnį kaip 8 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotą.

Paramos gavėjai projekto kontrolės laikotarpiu turės didinti turimų sutartinių gyvulių skaičių (SGV): antraisiais projekto įgyvendinimo metais SVG, tenkantis 1 ha ŽŪN, negalės būti mažesnis kaip 0,2, trečiaisiais – 0,3, ketvirtaisiais – 0,4. Projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje paramos gavėjui priklausančių SGV skaičius, tenkantis 1 ha pareiškėjo valdomų ŽŪN, negalės būti mažesnis kaip 0,5. Jeigu bus nustatyta, kad nebuvo pasiektas reikalingas SGV skaičius, dalį išmokėtos paramos reikės grąžinti. Apskaičiuojant grąžintiną paramos sumą, vienas trūkstamas SGV bus prilyginamas 6 904 Lt.
Taisyklėse patvirtinti šie nauji projektų pirmumo kriterijai:

1) valda perimta pagal programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos”;

2) 2012 m. sausio 1 d. buvo laikomas didesnis SGV, tenkančių 1 ha ŽŪN, už  kuriuos skiriama parama,  skaičius;

3) pareiškėjas turi žemės ūkio ar veterinarijos srities profesinį, aukštąjį  neuniversitetinį ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

4) pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo buvo išvykęs į užsienį ir savo išvykimą deklaravo Migracijos tarnyboje ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ne daugiau kaip 3 paskutinių metų laikotarpiu iki paramos paraiškos  pateikimo dienos;

5) ūkis kuriamas tik nuosavoje žemėje. 

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinti liko 6,4 mln. Lt.

Patvirtintos taisyklės ir paraiškos forma skelbiamos Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt, nuoroda „KPF, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai: Europa investuoja į kaimo vietoves“.
                                  
ŽŪM inf.

Yra galvojančių, kad skolinimasis – tik našta ūkiui, tad skolinamasi itin mažai ir tik trumpam laikotarpiui. Toks požiūris nėra visiškai teisingas. Tinkamai valdomos paskolos gali ūkį padaryti kur kas labiau konkurencingu už ūkius, kurie veiklą vykdo naudodami tik nuosavas lėšas.

Kaip nustatyti, ar ūkiui palankus metas skolintis ir kokia yra saugi skolinimosi riba, aptarta straipsnyje „Finansinės rizikos valdymas ūkyje“. Skolintas kapitalas padeda kur kas greičiau išvystyti ūkį iki optimalaus lygio bei gauti papildomo pelno nenaudojant nuosavų pinigų. Žinoma, skolinimasis, kaip ir visa kita ūkio veikla, turi būti planuojamas.

Ar pasirengęs skolintis?

Apsispręsti padės trumpas klausimynas. Į klausimus atsakykite tik TAIP arba NE.

Daugiau skaitykite...

 Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius gegužės 17 d. pasirašė įsakymą Nr. 3D-350, kuriuo patvirtino Atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už bulius 2012 m. skyrimo taisykles. Remiantis jomis, keičiasi specialiųjų išmokų už bulius skyrimo principas – norintieji jas gauti, turės būti deklaravę žemės ūkio naudmenas ir 2010–1011 m. laikotarpiu gavę specialiąsias išmokas už bulius.

ES kryptingai siekia visiško išmokų atsiejimo nuo einamųjų metų gamybos, pavyzdžiui, pieno, karvių žindenių, skerdimo papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos nuo gamybos atsietos jau 2006–2007 m. Nors buvo tikėtasi, kad susietųjų su gamyba išmokų už bulius schema bus taikoma dar ir 2012 m., kol nuo 2013 m. bus prieita prie visų išmokų atsiejimo ir bendros išmokos schemos už žemės ūkio naudmenų plotus taikymo, tačiau, vadovaujantis ES reglamentų nuostatomis, atsieti bulių išmokas nuo gamybos privalu jau dabar.

Atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už bulius 2012 m. skyrimo taisyklėse nurodoma, kad galvijų laikytojai, kurie šiemet bus deklaravę žemės ūkio naudmenas, specialiąsias išmokas gaus ne už kiekvieną nuo 2012 m. sausio 1 d. parduotą skersti į skerdyklą ar parduotą išvežti iš Lietuvos 9 mėnesių ir vyresnį bulių, o pagal 2010 ir 2011 m. gautų specialiųjų išmokų už bulius skaičiaus aritmetinį vidurkį. Kaip ir kitų mokamų atsietųjų išmokų atveju, bus nesvarbu, ar laikytojas nuo š. m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. bus realizavęs vieną, du, dešimt ar nė vieno buliaus, tačiau jam atsietosios specialiosios išmokos už bulius bus skirtos pagal minėtąjį referencinį dviejų metų laikotarpį gautų išmokų skaičiaus vidurkį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad norintiesiems gauti šias išmokas, pagrindiniais reikalavimais išliks galvijo laikytojo įregistravimas valdos valdytoju ar partneriu bei paraiškos šiemet deklaruoti žemės ūkio naudmenas pateikimas.

Atsietųjų specialiųjų išmokų už bulius potencialių gavėjų sąrašus VĮ Žemės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centras jau nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. perduos į kiekvieno rajono savivaldybę, kur bus galima sužinoti apie skirtas išmokas. Šios išmokos bus pervedamos laikytojams vienu kartu už 2012 metus. Koks bus nustatytas atsietosios specialiosios išmokos dydis, paaiškės tik rudenį, kada LR Vyriausybė patvirtins lėšas visoms žemės ūkio sektoriuje mokamoms papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms.

ŽŪM inf.

Žemdirbiai šiemet gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, atitinkamai mažinant ateinančiais ūkiniais metais įsigyjamų degalų kiekį.

Gauname nusiskundimų, kad kai kurie žemės ūkio veiklos subjektai jau sunaudojo visą leistiną įsigyti nuo akcizų atleisto gazolio, skirto naudoti žemės ūkyje, kiekį už 2011 metus, todėl ūkiai, prasidedant  šienavimo darbams, jo nebeturi. Ypač sunki padėtis susidarė pieno ūkiuose dėl pieno supirkimo kainų svyravimo.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius primena, kad siekiant gerinti ūkininkavimo sąlygas ši problema išspręsta. Galioja Vyriausybės patvirtinti Žemės ūkio ministerijos inicijuoti nuo akcizų atleistų dyzelinių degalų įsigijimo tvarkos pakeitimai, kurie nustato, kad bet kuriais ūkiniais metais (taip pat šiemet), žemės ūkio veiklos subjektas galėtų įsigyti 15 proc. didesnį akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų kiekį, atitinkamai sumažinant ateinantiems ūkiniams metams leistiną įsigyti minėtų degalų kiekį.

Šis nutarimas yra labai svarbus žemės ūkio veiklos subjektams, nes jį priėmus ūkininkaujantiems nereikės kreiptis į bankus dėl trumpalaikių paskolų apyvartinėms lėšoms, kurių reikėtų degalams įsigyti.
 
ŽŪM inf.

NAUJA Užbėkite pasėlių ligoms ir kenkėjams už akių jau dabar – www.agroakademija.lt stebėkite pasėlių būklės vertinimą dešimtyje skirtingų regionų. Juk tai tvirtas žingsnis gausaus ir sveiko derliaus link!

Naujausi pranešimai:

Rapsų baltasis (sklerotinis) puvinys – viena pavojingiausių grybinių ligų

Keičiantiems senus asbestinius stogus

Ketinantiems mišką ar biržę parduoti išsikirtimui

Teisingas dokumentų tvarkymas – vienas sėkmingos veiklos rodiklių

Pavojaus feromonas atbaido amarus

 Videoinformacija

ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetas – atviras naujovėms

Besirengiantiems ruošti žolinius pašarus

Žemdirbiams atvertos naujos galimybės

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Daugiau nei prieš tris mėnesius Lietuvoje „praūžė“ asbestinių stogų dangos keitimo paraiškų surinkimo etapas. Dauguma pareiškėjų sulaukė pranešimų, kad yra patvirtinti paramos gavėjais – surinktos 8039 paraiškos, išnaudota 83 proc. skirtos paramos. Deja, toks pranešimas dar neužtikrina, kad parama bus gauta. Ką svarbu žinoti norint pasikeisti senus, kenksmingus sveikatai bei aplinkai neigiamą poveikį turinčius asbestinius stogus?

Paramą pareiškėjas gaus tik tuomet, jei įgyvendins projektą pagal Asbestinių stogų dangos keitimo taisyklėse numatytus reikalavimus, t. y. teisingai įvykdys pirkimus, surinks visus išlaidas pagrindžiančius ir apmokėjimą įrodančius dokumentus bei užpildys reikalingas ataskaitas.

Patvirtintas paramos gavėju, gyventojas turi gerai apsvarstyti savo tolesnius žingsnius. Pirmiausia atidžiai perskaityti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūros) atsiųstą pranešimą dėl paramos gavėjo patvirtinimo, prisiminti, kas buvo numatyta paraiškoje: kokias prekes planuota pirkti, paslaugas atlikti, per kiek etapų turi būti įgyvendintas projektas. Taip pat reikia turėti reikalingą pinigų sumą projektui įgyvendinti, nes skirta parama bus gauta tik įgyvendinus projektą ir Agentūrai pateikus reikalingas ataskaitas. Labai svarbu viską suplanuoti taip, kad  projektas būtų įgyvendintas per 12 mėnesių nuo paramos skyrimo.

Daugiau skaitykite...

NAUJA Užbėkite pasėlių ligoms ir kenkėjams už akių jau dabar – www.agroakademija.lt stebėkite pasėlių būklės vertinimą. Juk tai tvirtas žingsnis gausaus ir sveiko derliaus link!

Naujausi pranešimai:

Apie savavališkos statybos įteisinimą

Lubinai – smėlynų auksas

Kodėl pakinta pieno skonis ir kvapas?

Derančių obelų genėjimas paprastųjų verpsčių vainikais

Plinta antibiotikams atsparios E. koli bakterijos

Taip pat skaitykite:

Natura 2000 miškuose: kompensuojamos patirtos išlaidos ir prarastos pajamos

Už savanoriškai prisiimtus aplinkosaugos įsipareigojimus miškuose – išmokos

Videoinformacija

NAUJA ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetas – atviras naujovėms

Besirengiantiems ruošti žolinius pašarus

Žemdirbiams atvertos naujos galimybės

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.
 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Žemės ūkio ministerija primena, kad 2012 m. kovo 2 d. žemės ūkio ministro K.Starkevičiaus įsakymu Nr. 3D-133 buvo pakeista Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika (Žin., 2012, Nr. 29-1355).

Pagrindinė priežastis, dėl kurios koreguota metodika, buvo Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimu 2011 m. įtvirtinta platesnė, nei kad galiojo iki įstatymo pakeitimo, žemės ūkio veiklos sąvoka. Iki šio įstatymo pakeitimo žemės ūkio veikla buvo laikomas tik pirminis savo užaugintų produktų perdirbimas, pavyzdžiui, apdorojimas, apdirbimas, o maisto ir ne maisto produktų gamyba iš savo užaugintų žemės ūkio produktų nebuvo laikoma žemės ūkio veikla. Nuo 2011 m. spalio 1 d. savo užaugintų (pagamintų) žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų gautų maisto ir ne maisto produktų pardavimas taip pat jau laikomas žemės ūkio veikla. Atsižvelgiant į tai, naujoje metodikos redakcijoje Pažyma apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus patvirtinta dviem priedais. Metodikos pirmajame priede patvirtinta pažyma turi būti rengiama skaičiuojant per 2011 m. gautų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalį. Pildant šią pažymą, pajamos iš savo užaugintų (pagamintų) žemės ūkio produktų perdirbimo ir iš jų gautų maisto ir ne maisto produktų pardavimo skirstomos mėnesiais: minėtų pajamų dalis, uždirbta nuo 2011 m. sausio 1 iki rugsėjo 30 d., priskiriama kitoms pajamoms, o uždirbta nuo 2011 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., priskiriama žemės ūkio veiklos pajamoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad pildant pažymą apie 2011 m. uždirbtas pajamas, eilutėje „Žemės ūkio veiklos pajamų dalis procentais, siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemones“ pajamos iš savo užaugintų (pagamintų) žemės ūkio produktų perdirbimo ir iš jų gautų maisto ir ne maisto produktų pardavimo neskirstomos mėnesiais, o įskaičiuojamos visos minėtos metinės pajamos, t. y. skaičiuojama taip pat, kaip iki metodikos pakeitimo.

Skaičiuojant per 2012 ir vėlesnius metus gautų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalį, pajamos iš savo užaugintų (pagamintų) žemės ūkio produktų perdirbimo ir iš jų gautų maisto ir ne maisto produktų pardavimo nebus skirstomos mėnesiais, todėl 2012 m. ir vėlesnių metų pajamoms apskaičiuoti parengta kitos formos pažyma, patvirtinta antrajame  metodikos priede.

Žemės ūkio veiklos subjektai pajamų iš žemės ūkio veiklos dalį visose veiklos pajamose skaičiuoja tais atvejais, kai teisės aktuose nurodomas reikalavimas, kad subjekto pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų, pavyzdžiui, siekdami pasinaudoti mokėjimo už elektros energiją lengvatomis, gauti nuo akcizų atleistų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, ar pasinaudoti kai kuriomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramos priemonėmis. Žemės ūkio įmonės, siekdamos pasinaudoti mokesčių lengvatomis, taip pat skaičiuoja žemės ūkio veiklos pajamų dalį, tačiau šiuos skaičiavimus atlieka pagal atitinkamų mokesčių įstatymų komentaruose nurodytas rekomendacijas, todėl metodikos nuostatos šiuo atveju netaikomos.
 
ŽŪM inf.

Žemės ūkio naudmenų deklaravimas šiemet prasidėjo balandžio 23 d. Deklaruoti bus galima iki birželio 15 d. (be jokių sankcijų už vėlavimą) arba iki liepos 10 d., už kiekvieną pradelstą dieną nuo birželio 15 d. paramą mažinant 1 proc.

Sumažintos kontrolinių žemės sklypų ribos

Žemės ūkio naudmenų deklaravimas, palyginti su 2011 m., prasidėjo savaite vėliau. Taip padaryta atsižvelgus į Europos Komisijos auditorių rekomendacijas užtikrinti geresnę deklaruojamų plotų kontrolę, todėl buvo tikslinamos kontrolinių žemės sklypų (toliau – KŽS) ribos. KŽS buvo sumažinti, atsižvelgiant į natūralias gamtines, dirbtines ir istorines žemės naudojimo ribas.

Deklaravimo naujovės

Šiais metais, pildydami paraišką, pareiškėjai galės nurodyti, kad pageidauja gauti:

• išmokas už mėsinius galvijus ir mėsines avis (pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 68 str.);
• papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už ėriavedes.

Minėtosioms išmokoms gauti teikti papildomų paraiškų nereikės.

2012 m. deklaruojamiems plotams padidėjus daugiau kaip 5 proc. (palyginti su 2011m. deklaruotu plotu), nebereikia pristatyti žemės valdymo teisės įrodymo dokumentų, tačiau minėtųjų dokumentų bus pareikalauta iš pareiškėjų, kurie 2012 m. deklaracijas teiks pirmą kartą.

Šiemet atsisakyta paraiškų/prašymų pakeisti paraiškos duomenis registravimo žurnalų pildymo. Tikimasi, kad tai leis sumažinti laiko sąnaudas teikiant paraišką.

Padarytas palengvinimas asmenims, deklaruojantiems savarankiškai: paraišką teikiant savarankiškai, paraiškos duomenų registravimo dokumentą bus galima išsiųsti ir el. paštu. Nuo 2012 m. pareiškėjams, savarankiškai teikiantiems paraišką, sudarytos galimybės ją pasirašyti elektroniniu parašu.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais nebus mokamos susietosios išmokos už baltymingus augalus. Vietoj jų bus mokamos atsietosios išmokos už 2011 m. deklaruotus baltymingus augalus. Taip pat nebus mokamos ir susietosios išmokos už bulius. Vietoj jų bus mokamos atsietosios išmokos už 2010–2011  m. vidutinį bulių skaičių, už kurį gautos susietosios išmokos.

Naudmenų klasifikatoriuje privaloma paminėti įvestus naujus kodus:

 

Pareiškėjai, kurie 2012 m. deklaruoja naują lauką pagal priemonę „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, tokį lauką turi deklaruoti pagal kodą 2PT-1. Pagal tokį pat kodą lauką (arba laukus) turi deklaruoti naujas pareiškėjas, 2012 m. pirmą kartą dalyvaujantis įgyvendinant minėtąją programą. Ta pati tvarka galioja ir kitiems minimiems naudmenų kodams (2RV-1, EDG-1, EGP-1).

Kiti du kodai (NDG-1 ir NGP-1) nurodomi tais atvejais, kai pareiškėjai nepageidauja gauti tiesioginių išmokų už pievų (ganyklų) bei daugiamečių pievų (ganyklų) plotus.

Atnaujinti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimai

Šiemet balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-251 „Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atnaujinti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimai.

Jeigu pareiškėjų deklaruotos pievos (ganyklos), įrašytos minėtame GAAB įsakyme, už kurias prašoma tiesioginių išmokų, sudarys daugiau nei 30 proc. visų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias prašoma tiesioginių išmokų, bus tikrinama, ar šių pievų (ganyklų) hektarui šiais metais tenka bent 0,1 sutartinio gyvulio. Ūkinių gyvūnų, kurie gali būti perskaičiuojami į sutartinius gyvulius, sąrašas pateiktas GAAB įsakymo priede. Jeigu tokie pareiškėjai neturės gyvulių – jiems bus taikoma 50 proc. dydžio sankcija visai paramos sumai (ne tik tiesioginėms išmokoms, bet ir išmokoms, mokamoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones už plotą). Jeigu sutartinių gyvulių pareiškėjas turės, bet jie „padengs“ mažiau nei 50 proc. pievos (ganyklos) ploto, pareiškėjui bus taikoma 20 proc. sankcija, o jeigu sutartiniai gyvuliai „padengs“ daugiau kaip 50 proc. pievų (ganyklų) ploto, bus taikoma 3 proc. paramos dydžio sankcija. Svarbu paminėti, kad sankcija už GAAB pažeidimus visais atvejais taikoma atsižvelgiant į visą paraišką, o ne atskirus laukus – ne tik pievas (ganyklas), kuriose nėra gyvulių.

Jei pareiškėjo deklaruojamų pievų (ganyklų), už kurias jis prašo tiesioginių išmokų, dalis visame deklaruojamame plote, už kurį jis prašo tiesioginių išmokų, neviršys 30 proc., GAAB reikalavimas turėti gyvulių jam bus netaikomas.

Sankcijos už GAAB reikalavimų pažeidimus

Sankcijos už GAAB reikalavimų pažeidimus patvirtintos žemės ūkio ministro balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-274 „Dėl žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkio subjektai, gaminantys ir tiekiantys rinkai augalinės kilmės produkciją, turės pristatyti produkcijos realizavimo įrodymo dokumentus. Šiems pareiškėjams gyvulių laikyti nereikia, tačiau sustiprinta tokių pareiškėjų kontrolė ir įvesta papildomų reikalavimų. Vienas iš jų – deklaruojamas pievų (ganyklų) plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 hektarų. Daugiau informacijos apie šią naudmenų deklaravimo galimybę galima rasti žemės ūkio ministro balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-276 „Dėl žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 21.13 punkte.

Šiais metais numatomos didesnės tiesioginės išmokos, nei 2011 m. Jeigu deklaruojamas tinkamas paramai tiesioginėms išmokoms gauti plotas išliks nepakitęs, išmoka sieks apie 413 Lt/ha (2011 m. buvo apie 370 Lt).

ŽŪM informacija

NAUJA paslauga – Ūkio finansinė analizė, kuri atliekama naudojant unikalią programą e-GEBA ekonomika! Aplankykite Konsultavimo tarnybos stendą gegužės 10–12 dienomis „Žalgirio“ arenoje, Kaune, vyksiančioje parodoje AgroBalt 2012 ir susipažinkite su ūkio finansinės analizės galimybėmis. Lauksime.

 Naujausi pranešimai:

Kasos aparatai – ne visiems prekeiviams

Svarbiausi gegužės mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Pakeistos ekologinio ūkininkavimo taisyklės

Per sausrą bitėms darbą palengvina medingieji augalai

Gegužė bityne

Taip pat skaitykite:

Natura 2000 miškuose: kompensuojamos patirtos išlaidos ir prarastos pajamos

Už savanoriškai prisiimtus aplinkosaugos įsipareigojimus miškuose – išmokos

Videoinformacija

NAUJA Ganiavos laikotarpį pradedant

Žemdirbiams atvertos naujos galimybės

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Žemės ūkio ministerija parengė naują kompensacinę paramos priemonę ,,Pelno nesiekiančios investicijos“  prastai melioracijos griovių techninei būklei, nepakankamai jų priežiūrai pagerinti. Melioracijos griovių tvarkymui 2012–2013 m. numatoma skirti daugiau kaip 20 mln. litų, didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 000 Lt, paramos intensyvumas – 100 proc.  

Prasta melioracijos statinių būklė

Respublikoje yra nusausinta beveik 3,0 mln. ha žemės, iš jų  – 2,5 mln. ha. žemės ūkio naudmenų. Paklota per 1,6 mln. km drenažo linijų, pastatyta per 68,0 tūkst. hidrotechnikos statinių (pralaidų, tiltų ir kt.), 88 sausinimo siurblinės, 497 km apsauginių pylimų, 337 tvenkiniai. Balansinė šio turto vertė viršija 7,0 mlrd. Lt, iš jų 3,2 mlrd. Lt vertės turto priklauso melioruotos žemės savininkams ir naudotojams.

Melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 61,0 proc. Beveik 10 proc. (222,4 tūkst. ha) drenažu nusausintos žemės yra blogos būklės, daugiausiai – dėl vandenį nuleidžiančių melioracijos griovių nepakankamos priežiūros.

Šalyje yra 52 481 km magistralinių griovių, iš jų 50 863 km priklauso valstybei nuosavybės teise (patikėjimo teise juos valdo savivaldybės). Reikėtų rekonstruoti daugiau kaip 10 tūkst. km tokių griovių, remontuoti – 16,0 tūkst. km.

Parama suteiks galimybę sutvarkyti griovius 

Paramos gavėjai

Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 000 Lt. Paramos intensyvumas – 100 proc.

Paraiškų rinkimas

Paraiškos renkamos nuo gegužės 7 iki liepos 10 d. Paraiškų pateikimo vieta – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) teritoriniai padaliniai.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Tinkamos finansuoti išlaidos – tai krūmų, medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo, augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno drenažo žiočių ir latakų išvalymo bei sutvarkymo darbai. Melioracijos griovys ar jo dalis, kuriame pareiškėjas vykdys numatytas veiklas, turi būti valdomi pareiškėjo nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais. Tvarkyti  privaloma griovio šlaitus iš abiejų pusių. Pažymėtina, jog siekiant gauti paramą, reikia tvarkyti  ne mažiau kaip  1 ha melioracijos griovio šlaitų, o  vientisa jų dalis negali būti mažesnė kaip 0,3 hektaro.

Prioritetai

Pateikus paraiškas, pirmumą turės pareiškėjai, kurių :
numatomi tvarkyti melioracijos griovių ilgiai sudaro ne mažiau kaip 70 proc. blogos būklės griovių, nurodytų savivaldybių administracijų sudarytuose probleminių griovių sąrašuose (pagal žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindinių duomenų pagal 2007-01-01 patvirtinimo“ patvirtintus duomenis); didžiausias vientisas melioracijos griovio ilgis; ilgesnis vientisas atstumas nuo griovio ištekėjimo.

Kompensavimo būdas

Priemonei taikomas išlaidų kompensavimo būdas, todėl paramos gavėjas veiklą įgyvendina savo lėšomis. Baigęs įgyvendinti veiklą, paramos gavėjas pateikia Agentūrai prašymą, kuriame deklaruoja prašomą sumą.

Siekiant išplėsti Kaimo plėtros programos 2007–2013 m. ,,Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ priemonės „Kraštovaizdžio tvarkymas“ programos veiklos „Melioracijos griovių tvarkymas“ mastą, pareiškėjai privalės įsipareigoti dalyvauti šioje veikloje penkerius metus ir nustatyta tvarka už atliktą 1 ha melioracijos griovio tolimesnę priežiūrą kasmet gauti 517,5 Lt išmoką.

Savivaldybių administracijų vaidmuo

Įgyvendinant šią priemonę privalės aktyviai dalyvauti ir savivaldybių administracijos. Pagal pareiškėjo prašymus jos turės pateikti melioracijos griovio žemėlapį (griovio planą masteliu 1:2000 su pažymėtomis žemės sklypo ribomis, su drenažo žiotimis), kuriame bus vykdomi tvarkymo darbai, įvertinti melioracijos griovio būklę, nustatyti faktinius darbų kiekius, sudaryti ir pateikti lėšų poreikio (sąnaudų), susijusių su melioracijos griovio tvarkymu, sumą pagal melioracijai taikomus įkainius. Savivaldybių administracijos turės pateikti pažymą Agentūrai apie pareiškėjo atitiktis tinkamumo reikalavimams.

Pradedamas paramos viešinimas

Ministerija jau šį mėnesį pradeda priemonės viešinimo kampaniją, specialistai lankysis regionuose ir rajonuose, išsamiai supažindins žmones su paramos teikimo tvarka. Ministerija kviečia žemdirbius domėtis vietos informacija, sekti skelbimus, taip pat prašo į paramos viešinimą aktyviai įsijungti ir šios priemonės vykdymo organizavime dalyvausiančias savivaldybes, seniūnijas, melioracijos sistemų naudotojų asociacijas, žemdirbių organizacijas – Šeimos ūkininkų, Ūkininkų sąjungos skyrius, žemės ūkio bendroves.
Išsamesnės informacijos teirautis tel. (8 5) 239 1240
 
ŽŪM inf.

Nors nuo gegužės 1 dienos kasos aparatai privalomi visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, patalpose prekiaujantiems ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis, tačiau tam tikrais atvejais jų vis tik nereikės.

Dar prieš metus kasos aparatus turėjo pradėti naudoti visi maisto produktų pardavėjai, prekiaujantys turgavietėse, o nuo šių metų gegužės juos privalės naudoti visi dengtose turgavietėse (kioskuose, automobilių parduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose) dirbantys prekeiviai, kad ir kokia prekyba užsiimtų.
Finansų ministerija skelbusi, jog kasos aparatai bus privalomi visiems uždarose patalpose prekiaujantiems verslininkams, numatė tam tikras išimtis:

Daugiau skaitykite...

Ganiavos laikotarpis – palankiausias pieno primilžiams didinti. Nors jis, palyginti su Vakarų Europos šalimis, pakankamai trumpas – apie 160 dienų, tačiau būtent tuomet galima primelžti daugiau kaip pusę metinio pieno kiekio.

Svarbu tik laiku ir tinkamai pasiruošti. Jei gyvuliai ganomi aptvaruose, būtina juos sutvarkyti, ganyklas patręšti azoto trąšomis, išlyginti kurmiarausius, paruošti girdyklas, lovelius druskai ir mineraliniams pašarams, pasitikslinti plotus, skirtus ganyti ir pašarams ruošti, apipjaustyti galvijų nagas ir aštrių ragų viršūnes.

Naudinga vaizdo informacija

Daugiau skaitykite...

Kiekvienam bitininkui svarbu, kad jo bitės neštų daug ir skanaus medaus.

Pastaruosius dvejus metus vyravę karšti ir sausi orai turėjo neigiamos įtakos medaus produkcijai daugelyje Lietuvos rajonų. Kaip bitėms padėti, kai trūksta drėgmės ir ore, ir dirvoje?

Vienas iš būdų – netoli bičių avilių įsėti medingųjų augalų. Tik reikėtų žinoti, kad esant sausrai ir trūkstant drėgmės, daugelis medingųjų augalų greičiau baigia vegetaciją, tad jų augimas sulėtėja per pus. Tai ypač būdinga vienmečiams medingiesiems augalams, pvz., grikiams, facelijoms, garstyčioms.

 

Daugiau skaitykite...

DĖMESIO! Susidarė palankios sąlygos miltligei plisti jautriose žieminių kviečių veislėse bei tankiuose ir vešliuose Kovas DS (Kėdainių r.), Zentos (Šiaulių r., Širvintų r.), Ada (Kupiškio r.) pasėliuose, kurių augalų išsivystymas yra nuo krūmijimosi pabaigos iki bamblėjimo pradžios.

KVIEČIAME Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba drauge su partneriais gegužės 2-3 d. organizuoja tarptautinę konferenciją „Rapsų auginimo ir panaudojimo aktualijos“, kuri vyks LŽŪKT mokymo centre „Agroakademija“ (Stoties g. 9, Akademija, Kėdainių r.). Vietų skaičius ribotas. Į renginį kviečiame registruotis el. paštu :lzukt.lt">info@:lzukt.lt, nurodant vardą, pavardę, telefoną ir darbovietę. Išsamesnė informacija ir programa -  www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Naujausi pranešimai:

Laiku naudokime augimo reguliatorius

Ganiavos laikotarpį pradedant

Natura 2000 miškuose: kompensuojamos patirtos išlaidos ir prarastos pajamos

Lapiniai kopūstai – ne tik dekoravimui, bet ir maistui

Būsimų verslo partnerių patikimumas – sėkmingos veiklos dalis

Taip pat skaitykite:

Už savanoriškai prisiimtus aplinkosaugos įsipareigojimus miškuose – išmokos

Žalienų priežiūros darbai pavasarį

Videoinformacija

Žiemkenčių būklės vertinimas pavasariui įpusėjus

Žemdirbiams atvertos naujos galimybės

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Žemės ūkio ministerija kartu su Ministro Pirmininko tarnyba  ir Užsienio reikalų ministerija balandžio 20 d. surengė apskritojo stalo diskusiją „ES kaimo plėtros politika po 2013 m. ir Lietuvos siekiai šioje srityje“. Diskusijos metu ne tik pateikta kaimo plėtros politikos vizija po 2013 m., pasiūlymai dėl Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių, bet ir pristatyti tarpusavyje susiję strateginiai programavimo dokumentai.

Kaimo plėtros politika susijusi su Bendruoju strateginiu dokumentu, Nacionaline pažangos programa, strategijomis Europa 2020“ ir Lietuva 2030“, suderinta su kitomis ES politikomis ir instrumentais (ES politika aplinkos, klimato, užimtumo, švietimo ir kitose srityse). Apie šias strategijas, programinių dokumentų tarpusavio suderinamumą plačiau kalbėjo Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba.

Žemės ūkio ministro įsakymu 2011 m. birželio 23 d. buvo sudaryta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų politikos gairių rengimo darbo grupė. Ši darbo grupė parengė Lietuvos kaimo plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, suformulavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų laikotarpio politikos tikslus ir uždavinius, parengė veiksmų planą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programavimo dokumentui rengti. Žemės ūkio ministerijos pasirengimą 2014–2020 m. kaimo plėtros programiniam laikotarpiui pristatė ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė.

„Bendrasis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos tikslas  – kurti gyvybingą  kaimą, skatinant ekonomikos augimą, didinant žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą, pakankamai apsirūpinant maistu, tausiai naudojant gamtos išteklius bei sprendžiant klimato kaitos keliamas problemas, sukuriant galimybių gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti, užtikrinti darnią teritorinę plėtrą“, – akcentavo pranešėja. Tad kaimo plėtros politika orientuota į žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio konkurencingumo didinimą, tausų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos gairių siekimą, subalansuotą teritorinę kaimo vietovių plėtrą.

Pagrindiniai Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetai 2014–2020 m. yra šie:

1.    Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse
2.    Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą
3.  Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje
4.  Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas
5.  Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose
6.  Skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. 

Pranešėja plačiai pristatė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos galimas priemones, potencialius paramos gavėjus, tinkamas finansuoti išlaidas. Informuota ir apie naujovę – 2014–2020 m. kaimo plėtros programose numatyta įtraukti tematines paprogrames, kurios turėtų prisidėti prie ES prioritetų kaimo plėtrai ir būtų nukreiptos į specialius identifikuotus poreikius, o ypač į šias sritis: jaunuosius ūkininkus, smulkius ūkius, trumpo tiekimo grandinę.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė pristatė Lietuvos nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos po 2013 m. projektą. Šiame projekte išskirti šie pagrindiniai žemės ūkio nacionaliniai prioritetai: kaimo gyvenviečių pritaikymas gyventojų poreikiams; paslaugų prieinamumo kaimo gyventojams didinimas; nevyriausybinių organizacijų įvairovės ir jų iniciatyvų kaimo vietovėse didinimas; šeimos ūkių gyvybingumo stiprinimas; ekologiškos produkcijos artinimas prie vartotojo; verslo sąlygų kaimo vietovėse gerinimas; aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų kaime kūrimas ir palaikymas; kaimo turizmo sodybų orientacijos į paslaugų atostogaujančioms šeimoms ir užsieniečiams teikimą didinimas; nacionalinio ir regioninio masto renginių organizavimo kaimo vietovėse skatinimas.

ŽŪM inf.

Jei miško savininkas ar naudotojas pateiks saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės valdos buvimo vietą išduotą pažymą (joje turi būti nurodyta, kad valdoje nustatytas bent vienas veiklos apribojimas), jiems bus kompensuojamos patirtos išlaidos bei prarastos pajamos dėl kai kurių ES direktyvų įgyvendinimo.

Priemonės lėšomis remiami miškų savininkai, turintys valdas tarptautinės reikšmės Natura 2000 saugomose teritorijose. Paraiškos pagal Natura 2000 renkamos nuo balandžio 23 d. iki birželio 15 dienos.

Paraiškas bus galima teikti ir pavėluotai – iki liepos 10 d., tačiau tokiu atveju parama bus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną, išskyrus atvejus, nepriklausančius nuo pareiškėjo valios (pvz.: pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai).

Daugiau skaitykite...

Vykdomi plynieji miško kirtimai,  naikinamos kertinės miško buveinės labai kenkia miškų kraštovaizdžiui ir aplinkai. Tačiau privačių miškų savininkai savo valdose gali ne tik išsaugoti biologinę įvairovę ir kertines miško buveines, bet ir už savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus gauti kompensacines išmokas.

Nuo balandžio 23 d. iki birželio 15 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) vėl renka paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Daugiau skaitykite

KVIEČIAME Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba drauge su partneriais gegužės 2-3 d. organizuoja tarptautinę konferenciją „Rapsų auginimo ir panaudojimo aktualijos“.Vietų skaičius ribotas. Į renginį kviečiame registruotis el. paštu :lzukt.lt">info@:lzukt.lt, nurodant vardą, pavardę, telefoną ir darbovietę. Išsamesnė informacija ir programa -  www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Naujausi pranešimai:

Už savanoriškai prisiimtus aplinkosaugos įsipareigojimus miškuose – išmokos

Žalienų priežiūros darbai pavasarį

Formuojame paprastosios verpstės formos obelis

Prieskonių lysvėje – pastarnokai

Neblaivus darbuotojas – papildoma rizika

Taip pat skaitykite:

Tręškime atsakingai

Retas pasėlis – dideli derliaus nuostoliai

Pajamų deklaravimo naujovės

Videoinformacija

NAUJA Žiemkenčių būklės vertinimas pavasarį

Žemdirbiams atvertos naujos galimybės

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijoje baigti tirti kovo pabaigoje–balandžio pradžioje paimti dirvožemio ėminiai mineralinio azoto ir sieros kiekiui nustatyti. Remdamiesi šių tyrimų rezultatais, žemdirbiai gali orientuotis, kiek po žiemos augalams liko lengvai pasisavinamo azoto, kokiomis jo normomis šiemet reikia tręšti žemės ūkio augalus.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu tokie tyrimai šalyje atliekami nuo 2005 metų: rudenį ir pavasarį. Šį pavasarį ėminiai mineraliniam azotui nustatyti imti iš įvairiuose šalies regionuose esančių 267 aikštelių, iš 0-30, 30-60, 60-90 cm dirvožemio sluoksnių.

Žiema siurprizų nepateikė  

Praėjusių metų rudenį Vidurio ir Vakarų Lietuvoje daug mineralinio azoto dirvožemyje liko po derliaus nuėmimo. Lapkričio mėnuo buvo sausas ir šiltas, tad nitratinis azotas iš viršutinių dirvožemio sluoksnių nebuvo plaunamas gilyn. Gruodžio mėnesį Žemaitijoje, ypač Skuodo, Mažeikių, Plungės, Telšių rajonuose, iškrito daug kritulių, todėl čia nitratai plovėsi į gilesnius dirvožemio sluoksnius, dalis jų pateko ir į gruntinius vandenis. Sausio mėnesį paspaudus šaltukui ir susidarius pašalui, mineralinio azoto kiekis dirvožemyje iki kovo vidurio keitėsi mažai. Palyginti su rudeniu, mineralinio azoto sumažėjo tik Vakarų Lietuvoje, kur per žiemą 0–30 cm dirvožemio sluoksnyje jo sumažėjo net penktadaliu. Rytų ir Vidurio Lietuvoje mineralinio azoto kiekiai per žiemą keitėsi mažai.

Daugiausiai mineralinio azoto – Vidurio Lietuvoje

Šį pavasarį šalies 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai rasta 60,3 kg/ha ir tai buvo 2,5 kg/ha daugiau negu pernai arba net 9,6 kg/ha daugiau nei 2010 m. Daugiausiai mineralinio azoto šį pavasarį nustatyta Vidurio Lietuvoje – 71,6 kg/ha, gerokai mažiau – Vakarų ir Rytų Lietuvoje (atitinkamai 52,7 ir 49,8 kg/ha). 

Vertinant atskirus regionus, dideliu mineralinio azoto kiekiu – 80–95 kg/ha išsiskyrė Vidurio Lietuvos žemuma, apimanti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Kėdainių ir dalį Akmenės, Radviliškio, Kauno rajonų. Kiek mažiau mineralinio azoto – 60–70 kg/ha nustatyta Pajūrio ir Nemuno deltos lygumoje, apimančioje dalį Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonų, bei Suvalkijoje – Nemuno žemupio pietinėje dalyje, apimančioje dalį Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų.

Vidutinis mineralinio azoto kiekis – 50–60 kg/ha nustatytas Žemaitijos Rytų plynaukštės dirvožemiuose, apimančiuose dalį Akmenės, Šiaulių, Kelmės, Radviliškio, Raseinių rajonų. Tiek mineralinio azoto rasta ir Nemuno vidurio bei Neries žemupio plynaukštėje, esančioje dalyje Prienų, Kauno, Kaišiadorių, Širvintų, Jonavos, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio rajonų.

Mažesnis kiekis – 50 kg/ha mineralinio azoto nustatytas didelėje dalyje Žemaitijos (Mažeikių, Telšių, Skuodo, Plungės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir dalyje Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Kelmės rajonų). Mažai mineralinio azoto rasta ir didelėje dalyje Rytų Lietuvos (Lazdijų, Alytaus, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Molėtų, Utenos, Ignalinos, Zarasų rajonuose, dalyje Vilkaviškio, Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių, Ukmergės, Anykščių, Rokiškio rajonų). Šiuose Rytų Lietuvos dirvožemiuose daug kur mineralinio azoto buvo mažiau kaip 40 kg/ha, o smėlinguose Švenčionių dirvožemiuose – mažiau kaip 30 kg/ha.  

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje labai skirtingas

Lietuvoje 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto iki 36 kg/ha nustatyta 20,1 proc. tirtų plotų, 36–70 kg/ha – 51,4 proc., 71–105 kg/ha – 16,7 proc., o daugiau 105 kg/ha – 11,8 proc. Daug ir labai daug mineralinio azoto nustatyta ūkiuose, kurie tręšia gyvulininkystės kompleksuose sukauptu mėšlu, taip pat intensyvios gamybos ūkiuose po kaupiamųjų ar kitų pernai metais gausiai azotu treštų augalų.

Vertinant šalies mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pagal augintus priešsėlius, daugiau jo rasta po kaupiamųjų augalų ir rapsų – 81,9 kg/ha, mažiau po žiemkenčių – 70,3 kg/ha, o mažiausiai po vasarojaus – 53,1 kg/ha. Šių metų žiemkenčių plotuose mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 69,8 kg/ha, o daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų plotuose – 43,2 kg/ha. Lietuvoje mineralinis azotas 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje buvo pasiskirstęs taip: smėliuose – 51,8 kg/ha, priesmėliuose ir lengvuose priemoliuose – 61,2 kg/ha, vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose ir moliuose – 68,7 kg/ha. Žemdirbiai, skaičiuodami azoto trąšų normas, į šiuos duomenis turi būtinai atsižvelgti.

Atskiruose dirvožemio sluoksniuose mineralinis azotas buvo pasiskirstęs nevienodai. Vidutiniškai 50 proc. mineralinio azoto sukaupta 0–30 cm sluoksnyje, 28,6 proc. – 30–60 cm ir 21,4 proc. – 60–90 cm sluoksniuose. Vakarų ir Rytų Lietuvoje 0-30 cm sluoksnyje mineralinio azoto rasta apie 33 kg/ha, Vidurio Lietuvoje – 44,8 kg/ha, 30-60 cm dirvožemio sluoksnyje atitinkamai – 16,4, 19,7 ir 26,8 kg/ha, o 60–90 cm sluoksnyje – 13,9, 15,4 ir 18,7 kg/ha. Tai rodo, jog Vidurio Lietuvoje nemaži mineralinio azoto kiekiai yra susikaupę gilesniuose dirvožemio sluoksniuose. Jei gegužės–birželio mėnesiais nebus didelių liūčių,  o žieminiai kviečiai, rugiai, kvietrugiai, rapsai bei kukurūzai vystysis normaliai, tai Vidurio Lietuvoje mineralinį azotą jie gali sėkmingai pasisavinti ir iš 60–90 cm gylio.

Kokios tręšimo azotu strategijos laikytis šiais metais? 

Plotuose, kur mineralinio azoto 0–60 cm gylyje nustatyta mažiau 50 kg/ha, žemės ūkio augalus rekomenduojama tręšti pagal planuojamam derliui išauginti apskaičiuotą azoto kiekį, o sunkesnėse priemolio dirvose (tai apimtų didesnę dalį Vakarų ir Rytų Lietuvos) azoto trąšų normą reikėtų didinti 10–15 kg/ha.

Jeigu dirvožemyje mineralinio azoto yra 50–60 kg/ha, taip pat jei 0–60 cm sluoksnyje nustatyta 60–70 kg/ha, trąšų normos koreguoti nereikėtų. Trąšų normą mažinti 10–20 kg/ha tikslinga tik ten, kur rudenį buvo tręšta mėšlu arba augalai auginami po gerai tręštų priešsėlių. 

Ten, kur mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje nustatyta 70–80 kg/ha ir naudojamos intensyvios technologijos, trąšų normą visam sezonui reikėtų sumažinti 10–15 kg/ha. Vidurio Lietuvos žemumoje, kur azoto nustatyta 80–95 kg/ha, trąšų normą visam sezonui galima sumažinti 20–30 kg/ha.

Mokslininkai įspėja, kad augalų nereikėtų tręšti vienkartinėmis didelėmis azoto normomis. Geriau atiduoti tik dalį normos, o pasėliams kiek ūgtelėjus, spręsti apie tolesnę tręšimo eigą. Peržiemojusius žiemkenčių pasėlius po geresnių priešsėlių pirmą kartą siūloma tręšti 45 kg/ha azoto, o po prastesnių priešsėlių – 60 kg/ha norma. 

Mineralinės sieros dirvožemyje rasta nedaug

Mokslininkai 134 stebėjimo aikštelėse tyrė ir mineralinės sieros, kuri yra svarbi norint gauti didesnį augalų (rapsų, kopūstinių daržovių, daugiamečių žolių, ankštinių augalų, javų, kukurūzų) derlių, kiekius. Pavasarį daugiau kaip pusėje tirtų dirvožemio plotų mineralinės sieros rasta mažai. Rytų Lietuvoje 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje jos vidutiniškai nustatyta daugiausiai – 15,7 kg/ha, o 0–30 ir 30–60 cm sluoksniuose atitinkamai 7,1 ir 8,6 kg/ha. Vidurio Lietuvoje mineralinės sieros rasta kiek mažiau – 14,5 kg/ha, o pagal gylį ji buvo pasiskirsčiusi atitinkamai 6,3 ir 8,2 kg/ha. Mažiausiai mineralinės sieros dėl didelio iškritusio kritulių kiekio gruodžio mėnesį nustatyta Vakarų Lietuvoje – tik 10,4 kg/ha, o pagal gylį – atitinkamai 5,0 ir 5,4 kg/ha. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio augalų tręšimas siera Žemaitijoje šiais metais ypač aktualus.

Atsižvelgdami į mineralinės sieros kiekį dirvožemyje, mokslininkai siūlo mažiau reiklius augalus – javus, cukrinius runkelius, bulves, kukurūzus, ankštinius dar netręštuose siera plotuose tręšti 10–15 kg/ha normomis, o reiklius sierai augalus – rapsus, daugiametes žoles, kopūstines daržoves 20–0 kg/ha sieros normomis. Vakarų Lietuvoje rapsams sieros trąšų normos gali būti kiek didesnės – 25–40 kg/ha. Tręšimui tinka visos kompleksinės trąšos, turinčios ne mažiau 4 proc. sieros. Sieros savo sudėtyje turi kalio sulfatas, amonio sulfatas, kalio magnezija, azoto-sieros trąšos.

 
ŽŪM inf.

Primename, kad nuo 2012 m. balandžio 23 d. prasideda paraiškų teikimo laikotarpis, kuris truks iki birželio 15 d.

Ministerija, siekdama palengvinti tiesioginių išmokų už mėsinius gyvulius teikimo tvarką, šiais metais nustatė, kad teikiant bendrą paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus tereikės nurodyti, jog prašoma skirti tiesioginę išmoką už visus žemės ūkio valdoje laikomus jos valdytojo ir (ar) partnerio mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis. Pildyti atskirų prašymų išmokoms už mėsinius gyvulius gauti šiais metais nereikės.

Paraiškas ar prašymus bus galima teikti ir pavėluotai – iki liepos 10 d., tačiau tokiais atvejais parama bus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Pareiškėjai, siekiantys išmokų už mėsinius gyvulius, turės laikytis reikalavimų, nustatytų 2012 m. kovo 19 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-184 patvirtintose Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2012–2013 m. taisyklėse (Žin., 2012, Nr. 34-1645). Taisyklėse  yra numatyta, kad išmokos bus mokamos:

• tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre 2012 m. registruotiems žemės ūkio valdos valdytojams, kurie Ūkinių gyvūnų registre bus įregistravę ir suženklinę mėsines avis ir (ar) ne jaunesnius nei 12 mėn. (rugpjūčio 1 d. duomenimis) mėsinius galvijus; 
• išlaikiusiems mėsinius gyvulius nuo birželio 1  iki rugpjūčio 1 d. įskaitytinai savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) vardu;
• atitikusiems kitus taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Išmokos už mėsinius galvijus ir (ar) mėsines avis bus neskiriamos žemės ūkio valdos valdytojams, kurie patys arba jų sutuoktiniai yra patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

Tikslūs išmokų dydžiai bus tvirtinami atskiru žemės ūkio ministro įsakymu, kai bus aiškus tikslus laikomų (rugpjūčio 1 d.) mėsinių gyvulių skaičius.

 
ŽŪM inf.

KVIEČIAME Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba drauge su partneriais gegužės 2-3 d. organizuoja tarptautinę konferenciją „Rapsų auginimo ir panaudojimo aktualijos“.Vietų skaičius ribotas. Į renginį kviečiame registruotis el. paštu :lzukt.lt">info@:lzukt.lt, nurodant vardą, pavardę, telefoną ir darbovietę. Išsamesnė informacija ir programa -  www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Naujausi pranešimai:

Retas pasėlis – dideli derliaus nuostoliai

Tręškime atsakingai

Obelų vainikų formos

Pajamų deklaravimo naujovės

Taip pat skaitykite:
Jei ketinate statyti siloso talpyklas. Išbandykite Konsultavimo tarnybos inžinerijos specialistų parengtą „Siloso tranšėjų ploto nustatymo“ skaičiuoklę!

Videoinformacija

NAUJA Žemdirbiams atvertos naujos galimybės

Derančių obelų genėjimas

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.
 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Žemės ūkio politika įpareigoja žemdirbius skirti didesnį dėmesį aplinkos apsaugai, bioįvairovei išsaugoti. Kaip tai padaryti nepatiriant kultūrinių augalų derliaus nuostolių ir išlaikant dirvožemio derlingumą?

Tręšimas – viena iš pagrindinių agrotechnikospriemonių, nuo kurio priklauso dirvožemio našumas, maisto medžiagų balansas dirvoje, kultūrinių augalų derlingumas. Žinome, kad su derliumi iš dirvožemio paimtas maisto medžiagas reikėtų grąžinti organinių bei mineralinių trąšų pavidalu, stengiantis apsaugoti dirvą nuo degradacijos ir išlaikyti dirvožemio derlingumą.

Daugiau skaitykite

Šiųmetėje pavasarinėje parodoje „Ką pasėsi“ augalininkystės ūkių šeimininkams buvo pristatyta nemažai naujovių – nuo sėklų ir sodinukų iki modernių auginimo technologijų bei inovatyvių kompiuterinių ūkio valdymo programų. Plėtojančius augalininkystės krypties ūkius, itin sudomino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų parengta unikali kompiuterinė augalininkystės ūkio valdymo programa, apdovanota parodos medaliu.

Parodoje pasiūlyta ir kitų sprendimų, prisidėsiančių prie žemdirbių verslo sėkmės.

 

 

NAUDINGA Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba savo klientams parengė dar vieną elektroninę knygą - „Pieno ūkio pastatai. Galvijų laikymas"

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi balandžio mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Balandį pasirūpinkime bitėmis

Vaismedžių formavimo ir genėjimo laikas

Europa – prieš asbestą

Dušas laukuose – paprasta ir patogu

Taip pat skaitykite:

Azoto trąšų įtaka žieminiams kviečiams

Jei ketinate statyti siloso talpyklas. Išbandykite Konsultavimo tarnybos inžinerijos specialistų parengtą „Siloso tranšėjų ploto nustatymo“ skaičiuoklę!

Videoinformacija

NAUJA Derančių obelų genėjimas

Žiemkenčių tręšimas pavasarį

Bičių priežiūra pavasarį

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Obelis genėti ir formuoti galima įvairiu metų laiku. Tačiau, priklausomai nuo vaismedžių amžiaus, augimo stiprumo ir ištvermingumo žiemai, svarbiausi yra trys genėjimo ir formavimo laikotarpiai. Pirmasis – vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai, t. y. žiemą ir pavasarį iki obelų žydėjimo pabaigos. Antrasis – intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje. Trečiasis – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tai yra 3–4 savaitės iki obuolių skynimo, vadinamasis vasaros genėjimas.

Daugiau skaitykite

Vaizdo informacija „Derančių obelų genėjimas“

Kovo mėnesio viduryje bitės apsiskraidė (Rokiškio, Zarasų rajonuose skraidė kovo 13–14 dienomis). Svarbių darbų bityne negalėjome atlikti, nes kovas buvo šaltas, tesušilo iki 5–7 °C.

Orams sušilus, pirmiausia atidarome ir išdžioviname  avilius bei pagalves, tuomet gerai apšiltiname lizdus. Reikėtų išvalyti bičių šeimų lizdus, šiukšles sudeginti. Jei bityne yra mirusių bičių šeimų, avilių lakas uždaryti, korius išimti, o avilius išvalyti ir išdezinfekuoti. Labai svarbu, kad netrūktų maisto, nes dalis bičių šeimų anksti pradėjo auginti perus.

Daugiau skaitykite

Naudinga vaizdo informacija „Bičių priežiūra pavasarį“

Kaimo bendruomenės nuo kovo 30 d. gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras paraiškų lauks visą mėnesį, iki balandžio 30 d., adresu Universiteto g. 8A – 203, Akademija, Kauno r. 2012 metams bendruomenių projektams finansuoti iš valstybės biudžeto numatyta beveik 2, 9 mln. Lt.

Parama kaimo bendruomenių projektams bus skiriama pagal 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3D-193 (Žin., 2012-03-27 Nr.36-1797) patvirtintas Paramos kaimo bendruomenių veiklai remti teikimo taisykles (Taisyklės).

Valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 25 tūkst. litų. Projektas turi būti viešojo pobūdžio nesiekiantis pelno, susijęs su daugumos kaimo vietovės gyventojų interesų tenkinimu.

Šių metų taisyklėse numatyta, kad paramos prašyti gali kaimo bendruomenės  pagal keturias veiklos sritis:

• kaimo vietovėje esančioms viešosioms erdvėms sutvarkyti ir pritaikyti jas kaimo gyventojų poreikiams;
• maisto produktų gamybos cechams įrengti kaimo bendruomenėms priklausančiose patalpose;
  kaimo bendruomenei priklausančių ūkinių gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygoms sudaryti;
• kaimo bendruomenių materialinei techninei bazei stiprint ir (arba) sukurti.

„Bendruomeninės organizacijos, pernai pasirašiusios paramos sutartis, šiais metais negalės pretenduoti į valstybės skiriamą paramą, o projektams, surinkusiems vienodą balų skaičių, pirmenybė bus teikiama anksčiau pateiktai ir užregistruotai paraiškai,“ – atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Miškinis. Pasak jo, skirtingai nei anksčiau, šiemet projekto administravimo išlaidos nefinansuojamos.

Bendruomenėms, pirmą kartą teikiančioms paraiškas nacionalinei paramai gauti, bus skirti 6 prioritetiniai balai. Jei projektas skatina organizacijos narius burtis ir imtis ekonominės veiklos, jam pridedama 16 papildomų balų, o kaimo gyventojų užimtumą – 8 balai (Taisyklių 3 ir 4 priedai).

Bendruomenės paraiškas turi pateikti ne tik atspausdintas ant popieriaus, bet įrašytas ir į kompiuterinę laikmeną (pvz., CD). Užpildyta paraiškos forma (1 priedas) turi būti įrašyta Word formatu. Pasak S. Miškinio, jeigu paramos paraiškos originalo ir elektroninės versijos duomenys nesutaptų, tai vertinant  būtų vadovaujamasi popierinėje paramos paraiškoje pateiktais duomenimis.

Už pateiktų paraiškų vertinimą, kaip ir pernai, atsakingas Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras, kurio parengtas projektų vertinimo ataskaitas svarstys žemės ūkio ministro įsakymu sudarytas projektų atrankos komitetas. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims žemės ūkio ministras. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) sudarys paramos sutartis su patvirtintais paramos gavėjais.

Taisyklėse numatyta, kad bendruomenei pasirašius paramos sutartį, Agentūra išmokės avansą, kurio dydis sieks 65 proc. sutartyje numatytos paramos sumos. Projektas turi būti įgyvendintas ir mokėjimo prašymas pateiktas iki šių metų lapkričio 15 d.

Nacionalinė parama kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms teikiama nuo 2006 m. Pirmaisiais metais projektų įgyvendinimui skirta 3 mln. Lt, 2007 m. – 6 mln. Lt, 2008 m. – 8,9 mln. Lt, 2009 m. – 5,638 mln. Lt. Po vienerių metų pertraukos, pernai paramą gavo 154 projektai. Jiems skirti 3 mln. Lt.

Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama per 1,6 tūkst. kaimo bendruomenių.

Išsamesnės informacijos apie paramos kaimo bendruomenių veiklai remti teikimo sąlygas teirautis Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyr. specialisto Sigito Miškinio tel.  (8 5) 23 91 025 arba Programos ,,Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktoriaus pavaduotojo Dariaus Macijausko tel. (8 37) 397 071.

ŽŪM inf.

NAUJA Sukurta unikali Augalininkystės ūkio valdymo programa, kuri parodoje „Ką pasėsi“ (Akademijoje, Kauno r.) apdovanota medaliu. Aplankykite Konsultavimo tarnybos stendą kovo 29–31 d. ir susipažinkite su programos galimybėmis. Taip pat galėsite išbandyti jėgas sužaisdami šachmatų partiją su Lietuvos šachmatų čempionu. Kiekvienas žino: teisingi ėjimai – puikūs rezultatai! Lauksime.

Naujausi pranešimai:

Kodėl karvėms reikia druskos?

Gyventojų pajamų mokestis 2012 metais

Numatyti žemės mokesčio pakeitimai

Rengiantis statybų sezonui

Taip pat skaitykite:

Azoto trąšų įtaka žieminiams kviečiams

Jei ketinate statyti siloso talpyklas. Išbandykite Konsultavimo tarnybos inžinerijos specialistų parengtą „Siloso tranšėjų ploto nustatymo“ skaičiuoklę!

Videoinformacija

Augalininkystės ūkio valdymo programa - optimalūs veiklos rezultatai.

Žiemkenčių tręšimas pavasarį

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar! Jei ši informacija Jums nereikalinga, parašykite :agroakademija.lt">redaktore@:agroakademija.lt

Balandžio 23 d. prasidės kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas, kuris truks iki birželio 15 d. Kaip ir kasmet, deklaruoti žemės ūkio naudmenas galima bus ir po šio termino, iki 2012 m. liepos 10 d., tačiau tuo atveju parama bus mažinama 1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Šių metų deklaravimas pasitinka keliomis naujovėmis. Kad būtų aiškūs nauji pasikeitimai, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras nuo 2012 m. kovo 26 d. savivaldybių darbuotojams organizuoja mokymus.

Pagrindinės 2012 m. naujovės

Kaip teigė pagrindinius pasikeitimus pristatęs ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Tiesioginių išmokų skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Karbauskas, šiais metais atsisakyta paraiškų,  prašymų pakeisti paraiškos duomenis registravimo žurnalų. Tikimasi, kad tai leis sumažinti laiko sąnaudas paraiškos pateikimui. Atsižvelgiant į natūralias gamtines ir dirbtines ribas bei istorines žemės naudojimo ribas, sumažinti ir kontroliniai žemės sklypai. Tam turėjo įtakos Europos Komisijos auditorių nustatytas faktas, kad kontroliniai žemės sklypai, naudojami pareiškėjų laukų deklaruotiems plotams kontroliuoti, yra per dideli bei neužtikrina būtinos kontrolės.

Šių metų paraiškoje galima nurodyti, kad pareiškėjas pageidauja išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis. Taipogi atsirado nauja priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programa „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Nebeliko susietos išmokos už baltymingus augalus, vietoj to – atsieta išmoka už 2011 m. deklaruotus baltymingus augalus. Taip pat nebeliko susietos išmokos už bulius. Vietoj to – atsieta išmoka už 2010–2011 m. vidutinį bulių skaičių, už kuriuos gautos susietos išmokos.

Dar viena naujovė – įvedami nauji Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. Žemės ūkio veiklos subjektai privalo nemažinti savo valdoje 2011 metais deklaruotų daugiamečių pievų ir ganyklų ploto. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šių plotų apželdinimas mišku neskaičiuojamas kaip ploto mažinimas ir priskiriamas GAAB standartui „Daugiamečių ganyklų apsauga“.

Pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (įskaitant daugiametes pievas ir ganyklas), turi laikyti gyvulius, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų hektarui tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2  SG (sutartinio gyvulio). Šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų deklaruotų tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų arba kurie ne vėliau kaip 2011 metais pradėjo įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir pagal šią priemonę pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo laikotarpis dar nesibaigė. Abiejų minėtų GAAB reikalavimų pažeidimai bus laikomi tyčiniais, o sankcijos taikomos įvertinus jų mąstą, sunkumą, poveikio trukmę ir pasikartojamumą.

Siekiant išvengti sankcijų, ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų–pievų (5 metų ir daugiau) plotus deklaravus nurodant realios situacijos neatitinkančiais kodais (pagal naudmenų klasifikatorių), bus laikoma, kad tai tyčinis neteisingas deklaravimas (sankciją ne pagal GAAB, o pagal plotą).

Reikalavimas laikyti gyvulius sulaukė savivaldybių atstovų kritikos, kurie teigė, kad tai skatins ūkininkus neprižiūrėti turimų žemės ūkio naudmenų. Žemės ūkio ministerijos specialistai tvirtino, kad šiuo reikalavimu siekiama išvengti „sofos“ ūkininkų, kurie deklaruoja žemės ūkio naudmenas, tačiau jų nedirba. Kilus diskusijoms, ministerijos specialistai pažadėjo dar kartą peržiūrėti siūlomą reikalavimą laikyti gyvulius atsižvelgiant į savivaldybės specialistų išsakytas pastabas.

ES tiesioginės išmokos 2012 m.

Preliminarus bendras ES tiesioginių išmokų vokas Lietuvai 2012 m.(neskaitant cukraus išmokos) – 1 mlrd. 1163 mln. Lt. Mėsiniams galvijams (12 mėn. ir daugiau) ir mėsinėms avims – apie 46 mln. Lt (40 proc. daugiau nei 2011 m.). Išmokoms už cukrų – apie 35 mln. Lt. Maksimaliai galima papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma – apie 114 mln. Lt. Numatoma pagrindinė ES tiesioginė išmoka – apie 413 Lt/ha žemės ūkio naudmenų (43 Lt daugiau nei 2011 m.).

2011 m. pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo duomenys

2011 m. Lietuvoje deklaruota apie 2,7 mln. ha paramai tinkamų žemės ūkio naudmenų, o tai yra apie 40 tūkst. ha daugiau nei 2010 m. Tačiau paraiškas dėl tiesioginių išmokų pateikė beveik 168 tūkst. pareiškėjų, o tai yra beveik 2,5 proc. mažiau nei pernai (daugiau kaip 172 tūkst. pareiškėjų). Tad galima daryti išvadą, kad ūkiai stambėjo.

Ariama žemė sudarė apie 59 proc. (apie 1,6 mln. ha), pievos  ir ganyklos (įskaitant daugiametes ganyklas-pievas) – apie 39 proc. (apie 1,1 mln. ha), o sodams ir uogynams, kitiems plotams, apaugusiems plotams ir miško plotams teko iki 2 proc. viso deklaruoto ploto.

Apie 25 tūkst. pareiškėjų, neturintys gyvulių, deklaravo vien tik pievas ir ganyklas. Jų deklaruotas plotas sudarė 116,3 tūkst. ha.

Dar apie 46 tūkst. pareiškėjų, neturintys gyvulių, deklaravo ne tik pievas ir ganyklas bet ir kitas žemės ūkio naudmenas. Tokiuose ūkiuose pievos ir ganyklos sudarė 180 tūkst. ha, o kt. žemės ūkio naudmenos – dar beveik 390 tūkst. ha. Viso – 570 tūkst. ha.

1833 (beveik 30 proc. daugiau nei 2010 m.) pareiškėjai savarankiškai deklaravo žemės ūkio naudmenas. Savarankiškai deklaravusiųjų deklaruotas plotas siekė beveik 190 tūkst. ha arba vienam pareiškėjui teko šiek tiek daugiau nei 100 ha, kai tuo tarpu bendras šalies deklaravimo vidurkis vos viršija 16 ha pareiškėjui.
 
ŽŪM inf. 

Vos prabudus pavasariui, žemdirbiai nekantrauja ir skuba pamaitinti žiemkenčius. Labai skubėti nevertėtų, pirmiausia įvertinkite, ar prasidėjusi augalų vegetacija. Tai padaryti nesudėtinga: išrovus augalą pasižiūrėkite, jei pirmieji nauji lapo audiniai pasirodę, vegetacija atsinaujino. Taigi šiuo metu labai svarbu apsispręsti ir paskaičiuoti pirmąją azoto trąšų startinę dozę. Kad nei augintojui, nei augalui nebūtų nuostolio ir streso, prisiminkime tręšimo abėcėlę.

NAUJA Sukurta unikali Augalininkystės ūkio valdymo programa. Aplankykite Konsultavimo tarnybos stendą kovo 29–31 d. parodoje „Ką pasėsi“ (Akademijoje, Kauno r.) ir susipažinkite su programos galimybėmis. Taip pat galėsite išbandyti jėgas sužaisdami šachmatų partiją su Lietuvos šachmatų čempionu. Kiekvienas žino: teisingi ėjimai - puikūs rezultatai! Lauksime.

Naujausi pranešimai:

Valstybinis socialinis draudimas 2012 m.

Įsipareigojimai nepavaldūs laikui

Jei ketinate statyti siloso talpyklas. Išbandykite Konsultavimo tarnybos inžinerijos specialistų parengtą „Siloso tranšėjų ploto nustatymo“ skaičiuoklę!

Mikotoksinus galima nukenksminti specialiais priedais (bandymas Alytaus r.)

Maži didieji kmynų priešai

Taip pat skaitykite:

Azoto trąšų įtaka žieminiams kviečiams

Ventiliacija ir tvarto mikroklimatas. Išbandykite tvartų vėdinimo sistemų skaičiuoklę.

Videoinformacija

Augalininkystės ūkio valdymo programa - optimalūs veiklos rezultatai.

Žiemkenčių tręšimas pavasarį

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

 Kovo 19 d. žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu Nr. 3D–184 patvirtintos Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2012–2013 m. taisyklės, kuriose reglamentuota tiesioginių išmokų skyrimo tvarka, orientaciniai išmokų dydžiai ir reikalavimai mėsinių gyvulių augintojams.

Taisyklių pakeitimai atlikti atsižvelgus į Lietuvos mėsinių gyvulių augintojų poreikius, įvertinus ilgametę augintojų patirtį auginant mėsinius gyvulius bei siekiant palengvinti paramos administravimo procedūras.

Tiesioginė išmoka mokama registruotiems žemės ūkio valdos valdytojams, kurie nuo balandžio 23 d. iki birželio 15 d. bus pateikę Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus. Atkreiptinas dėmesys, kad pildyti atskirų prašymų išmokoms už mėsinius gyvulius gauti šiais metais nereikės. Teikiant paraiškas paramai gauti už deklaruotus plotus jose tereikės nurodyti, jog prašoma skirti tiesioginę išmoką už visus valdoje laikomus valdos valdytojo ir (ar) partnerio mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis.

Taisyklėse numatyta, kad išmokos bus mokamos už 2012 m. valdoje nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. išlaikytus įskaitytinai savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) vardu nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre įregistruotas ir suženklintas mėsines avis ir (ar) ne jaunesnius nei 12 mėn. (rugpjūčio 1 d. duomenimis) mėsinius galvijus. Žemės ūkio valdos valdytojai einamaisiais metais turi būti deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei atitikti kitus taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Siekiant sustabdyti ūkininkų, laikančių mėsinius galvijus ir mėsines avis, pajamų mažėjimą bei išlaikyti dabartinį gamybos lygį, taisyklėse nustatyti orientaciniai išmokų dydžiai 2012–2013 metams už mėsinius galvijus ir mėsines avis taikant progresinę išmokų skalę.

Tikslūs išmokų dydžiai bus tvirtinami atskiru žemės ūkio ministro įsakymu, kai jau bus žinomas laikomų (rugpjūčio 1 d. duomenimis) mėsinių gyvulių skaičius.
 
ŽŪM inf.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šių metų kovo 20 d. pradedamas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas. Kaip ir kasmet, visoje Lietuvos teritorijoje iš lėktuvų bus išmėtyti jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio – iš Klaipėdos oro uosto ir bus tęsiama visoje Lietuvos teritorijoje. Jeigu leis oro sąlygos, pavasarinio etapo vakcinaciją planuojama baigti gegužės mėnesio pabaigoje.

„Nuo 2006 m. sistemingai vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos rezultatai džiugina. Pastaraisiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų nustatoma vis mažiau – pernai nustatyta tik 14 pasiutligės atvejų. Tuo tarpu 2010 metais buvo nustatyti 33, 2009 metais - 63 pasiutligės atvejai. Didžioji dalis pasiutligės atvejų nustatyti laukinių gyvūnų populiacijoje pasienio su kaimynine Baltarusija rajonuose”, – sake Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja gyventojus, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę surinks jaukus su vakcina. Jaukai su vakcina nėra pavojingi naminiams gyvūnams, tačiau perdozavus jauko, galimos komplikacijos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Prasidėjus laukinių paukščių migracijai iš šiltųjų kraštų, didėja rizika paukščių gripo virusui atkeliauti į Lietuvą. Pagrindinis užkrato rizikos faktorius – laukiniai vandens paukščiai. Užsikrėtę šie paukščiai dažniausiai tampa virusų nešiotojais. Dėl šios priežasties visiems paukščių laikytojams rekomenduojama naminius paukščius laikyti uždarytus, saugoti nuo kontaktų su laukiniais paukščiais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Lietuvoje nuolat vykdo paukščių gripo stebėseną, tiria nugaišusius laukinius vandens paukščius. Be to reguliariai organizuojami imituoto paukščių gripo protrūkio likvidavimo mokymai, kuriuose dalyvauja ne tik veterinarijos tarnybos specialistai, bet ir kitų valstybinių įstaigų bei organizacijų atstovai. Iškilus paukščių gripo grėsmei, sugriežtinama įvežamų į Lietuvą paukščių ir paukštienos produktų kontrolė iš šalių, kuriose nustatyti šios ligos atvejai.

Šių metų kovo 19 d. Olandijoje, šiauriniame Nineteen regione, nustatytas naujausias mažo patogeniškuno H5 paukščių gripo atvejis. Pavojingas virusas patvirtintas paukštyne, kuriame laikyta 44 500 kalakutų. Kaip pranešė Olandijos veterinarijos specialistai, visi šio paukštyno paukščiai likviduoti, nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, iš kurių uždrausta išvežti paukščius ir paukštininkystės produkciją, sugriežtintas biosaugos priemonių taikymas visame regione.

„Tai pirmasis paukščių gripo atvejis, šiais metais užregistruotas Europoje. Paukščių gripas labiau paplitęs Azijos ir Afrikos šalyse (pvz. Izraelyje, Egipte, Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje ir kt.) Iš užkrėsto Olandijos regiono į Lietuvą gyvi paukščiai ar paukštiena nėra įvežami. O mūsų šalies gyventojams norėtųsi priminti, kad pavasarinio paukščių migracijos metu reikėtų naminius paukščius laikyti tvartuose ar dengtuose aptvaruose, norint apsaugoti juos nuo kontaktų su parskrendančiais laukiniais paukščiais. Ne mažiau svarbu ir saugoti pašarus, nenaudoti vandens iš atvirų telkinių“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis.

2011 metais paukščių gripo atvejai Europoje buvo užregistruoti Olandijoje, Vokietijoje ir Italijoje.
 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

NAUJA Sukurta unikali Augalininkystės ūkio valdymo programa. Aplankykite Konsultavimo tarnybos stendą kovo 29–31 d. parodoje „Ką pasėsi“ (Akademijoje, Kauno r.) ir susipažinkite su programos galimybėmis. Taip pat galėsite išbandyti jėgas sužaisdami šachmatų partiją su Lietuvos šachmatų čempionu. Kiekvienas žino: teisingi ėjimai - puikūs rezultatai! Lauksime.

Naujausi pranešimai:

Azoto trąšų įtaka žieminiams kviečiams

Reprezentacinės išlaidos ir leidžiami atskaitymai

Naujos biohigienizacijos technologijos pritaikymas ūkyje (bandymas Švenčionių r.)

Valstybinė darbo inspekcija: pažeidimai – kas antroje kirtavietėje

Dėl sausros gali kilti maisto kainos

Taip pat skaitykite:

Ventiliacija ir tvarto mikroklimatas. Išbandykite tvartų vėdinimo sistemų skaičiuoklę.

Videoinformacija

NAUJA Augalininkystės ūkio valdymo programa - optimalūs veiklos rezultatai.

„Žiemkenčių būklė pirmosiomis pavasario dienomis“

Žiemkenčių tręšimas pavasarį

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

NAUJA Tik Jums, Konsultavimo tarnybos klientams, skirta dar viena elektroninė knyga – šįkart apie pieno ūkio pastatus ir galvijų laikymą!
Naujausi pranešimai:

Piktžolių išplitimo priežastys ir kontrolė

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarka

Kūdros įrengimas sodyboje

Kovas bityne

Naujos biohigienizacijos technologijos taikymas ūkyje (bandymas Raseinių r.)

Videoinformacija

NAUJA „Žiemkenčių būklė pirmosiomis pavasario dienomis“

„Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinė šėrimo sistema“

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.
 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad vadovaujantis Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos oficialiu raštu, nuo š.m. kovo 20 d. bus draudžiama į šią šalį importuoti gyvus galvijus ir kiaules iš visų Europos Sąjungos valstybių.

Kaip išplatintame pranešime informuoja atsakingi Rusijos pareigūnai, sprendimas priimtas dėl Europoje plintančio Šmalenbergo viruso ir vis daugiau Europos valstybių nustatomų mėlynojo liežuvio ligos židinių.

Atsižvelgus į epizootinę situaciją, taip pat į Rusijos Federacijos atsakingų pareigūnų nustatytus pažeidimus, importuojant gyvas kiaules iš įvairių Europos Sąjungos valstybių, priimtas sprendimas nuo kovo 20 d. laikinai sustabdyti gyvų galvijų, avių, ožkų ir kiaulių importą į šią šalį. Draudimas taikomas visoms Bendrijos valstybėms.

Taikant sugriežtintą veterinarinę kontrolę, į Rusijos Federaciją iš Europos Sąjungos bus leidžiama importuoti tik veislinius gyvulius.

VMVT inf.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje gausu komentarų apie Europos Komisijos reikalavimą, kad kai kurios ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, Latvija, Estija, grąžintų „iššvaistytas“ ES žemės ūkio paramos lėšas – iš viso 115,2 mln. eurų. Lietuva dėl „Bendrijos direktyvų nesilaikymo arba prasto administravimo“ raginama atiduoti šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai išleistus 8,6 mln. eurų.

Žemės ūkio ministerija primena, kad Europos Sąjunga taiko priemones, kurios padeda užtikrinti skaidrų ir efektyvų skiriamos paramos administravimą bei prisideda prie tinkamos ES finansinių interesų apsaugos. Tai įprasta praktika, taikoma visose šalyse narėse.

Viena iš minėtų priemonių yra finansinė korekcija. Finansinės korekcijos taikomos dėl nustatytų neatitikimų ir, priklausomai nuo jų masto, gali siekti 2, 5, 10 ar dar daugiau procentų nuo einamaisiais metais šaliai numatyto finansinio voko. Tokios korekcijos buvo pritaikytos visoms šalims narėms, neišskiriant ir senųjų. Kai kurioms šalims per metus pritaikytų finansinių korekcijų suma siekia iki 20-30 ar net iki 50 mln. eurų.

Lietuvai korekcija pritaikyta dėl Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės netobulumo – dėl netikslių kartografinių žemėlapių 2005–2006 m. buvo neteisingai įbraižyti pasėliai. Remiantis šiais duomenimis, paramos gavėjams buvo mokamos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Jau nuo pirmųjų patikrų, pastebėjus netikslumus, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) apie tai informavo atitinkamas institucijas. Žemės ūkio ministras K.Starkevičius pabrėžia, jog klaidos ir netikslumai jau ištaisyti, o Lietuvai taikoma finansinė korekcija yra pati mažiausia iš galimų korekcijos priemonių – ji sudaro 2 proc.

2004–2011 m. Lietuvos ūkininkus pasiekė daugiau kaip 5 535 mln. litų tiesioginių išmokų, tad finansinė korekcija sudaro išties nedidelę dalį bendros sumos. Lėšos fiziškai grąžinamos nebus – tiesiog Europos Komisija nekompensuos šios sumos Lietuvos biudžetui. Žemės ūkio ministras K.Starkevičius akcentuoja, kad ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams ar pareiškėjams tai neturės jokios įtakos – dėl šios priežasties nesumažės nei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos, nei tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotą biudžetas.  
 
ŽŪM inf.

Kovo mėnesį svarbiausi įvykiai bičių gyvenime – perų atsiradimas ir bičių apsiskraidymas. Skirtingais metais bitės apsiskraido labai nevienodu laiku. Būna, kai tai įvyksta jau vasaryje, o kartais bitės apsiskraido tik balandžio pradžioje.

Kovo pradžioje, kol bitės dar neapsiskraidžiusios, reikia nuvalyti nuo avilių lakų bičių lavonėlius, nes šiuo metu bitėms reikia šviežio oro. Jei bityne daug sniego, prieš apsiskraidymą reikia pasistengti jį nutirpdyti pabarstant ant sniego durpių, šiaudų.

Kai oras sušyla iki 9–11 °C, nors dar ir yra sniego, bitės jau apsiskraido. Pasiskraidyti dažniausiai neišskrenda tik silpnų šeimų bitės. Geriausia šią dieną bitininkui būti bityne.

Normaliai peržiemojusios bičių šeimos skraido gausiai apie 15 minučių. Menkai skraido šeimos, sergančios varoze, taip pat be motinėlių. Bitėms apsiskraidžius, avilių lakos susiaurinamos iki 5–6 cm, silpnoms šeimoms – dar daugiau, nes auginančioms perus bitėms avilyje reikia palaikyti 35 °C temperatūrą.

Daugiau skaitykite...

IŠBANDYKITE elektroninę „Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogo“ versiją, kurią parengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai.
Naujausi pranešimai:

Šmalenbergo virusas gąsdina Europą

Biohigienizacijos technologijos pritaikymo tyrimai (bandymas Anykščių r.)

Rinkai pateikta nauja bulvių veislė

Bičių žiemojimo problemos

Svarbiausi kovo mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Metodinės rekomendacijos: saugūs stogo darbai

Videoinformacija

NAUJA „Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinė šėrimo sistema“

„Apskaita – sėkmingo verslo pamatas“

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.
 Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu. Padarykite tai dabar!

Europos avių, ožkų ir galvijų augintojams pastaruoju metu susirūpinimą kelia sparčiai plintantis Šmalenbergo (Schmallenberg) virusas – praneša Farmers Weekly Interactive interneto svetainė. Kuo ši infekcija pavojinga?

Tai virusinė liga, pavojinga galvijams, avims ir ožkoms. Šmalenbergo virusas pavadintas pagal Vokietijos miesto, kuriame pirmą kartą jis buvo nustatytas praėjusių metų rugpjūtį, vardu. Vėliau virusas greitai išplito Nyderlanduose, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu susirgimo atvejai jau nustatyti ir Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge.

Daugiau skaitykite...

Vasario 28 d. įvyko pirmieji šalyje valstybinės miškų ūkio paskirties žemės pardavimo aukcionai. Juose už 75 900 Lt sėkmingai parduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos užsakymu suformuoti 5 miškų sklypai, esantys Radviliškio ir Šiaulių rajonuose. Iš viso parduota 13,81 ha miško. Bendra pradinė sklypų pardavimo kaina buvo 45 340 Lt, tačiau jie parduoti net 30 650 Lt brangiau.

VĮ Valstybinio žemės fondo organizuotuose miškų sklypų pardavimo aukcionuose iš viso dalyvavo 17 dalyvių, kurie varžėsi tarpusavyje, siekdami įsigyti norimus miško sklypus. Didžiausio dalyvių susidomėjimo sulaukė Radviliškio rajono savivaldybės Pakalniškių seniūnijoje esantis 4.96 ha ploto miško sklypas, kurio pradinė siūloma kaina buvo 15 010 Lt. Šį sklypą panoro įsigyti net 6 aukciono dalyviai. Jis parduotas asmeniui, pasiūliusiam 37 tūkst. Lt sumą.

Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje esančių sklypų kainos aukcionuose taip pat išaugo nuo nustatytos pradinės ir buvo parduoti brangiau. Ringuvėnų kadastrinėje vietovėje esantis 1,52 ha ploto miško žemės sklypas buvo parduotas už 8 500 Lt (pradinė kaina – 6 566 Lt), o kitas toje pačioje vietovėje esantis 4,15 ha ploto sklypas, dėl kurio varžėsi 5 pirkėjai, parduotas už 17 tūkst. Lt (pradinė kaina – 13 750 Lt). Dėl 2,61 ha ploto miško sklypo, esančio Svirbūčių kaime, konkuravo 3 pirkėjai, o jį įsigijo asmuo, kainą padidinęs nuo 6 616 Lt iki 10 tūkst. Lt.

Miško sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su aukciono laimėtojais sudarinės Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių ir Radviliškio žemėtvarkos skyriai.

Valstybinės miškų paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionai bus rengiami ir toliau. Kovo mėnesį numatoma parduoti suformuotus sklypus Mažeikių ir Telšių rajonuose (aukcionas vyks kovo 28 d. 11 val.) bei Kalvarijos savivaldybėje (aukcionas vyks kovo 29 d. 11 val.). 

Aukciono dalyvių registracija vyks kovo 19-23 dienomis. Norintieji įsigyti miško sklypus Telšių ir Mažeikių rajonuose registruojami Valstybės žemės fondo Šiaulių filiale (Šiauliai, Tilžės g. 170, 227 kab.), o  dėl dalyvavimo miškų sklypų pardavimo aukcione Kalvarijos savivaldybėje reikėtų kreiptis į  Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijų žemėtvarkos skyrių (Marijampolė, Vytauto g. 28, 113 kab.).

Daugiau informacijos:  www.vzf.lt/aukcionai  ir www.nzt.lt.

ŽŪM inf.

Bičių žiemojimas – savotiškas ir atsakingas jų gyvenimo laikotarpis. Priklausomai nuo įvairių sąlygų, žiemą žūva nuo 10 iki 25 proc. visų šeimų. Be to, blogas žiemojimas silpnina jų jėgas.

Likę gyvos šeimos, netekę didelio bičių skaičiaus ir beveik išeikvoję savo gyvybinius išteklius, tampa nesugebančiomis toliau augti ir rinkti medų. Blogas bičių žiemojimas – pagrindinė bitynų nepelningumo priežastis.

Meilutė Močiškytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bitininkystės konsultantė

Naujausi pranešimai:

Finansinės rizikos valdymas ūkyje

Pavojingos atliekos ir jų saugojimas

Naikinami pašaruose esantys mikotoksinai (bandymas Prienų r.)

Žvilgsnis į Čekijos žemės ūkį

Darbuotojų sauga ir sveikata pervežant krovinius kelių transportu. Rizikos vertinimas (metodinės rekomendacijos)

Taip pat skaitykite

Mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis

Ventiliacija ir tvarto mikroklimatas. Kad įsitikintumėte, ar tvarte tinkamas vėdinimas, išbandykite Konsultavimo tarnybos inžinerijos specialistų parengtą „Tvartų vėdinimo skaičiuoklę“.

Videoinformacija

Studijuoti kviečia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (III)

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Ilgėjant dienoms, nejučiomis kyla mintys apie artėjančio pavasario darbus, sėklos pirkimo ir sėjos rūpesčius. Jau nuo vasario suintensyvėja prekyba sėklomis. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) tikslas – užtikrinti, kad vartotojas įsigytų geros kokybės, privalomuosius reikalavimus atitinkančią dauginamąją medžiagą.

Dauginti sertifikuotą javų, sėklinių bulvių, runkelių, grikių sėklą, sertifikuotą ar komercinės kategorijos aliejinių ir pluoštinių, pašarinių augalų sėklą, sertifikuotą ar patvirtintą kaip standartinės kategorijos daržovių sėklą, sertifikuotą ar patvirtintą kaip CAC (Conformitas Agraria Communitatis) kategorijos sodo augalų dauginamąją medžiagą, dekoratyvinių augalų dauginamąją medžiagą ir tiekti ją rinkai gali tik atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai. Atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą galima rasti Tarnybos tinklalapyje adresu www.vatzum.lt .

Vykdydama tiekiamos rinkai dauginamosios medžiagos kontrolę, Tarnyba atlieka planinius ir neplaninius dauginamosios medžiagos tikrinimus jos prekybos ir sandėliavimo vietose. Planinių tikrinimų planas yra skelbiamas Tarnybos tinklalapio skyriuje „Planavimo dokumentai“. 

Tarnybos pareigūnai itin daug dėmesio skiria dauginamosios medžiagos patikroms turgavietėse, mugėse ir specializuotose sėklų parduotuvėse. Jų metu tikrinami dauginamosios medžiagos kokybę patvirtinantys dokumentai, įsigijimo ir pardavimo dokumentai (sąskaitos faktūros, kuriose nurodyti parduotos dauginamosios medžiagos kiekiai, siuntų numeriai ar kokybę patvirtinančio dokumento numeriai), ženklinimas ir kokybė (imami kontroliniai mėginiai), kiekio apskaitos dokumentai.

Rinkai galima tiekti sertifikuotą (javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, grikių, sėklinių bulvių, daržovių) ar standartinę (daržovių) sėklą ir tik tų augalų rūšių veislių, kurios yra įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą ar Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą. Sodo augalų dauginamąją medžiagą – tik tų veislių, kurios yra įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ar nacionalinius ES valstybių augalų veislių sąrašus, tiekėjų sąrašą.

Tiekiamos rinkai sėklos kategoriją nurodo ne tik užrašas etiketėje, bet ir etiketės spalva: baltos spalvos etiketėmis – ženklinamos elitinės kategorijos (B) sėklos fasuotės, mėlynos spalvos –sertifikuotos kategorijos (C) ir sertifikuotos pirmos reprodukcijos (C1) sėklos fasuotės, raudonos spalvos – sertifikuotos antros reprodukcijos (C2) ir sertifikuotos trečios reprodukcijos (C3) (tik linams) sėklos fasuotės, rudos spalvos – komercinės kategorijos (CM) sėklos fasuotės.

Tiekiamos rinkai sėklinių bulvių fasuotės ar konteineriai turi būti paženklinti oficialiosiomis etiketėmis-augalo pasais. Jeigu naudojama pakabinamoji etiketė, ji turi būti užplombuota.

Sertifikuota sodo augalų dauginamoji medžiaga taip pat ženklinama oficialiosiomis etiketėmis-augalo pasais. Sodo augalų CAC kategorijos dauginamoji medžiaga ženklinama tiekėjo etikete. Jeigu CAC medžiaga tiekiama su augalo pasu, tiekėjui pageidaujant jis gali būti laikomas tiekėjo dokumentu.

Kai rinkai tiekiama sėkla yra sufasuota į EB mažąsias fasuotes, šios fasuotės ženklinamos tiekėjo etikete (spausdinta informacija ant fasuotės).

Tiekiamos rinkai sėklos turi būti sufasuotos į pakuotę ar fasuotę, kurios negalima atidaryti ir vėl uždaryti, nepažeidžiat taros. Sėklos fasuočių ir pakuočių ženklinimą tikrina Tarnybos pareigūnai, o fasuočių svorį – Valstybinė metrologijos tarnyba.

Įsigydami daržovių daigus ar sodo augalus, apžiūrėkite visą augalą – ant jo neturėtų būti jokių kenksmingųjų organizmų pažeidimų ar defektų. Daigai, šakniastiebiai, svogūnėliai, gumbasvogūniai ir šakniagumbiai turi būti sveiki (be puvinio, pelijimo, iššutimo, pašalimo požymių, neapdžiūvę / neapvytę, nepažeisti kenksmingųjų organizmų ar mechaniškai), gerai išsivystę.

Norime dar kartą priminti, kad savo ūkyje išaugintą sėklą (ūkinę sėklą) galima naudoti tik savo ūkio reikmėms. Tiekti rinkai (parduoti kaimynui) tokios sėklos negalima. Jei Tarnybos specialistai nustatys, kad rinkai tiekiama ūkinė sėkla, ją tiekiančiam asmeniui bus surašytas Administracinių teisės pažeidimų protokolas ir iškelta administracinė byla.

Perkant sėklą labai svarbu žinoti, kas turi būti nurodyta etiketėje. Ant daržovių standartinės kategorijos ar gėlių, kai kurių daržovių, prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos fasuotės turi būti siuntos numeris, informacija apie augalo rūšį, veislę, prekybos metų pabaigą. Tiekėjas, nurodydamas prekybos metų pabaigą, patvirtina, kad tiekiamos sėklos kokybė iki nurodyto laikotarpio ir atitinka nustatytus reikalavimus. Būna atvejų, kad tiekėjas ant fasuotėje atspausdintos prekybos metų pabaigos datos užklijuoja naują lipduką su nauja data. Tai leistina tik tuo atveju, jei tiekėjas po prekybos sezono pabaigos patikrino sėklos siuntos likučių daigumo rodiklius ir jie atitiko minimalius kokybės reikalavimus (Tarnyba, kai tiekėjas kreipiasi ir pristato sėklos siuntos mėginį, atlieka mėginio tyrimus ir išduoda pažymą. Pažyma išduodama nepriklausomai nuo tyrimų rezultatų). Jeigu abejojama dėl taip paženklintos fasuotės, pirkėjas gali pranešti Tarnybai arba prašyti, kad tiekėjas pateiktų Tarnybos jam išduotą pažymą, kurioje būtų pažymėta, ar sėklos kokybiniai rodikliai atitinka reikalavimus.

Draudžiama į Lietuvos Respubliką įvežti dauginamąją medžiagą iš trečiųjų šalių, išskyrus tuos atvejus, kai ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išauginta javų, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, daržovių sėkla yra pripažinta lygiaverte išaugintai Europos Bendrijoje. Sodo, dekoratyvinių augalų ir daržovių dauginamąją medžiagą, išskyrus sėklą, galima įvežti į šalį tik turint Tarnybos išduotą vienkartinį leidimą.

Taip pat norime informuoti, kad nekokybiškos dauginamosios medžiagos tiekimas rinkai užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių darbuotojams, taip pat individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims nuo 50 iki 500 litų ir pareigūnams – nuo 1000 iki 2000 litų, o neįleidimas ar kitoks kliudymas Tarnybos pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti ūkio subjektus, dokumentų nepateikimas arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų.

Išsamesnę informaciją apie reikalavimus dauginamosios medžiagos kokybei ir ženklinimui galite rasti Tarnybos tinklalapio skyriuje „Teisinė informacija“ (Teisės aktai ? Augalų dauginamoji medžiaga ? Lietuvos teisės aktai ? Žemės ūkio ministro įsakymai ? Privalomieji dauginamosios medžiagos kokybės reikalavimai).

Kilus klausimams prašome kreiptis į Tarnybą adresu: Ozo g. 4A, Vilnius, el. p. info@:vatzum.lt"/A> , telefonu (8~5) 237 56 31 ar faksu (8~5) 237 02 33 arba Jūsų regione veikiantį Tarnybos regioninį skyrių:

Alytaus regioninis skyrius (Vilniaus g. 21, 62112 Alytus, tel. (8 315) 56 112, faks. (8 315) 56 113, el. p. alytus@:vatzum.lt );

Kauno regioninis skyrius (Vilniaus g. 58-3, 44289 Kaunas, tel. (8 37) 32 0632, faks. (8 37) 32 0631, el. p. kaunas@:vatzum.lt );

Klaipėdos regioninis skyrius (Rambyno g. 20, 93183 Klaipėda, tel. (8 46) 36 5453, faks. (8 46) 34 1782, el. p. klaipeda@:vatzum.lt );

Marijampolės regioninis skyrius (Kauno g. 142, 68108 Marijampolė, tel. (8 343) 97 094, 97 450, faks. (8 343) 97 450, el. p. marijampole@:vatzum.lt );

Panevėžio regioninis skyrius (Marijonų g. 45-26, 35125 Panevėžys, tel. / faks. (8 45) 46 2375, el. p. panevezys@:vatzum.lt );

Šiaulių regioninis skyrius (A. Mickevičiaus g. 34, 77168 Šiauliai, tel. / faks. (8 41) 52 5722, el. p. siauliai@:vatzum.lt );

Tauragės regioninis skyrius (Bažnyčių g. 14, 72001 Tauragė, tel. (8 446) 61 220, faks. (8 446) 61 068, el. p. taurage@:vatzum.lt );

Telšių regioninis skyrius (S. Daukanto g. 38-13, 87104 Telšiai, tel. (8 444)31 082, faks. (8 444) 31 084, el. p. telsiai(eta)vatzum.lt );

Utenos regioninis skyrius (Aušros g. 79, 28191 Utena, tel. (8 389) 61 465, faks. (8 389) 52 233, el. p. utena@:vatzum.lt );

Vilniaus regioninis skyrius (Smėlio g. 8, 10324 Vilnius, tel. (8 5) 238 3970, 238 3832, faks. (8 5) 238 3971, el. p. vilnius@:vatzum.lt ).

ŽŪM informacija

 

IŠBANDYKITE elektroninę „Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogo“ versiją, kurią pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos augalų apsaugos produktų registraciją parengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu.Padarykite tai dabar!

Naujausi pranešimai:

Padidinta registravimosi PVM mokėtoju riba

Piktžolių šaknų poveikis sėklų daigumui

Kodėl antibiotikai ne visada veiksmingi

Dumbliai gali išspręsti pieno ūkių problemas? (bandymas Rietavo sav.)

Taip pat skaitykite

Mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis

Privalomasis sveikatos draudimas 2012 metais

Ventiliacija ir tvarto mikroklimatas. Kad įsitikintumėte, ar tvarte tinkamas vėdinimas, išbandykite Konsultavimo tarnybos inžinerijos specialistų parengtą „Tvartų vėdinimo skaičiuoklę“.

Videoinformacija

NAUJA Studijuoti kviečia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (III)

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Europos Sąjungoje  blogėjanti dirvožemio kokybė kelia nerimą. 1990–2006 m. dėl dirvožemio sandarinimo – derlingos dirvos padengimo nepralaidžiu sluoksniu – kasdien buvo negrįžtamai prarandami ne mažiau kaip 275 ha dirvožemio, t. y. 1000 km² dirvožemio per metus, o kas dešimt metų taip prarandamas Kipro dydžio plotas. Apskaičiuota, kad vandens sukeliamos erozijos Europoje pažeidžia 1,3 mln. km² dirvožemio ploto, o tai 2,5 karto už Prancūziją didesnis plotas.  Dirvožemio kokybės blogėjimas daro poveikį mūsų gebėjimui pasigaminti maisto, išvengti sausrų ir potvynių, stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir kovoti su klimato kaita. Tai kelios pagrindinės išvados, pateikiamos dviejose naujose Europos Komisijos ataskaitose, skirtose politikos ir moksliniams aspektams, susijusiems su Europos dirvožemiu.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Šiose ataskaitose pabrėžiama, kad norėdami ir toliau turėti kokybiško maisto, švarių gruntinių vandenų ir neužterštų laisvalaikio leidimo vietų, taip pat užtikrinti, kad būtų mažiau išmetama  šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turime išsaugoti Europos dirvožemį. Dirvožemio teikiamus išteklius turime naudoti tvariau, o geriausias būdas šiam tikslui pasiekti –  visoje Europos Sąjungoje taikyti bendrą strategiją. Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų, ir aš tikiuosi, kad mūsų naujosios ataskaitos padės Tarybai ir Parlamentui imtis veiksmų.“

Ataskaitose pabrėžiama, kad būtina imtis veiksmų ir užkirsti kelią dirvožemio kokybės blogėjimui Europoje. Per pastarąjį dešimtmetį erozijos, dirvožemio sandarinimo ir dirvožemio rūgštėjimo reiškiniai plito vis labiau. Tikėtina, kad tokia tendencija išliks, jei nepavyks išspręsti intensyvesnio žemės naudojimo, gamtinių išteklių eikvojimo problemų ir dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimo uždavinio.  Politikos ataskaitoje teigiama, kad, nors nuo Dirvožemio apsaugos teminės strategijos priėmimo praėjo penkeri metai, visoje Europoje vis dar neužtikrinama sisteminga dirvožemio kokybės apsaugos stebėsena. Tai reiškia, kad taikomų priemonių nepakanka tinkamai Europos dirvožemio apsaugai užtikrinti.

Rengdama ES lygmens priemones Komisija remia informavimo apie dirvožemio apsaugą strategijas, mokslinių tyrimų ir stebėsenos projektus, pavyzdžiui, projektą LUCAS –  Eurostato vykdomą žemės dangos, žemės naudojimo ir žemės ūkio bei aplinkos rodiklių tyrimą. Be to, dirvožemio apsaugos tikslą Komisija toliau integruoja į kitų krypčių ES politiką, įskaitant žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką.  2007–2013 m. pramoninių vietovių ir užterštų teritorijų atkūrimui pagal Sanglaudos politiką skirta apie 3,1 mlrd. EUR  Daugiausiai lėšų (475, 371 ir 332 mln. EUR) skyrė atitinkamai Vengrija, Čekija ir Vokietija.

Be jau įgyvendinamų kovos su dirvožemio kokybės blogėjimu priemonių Komisija ketina remti mokslinius tyrimus ir dirvožemio apsaugos stebėsenos priemones, baigti rengti dirvožemio sandarinimo gaires ir per numatytą Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos persvarstymą labiau atsižvelgti į aspektus, susijusius su dirvožemiu.  Komisija taip pat siūlys, kad įgyvendinant iki 2020 m. prisiimtus ES kovos su klimato kaita įsipareigojimus būtų atsižvelgiama į išmetalus, atsirandančius dėl žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės veiklos. Be to, Komisija imsis tarptautinio lygmens veiksmų, kad paskatintų įgyvendinti su dirvožemiu susijusias iniciatyvas.

Mokslinę ataskaitą „Europos dirvožemio būklė“ paskelbė Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Europos aplinkos agentūra. Šioje ataskaitoje išsamiai paaiškinama dirvožemio išteklių ir dirvožemio kokybės blogėjimo procesų dabartinė samprata. Ataskaitoje daroma išvada, kad, norint pagerinti mūsų žinias apie dirvožemio svarbą ir geriau apie ją informuoti visuomenę, reikia tęsti mokslinius tyrimus ir tobulinti duomenų rinkimą.

Tolesni veiksmai

Europos Parlamentas ir Taryba raginami pateikti savo nuomonę apie politikos ataskaitą.

Pagrindiniai faktai

2006 m. Europos Komisija priėmė Dirvožemio pagrindų direktyvą, kuria reglamentuojama dirvožemio apsauga, įskaitant tarpvalstybinę dirvožemio apsaugą. Šia direktyva siekiama užtikrinti dirvožemio derlingumą (ypač kad jame būtų galima užsiauginti maisto produkcijos), apriboti pavojų žmonių sveikatai ir žalą aplinkai, suteikti galimybes švelninti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie klimato kaitos, taip pat skatinti įmones pasinaudoti su dirvožemio atkūrimu susijusiomis galimybėmis. Direktyva dar svarstoma Taryboje ir Europos Parlamente; ją priėmus būtų lengviau spręsti kai kuriuos ataskaitoje minimus svarbius klausimus.

Daugiau informacijos rasite

Politikos ataskaita http://ec.europa.eu/environment/soil/three_en.htm
Mokslinė ataskaita http://ec.europa.eu/dgs/jrc/index.cfm?id=2540
Taip pat žr.
MEMO/06/341 apie Dirvožemio apsaugos teminę strategiją
http://ec.europa.eu/environment/soil/index_en.htm
http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/

ŽŪM inf.

Europos Komisija šiandien priėmė strategiją, skirtą užtikrinti, kad Europos ekonomikoje būtų plačiau ir tvariau naudojami atsinaujinantieji ištekliai.  Atsižvelgiant į tai, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius priartės prie 9 mlrd. ir į tai, kad gamtos ištekliai riboti, Europai būtini atsinaujinantieji biologiniai ištekliai tokioms reikmėms kaip saugus ir sveikas maistas bei pašarai, taip pat medžiagos, energija ir kiti produktai. Komisijos strategijoje ir veiksmų plane „Inovacijos siekiant tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ pateikiamas darnus tarpsektorinis ir tarpdisciplininis požiūris į šį klausimą.  Taip siekiama sukurti labiau inovacijomis grindžiamą mažos taršos ekonomiką, kurioje būtų derinamas poreikis užtikrinti tvarų žemės ūkį ir žuvininkystę, aprūpinimą maistu, atsinaujinančiųjų biologinių išteklių tvarų naudojimą pramonės reikmėms, kartu užtikrinant biologinę įvairovę ir aplinkos apsaugą. Todėl planas sutelktas į tris pagrindinius aspektus: naujų bioekonomikos technologijų ir procesų kūrimą; bioekonomikos sektorių rinkų plėtrą bei konkurencingumo didinimą ir atsakingų politikos formuotojų ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo skatinimą.

„Europa turi pereiti prie ekonomikos, pagrįstos ne naftos produktų naudojimu. Plačiau naudoti atsinaujinančiuosius išteklius ne tik galima – tai daryti būtina. Turime skatinti perėjimą nuo iškastinių išteklių ekonomikos prie biologinių išteklių ekonomikos, grindžiamos moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Tai padės puoselėti mūsų aplinką, užtikrinti aprūpinimo maistu ir energijos tiekimo saugumą ir didinti Europos konkurencingumą“, – sakė už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė M. Geoghegan-Quinn.

Bioekonomika – tai ekonomika, kurioje kaip maisto ir pašarų, pramonės ir energijos gamybos žaliavos naudojami žemės ir jūros biologiniai ištekliai, taip pat atliekos. Be to, joje biologiniai procesai naudojami kuriant tvarius sektorius. Pavyzdžiui, biologinės atliekos gali būti plačiai naudojamos kaip cheminių trąšų pakaitalas arba kaip žaliava bioenergijai gaminti; jas naudojant galima lengviau pasiekti, kad atsinaujinančiosios energijos dalis ES sudarytų 2 proc.

ES bioekonomikos sektoriaus apyvarta jau siekia beveik 2 trln. EUR, jame dirba per 22 mln. žmonių (9 proc. visų ES dirbančiųjų). Jis apima žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, maisto, medienos masės ir popieriaus gamybą, taip pat dalį chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės. Apskaičiuota, kad, į ES finansuojamus bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas investavus vieną eurą, iki 2025 m. bioekonomikos sektoriuose būtų užtikrinta 10 EUR pridėtinė vertė.

Pagrindiniai faktai

Trys pagrindiniai strategijos ramsčiai:

1) Investicijos į bioekonomikos mokslinius tyrimus, inovacijas ir įgūdžius.  Tai turėtų būti ES finansavimas, nacionalinis finansavimas, privačios investicijos ir didesnė sąveika su kitomis politikos iniciatyvomis.

2) Bioekonomikos sektorių rinkų plėtra ir konkurencingumo skatinimas: tvarus pirminės gamybos intensyvinimas, atliekų perdirbimas į pridėtinės vertės produktus ir tarpusavio mokymosi priemonės siekiant tobulinti gamybą ir efektyviau naudoti išteklius. Pavyzdžiui, utilizuoti toną maisto atliekų Europos mokesčių mokėtojui kainuoja 55–90 EUR; be to, iš jų susidaro 170 mln. t. anglies dioksido. Iš šių atliekų būtų galima gaminti bioenergiją ar kitus bioproduktus – taip būtų kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas.

3) Geresnis politikos koordinavimas ir aktyvesnis suinteresuotųjų šalių dalyvavimas (bioekonomikos komisijos sukūrimas, bioekonomikos stebėjimo centro įsteigimas ir reguliariai rengiamos suinteresuotųjų šalių konferencijos).

Strategija siekiama sąsajų ir sąveikos su kita tų pačių tikslų įgyvendinimo politika, priemonėmis ir finansavimo šaltiniais, tokiais kaip sanglaudos fondai, bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika, integruota jūrų politika, aplinkos, pramonės, užimtumo, energetikos ir sveikatos politika. Strategijos rengimui vadovavo Komisijos narė M. Geoghegan-Quinn, jai padėjo keturi kiti Komisijos nariai: pirmininko pavaduotojas A. Tajani ir Komisijos nariai D. Ciolo?as, M. Damanaki ir J. Potočnikas. Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama strategija pirmiausiai bus pateikta ES valstybėms narėms Konkurencingumo taryboje 2012 m. vasario 21 d.

Kai kurios ES valstybės narės, įskaitant Airiją, Daniją, Nyderlandus, Suomiją ir Vokietiją, jau yra priėmusios bioekonomikos strategijas. Tarptautiniu mastu JAV, Kanada, Kinija ir Pietų Afrika jau yra priėmusios arba ketina priimti plataus užmojo strategijas.

Komisijos pasiūlymas – vienas iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų Sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ įgyvendinimo pasiūlymų. Būtinybė didinti bioekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų viešąjį finansavimą pripažįstama būsimoje Komisijos mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ – 4,7 mlrd. EUR siūloma skirti uždaviniui „Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika“ įgyvendinti, papildomų lėšų skiriant ir kitoms programos „Horizontas 2020“ sritims.

Daugiau informacijos pateikiama MEMO/12/97.
Programa „Horizontas 2020“ – www.ec.europa.eu/research/horizon2020
Iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ – http://ec.europa.eu/innovation-union
Iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ – http://ec.europa.eu/resource-efficient-europe
Strategija „Europa 2020“ – http://ec.europa.eu/europe2020

ŽŪM inf.      

Kasmet, o ypač sausį ir vasarį, žemės ūkio subjektams iškyla klausimų dėl mokesčio už aplinkos teršimą deklaravimo ir mokėjimo. Daugiausia neaiškumų ir problemų sukelia mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Šio mokesčio mokėtojai ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos (t. y. pasibaigus kalendoriniams metams) privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti užpildytą mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos FR0524 formą ir sumokėti deklaruotas mokesčio sumas. Deklaracijos pateikiamos elektroniniu būdu, paštu arba pristatant jas atitinkamai VMI.

Daugiau skaitykite...

IŠBANDYKITE elektroninę „Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogo“ versiją, kurią pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos augalų apsaugos produktų registraciją parengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai.

Naujausi pranešimai:

Mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis

Privalomasis sveikatos draudimas 2012 metais

Naudoti mikotoksinų surišikliai (bandymas Marijampolės sav.)

Šiferio stogų keitimas: besirūpindami finansavimu nepamirškite ir apie saugumą

Šį mėnesį daugiau darbo inspektorių vizitų sulauks miško kirtėjai

Klimato kaitos pokyčiai – daugiau žemės pasėliams

Taip pat skaitykite

Ventiliacija ir tvarto mikroklimatas. Kad įsitikintumėte, ar tvarte tinkamas vėdinimas, išbandykite Konsultavimo tarnybos inžinerijos specialistų parengtą „Tvartų vėdinimo skaičiuoklę“.

Nespėję pasistatyti mėšlidės gali įsirengti tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto

Videoinformacija

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (III)

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.
Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu.Padarykite tai dabar!

Šiuo metu bitėms reikia ramybės, tačiau artėja svarbūs jų gyvenimo įvykiai:  vasarį  bičių lizduose atsiranda perų, o mėnesio pabaigoje, esant palankioms oro sąlygoms, bitės kai kada jau ir apsiskraido.

Skirtingais metais bitės apsiskraido nevienodu laiku. Štai 1998 metais Zarasų rajone bitės apsiskraidė jau vasario 20 dieną, po metų – kovo 4 dieną. Pasitaiko, kai bitelės apsiskraido tik balandžio pradžioje. Šilčiausias paskutinis žiemos mėnuo mano bitininkavimo praktikoje buvo 1992 metais –  tuomet bitininkai valė avilių dugnus, nes vasario pabaigoje  buvo daugiau nei 18 laipsnių šilumos.

Daugiau skaitykite

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad siekiant įgyvendinti strateginį tikslą – gauti šalies, laisvos nuo galvijų tuberkuliozės (TBC), bruceliozės (BRC) ir enzootinės galvijų leukozės (EGL) statusą, priimtas VMVT direktoriaus įsakymas „Dėl galvijų laikymo vietų priežiūros sistemos ir tiekiamo rinkai žalio pieno saugos ir kokybės“, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 7 dienos.

Vadovaujantis šio įsakymo reikalavimais, galvijų laikytojai iki 2012 m. kovo 31 d. privalo pateikti prašymus dėl dalyvavimo galvijų laikymo vietų priežiūros sistemoje. Ūkininkai, nedalyvaujantys joje ir nepageidaujantys dalyvauti, Lietuvos Respublikoje negali parduoti veislinių, maistui ir (arba) skersti skirtų galvijų:

• jaunesnių kaip 6 sav. amžiaus, kurių motinos netirtos dėl TBC, BRC ir EGL;
• vyresnių kaip 6 sav. amžiaus, kuriems neatlikti TBC tyrimai;
• vyresnių kaip 12 mėn. amžiaus, kuriems neatlikti TBC ir BRC tyrimai;
• vyresnių kaip 24 mėn. amžiaus, kuriems neatlikti TBC, BRC ir EGL tyrimai.

Taip pat galvijų laikytojai negali parduoti tiesiogiai vartotojams žalio pieno, primelžto iš karvių, laikomų bandose, kurioms oficialiai nesuteiktas neužkrėstos TBC, BRC ir EGL bandų statusas.
Nuo 2012 m. liepos 1 d. galvijų laikytojams, nenorintiems dalyvauti laikymo vietų priežiūros sistemoje, apribojimai dar sugriežtės, t. y. pieno supirkėjai negalės supirkti žalio pieno, primelžto iš karvių, laikomų bandose, neįtrauktose į priežiūros sistemą ir kurių sveikatos būklė dėl TBC, BRC ir EGL nežinoma.

Galvijų laikytojas, norėdamas tapti gyvulių laikymo vietos priežiūros sistemos dalyviu ir pradėti bandos tyrimus TBC, BRC ir EGL oficialiai neapimtos bandos statusui gauti, turi:

• teritorinei VMVT pateikti laisvos formos prašymą;
• sudaryti sutartį su veterinarijos gydytoju dėl tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės tyrimo bandoje ir jos kopiją pateikti teritorinei VMVT;
• planuoti ir per metus atlikti visus privalomus tyrimus, reikalingus sveikos bandos statusui
  gauti, t. y:
  • dėl TBC – visiems vyresniems kaip 6 sav. galvijams turi būti atlikti du tyrimai tarp jų darant 6 mėn. pertrauką;
  • dėl BRC – visiems vyresniems kaip 12 mėn. amžiaus galvijams – 2 kraujo mėginiai ne dažniau kaip kas 3 mėn. arba 3 pieno mėginiai ne dažniau kaip kas 3 mėnesius. Paėmus paskutinį pieno mėginį, turi būti paimtas kraujo mėginys;
  • dėl EGL – visiems vyresniems kaip 24 mėn. amžiaus galvijams – 2 pieno arba kraujo mėginiai ne dažniau kaip kas 4 mėnesius.
    BRC ir EGL tyrimai gali būti atliekami tiriant pieną, jei bandą sudaro daugiau kaip 30 proc. melžiamų karvių.

Gavus oficialų laisvos bandos statusą, turi būti tęsiami galvijų bandų tyrimai gautam statusui palaikyti:

• dėl TBC – visiems vyresniems kaip 6 sav. amžiaus galvijams – 1 tyrimas per metus;
• dėl BRC – visiems vyresniems kaip 12 mėn. amžiaus galvijams – 2 kraujo mėginiai arba 3 pieno mėginiai (jei laikytojas parduoda pieną supirkimo įmonei) per metus;
• dėl EGL – visiems vyresniems kaip 24 mėn. amžiaus galvijams – pieno arba kraujo mėginys kas 3 metus.

Svarbu, kad galvijų laikytojai, turintys sveikos bandos statusą, neįsigytų galvijų iš bandų, kurių galvijai netirti arba tiriami, tačiau statusas dar nesuteiktas. Įsigijus tokį galviją, panaikinamas laikomos bandos statusas, ir tyrimai turi būti atliekami iš naujo. Rekomenduojama galvijus, kuriais norite papildyti savo bandą, ištirti prieš įsigijimą.

Pagal VMVT informaciją parengė LŽŪKT gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis

NAUJIENA Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai parengė „Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogo“ elektroninę versiją, kuria naudotis gali visi Konsultavimo tarnybos klientai, pasirašę konsultavimo paslaugų teikimo sutartį.

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi vasario mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Vėl bus atliekami žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo dinaminiai stebėjimai

Darbas šaltyje: ko neturėtų pamiršti darbdaviai

Melsvadumblių panaudojimas gyvulių racione (bandymas Jurbarko r.)

Vasaris bityne

Taip pat skaitykite

Kaip teisingai užtrūkinti karvę

Parama už nederlingos ir nenaudojamos žemės apželdinimą mišku

Nespėję pasistatyti mėšlidės gali įsirengti tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto

Videoinformacija

NAUJA „Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (III)

Apskaita – sėkmingo verslo pamatas

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinis veršelių girdymas

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu.Padarykite tai dabar!

Europos Komisija sausio 19 d. ES šalims narėms pateikė svarstyti naująją Gyvūnų gerovės strategiją. Pastarasis dokumentas turėtų pratęsti ir praplėsti 2006–2010 m. nuostatas. Naujoji strategija bus įgyvendinama artimiausius ketverius metus (2012–2015 m.). Ko tikėtis iš šio dokumento šalyje žemės ūkio paskirties gyvūnus laikantiems ūkininkams, teiravomės Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakingų specialistų, Copa-Cogeca (Briuselis) darbo grupės „Gyvulių sveikata ir gerovė“ eksperto.

Ūkininkavimo tikslais ES laikoma apie du milijardai paukščių (mėsinių viščiukų, vištų dedeklių kalakutų, ančių, žąsų) ir trys šimtai milijonų žinduolių (karvių, kiaulių, avių ir kt.). ES gyvulininkystės sektoriaus metinė vertė yra apie 150 mlrd. EUR. Sąjunga gyvūnų gerovei kasmet vidutiniškai skiria 70 mln. EUR, iš kurių dalis pagal kaimo plėtros programas atitenka ūkininkams kaip gyvūnų gerovės išmokos. Kita dalis skiriama su gyvūnų gerove susijusiai veiklai, t. y., moksliniams tyrimams, ekonominei analizei, ryšiams, mokymui ir švietimui ir pan.

„2006–2010 m. Gyvūnų gerovės strategijoje buvo numatyti gyvūnų gerovės reikalavimai vištoms dedeklėms ir broileriams, kiaulėms, veršeliams, visiems skerdžiamiems, žudomiems gyvūnams, reikalavimai transportuojamiems (vežamiems) gyvūnams. Naujoji strategija (2012–2015 m.) numato reikalavimus žuvims, galvijams ir arkliams. Vertinant dokumentą iš esmės matyti, kad svarstymui pateikta naujoji Gyvūnų gerovės strategija supaprastina reikalavimus ir orientuojasi į bendrą gyvūnų gerovės kokybės rezultatą, bet ne aklą gerovės taisyklių taikymą. Naujoji strategija bus privaloma ne tik ES šalims narėms, bet ir trečiosioms šalims, plėtojančioms prekybinius ryšius su Sąjunga“, – naująjį dokumentą komentuoja Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė. Pasak jos, ūkininkai, kurie pasirinks gyvulininkystėje taikyti standartus, viršijančius atitinkamus privalomuosius standartus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, ateityje galės pretenduoti į paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

K. Paliutienės nuomone, šalyje laikomų žemės ūkio gyvūnų gerovė užtikrinama optimaliai – gyvuliai suženklinti, vykdomos ligų prevencinės ir kontrolės programos, laikomasi ir ES, ir nacionalinių teisės aktų: „Esama padėtis gyvūnų gerovės srityje demonstruoja mūsų šalies kultūriną ir požiūrį į mus supančią aplinką“.

Gyvūnų gerovės kontrolę vykdantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pozityviai vertina Lietuvoje laikomų žemės ūkio gyvūnų gerovę. „Lietuva daugeliu atvejų gali būti pavyzdžiu kitoms ES šalims dėl gyvūnų gerovės reikalavimų taikymo žemės ūkio srityje. Žinoma, kartas nuo karto pasitaikantys pažeidimai nelieka nepastebėti visuomenės, todėl šiuo atveju labai tiktų posakis, kad šaukštas deguto vis pagadina medaus statinę.  Reti, bet negatyvūs atvejai ilgam įsirėžia į visuomenės atmintį“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Giedrius Blekaitis. Pasak pareigūno, naujoji gyvūnų gerovės strategija turėtų padėti išvengti painiavos ne tik dėl šiuo metu daug aptariamų vištų dedeklių laikymo sąlygų (ne visos šalys įgyvendino ES direktyvą, tarp jų ir kaimynės Latvija, Lenkija), bet ir laisviau traktuoti iki šiol galiojančius reikalavimus dėl transportavimo. Pavyzdžiui, ES teisės aktai leidžia gyvūnus transportuoti temperatūrai esant nuo 0 iki 30 (+/-6) laipsnių. Remiantis jais, šiandien transportuoti gyvulių prie -7 laipsnių šalčio būtų gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimas. Naujoji strategija leis išvengti tokios painiavos.

„Posėdžiuose daug diskutuojame dėl ES šalių narių gyvūnų gerovės teisės aktų interpretavimo. Naujasis dokumentas turėtų būti konkretesnis“, – Gyvūnų gerovės strategiją 2012–2015 m. komentuoja Copa-Cogeca darbo grupės „Gyvulių sveikata ir gerovė“ ekspertė veterinarijos gydytoja Vytautė Matusevičienė (Lietuvos ožkų augintojų asociacija) . – Apskritai, mūsų posėdžiuose daugiau kalbama apie senųjų ir naujųjų šalių bendrumus atitinkant gyvūnų gerovės standartus. Nors įvardyti ryškių gyvūnų gerovės taikymo pirmūnų ES nesiimčiau, manau, kad mūsų ūkininkai drąsiai gali būti priskirti prie šios srities pirmaujančiųjų“.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia Gyvūnų gerovės įstatymo projektą. „Rengiamo įstatymo tikslas – naujai apibrėžti valstybinių institucijų bei savivaldybių kompetenciją gyvūnų gerovės srityje, sudaryti galimybes gyvūnų globėjams veikti, prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo, nustatyti veiksmus, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, užtikrinti be priežiūros paliktų gyvūnų gerovę ir apsaugą, nustatyti jų populiacijos mažinimo priemones, numatyti privalomą visuomenės švietimą gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, užtikrinti teisinį reguliavimą, dėl privalomo gyvūnų augintinių (kačių, šunų, šeškų) registravimo ir ženklinimo, gyvūnų veisimo, dresavimo, naudojimo cirkuose, zoologijos soduose ir kt. Naujasis įstatymas būtų suderintas ne tik su ES teisės aktais, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, reglamentuojančiais gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus“, – informuoja Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė K. Paliutienė.

 
ŽŪM inf.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pradėjo valstybinės miškų žemės sklypų pardavimo darbus. Jų metu žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojami parduotini miškų žemės sklypai ir organizuojami kadastriniai matavimai. Valstybinės miškų žemės sklypų pardavimo aukcionus organizuoja ir vykdo VĮ Valstybės žemės fondas. Planuojama, kad pirmieji miškų pardavimo aukcionai įvyks kovo mėnesį.

Aukcionuose bus parduodami tie miškai, į kuriuos nėra pateikta prašymų atkurti nuosavybės teises, ir kurie nėra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pažymėtina, jog saugomose teritorijose parduotini miško sklypai turi atitikti Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatyme nurodytas išimtis, t.y. parduotini miško sklypai turi būti iki 5 ha ploto, įsiterpę į žemės ūkio naudmenas ir esantys tarp privačios žemės valdų.

Šiuo metu galimų parduoti aukcionuose miškų, esančių ne saugomose teritorijose, žemės plotas yra apie 90 tūkst. hektarų, tačiau jis nuolat mažėja, nes dar tęsiasi piliečių nuosavybės teisių į žemę, miškus atkūrimas. Specialistų teigimu, tikslus parduotos valstybinės miško žemės skypų plotas bus žinomas tik įvykus pardavimo aukcionams, nes tada paaiškės, kiek potencialių pirkėjų pateikė prašymus ir kiek pirkėjų dalyvavo aukcionuose.

Teisę įsigyti parduodamus miškų žemės sklypus turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir juridiniai asmenys, taip pat LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyti užsienio subjektai. Valstybinės miškų žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija 1 hektaro ploto, pirmumo teise įsigyti galės besiribojančių privačių sklypų savininkai. Jei prašymą pirkti tokį įsiterpusį miško plotą pateiks vienas besiribojančio žemės sklypo savininkas, miško žemės sklypas jam bus parduodamas be aukciono, o jei prašymą pirkti pateiks keli žemės sklypų savininkai, kurių žemė ribojasi su įsiterpusiais plotais, toks miško sklypas bus parduodamas uždaro aukciono būdu tam savininkui, kuris pasiūlys didžiausią kainą.  Kitais atvejais valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai bus parduodami atviro aukciono būdu asmeniui, kuris už miško sklypą pasiūlys didžiausią kainą.

Informacija apie numatomus vykdyti aukcionus  bus skelbiama  VĮ Valstybės žemės fondo interneto svetainėje www.vzf.lt ir jo leidžiamame „Informaciniame privatizavimo biuletenyje“, taip pat vietiniame arba regioniniame laikraštyje. Įvykus aukcionui, sprendimus parduoti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus priims ir šių sklypų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

ŽŪM inf.

Pastaruoju metu smarkiai atvėsus orams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena ūkininkams ir kitiems gyvūnų laikytojams, kad nepamirštų pasirūpinti gyvūnų laikymo sąlygomis, apsaugoti jų nuo šalčio. Pasitaiko pavienių atvejų, kai ūkiniai gyvūnai vis dar laikomi lauke.

„Mūsų šalyje auginami tik kelių veislių galvijai, kurie atsparesni šalčiui, tačiau ne itin žemoms temperatūroms, todėl neleistina ūkinius gyvūnus šaltuoju metų laiku laikyti ganyklose, nes jie tiesiog neprisitaikę žiemoti tokiomis sąlygomis“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė.

Pasak veterinarijos gydytojos, žiemą būtina pasirūpinti gyvūnų laikymo patalpomis – užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Pagal gyvūnų rūšis reikia duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šaltyje reikia daugiau maisto gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.

Specialistės teigimu, reikėtų nepamiršti, kad graužikams žiemos metu sunku prasimaitinti gamtoje, todėl pelės ir žiurkės žiemoti persikelia į ūkinius pastatus, rūsius, namus ir kitas šiltas patalpas, kur yra maisto ir vandens. Graužikai ne tik pridaro žalos sandėliuojamam derliui, pašarams, bet gali pernešti įvairias gyvūnų ligas, todėl ūkininkai turėtų skirti daugiau dėmesio šiems kenkėjams naikinti.

Žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų pervežimo sąlygos, reikia juos apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti kokybiškais pakratais ir laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. Pavyzdžiui, nenujunkytų veršelių iki dviejų mėnesių amžiaus negalima vežti ilgais atstumais, jei lauko temperatūra kelionės metu žemiau 0 °C.

Žiemos metu reikia pasirūpinti ne tik ūkiniais gyvūnais, bet ir lauke laikomais šunimis. Šunų šeimininkai privalo įrengti augintiniams tinkamo dydžio, sandarias ir šiltas būdas. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, šuns būda turėtų būti šiek tiek pakelta nuo žemės, dvigubos sienelės su izoliacine medžiaga tarpuose padėtų geriau išsaugoti šilumą. Tam, kad į būdą neprilytų ar nepripustytų sniego, landą rekomenduojama padaryti su slenksčiu, o virš angos pritvirtinti keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko, kad landa būtų lyg su durimis. Kaip pakratus galima kloti šiaudus ar neperšlampančiu audiniu apsiūtą elastinį putų poliuretaną (poroloną), tačiau reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius, nes kai kurie šunys būna išrankūs, ir nepatinkantys pakratai ar guolis gali būti išmesti iš būdos. Šeimininkai turėtų pagalvoti ir apie vietą, kur pastatyti šunų „namelius“. Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui parneštų apie atvykusius į kiemą svečius, bet kad keturkojį saugotų užuovėja. Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šėrimo metu duoti šilto vandens arba šuns girdyklą įrengti patalpos viduje, kur vanduo neužšaltų.

Ūkininkai turėtų žinoti, kad net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose. Šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti (mocionui), nes tai turi teigiamos įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina gyventojus – pamačius netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus, nelikti abejingais ir apie tai informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba pranešti nemokama telefono linija 8 800 40 403.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Prieš dvi savaites įsigaliojusios Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos numato lengvatas nustatytiems supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams taikant jiems keliamus reikalavimus. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, patobulinti teisės aktai padės veiksmingiau įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą.

Lengvatos yra numatytos tiems gamintojams ir importuotojams, kurie per ataskaitinį laikotarpį šalies vidaus rinkai pateiks ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių – nesvarbu, ar jos vienos rūšies, ar kelių rūšių. Jie neturės mokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir teikti šio mokesčio deklaracijos. Taip pat lengvatos suteiktos gaminantiems ir (ar) pakuojantiems ūkininkavimui naudojamą šienainį, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo. Jie nelaikomi gamintojais (šienainio pakuočių naudotojais) ir neturi mokėti mokesčio už aplinkos teršimą šienainio pakuotės atliekomis. Jiems nereikia registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, vykdyti šių pakuočių apskaitą, Vyriausybės nustatytas tokių pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir pan.

Gamintojais ir importuotojais taip pat nelaikomi asmenys, per kalendorinius metus į Lietuvą įvežantys ar jos teritorijoje pagaminantys ne daugiau kaip penkias savo reikmėms skirtas elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemones, akumuliatorius ar baterijas. Todėl ir jie neturi registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, vykdyti minėtų gaminių apskaitą, Vyriausybės nustatytas tokių gaminių atliekų tvarkymo užduotis ir pan. Panašiomis lengvatomis naudosis ir lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios įmonės, kurios finansuoja alyvos, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, bet kokių supakuotų gaminių, transporto priemonių įsigijimą. Kadangi tokios įmonės nelaikomos minėtų gaminių importuotojomis, joms nereikia registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, vykdyti minėtų gaminių apskaitą, Vyriausybės nustatytas tų gaminių atliekų tvarkymo užduotis. Šiuo atveju minėtų gaminių importuotoju laikytinas tas asmuo, kuris iš lizingo paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo būdu įsigyja į Lietuvą importuotus ir (ar) įvežtus išvardytus gaminius. Jeigu lizingo sutartis nutraukiama, gaminių importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias nutraukus sutartį ir susigrąžinus turtą iš buvusio lizingo gavėjo, perima lizingo paslaugas teikianti įstaiga.

Kaip pažymėjo Vilma Karosienė, išvardytos lengvatos taikomos tik 2012 metų ir vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams. Minėtiems asmenims, kurie 2011 m. ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais šalies rinkai tiekė bet kokį kiekį pakuočių, supakuotų gaminių (taip pat ūkininkavimui naudojo šienainio plėvelę), baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir (ar) finansavo alyvos, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, bet kokių supakuotų gaminių, transporto priemonių įsigijimą, galioja reikalavimai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti išvardintų gaminių apskaitos ataskaitas, mokesčio deklaracijas, dokumentus, įrodančius, kad jų Lietuvos rinkai tiektos buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas buvo finansuotas, nustatytų užduočių įvykdymą patvirtinančius dokumentus ir pan.

Už 2011 metus turi būti pateiktos ataskaitos ar deklaracijos ir kiti dokumentai: iki š.m. vasario 1 d. – už elektros ir elektroninę įrangą, iki kovo 1 d. – už apmokestinamuosius gaminius ir pakuotes (tarp jų šienainiui pakuoti panaudotą plėvelę), iki birželio 1 d. – už alyvas ir transporto priemones.

Aplinkos ministerijos inf.

NAUJIENA Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai parengė „Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogo“ elektroninę versiją, kuria naudotis gali visi Konsultavimo tarnybos klientai, pasirašę konsultavimo paslaugų teikimo sutartį.

Naujausi pranešimai:

Kaip teisingai užtrūkinti karvę

Nė dienos be bulvių

Skysto mėšlo transportavimo įranga

Naudinga kontroliuoti kraiko mikroorganizmų populiaciją (bandymas Kelmės r.)

Taip pat skaitykite:

Keičiantys asbestinių stogų dangas gali gauti paramą

Parama už nederlingos ir nenaudojamos žemės apželdinimą mišku

Ypatingas dėmesys šviežiapienėms karvėms

Videoinformacija

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (II)

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (I)

Apskaita – sėkmingo verslo pamatas

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinis veršelių girdymas

http://www.agroakademija.lt/  galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Užsiprenumeruokite svetainės naujienas el. paštu.

Kaimo gyventojų patogumui paraiškos paramai pagal veiklą „Asbesto stogų dangos keitimas“ gauti bus priimamos ne tik apskričių centruose esančiuose Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose skyriuose, bet ir rajonų savivaldybių centruose. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į didelį susidomėjimą priemone.

Paraiškos bus renkamos pagal grafiką

NMA specialistai pagal iš anksto numatytą grafiką atvyks į savivaldybių administracijų paskirtas vietas, kuriose ne tik rinks paraiškas paramai gauti, bet ir padės jas užpildyti, atsakys į visus kaimo gyventojams rūpimus klausimus. Esant poreikiui, NMA darbuotojai paraiškas priims ir ilgiau nei numatyta grafike – bus priimti visi atvykę pareiškėjai. Pažymėtina, kad numatytas grafikas yra preliminarus. Jei bus reikalinga, NMA darbuotojai atvyks ir dažniau.

Paramos paraiškos pildymą turėtų itin palengvinti ką tik parengta išsami paraiškos pildymo instrukcija. Vadovaudamasis šia instrukcija, kaimo gyventojas turėtų nesunkiai užpildyti paraišką savarankiškai. Reikėtų priminti, kad paraišką nebūtina pildyti kompiuteriu – tai galima padaryti ir ranka.
Rasti atsakymus padės ir Konsultavimo tarnybos konsultantai. Atvykite į savo rajone esantį Konsultavimo tarnybos biurą.

Paprastojo remonto aprašo reikės ne visiems

Vieni iš svarbiausių dokumentų, kuriuos pareiškėjai turi pateikti kartu su paraiška, yra seniūnijose išduodama pažyma, patvirtinanti, kad gyvenamasis namas yra įtrauktas į savivaldybių sudarytus asbestinių stogų inventorizacijos aktus, ir paprastojo remonto aprašas. Atkreipiamas dėmesys, kad pastarasis dokumentas privalomas tik tais atvejais, kai keičiama pastato fasado ar šlaitinio stogo danga mieste (t. y. gyvenamosiose vietovėse, turinčiose daugiau kaip 3000 gyventojų), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Taigi, didžiajai daliai pareiškėjų šio aprašo pateikti nereikės. Tie, kuriems minėto aprašo prireiks, gali pasinaudoti parengtu jo pavyzdžiu. Kiti dokumentai, kuriuos kartu su paraiška turi pateikti pareiškėjas, yra nurodyti paramos paraiškos skyriuje „Pateikiami dokumentai“.

Dažniausiai užduodami klausimai – vienoje rubrikoje

Atsakymus į dalį dažniausia kylančių klausimų galima gauti ir NMA svetainėje, kurioje sukurta rubrika, skirta aktualiausiems klausimams ir atsakymams, susijusiems su veikla „Asbesto stogų dangos keitimas“.

Primenama, kad kreiptis dėl paramos pagal veiklą gali kaimo gyventojai, ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę kaimo vietovėje. Paramos gavėjams bus kompensuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o prašoma paramos suma negali būti didesnė kaip 10 000 litų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekių įkainiai, kuriais vadovaujantis bus finansuojamos stogo dangos įsigijimo išlaidos, nurodyti be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir paramos lėšomis PVM nefinansuojamas.
 
Parengta pagal ŽŪM inf.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir ,,Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ yra kompensacinio pobūdžio ir įgyvendinamos siekiant skatinti žemės ūkio paskirties žemės ir nederlingos arba apleistos ir nenaudojamos žemės apželdinimą mišku.

Priemonių miško įveisimui paraiškos renkamos nuo vasario 1 iki kovo 30 dienos.

Vienas iš šių priemonių tikslų – plėtoti miškų ūkio veiklą ir didinti Lietuvos miškingumą, atsižvelgiant į tai, kad šalyje yra didelių nenašių, apleistų ir pažeistų žemių plotų. Pasinaudojus ES skiriamomis lėšomis, nebedirbamą, neprižiūrimą ir nederlingą žemę galima paversti naudinga ne tik ją valdančiam žmogui, bet ir visam kraštui.

Daugiau informacijos interneto svetainėje Agroakademija.lt

Naujausi pranešimai:

Ypatingas dėmesys šviežiapienėms karvėms

Tirtas mikotoksinų kiekis pašaruose (bandymas Joniškio r.)

Žiemiški orai lemia tam tikrus darbo ypatumus

Tiksliosios žemdirbystės sistemos keičia ūkininkavimo ateitį

Džiovinta liucerna galėtų papildyti pašarų atsargas

Taip pat skaitykite:

Keičiantys asbestinių stogų dangas gali gauti paramą

Parama už nederlingos ir nenaudojamos žemės apželdinimą mišku

Videoinformacija

NAUJA „Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (II)

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (I)

Apskaita – sėkmingo verslo pamatas

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinis veršelių girdymas

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

             
Sausio 20 d. pieno gamintojams pradedamos mokėti 2011 metų atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už pieną. Išmokos dydis – 70 Lt už atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) parduoto pieno toną. Daugiau nei 55,6 tūkst. pieno gamintojų iš viso turėtų pasiekti apie 92 mln. litų.

Pagrindiniai reikalavimai išmokoms už 2011 metus gauti liko tokie patys, kaip ir 2010 m. Išmokos bus mokamos tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą, įregistruotą Kvotų administravimo informacinėje sistemoje. Be to, pretendentai į išmokas už pieną turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2011 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Atkreiptinas dėmesys, kad gamintojams, atitinkantiems visus reikalavimus, jokių prašymų ar paraiškų teikti nereikia – nuo sausio 20 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokas perves tiesiai į gamintojų sąskaitas.

Pieno sektorius: skaičiai ir faktai

Nors šalyje pieno ūkių ir karvių skaičius mažėja, bet pieno supirkimas auga, nes didėja karvių produktyvumas. Karvių skaičius nuo 421 tūkst. 2007 m. sausio 1 d. sumažėjo iki 328 tūkst. 2012 m sausio 1 d., kontroliuojamų karvių produktyvumas atitinkamai padidėjo nuo 5 863 iki 6 392 kg.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina 2011 m. viršijo ankstesnių metų vidutines kainas. 2011 m. vidutinė metinė natūralaus (4,14 proc. riebumo ir 3,27 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 985,5 Lt/t. Lyginant vidutinę 2011 m. metinę natūralaus pieno supirkimo kainą su 2010 m. metine kaina, ji padidėjo 14,1 proc. (nuo 863,7 Lt/t iki 985,5 Lt/t). Tačiau reikia pažymėti, kad išaugo ir pieno gamybos kaštai.

Lietuva daugiau nei pusę supirkto pieno, perdirbto į įvairius pieno gaminius, eksportuoja. Žalio pieno eksportas sudaro labai nedidelę dalį (apie 5 proc. nuo viso supirkto pieno). Gerokai daugiau Lietuva įsiveža žaliavinio pieno. Jo kiekis sudaro apie 18 proc. nuo perdirbto pieno kiekio.

2011 m. augo pieno produktų gamyba, didėjo jų eksportas (pieno produktų eksportas per 2011 m. 11 mėnesių išaugo 27 proc., palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu). Kaip ir ankstesniais metais, pieno produktai daugiausiai buvo eksportuojami į ES šalis, o iš trečiųjų šalių didžiausia eksporto dalis tenka Rusijai. Šiais metais verslininkai pieno produktų eksportui rado ir naujas rinkas – Indoneziją, Ukrainą.
  
ŽŪM inf.

Naujausi pranešimai:

Pasikeitė PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms

Parama už nederlingos ir nenaudojamos žemės apželdinimą mišku 

Melsvadumblio įtaka nustatyta atliekant bandymą (Skuodo r.) 

Ne šaltis pražudo bites 

Naujos kartos žingsniamačiais matuojamas melžiamų karvių poilsis ir aktyvumas

Taip pat skaitykite:

Nespėję pasistatyti mėšlidės gali įsirengti tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto

Sveikas ir guvus veršelis – investicija ateičiai

Videoinformacija

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinis veršelių girdymas

Apskaita – sėkmingo verslo pamatas 

Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai 

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Siekiant supažindinti kaimo gyventojus su galimybe pasikeisti asbestinę stogo dangą naudojantis ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, Žemės ūkio ministerija organizuoja seminarų visose šalies savivaldybėse ciklą. Smulkesnę informaciją apie atskirose savivaldybėse planuojamus renginius rasite žemiau esančioje lentelėje. Atkreipiame dėmesį, kad, iškilus poreikiui, renginio vieta gali keistis. Tačiau artimiausių renginių vietos (savaitės laikotarpio) jau yra galutinės. 

Primename, kad 2011 m. gruodžio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-943 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisyklės.

Asbestinių stogų dangų keitimui iš Programos skirta 60 mln. Lt, numatant didžiausią paramos sumą vienam projektui – 10 000 litų ir nustatant  50 proc. paramos intensyvumą.  Paraiškų surinkimas pradedamas 2012 m. sausio 16 d. ir truks iki kovo 30 d. Kaimo gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti ES parama pagal šią priemonę, paraiškas galės teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Teritorinio paramos administravimo skyriams. 

Numatomi seminarai

LŽŪKT konsultantai pasirengę padėti

Turite klausimų daugiau nei atsakymų?! Atvykite į savo rajone esantį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurą. Konsultantai suteiks reikalingą informaciją, užpildys paraišką paramai gauti, parengs stogo paprastojo remonto aprašą. Laukiame Jūsų.

ŽŪM, LŽŪKT inf.

Žemės grąžinimui iš esmės artėjant prie pabaigos, ypatingas dėmesys skiriamas tolesniam žemės tvarkymo etapui. Šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimui aukcionuose ir tolimesniam žemės tvarkymo etapui: perorientuoti valstybinę žemės tvarkymo politiką į racionaliai tvarkomų žemės valdų kūrimą; pradėti kaimo teritorijų kompleksinį tvarkymą; sutvarkyti kaimo gyvenviečių infrastruktūrą; atnaujinti žemės konsolidacijos projektų rengimą, į šiuos projektus įtraukiant valstybinės žemės ir nevalstybinės reikšmės miškų plotus, kartu vykdant ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, žemėtvarkos priemones panaudojant formuoti racionalias ir konkurencingas žemės valdas, konsoliduoti ir privačios žemės sklypus; parengti apleistos žemės naudojimo programą, sugriežtinant sankcijas už žemės ūkio paskirties žemės apleidimą.

Žemės tvarkymas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nuo 2010 m. liepos 1 d. vykdo valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, įgyvendindama valstybės politiką žemės reformos, žemėtvarkos, žemės naudojimo, geodezijos ir kartografijos srityse bei geografinės informacijos infrastruktūros plėtros srityje. NŽT, siekdama sudaryti palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai, organizuoja bei prižiūri žemėtvarkos, geodezijos ir kartografijos darbus, priima sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę bei parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn ar išnuomoti valstybinę žemę.

Nacionalinė žemės tarnyba, pagal kompetenciją vykdydama 2011–2012 m. numatytą prioritetinį tikslą, – ,,Žemės tvarkymo sistema, orientuota į racionalių žemėnaudų kūrimą“, iš esmės baigiantis žemės grąžinimui šalyje ypatingą dėmesį skiria valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, nuomai, valstybinės žemės suteikimui naudotis neatlygintinai ar patikėjimo teise bei valstybinės kitos paskirties žemės pardavimui. 

Nuo 2011 metų Lietuvoje vėl inicijuojamas žemės konsolidacijos projektų rengimas ir įgyvendinimas. Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1169 įsteigtai valstybės įmonei Valstybės žemės fondui suteikti įgaliojimai rengti duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdyti žemės išteklių naudojimo stebėseną, tvarkyti Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą, teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus, taip pat organizuoti žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą.

Vykdant žemės konsolidaciją, kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą šiems projektams skirta 56 mln. Lt ES paramos. Lietuvoje 2005–2008 metais jau įgyvendinta 14 žemės konsolidacijos projektų. Iki 2015 metų pabaigos numatyta parengti ir įgyvendinti dar 40 žemės konsolidacijos projektų. 

Nuo 2011 m. vasario NŽT kuria kiekvienam asmeniui internetu prieinamus Lietuvos teritorijos laisvos valstybinės žemės fondo erdvinius duomenis. Šiais metais bus parengti visų šalies rajonų savivaldybių teritorijų kadastro vietovių laisvos valstybinės žemės fondo erdviniai duomenys, taip užtikrinant tinkamą piliečių informavimą bei sumažintos korupcijos pasireiškimo galimybes šalies žemės tvarkymo ir administravimo srityje. 

Siekiant gerinti žemės tvarkymo procesą, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, kuri supaprastino žemėtvarkos projektų rengimo procedūras. 

Žemės grąžinimas 

Žemės grąžinimas yra viena sudėtingiausių ir didžiausių žemės reformos proceso dalių. LR Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymą, reglamentuojantį galimybę kompensuoti piliečiams pinigais už miestuose turėtą valstybės išperkamą žemę. Piniginėms kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius išmokėti 2011–2015 m. iš viso prireiks per 300 mln. Lt.

Iki 2012 metų sausio 1 d. šalies kaimo vietovėse piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurtos jau į 3,95 mln. ha žemės, t. y. 98,3 proc. prašymuose nurodyto ploto. Žemės grąžinimo darbai, išskyrus atskiras priemiesčių teritorijas, iš esmės baigti net 25 rajonų savivaldybėse, t. y. Joniškio, Šakių, Vilkaviškio, Pasvalio, Kelmės, Pakruojo, Šilalės, Telšių, Raseinių, Jurbarko rajonų savivaldybėse bei Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse, taip pat Kėdainių, Skuodo, Panevėžio, Ukmergės, Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse ir Rietavo savivaldybėje, kadangi šiose teritorijose nuosavybės teisių į žemę atkurta daugiausia, t. y. daugiau kaip 99 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.

2012 metų planai

Siekiant teisėtų piliečių lūkesčių įgyvendinimo, taip pat palankesnių sąlygų žymiai spartesniam žemės rinkos formavimuisi, NŽT nuo 2012 m. vykdys programos ,,Žemės tvarkymas ir administravimas bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymas“ I uždavinio dvi naujas priemones: 4 priemonę – ,,Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimas“ bei 5 priemonę – ,,Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas“. Vykdant šią priemonę, 2012–2014 m. šalies rajonų savivaldybių teritorijose kaimo vietovėse rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose būtų projektuojami laisvos žemės fonde esantys miško žemės sklypai, kurie Vyriausybės nutarimais nėra buvę priskirti valstybinės reikšmės miškams dėl jų  pardavimo aukcionuose.

Aukcionuose pardavus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, iš asmenų įmokų į valstybės biudžetą bus mokama piniginė kompensacija piliečiams už miestuose turėtą valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius. Vidutiniškai būtų projektuojama iki 14 300 parduotinų miško žemės sklypų, iš jų: 2012 metais  – 5 000 sklypų; 2013–2014 metais  – 9 300 sklypų.  Aukcionuose 2012–2014 metais numatoma parduoti iš viso iki 14 300 miško žemės sklypų, iš jų: 2012 metais  – 1 000 sklypų; 2013 ir vėlesniais metais  – 13 300 miško žemės sklypų. Prognozuojama, kad aukcionuose 2012 bei 2013 ir vėlesniais metais asmenims bus parduota iki 50 tūkst. ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės. 
  
Išsamesnės informacijos teirautis telefonu ( 8 5) 239 1336
  
ŽŪM inf.

Naujausi pranešimai:

Nespėję pasistatyti mėšlidės gali įsirengti tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto

Svarbiausi sausio mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Nepakeistas neįgaliojo pažymėjimas gali pridaryti bėdos

Sveikas ir guvus veršelis – investicija ateičiai

Mikrodumbliais šertos aukšto produktyvumo karvės (bandymas Vilniaus r.)

Sausis bityne

Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones miškams priėmimo 2012 metais grafikas

Stiprus vėjas – pavojingos darbo sąlygos

Pradėjus veikti IS „Infostatyba“, keičiasi statybos techninių projektų priėmimo tikrinti VDI tvarka

Videoinformacija

NAUJA Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinis veršelių girdymas

Apskaita – sėkmingo verslo pamatas

Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos (I)

http://www.agroakademija.lt/galite pavartyti naujausius žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Vetinfo“, laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ numerius.

Šį mėnesį šalyje startuosianti asbesto šalinimo programa – daug komentarų sulaukianti šių dienų naujiena. Programos laukiama su nekantrumu: ji pozityviai vertinama seniūnų,  prekiaujančiųjų statybinėmis medžiagomis, aptarinėjama kaimo gyventojų. Stogo dangos keitimas  – sezoninis darbas, laiko iki pavasario dar yra. Daugeliui, matyt, įdomu, kokios šiuo metu stogui reikalingų statybinių medžiagų kainos ir kaip atrodytų stogo renovacijos darbų išklotinės sąmata.

Tuoj pat po Naujųjų metų kalbinome prekiautojus stogo rekonstrukcijai reikalingomis statybinėmis medžiagomis. „Iš mūsų parduodamų šiferio, plieno ir čerpių, beasbestinis šiferis sudaro apie 40 proc. visų parduodamų stogo dangų. Jis populiarus ne tik dėl nesudėtingos dengimo technologijos, bet ir optimalaus kainos ir kokybės santykio. Šiandien įvairių gamintojų šiferio kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 19,5 iki 33 Lt (su PVM). Įprastai, vėliausiai prieš du mėnesius gamintojai įspėja apie kainų pokyčius. Teigti, kaip šiferio kainos lauko darbų sezono metu gali kisti, dar anksti“, - teigia vienos statybinėmis medžiagomis prekiaujančios firmos vadybininkas. 

Antra populiariausia stogo danga šalyje – skarda. Ja prekiaujančių firmų atstovų duomenimis, ja dengiama šiek tiek daugiau nei 20 proc. visų stogų. „Skardos kainos nuo III iki pat II metų ketvirčio praktiškai nekinta. Lietuvoje joms įtakos turi ir pasaulinės metalo rinkos tendencijos. Šiuo metu įvardyti galimus jų pokyčius pavasarį sudėtinga, – sakė Pakaunėje veikiančios metalu prekiaujančios įmonės savininkas. – Skarda yra viena pigiausių stogo dangų – jos kvadrato kaina svyruoja 18 iki 28 Lt už kvadratinį metrą. Nemanau, kad prekiautojai ims didinti skardos ir jos lankstinių kainas: kol kas prekyba jomis vyksta vangiai, konkurencija didelė, tad esame suinteresuoti daugiau turėti užsakymų“.

Iš prekiaujančių stogo dangomis įmonių apklausos matyti, kad nuo šių metų pradžios pabrango tik čerpės. Vienos firmos atstovė teigė, kad užsienio gamintojai apie nuo šių metų didėsiančias čerpių kainas užsiminė dar lapkritį. Nors kol kas tai vienos brangiausių stogo dangų, jų kaina nuo šių metų dėl pabrangusių gamybos kaštų išaugo 5-10 proc. Uždengti tokia danga stogą kainuotų 40-60Lt/kv. m.

Šiandien kubinis metras medienos ruošinių stogo keitimui svyruoja nuo 500 iki 520 Lt. Ji urėdijose nuo praėjusio rudens pabrango 10 proc. Užklausti apie medienos ruošinių kainas lentpjūvių savininkai kalba lyg susitarę: „Kainas rinkoje šiuo metu palaiko kinai – čia perka bei į savo šalį gabena net ir labai prastos kokybės rąstus. Dėl įtampos vietinėje medienos rinkoje kainos mažėti neturėtų“.

Lyginant kitas pagal „Asbestinių stogų dangos keitimas“ taisykles tinkamas kompensuoti išlaidas, t.y. stogo renovacijai reikalingų šiltinimo medžiagų, plėvelių ir lietaus surinkimo sistemų  kainas su praėjusiais metais, rinkoje stebimas stabilumas. Kainos nepakito. Pasak visų kalbintų firmų atstovų, šilumos izoliacinių medžiagų kubo kaina svyruoja apie 120 Lt. Reikalingų garo izoliacinių (šiuo metu jos kainuoja apie 1,4 Lt/kv. m) ir difuzinių (1,9–4,5 Lt/kv. m) plėvelių kainos stabilios.

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose „Asbestinių stogų dangos keitimo“ taisyklėse numatyta didžiausia paramos suma – 10 tūkst. Lt. Susumavę šių metų pirmomis dienomis firmų atstovų pateiktus duomenis  apie kompensuoti tinkamų stogo renovacijai skirtų medžiagų kainas  bandome apibendrinti informaciją. Senos statybos namo su asbestiniu šiferiu stogo apie 170 kv. m renovacija galėtų  kainuoti:

• Šiferio stogo danga (25 Lt/kv. m) 4,25 tūkst. Lt;
• Šilumos izoliacinis sluoksnis (20 cm storio apšiltinimas po 120 Lt/kub. m) – 4,08 tūkst. Lt;
• Izoliacinė ir difuzinė plėvelės (vidutinė kaina siektų  po 2,95  Lt/kv. m) - apie 1 tūkst. Lt;
• Medienos ruošiniai stogo karkaso rekonstrukcijai (skaičiuoti apie 4  kub. m po 520 Lt) – 2,2  tūkst. Lt;
• Skardos lankstiniai kartu su skardinėmis vėjalentėmis (po 20 Lt/m) – 2,5 tūkst. Lt;
  Lietaus surinkimo sistema (iš skardos) – apie 2,5 tūkst. Lt;
• Palėpių pakaloms (medžio ar skardos) gali tekti pakloti apie 2 tūkst. Lt.

Remiantis apytikriais skaičiavimais, stogo rekonstrukcijai reikalingos medžiagos, minėtuoju atveju, kainuotų apie 18-19 tūkst. Lt arba stogo vieno kvadratinio metro renovacija atsieitų 109 Lt. Bemaž pusė sumos galėtų būti kompensuota iš ES fondų – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Paraiškos priimamos nuo sausio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra, administruosianti šitą paramą, įpareigota priimtas paraiškas įvertinti per 20 darbo dienų, jei visi pateikti dokumentai bus tvarkingi.

Įsakymas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ dėl tinkamų finansuoti stogo dangų didžiausių įkainių jau rengiamas. Jame įvardijami didžiausieji įkainiai septynioms stogo dangų rūšims:

• beasbesčio šiferio;
• bituminių čerpių;
• plieninių čerpių;
• keraminių čerpių; 
• bituminių lakštų;
• plieninių čerpių imitacijos;
• plieninių profiliuotų lakštų dangos. 

Rengiamame įsakyme minėtųjų stogo dangų didžiausieji įkainiai nustatyti įskaitant izoliacinį sluoksnį, stogo dangą, kraigus, vėjalentes, karnizus – laštakius, lietaus nuvedimo sistemos latakus ir lietvamzdžius, sniego užtvaras su laikikliais.  Kompensacija už stogo kvadratinio metro renovaciją būtų apskaičiuojama, pasirinktos stogo dangos didžiausiąjį įkainį dauginant iš stogo ploto bei galimo paramos intensyvumo.

Praėjusių metų lauko darbų sezono duomenimis, priklausomai nuo to, kas samdytas (su patentu dirbantieji ar firma), stogo dengimo darbai kainavo nuo 45–60 Lt/kv. m (įskaitant visus būtinus darbus: lietvamzdžių pritvirtinimą, palėpių užkalimą ir kt.). Taigi norintiems rekonstruoti stogus šiems darbams reikėtų planuoti išleisti dar apie 8 tūkst. Lt.

Iš viso pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ žadama skirti 60 mln. Lt paramos. Tikimasi, kad ja pasinaudos apie 6 tūkst. kaimiškųjų vietovių gyventojų.
 
ŽŪM inf.

Dabar bitėms reikalinga ramybė. Nesvarbu, kokia avilio konstrukcija, bitės žiemoja kamuolyje, kuris, priklausomai nuo oro temperatūros, yra skirtingo tankumo. Bitės apsnūdusios. Kuo šaltesnis oras, tuo jos labiau spaudžiasi viena prie kitos.

Šilumai palaikyti bitės naudoja medų, todėl labai lėtai slenka per korius. Kamuolio struktūra pritaikyta taip, kad kuo mažiau bitės prarastų šilumos. Oro apykaita kamuolyje 5–7 kartus mažesnė negu vasarą avilyje.

Geriausia bitėms žiemoti, kai laikosi pastovi minusinė temperatūra. Besikeičiantys atodrėkiai neigiamai veikia bites, nes keičia avilio mikroklimatą. Atlydžių metu temperatūra avilyje pakyla, padidėja drėgmė, ant pagalvių susidaro šerkšnas. Tokiomis sąlygomis bitės blogiau žiemoja, todėl sudrėkusias pagalves reikia pakeisti sausomis. Bitininkai žino, kad darbininkės bijo ne šalčio, o drėgmės.

Dabar bitėms svarbiausia – ramybė. Patikriname, ar gerai pridengtos lakos, kad ramybės nedrumstų zylės, jas išvalome nuo bičių lavonėlių. Jei jie sutrupinti, reiškia avilyje apsigyveno pelės, tad reikėtų padėti nuodų ar spąstus. Pelės graužia korius, bitės pradeda viduriuoti. Jei tokia šeima ir sulaukia pavasario, naudos iš jos būna nedaug.

Pastaraisiais metais Lietuvoje ypač pagausėjo kiaunių, kurios padaro nemažai nuostolių pamiškėse žiemojantiems bitynams. Kiaunės, lapės ir šeškai labai mėgsta pasmaguriauti medumi. Ypač didelės žalos pridaro kiaunės – tereikia vienos nakties, kad avilio sienoje padarytų  šuns būdos landą, išmestų apšiltinamąją medžiagą, išdraskytų korius. Kai kiaunė paragauja medaus, jos niekas nesustabdys. Kitų metų žiemą ji bityno tikrai nepamirš.

Gerai žiemai paruoštos bitės sausį nepritrūksta maisto atsargų, todėl patyrę bitininkai dar neklauso per lakas žiemojančių bičių garsų. Tai aktualu vasario–kovo mėnesiais.

Viduržiemy darbų taip pat netrūksta: įvieliname rėmelius, gaminame trūkstamą inventorių, tobuliname žinias seminaruose, skaitome literatūrą ir bityno užrašus.

Nepamirškite, kad galite pasinaudoti ES parama. Norėdami rugpjūčio mėnesį pigiau įsigyti vaistų bitėms gydyti, jau sausį turite kreiptis į rajono bitininkų draugiją. Nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. vasario 13 d. kreipkitės į NMA, jei nusprendėte, kad reikia įsigyti naujų avilių ar platformų bičių šeimoms pervežti. Bitininkystės paramos programoje esantys pakeitimai leis parama pasinaudoti ir mažus bitynus turintiems bitininkams. Bitininkai, 2009 ar 2010 metais pirkę avilius, šiemet vėl gali pasinaudoti programa. Jei turite klausimų, skambinkite tel.: (8 458) 31 009, 8 61113 395.

Linkiu gero medunešio, sveikų ir stiprių  bičių šeimų  2012 metais.

Meilutė Močiškytė, LŽŪKT bitininkystės konsultantė

Naujausi pranešimai:

Keičiantys asbestinių stogų dangas gali gauti paramą

Bičių ligoms gydyti – česnakas

Po darbo inspektorių vizito su „nelegalais“ skubiai sudarytos darbo sutartys

Jei siekiate padidinti primilžį (bandymas Šilalės r.)

Videoinformacija

Apskaita – sėkmingo verslo pamatas

Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos (I)

http://www.agroakademija.lt/galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“, žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo taisykles, kuriose nustatyti pagrindiniai reikalavimai pareiškėjams, siekiantiems pakeisti kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų asbestines stogų dangas.

Paramos galės siekti tik tie kaimo gyventojai, kurių savivaldybės turės patvirtintą „Savivaldybės paramos asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų programą“. Paraiškos bus priimamos nuo 2012 m. sausio 16 d. iki kovo 30 d.

Kaimo gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti ES parama pagal šią priemonę, paraiškas galės teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Teritorinio paramos administravimo skyriams.

Paramos dydis

Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik į tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 10 000 litų.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje ir negali viršyti 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos:

• projektui įgyvendinti būtinų asbestinių atliekų transportavimo iki utilizavimo vietos
  paslaugų pirkimas;
• statybinių (stogo keitimo) medžiagų įsigijimas:
  • izoliacinio sluoksnio;
  • stogo dangos;
  • kraigo;
  • vėjalentės;
  • karnizų-laštakių;
  • lietaus nuvedimo sistemos;
  • sniego užtvaros;
• projekto viešinimo išlaidos.

Galimi pareiškėjai ir paramos gavėjai

Paramą galės gauti fiziniai asmenys, kurie ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6000 gyventojų. Paramos gali kreiptis kaimo gyventojai, kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų. Pareiškėjas gali pateikti tik vieną paramos paraišką.

Pareiškėjas turės įsipareigoti:

• be rašytinio Agentūros sutikimo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos;
• jeigu stogo danga bus sunaikinta arba sugadinta, atstatyti savo lėšomis (šis įsipareigojimas galioja penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos);
• ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pranešti Agentūrai apie bet kurių duomenų, nurodytų pateiktoje ir užregistruotoje paramos paraiškoje, taip pat apie savo rekvizitų pasikeitimus.

Daugiau informacijos galite rasti ŽŪM interneto svetainėje.

LŽŪKT konsultantai pasirengę padėti

Turite klausimų daugiau nei atsakymų?! Atvykite į savo rajone esantį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurą. Konsultantai suteiks reikalingą informaciją, užpildys paraišką paramai gauti, parengs stogo paprastojo remonto aprašą. Laukiame Jūsų.

Dalius Aksenavičius,
LŽŪKT Inžinerijos skyriaus vadovas

---

 

Kaip ir kiekvienais metais, šiemet ėriavedžių laikytojams taip pat bus išmokėtos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. Jos bus skirtos turintiems ne mažiau kaip 12 ėriavedžių ir išlaikiusiems jas ūkyje 100 dienų nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d., jeigu valdos, kurioje augintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas yra 2011 m. deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. 

Išmokos dydis 2011 m. – 40 Lt už ėriavedę. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 478 ūkininkams už 20 445 ėriavedes dar šiemet bus išmokėta 817 800 Lt. Pernai 430 ūkininkų  už 18 893 ėriavedes gavo 812 399 Lt, išmokos dydis – 43 Lt už gyvulį.

 
ŽŪM inf.

Naujausi pranešimai:

Geras rudeninis arimas – visa ko pradžia

Darbo sutartis

Pašarų sauga – maisto sauga (bandymo rezultatai Rokiškio r.)

Aukšto produktyvumo karvėms duota mikrodumblių (bandymo rezultatai Plungės r.)

Bitininkai kviečiami teikti paraiškas

Lai šventės neprišauks nelaimės darbe

Videoinformacija

Apskaita – sėkmingo verslo pamatas

Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos (I)

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“, žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 3D–929 patvirtino 2011 metų atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną mokėjimo taisykles. Išmokos dydis yra 70 Lt už atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) parduoto pieno toną. Planuojama, kad šias išmokas gaus apie 59 tūkst. pieno gamintojų.

Lietuvoje išmokos už pieną yra atsietos nuo gamybos, t. y. mokamos už atskaitos laikotarpiu parduotą pieną. Pagrindiniai reikalavimai išmokoms už 2011 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2010 m. Išmokos bus mokamos tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą, įregistruotą Kvotų administravimo informacinėje sistemoje. Be to, pretendentai į išmokas už pieną turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Atkreiptinas dėmesys, kad valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2011 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras iki sausio 6 d. apskaičiuos išmokų sumas ir informaciją perduos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, todėl gamintojams, atitinkantiems visus reikalavimus, jokių prašymų ar paraiškų teikti nereikia. Agentūra, patikrinusi gautus duomenis, nuo sausio 20 d. perves išmokas į gamintojų sąskaitas.

Svarbu: jeigu gamintojas 2007–2008, 2008–2009, 2009–2010 arba 2010–2011 kvotos metais pagal Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisykles perdavė kvotą kitam gamintojui, išmokos bus mokamos kvotos perėmėjui. Jeigu kvota perduodama 2011–2012 kvotos metais ir kvotos perdavėjas nėra gavęs išmokų, nes nebeturi valdos arba nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų 2011 metais, kvotos perėmėjas gali teikti prašymą savivaldybei dėl išmokų gavimo, tačiau būtina pridėti kvotos perdavėjo sutikimą.

Išmokos nebus mokamos gamintojams, kurie yra patvirtinti paramos gavėjais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Šių gamintojų išmokas už pieną gaus jų ūkių perėmėjai, tačiau tik tuo atveju, jeigu perims kvotas.

Šiuo metu Europos Komisija rengia įvairių lygių diskusijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos nuo 2014 metų. Lietuvos žemės ūkio ministerija siekia, kad būtų atsisakyta istorinių laikotarpių tiesioginėms išmokoms apskaičiuoti, taip pat parama turėtų būti kiek įmanoma suvienodinta tarp naujųjų bei senųjų ES šalių narių.
  
ŽŪM inf.

Siekiant, kad 2012 m. būtų tinkamai įgyvendinta Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011–2013 metų programa, bitininkai nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. vasario 13 d. kviečiami teikti paraiškas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams. 

Remiamos įvairios priemonės

Pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011–2013 metų programą yra remiamos šios priemonės: 

1) Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms. Ši priemonė skirta bitininkų mokymams, konsultavimui, informacijos sklaidai. 

2) Varozės kontrolė. Šia pačia populiariausia tarp pareiškėjų priemone remiamas preparatų bičių ligai – varozei gydyti įsigijimas. 

3) Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas. Šios priemonės pagrindinis tikslas yra skatinti efektyviau išnaudoti natūralias bičių ganyklas Lietuvos teritorijoje. Remiami didesnieji bitynai, kurie laiko ne mažiau kaip 50 bičių šeimų. Kompensuojama iki 90 proc. įrenginių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 4 000 Lt  vieno avilių transportavimo įrenginiui ir ne daugiau kaip 1 500 Lt vienam transportavimo įrenginio priedui (bičių šeimų krovimo inventorius ir mechanizmai).

4) Medaus fizinių ir cheminių savybių analizė. Šia priemone siekiama gerinti realizuojamo medaus kokybę, modernizuojant laboratorinę įrangą medaus kokybę tiriančiose laboratorijose, sumažinant medaus kokybės tyrimų išlaidas bitininkams.  Paramos intensyvumas iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 20 tūkst. Lt laboratoriniams įrengimams įsigyti. Kompensuojama iki 90 proc. vieno medaus mėginio kokybės tyrimo išlaidų.

5) Bičių šeimų atnaujinimas. Priemonės tikslas – pakeisti nežinomos kilmės, mažo produktyvumo bičių motinas produktyvesnėmis ir atsparesnėmis, remti naujų avilių įsigijimą, pakeisti nusidėvėjusias avilių dalis naujomis. Kompensuojama  iki 50 proc. už vieną veislinę Karnikos porūšio bičių motiną, taip pat iki 80 proc. kompensuojamas naujų avilių įsigijimas. Paramos pagal šią priemonę gali kreiptis mažesni bitynai, kuriuose laikoma iki 49 bičių šeimų. Jie gali įsigyti iki 5 naujų avilių arba pakeisti nusidėvėjusias avilių (ne daugiau kaip 15 avilių) dalis.

6) Bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos. Šia priemone remiami taikomieji tyrimai bitininkavimo technologijų, kovos su varozės erkėmis, bičių produktų savybių ir kitose srityse.

Bitininkai aktyviai naudojasi parama

Šalies bitininkai finansinę paramą pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui programą pradėjo gauti 2005 m., tačiau tada jos buvo panaudota vos daugiau kaip pusė. Vėliau parama augo, jos panaudojimas – taip pat. 2012 m. finansavimo priemonėms yra numatyta skirti daugiau kaip 2,2 mln. Lt, 2011 m. taip pat buvo skirta 2,2 mln. Lt. 

Šiemet buvo pateikta 624 paraiškos beveik 2,1 mln. Lt sumai. Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino 601 paraišką.

Atkreiptinas dėmesys, kad bitininkai turi rinktis, iš kurio finansavimo šaltinio – Lietuvos kaimo plėtros programos ar Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui programos – siekti kompensuoti naujų avilių įsigijimo išlaidas. Abiem programomis naudotis vienu metu jie negali.

LŽŪKT bitininkystės konsultantė Meilutė Močiškytė Jums padės užpildyti paraišką paramai gauti ir suteiks konsultacijas visais paramos gavimo klausimais. Nedvejodami kreipkitės, juk konsultuotis pigiau, tel.: (8 458)31 008, 8 611 13 395.
  
ŽŪM, LŽŪKT  inf.

Naujausi pranešimai:

Darbo nuoma

Kaip nuo ligų apsaugoti vasarinius miežius? (bandymo rezultatai Joniškio r.)

Tirta mikrodumblių priedo Spilamix įtaka karvėms (bandymo rezultatai Kaišiadorių r.)

Skysto mėšlo priešduobė (priėmimo duobė)

Žinios iš naujo nebus tikrinamos (VDI informacija)

Videoinformacija

NAUJA Apskaita – sėkmingo verslo pamatas

Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos (I)

Nuo šiol http://www.agroakademija.lt/galite pavartyti ir naujausius „Valstiečių laikraštis“ numerius, taip pat susipažinti su „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“, „Mano gyvenimas“ parengtomis publikacijomis.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nepritaria Seimo nario Juliaus Veselkos siūlymui dėl gyventojų pajamų apmokestinimo suvienodinimo. Ministras  reiškia susirūpinimą, kad tokie netoliaregiški „išradimai“, kai ūkininkas prilyginamas stambaus kapitalo įmonei, ne tik gali pakenkti, o tikrai pakenks Lietuvos ūkininkams. Negalima neatsakingai teigti, kad  „žemdirbių tai neliečia, o šio įstatymo priėmimas, ilgalaikės perspektyvos požiūriu, objektyvių neigiamų pasekmių nesukels“.

Žemdirbiai PVM mokėtojai, kaip ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys,  dabar moka 5 proc. gyventojų pajamų mokestį. Pradėjus taikyti progresinį apmokestinimą, pajamos iš paskirstytojo pelno iki 15 tūkst. litų būtų apmokestinamos 5 proc. mokesčio tarifu, nuo 15 iki 96 tūkst. litų – 15 proc. mokesčio tarifu, 96 tūkst. litų – 25 proc. mokesčio tarifu. Žemės ūkio sektoriuje, o jis laikomas viena perspektyviausių, tačiau ir socialiai jautriausių Lietuvos ekonomikos šakų, per pastaruosius trejus metus mokesčiai išaugtų nuo 5 iki 35 procentų! 

Žemės ūkio veikla – tai labai specifinė veiklos rūšis, kuriai taikomi išskirtiniai aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės, o nuo 2011 metų, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ir kompleksinės paramos reikalavimai. Padidėjusi mokestinė našta žemdirbius skatins nutraukti veiklą ir sukels didžiules neigiamas pasekmes.

Žemės ūkio ministerijos specialistai  individualios žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo tarifų  suvienodinimą su kitų veiklų bei su darbo santykių susijusių pajamų apmokestinimu vertina nepalankiai.

Žmogaus kaime apmokestinamąsias pajamas sudaro tiek lėšos, skirtos asmeniniam naudojimui, tiek lėšos, reikalingos nuosavo ūkio plėtrai, daromoms investicijoms. Ūkininkas neturi atskiro atlyginimo ir visas savo pajamas čia pat investuoja į žemę. Būtų neteisinga vienodas apmokestinimo sąlygas,  mokesčių tarifus priklausančius nuo uždirbamų pajamų dydžio, taikyti  su darbo santykiais susijusių pajamų ir individualios veiklos pajamų apmokestinimui. Žemės ūkio ministerijos nuomone, siekiant skatinti  smulkiuosius  ūkininkus bei  jų partnerius plėtoti žemės ūkio veiklą ir neapleisti dirbamos žemės, netikslinga didinti pajamų mokesčio tarifą.
 
ŽŪM inf.

Karvių ir pieno gamintojų skaičius. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2011-10-01 Lietuvoje buvo laikoma 341 tūkst. karvių. Karvių skaičius, palyginti su praėjusiais metais (2010-10-01), sumažėjo 3,6 proc. (12,9 tūkst.).

2011-10-01 Lietuvoje buvo 83,3 tūkst. ūkių, kuriuose laikomos karvės. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pieno ūkių sumažėjo 11,6 proc. (10,9 tūkst.). Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė 1–2 karvių laikytojai. Minėtuoju laikotarpiu jų sumažėjo 10,1 tūkst.

Bemaž 70 proc. pieną parduodančių ūkių sudaro 1–5 karvių laikytojai, tačiau šių gamintojų parduodamas pieno kiekis sudaro tik 15 procentų šalyje supirkto pieno kiekio.

Bendrosios nacionalinės pardavimo perdirbti pieno kvotos vykdymas. 2010–2011 kvotos metams Lietuva turėjo 1 773,9 tūkst. t bendrąją kvotą, iš jų: pardavimo perdirbti 1 697 476 tonas ir pardavimo tiesiogiai vartoti 76 412 tonas. 2010–2011 kvotos metais (kvotos metai baigiasi kovo 31 d.) pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 77,1 proc. (per 2009–2010 kvotos metus pieno pardavimo perdirbti kvota buvo įvykdyta 76,2 proc.), o pardavimo tiesiogiai kvota įvykdyta 58 proc. (per 2009–2010 kvotos metus ši kvota buvo įvykdyta 61 proc.).

Per šių kvotos metų (2011–2012) 6 mėnesius nacionalinė pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 43,2 proc. (praėjusiais metais tuo pačiu metu pardavimo perdirbti kvotos įvykdymas buvo toks pat – 43,2 proc.).

Pieno gaminių gamyba. 2011 m. per tris ketvirčius Lietuvos pieno perdirbimo įmonės perdirbo 5,6 proc. daugiau pieno, palyginti su 2010 m. sausiu–rugsėju. Padidėjus perdirbamo pieno kiekiui, padidėjo beveik visų pieno produktų gamyba: geriamo pieno, nugriebto pieno miltelių, skystų išrūgų, grietinėlės, fermentinių sūrių, šviežių sūrių ir varškės, laktozės. Išrūgų miltelių, pieno gaminių su augaliniais riebalais gamyba išliko nepasikeitusi. Sumažėjo sviesto, nenugriebto pieno miltelių, pasukų, pieno konservų gamyba. 

Pieno gaminių pardavimai vidaus rinkoje ir eksportas. Per 2011 m. sausį–rugsėjį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pardavė produkcijos už 2,01 mlrd. Lt, tai yra 26,1 proc. daugiau, palyginti su 2010 m. sausiu–rugsėju. 47,3 proc. sudarė pardavimai vidaus rinkoje, kurie 2011 m. padidėjo 20,2 proc. (vertine išraiška). Pajamų iš pardavimų vidaus rinkoje padidėjimą lėmė išaugęs pats pieno produktų pardavimas ir padidėjusios kainos. 2011 m. sausio–rugsėjo mėn. parduotos produkcijos įmonių kainos buvo apie 16 proc. didesnės negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per 2011 m. sausį–rugsėjį iš Lietuvos eksportuota pieno produktų už 1,06 mlrd. Lt, tai yra 32 proc. daugiau negu 2010 m. sausį–rugsėjį. Pieno produktų eksportas ypač suaktyvėjo nuo praėjusių metų vidurio ir toks pat išlieka šiais metais. 2011 m. devynių mėnesių pieno produktų eksporto kainos buvo apie 4,1 proc. didesnės negu 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. 
  
ŽŪM inf.

Siekiant paskatinti mėsinių galvijų ir mėsinių avių auginimą Lietuvoje ir sustabdyti masinį veršelių, nepasiekusių optimalios realizacinės masės (6–8 mėn.), išvežimą, perskirstant 2011–2013 metų tiesiogines išmokas, Žemės ūkio ministerija parengė ir šiais metais su Europos Komisija suderino naują specialią paramos schemą.

Šioje paramos schemoje numatyta 2011 m. bendra paramos suma už mėsinius galvijus – 29,5 mln. Lt, o 2012 m. ir 2013 m. – kasmet po 41,3 mln. Lt. Už avis 2011 m. atitinkamai 3,2 mln. Lt ir 4,5 mln. Lt kasmet 2012–2013 m. Remiantis suderinta su EK specialia paramos schema, parengtos Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 6 d. Įsakymu Nr. 3D-465.

Vadovaujantis taisyklėmis nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. pradedamos mokėti išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis laikytojams, kurie iki lapkričio 15 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai nustatytos formos prašymus.

Lietuva, derindama paramos schemą su Europos Komisija, išsiderėjo didesnę galimai remtinų galvijų skaičiaus kvotą, todėl šiais metais atsirado galimybė mėsinės gyvulininkystės sektorių paremti dar didesniu intensyvumu numatant daug didesnius išmokų dydžius už mėsinius galvijus.

2011 m. Lapkričio 23 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-853 patvirtinti 2011 m. tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis dydžiai. Mėsinių gyvulių laikytojams bus išmokamos diferencijuotos pagal ūkių dydžius, t. y. pagal laikomų valdoje gyvulių skaičių, tiesioginės išmokos. Kuo mažesnis laikomų gyvulių skaičius, tuo išmoka už vieną gyvulį bus didesnė, t. y. už mėsinį galviją nuo 546 Lt iki 426 Lt, už mėsinę avį – nuo 67 Lt iki 38 Lt. Taip norima paskatinti ir pradedančiuosius verstis mėsine gyvulininkyste.
 
ŽŪM inf.

 

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. III ketvirčio pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 5 088,1 mln. Lt (iš jų 3 922,6 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 64 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per III ketvirtį – 227,9 mln. Lt (iš jų 173,2 mln. Lt – ES lėšos). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. III ketvirčio pabaigos išmokėta 3 670,5 mln. Lt (iš jų 2 795,2 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 46 proc. visų Programai skirtų ES lėšų).

Bendra informacija

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai (toliau – Programa) įgyvendinti 2007–2013 m. skirta 7,89 mlrd. Lt (iš jų 6,097 mlrd. Lt – ES lėšos). Programą sudaro 4 kryptys: I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“, kuriai numatyta 3 442,2 mln. Lt (iš jų 2 592 mln. Lt – ES lėšos, arba 42,5 proc. visų Programos ES lėšų), II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ – 2 770,9 mln. Lt (iš jų 2 216,7 mln. Lt – ES lėšos, arba 36,4 proc. visų Programos ES lėšų), III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ – 888,6 mln. Lt (iš jų 669 mln. Lt – ES lėšos, arba 10,9 proc. visų Programos ES lėšų) ir IV kryptis „Leader“ metodo įgyvendinimas“ (įgyvendinamos ir 3 krypties priemonės) – 473 mln. Lt (iš jų 378,4 mln. Lt – ES lėšos, arba 6,2 proc. visų Programos ES lėšų). Programoje numatytai techninei pagalbai skirta 321 mln. Lt (iš jų 240,8 mln. Lt – ES lėšos, arba 3,9 proc. visų Programos ES lėšų). Pagal Programos nuostatas metinės lėšos paskirstytos kiekvienai priemonei, priemonės veiklos sritims, sektoriams ir subsektoriams.
Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos buvo organizuoti 189 kvietimai teikti paraiškas (per 2011 m. III ketvirtį – 16 kvietimų), gautos 557 205 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia 6 851,2 mln. Lt (iš jų 5 243 mln. Lt – ES lėšos, arba 86 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). 

Programos I krypties įgyvendinimas

Paraiškų surinkimas. Nuo 2007 iki 2011 m. III ketvirčio pabaigos pagal Programos I krypties priemones pateiktos 21 892 paraiškos, prašoma paramos suma – 3 519,2 mln. Lt (iš jų 2 639,4 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 102 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Daugiausia paramos prašoma pagal investicines priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (11 609 paraiškos, prašoma paramos suma – 1 941,1 mln. Lt), „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (251 paraiška, prašoma paramos suma – 719,7 mln. Lt) ir „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ (327 paraiškos, prašoma paramos suma – 321,5 mln. Lt). Per III ketvirtį pagal pirmosios krypties priemones buvo gautos 376 paraiškos, prašoma 107,7 mln. Lt (iš jų 81,5 mln. Lt – ES lėšos) paramos.

Sutarčių pasirašymas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. III ketvirčio pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 2 421,9 mln. Lt (iš jų 1 824,2 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 70 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per III ketvirtį – 156,2 mln. Lt (iš jų 117,1 mln. Lt – ES lėšos). III ketvirčio sutarčių pasirašymo planas įgyvendintas 96 proc.

Paramos išmokėjimas. Iki III ketvirčio pabaigos pagal pateiktas paraiškas išmokėta 1 926 mln. Lt (iš jų 1 444,5 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 56 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per III ketvirtį – 66,7 mln. Lt (iš jų 57,2 mln. Lt – ES lėšos). I krypties priemonėms skirtų lėšų mokėjimo planas įgyvendintas 98 proc.

Pogramos II krypties įgyvendinimas

Paraiškų surinkimas. Pagal Programos II krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos pateiktos 533 045 paraiškos, jose prašoma paramos suma siekia 1 642,2 mln. Lt (iš jų 1 313,7 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 59 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų lėšų). Daugiausia paraiškų gauta pagal priemonę „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ – 469 543 paraiškos, jose prašoma paramos suma – 1 106,9 mln. Lt.
 
Autorizuotos paraiškos ir pasirašytos sutartys. Pagal II krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos pripažinta tinkamų (autorizuota) paraiškų ir pasirašyta sutarčių, įskaitant tęstinius įsipareigojimus (266,3 mln. Lt), kurių paramos suma sudaro 1 524 mln. Lt (iš jų 1 219,2 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 55 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). III ketvirčio sutarčių pasirašymo planas įgyvendintas 105 proc. Priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ ir „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ yra įgyvendinamos viršijant numatytą sutarčių pasirašymo planą.
 
Lėšų išmokėjimas. Pagal II kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos, įskaitant tęstinius įsipareigojimus, išmokėta 1 382,5 mln. Lt (iš jų 1 106 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 50 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per III ketvirtį – 50,5 mln. Lt (iš jų 41 mln. Lt – ES lėšos). II krypties priemonėms skirtų lėšų III ketvirčio mokėjimo planas įgyvendintas 93 proc. 

Programos III krypties įgyvendinimas

Paraiškų surinkimas. Pagal Programos III krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos pateikta 1 540 paraiškų, jose prašoma paramos suma siekia 956 mln. Lt (iš jų 717 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 107 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Sutarčių pasirašymas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos pasirašytos 707 paramos sutartys, paramos suma sudaro 416,4 mln. Lt (iš jų 312,3 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 47 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Per III ketvirtį pasirašytos 42 paramos sutartys, paramos suma sudaro 24 mln. Lt (iš jų 18 mln. Lt – ES lėšos). Daugiausia paramos sutarčių (282) pasirašyta pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, paramos suma – 230 mln. Lt (iš jų 172,5 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 56 proc. pagal šią priemonę visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Lėšų išmokėjimas. Pagal III kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos išmokėta 77,7 mln. Lt (iš jų 58,3 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 9 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per III ketvirtį – 29 mln. Lt (iš jų 23,2 mln. Lt – ES lėšos), t .y. 37 proc. pagal III kryptį išmokėtų lėšų.

Programos IV krypties įgyvendinimas

Paraiškų surinkimas. Pagal Programos IV krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos pateiktos 128 paraiškos, jose prašoma paramos suma – 449,9 mln. Lt (iš jų 359,9 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 95 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Pagal priemonę „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ surinktos visos paraiškos – 73 paraiškos, jose prašoma paramos suma – 15,9 mln. Lt. Pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ surinktos visos vietos veiklos grupių (VVG) paraiškos, t. y. 51. Pagal priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ gautos 4 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 0,2 mln. Lt.

Sutarčių pasirašymas. Pagal IV krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos pasirašytos 123 paramos sutartys, paramos suma – 449,5 mln. Lt (iš jų 359,6 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 95 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Lėšų išmokėjimas. Pagal IV kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki III ketvirčio pabaigos išmokėta 54 mln. Lt (iš jų 43,2 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 11 proc. pagal šią kryptį visam programavimo laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per III ketvirtį – 8,5 mln. Lt (iš jų 7,2 mln. Lt – ES lėšos), t .y. beveik 16 proc. išmokėtos paramos sumos. Projektai, pateikti pagal šias priemones, yra tęstinio pobūdžio, t. y. preliminari šių projektų įgyvendinimo pabaiga planuojama 2015 m. rugsėjo mėn., todėl galima teigti, kad lėšų įsisavinimas vyksta sklandžiai.

Žemės ūkio ministerijos veiksmai siekiant efektyviai panaudoti ES lėšas

Siekiant efektyviau įsisavinti ES paramą ir atsižvelgus į realų lėšų poreikį, 2011 m. II–III ketvirtį Programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto nariai pritarė tam tikriems ŽŪM pasiūlymams. Tarp jų – pasiūlymai keisti Programos finansinį planą. Siūloma perskirstyti lėšas tarp priemonių ir padidinti finansavimą šioms priemonėms:

• „Žemės ūkio valdų modernizavimas“;
• „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ - vandentvarkos projektai;
• „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“;
• „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“;
• „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.

„Programos pakeitimo pasiūlymas EK išsiųstas 2011 m. spalio 6 d.
 
 
ŽŪM inf.

Naujausi pranešimai:

Pajamų natūra apmokestinimo naujovės

Mielės – ne tik pyragams (II)

Naudoti mikotoksinų surišikliai (bandymo rezultatai Šilutės r.)

Bitynus tyliai užkariavo nauja invazinė bičių liga

Optimali sėklos norma (bandymo rezultatai Kelmės r.)

Susipažinkite su Alytaus, Joniškio, Kazlų Rūdos sav., Lazdijų, Šalčininkų, Šakių, Prienų, Ukmergės, Vilniaus rajonų respondentinių ūkių 2010 m. analize

Patiko straipsnis, norite pasidalinti su draugu?  Paspauskite nuorodą „Siųsti draugui“.
 
Videoinformacija:
 
NAUJA Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai

„Agritechnica 2011“ keičia ūkininkavimo ateitį (I)

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti galite pavartytinaujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Mano gyvenimas“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Neįprastai šiltas ruduo neramino žieminius augalus auginančius žemdirbius. Gerai, kad pakako drėgmės  – kol kas dauguma javų ir rapsų pasėlių artėjančią tikrąją žiemą pasitinka pasiruošę ir pasiekę optimalų augimo tarpsnį, teigia Konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai drauge su ūkininkais paskutiniąją rudens dieną vertinę skirtingos sėjos vidurio Lietuvos žiemkenčių laukus.

Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai? Stebėkite videoreportažą.

Pluoštinės kanapės yra viena iš žemės ūkio augalų, už kurių auginimą ir perdirbimą teikiama Europos Sąjungos parama, tačiau Lietuvoje kol kas draudžiama auginti visų be išimties kanapių rūšis. Į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) jau kreipėsi ne vienas naujų verslo nišų ieškantis ūkininkas, su viltimi klausdamas, kada Lietuvoje pagaliau bus galima legaliai auginti šį perspektyvų ir vertingą žemės ūkio augalą.

Parengtas auginimą legalizuojančio įstatymo projektas

Lietuva šiuo metu yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, draudžianti savo ūkininkams auginti pluoštines kanapes, o tuo tarpu kaimyninės šalys aktyviai plečia šių augalų auginimo ir perdirbimo sritis. ES reglamentai pluoštines kanapes, kuriose narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 proc., priskiria žemės ūkio augalams, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos, o perdirbimui skiriama parama. Tačiau Lietuvoje galiojantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas draudžia auginti visų be išimties kanapių rūšių ir veislių augalus.

ŽŪM teigimu, draudimas auginti šiuos augalus ne tik prieštarauja Europos Sąjungos teisei, tačiau ir užkerta galimybę mūsų šalies ūkininkams auginti dar vieną žemės ūkio kultūrą, plačiai naudojamą tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonės, biokuro gamybos srityse, ir gauti už tai paramą. Pluoštinės kanapės yra išskirtinis ir dideles perspektyvas turintis augalas. Įvairių šaltinių duomenimis, iš šių kanapių galima pagaminti net apie 50 tūkst. įvairiausių gaminių. Štai Ukrainos mokslininkai, vykdantys pluoštinių kanapių auginimo ir jų produktų panaudojimo tyrimus, tokių gaminių priskaičiuoja net iki 150 tūkst.

ŽŪM yra parengusi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, legalizuojantį Europos Sąjungoje leidžiamų sėjamųjų kanapių veislių auginimą. Šiuo metu įstatymo projektas kartu su jį lydinčiais teisės aktais derinamas su suinteresuotomis institucijomis, ruošiamasi jį teikti tvirtinti Seimui. 

Numatyti saugikliai, užkirsiantys kelią piktnaudžiavimui

Neoficialiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje jau yra augintojų, kurie šiais metais, nepaisydami nacionalinio draudimo ir naudodamiesi ES teisės aktų viršenybe prieš nacionalinius, ryžosi sėti pluoštines kanapes. Šiais metais Lietuvoje pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisykles oficialiai deklaruota  53 ha pluoštinių kanapių. ŽŪM mano, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas piktnaudžiavimui ir netgi nusikalstamai veikai, todėl būtina pakeisti įstatymo nuostatas ir užkirsti tam kelią.

Žemės ūkio ministerija jau yra parengusi sėjamųjų kanapių auginimo ir licencijavimo bei kontrolės taisyklių projektus, kuriuose nustatyti atitinkami saugikliai, padėsiantys išvengti galimo piktnaudžiavimo – prisidengus pluoštinių kanapių auginimu auginti narkotines kanapes. Minėtu dokumentu numatoma paskirti kontroliuojančias ir mėginius tirsiančias institucijas – Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją. Pastaroji THC kiekio kanapėse nustatymo tyrimams jau yra pasiruošusi ir apsirūpinusi reikiama įranga. Beje, tyrimų išlaidos bus padengiamos pačių kanapių augintojų lėšomis. VAT vykdys laukų kontrolę ir ims mėginius, reikalingus THC tyrimams.

Taisyklių projektuose numatoma, kad sėjamųjų kanapių veisles, kuriose THC ne didesnis kaip 0,2 proc., galima būtų auginti tik įvykdžius tam tikrus nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, vienas tokių reikalavimų – pateikti pažymą, jog neturėta teistumo ir teistumo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

Numatoma leisti auginti tik Europos Sąjungoje įteisintų  veislių pluoštines kanapes ir tik atvirame grunte vientisame lauke. Mokslinių tyrimų duomenimis, narkotinės kanapės mūsų klimato zonoje didesnį kiekį THC sukaupia tik auginamos šiltnamiuose ar kituose uždaruose gruntuose, todėl toks kanapių auginimo būdas bus traktuojamas kaip neteisėtas, nepriklausomai nuo auginamų veislių, net jai jose bus sukaupta iki 0,2 proc. THC. 

Augintojai taip pat bus įpareigoti auginamų kanapių laukus deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar pretenduos gauti tiesiogines išmokas ar ne. Apie augalų žydėjimo pradžią bus privaloma informuoti VAT, o pasibaigus žydėjimui reikės pateikti kanapių mėginius tirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad augintojams reikės deklaruoti net sandėlius, kuriuose bus laikomas nuimtas kanapių sėklų bei stiebelių derlius, taip pat pateikti sutartis su perdirbėjais. 

Žemės ūkio ministerija mano, kad priėmus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, pluoštinių kanapių auginimas, importas ir naudojimas pramoniniams tikslams (pluoštui, sėkloms, biokuro gamybai) skatins verslo plėtrą bei konkurencingumą su kitomis šalimis, o tai ypač aktualu beveik nelikus vienintelės iki šiol Lietuvoje augintos pluoštinės kultūros – linų ir jų perdirbimo pramonės.

ŽŪM inf.

Naujausi pranešimai:

Svarbiausi gruodžio mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Susipažinkite su Jurbarko, Radviliškio, Marijampolės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio rajonų respondentinių ūkių 2010 m. analize

Kompleksinės paramos reikalavimai griežti, bet būtini

Piktžolės vasariniuose javuose (bandymo rezultatai Kupiškio r.)

Naujos biohigienizacijos technologijos pritaikymas ūkyje (bandymo rezultatai Radviliškio r.)

Gruodis bityne

Mielės – ne tik pyragams (I)

Videoinformacija

NAUJA „Agritechnica 2011“ keičia ūkininkavimo ateitį (I)

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos

Gausus išskirtinės kokybės daržovių derlius

http://www.agroakademija.lt/galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Gruodžio mėnesį apsilankome bityne retkarčiais, ypač po vėjuotų dienų. Patikriname, ar vėjas neišvartė skydų, nenukilnojo avilių stogų, ar į avilius neįsibrovė pelės.  Šį mėnesį bitėms svarbiausia – ramybė.

Bitininkai toliau lydo vašką, gamina ar perka trūkstamą inventorių, planuoja kitų metų darbus, skaito literatūrą, analizuoja bityno užrašus. Turint nors ir nedidelį bityną, labai gerai pildyti bityno užrašus. Gerai, kai kiekvienas avilys turi savo kortelę, į kurią surašomi visi darbai. Paranku kortelę laikyti avilyje – apžiūrėjus bičių šeimą, iš karto galima ją užpildyti. Tik kartais bitės kortelę gali ir sugraužti.

Galima visam bityno skyriui turėti bendrą žurnalą. Bityno užrašuose turėtų būti šie duomenys: šeimos numeris, korių skaičius, šeimos stiprumas, perų kiekis (koriais) motinėlės amžius, medaus kiekis, bičių duonelės kiekis, bičių ligos. Užrašų pabaigoje surašoma, kiek per sezoną iš šeimos gauta medaus, vaško, kiek buvo spiečių. Būtinai pažymima, kiek korių, kiek medaus palikta žiemai, kiek sumaitinta cukraus sirupo. Kiekvienas bitininkas veda individualius bityno užrašus pasižymėdamas ta, kas jam atrodo svarbiausia.

Gruodžio 7d. – bičių globėjo šv. Ambraziejaus diena. Tą dieną susitinkame su bičiuliais, pasidalijame patirtimi.

Prieš Kalėdas aplankykime neturtingus, sergančius ir padovanokime jiems medaus!

LŽŪKT inf.

Naujausi pranešimai:

Susipažinkite su Akmenės, Biržų, Ignalinos, Jonavos, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Pakruojo, Pasvalio, Skuodo, Tauragės rajonų respondentinių ūkių 2010 m. analize

Paskelbtas papildomas paraiškų teikimas pagal priemonę ,,Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“

Žieminių kviečių veislių atsparumas ligoms

Ventiliacija ir tvarto mikroklimatas

Videoinformacija:

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos (I)

Gausus išskirtinės kokybės daržovių derlius

Privataus miško tvarkymo aktualijos (II dalis)

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Paraiškos priimamos nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d.

Remiama veikla – stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės.

Stichinės nelaimės pažeistas miškas – tai ne mažesnis nei 0,5 ha miško plotas, kuriame dėl abiotinių veiksnių (sausros, vėjo, sniego, lijundros, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų ir miško kenkėjų sunaikinta, labai pažeista arba džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių (medžiai negali augti).

Galimi pareiškėjai – privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai.

Paramos dydis projektui negali viršyti 345 280 Lt.

Intensyvumas – finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik į tinkamas finansuoti išlaidas:

• Stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miškų atkūrimo projekto parengimo išlaidos.
• Stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miško plotų (įskaitant plotus, kuriems apželdinti suteikta EB parama) atkūrimo išlaidos: ploto sutvarkymas ir išvalymas; miško sodmenys; sodmenų transportavimas; dirvos paruošimas; sodinimas; žuvusių želdinių atsodinimas; želdinių apsaugos priemonės.
• Miško priešgaisrinių priemonių išlaidos: priešgaisrinių barjerų įrengimas, atnaujinimas ir priežiūra; mineralizuotų juostų įrengimas, atnaujinimas ir priežiūra; lapuočių medžių rūšių juostų įrengimas, atnaujinimas ir priežiūra.

Paraiškos teikiamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą.

LŽŪKT Miškininkystės konsultantas Laimonas Daukša

 

Pasėlių draudikų duomenimis, nuo iššalimo apdrausti 26 tūkst. ha žieminių rapsų ir javų. Skatindama žemdirbius valdyti galimą ūkininkavimo riziką, kaip ir pernai, valstybė numačiusi ūkininkams kompensuoti dalį jų pasėlių draudimo įmokų.

Draudimo bendrovė šį rudenį pasėlių draudimo sąlygos žiemkenčiams papildė keliais svarbiais punktais: rapsai draudžiami tik kartu su javais, o pasėlių atsėjimo nuostolių dydis iššalimo atveju galimas 15 arba 25 proc. Be šių dviejų naujovių, keitėsi ir draudimo įmokų tarifai: žalų nepatyrusiems žemės ūkio subjektams, priklausomai nuo pasirinkto atsėjimo nuostolių procento,  pasėlių draudimas vidutiniškai brango 15–80 proc., o patyrusiems žalas – draudimo įmokos didėjo dar 5–50 proc. 

„Nepaisant pabrangusio žieminių pasėlių draudimo po dviejų itin šaltų žiemų, žemdirbiai ir šį rudenį pasėlius draudė. Tai rodo augantį mūsų ūkininkų sąmoningumą, besiformuojantį ūkininkų supratimą apie ūkininkavimo rizikos valdymą. Galutiniais duomenimis, 2011–2012 m. žiemai apdraudėme apie 26 tūkst. ha žieminių pasėlių. Iš jų žieminių rapsų apie 7 tūkst. ha, “ – situaciją  komentavo draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas. 

Šį rudenį išryškėjo nauja pasėlių draudimo tendencijos. Pernai  didžiąją dalį pasėlių draudikų klientų sudarė stambūs žemės ūkio subjektai, šiemet draudžiant žiemkenčius aktyvesni  buvo smulkūs ūkininkai. Pasėlių draudimo bendrovės duomenimis, praėjusiais ūkiniais metais (2010–2011 m.) apdraustų pasėlius plotas ūkyje vidutiniškai siekė 300 ha, o šiemet – 110 ha. 

Draudikai, lygindami, kaip pasikeitė pasėlių draudiminės hektaro vertės, aiškina, kad šiemet jos ir galima pasėlių atsėjimo rizika vertintos gerokai santūriau. Pasikeitus draudimo sąlygoms ir įmokų kompensavimo tvarkai, ūkininkai, skaičiuodami optimalias draudimo sumas, atidžiau ir atsargiau rinkosi draudimo sumas bei paslaugų paketus. 

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas informuoja, kad atsižvelgiant į šių metų valstybės biudžeto galimybes, įsipareigota ir toliau draudžiantiems pasėlius   kompensuoti dalį draudimo įmokos sumos. Vadovaujantis š. m. lapkričio 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-803, nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems augalus, kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų sumos neviršijant įsakyme numatytų draudimo įmokų kompensavimo dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis. Žieminiams javams didžiausia draudimo kompensacijos suma už hektarą yra 53 Lt, o žieminiams rapsams – 133 Lt/ha.

„Nauja pasėlių draudimo kompensavimo tvarka užtikrina, kad draudžiantys pasėlius vidutinėmis draudimo sumomis, atgaus maksimalią (50 proc.) draudimo įmokos kompensaciją. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas už kiekvieną deklaruotų draustų žieminių rapsų hektarą sumokėjo po 266 Lt, jam bus kompensuota pusė draudimo įmokos – 133 Lt už kiekvieną deklaruotą draustą hektarą. Tačiau jeigu ūkininkas lauką įvertino didesne suma, sumokėjo 300 Lt/ha ar daugiau, jam bus kompensuota ne pusė draudimo įmokos, bet ministro įsakyme fiksuota maksimali draudimo įmokos kompensacija, t. y. 133 Lt. Panašūs apribojimai taikomi Olandijoje ir Italijoje“, – teigia ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius.  

Lietuvoje  vidutinė draudimo įmokos kompensacija už 1 hektarą 2011–2012 ūkiniais metais nedaug skirsis nuo mokėtos praėjusiais ūkiniais metais (2010–2011 m.), o žieminiams pasėliams ji padidės nuo 5 iki 38 proc. Minėtų kompensacijų dydžiai skaičiuoti pagal praėjusiųjų metų duomenis: draudimo sumas už hektarą ir numatomą draudimo įmokų tarifo padidėjimą šiais metais.

Pasėlių draudimo išlaidos kompensuojamos tik už deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą.  Apdraudus didesnį plotą nei deklaruotas, valstybės pagalbos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaracijos duomenis. Išimtis, jei įvyko draudiminis įvykis ir augalai atsėjami ar atsodinami bei už juos išmokėtos draudimo išmokos.

Žemdirbiai, apdraudę augalus ir draudimo įmonei sumokėję visą draudimo įmoką, iš karto gali kreiptis į savivaldybę, kurioje įregistruota jų valda, dėl dalies draudimo įmokų kompensavimo. Planuojama, kad nuo ateinančių metų kovo mėn. pagal savivaldybių pateiktus duomenis bus pradėtos kompensuoti dalis draudimo įmokų už apdraustus žiemkenčius. Dokumentus dėl draudimo įmokų kompensavimo už šiais metais apdraustus žieminius pasėlius ir kitų metų pirmojoje pusėje apdraustus vasarinius augalus savivaldybės iš ūkininkų priiminės iki kitų metų rugsėjo 30 d. (apdraudusieji sodo ir daržo augalus dokumentus galės pateikti iki kitų metų gruodžio 1 d.).
  
Pagal ŽŪM informaciją

2011 m. spalio 7–17 d. buvo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti požiūrį į kaimo, žemės ūkio problemas bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą bendrai.

Į klausimą „Kokios yra perspektyviausios ekonomikos šakos Lietuvoje?“ 45 % respondentų paminėjo žemės ūkį ir 33% aukštųjų technologijų pramonę (kitos septynios šakos buvo minimos ženkliai rečiau). Žemės ūkio prioriteto minėjimas tarp miesto ir kaimo žmonių praktiškai nesiskyrė (atitinkamai 44 % ir 47 %), o aukštąsias technologijas ženkliai dažniau minėjo miestiečiai (41 %) (palyginimui, kaimo žmonės – 16 %). Aukštąsias  technologijas taip pat dažniau minėjo jaunimas, turintys aukštąjį išsilavinimą, aukštesnių pajamų grupė. Žemės ūkio prioriteto atžvilgiu šie skirtumai nebuvo itin dideli.

Į klausimą, kodėl ekonominė krizė mažiausiai palietė žemės ūkį, dažniausiai buvo pasirenkami atsakymai „sėkmingas ES skiriamų lėšų panaudojimas“ (54 %) ir „Lietuvos ūkininkų pastangos“ (40 %). Skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų nėra žymūs.

Respondentams buvo pateiktas atviras klausimas apie aktualiausias Lietuvos kaimo problemas. Daugiausia spontaniškai buvo minima bedarbystė – 50 % (kaimo respondentai šią problemą minėjo dažniau – 74 %). Antroje vietoje buvo nurodomas girtavimas  – 21 %. Šios problemos pirmose vietose buvo minimos ir 2009 m. spalį, o trečioje vietoje tuo laiku buvo nurodomos mažos supirkimo kainos – 17 % (šiuo metu – 5 %).

Buvo klausiama, kaip yra vertinama pastarojo meto žemės ūkio politika. Daugiau negu pusė respondentų (54 %) neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tačiau tarp turinčių nuomonę daugiau buvo tų, kurie teigiamai įvertino žemės ūkio politiką – 25 % (kaime – 29 %). Neigiamai vertino 20 %.

Vertinant su žemės ūkiu susietų institucijų veiklą, buvo dvi institucijos, kurios buvo vertinamos greičiau teigiamai negu neigiamai: Žemės ūkio ministerija (27 % ir 19 %), NMA (22 % ir 16 %), ir dvi institucijos, kurios buvo vertinamos greičiau neigiamai negu teigiamai: Seimo kaimo reikalų komitetas (teigiamai 8 %, neigiamai 23 %), Žemės ūkio rūmai (teigiamai 14 %, neigiamai 17 %). Kaimo gyventojai ženkliai geriau įvertino NMA (teigiamai – 37 %).

Kalbant apie įvairius kaimo plėtros politikos aspektus, daugiausia buvo sutinkančių su teiginiais, kad turi būti skatinamas ekologinis ūkininkavimas – 83 %, ūkininkams reikia mokytis kurti verslo planus – 83 %, ūkininkaujant būtina laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų – 79 %, reikia skatinti dalį žemės apsodinti miškais – 76 %, kad geriau būtų, jei žemės ūkio gamyba užsiimtų jaunesni ūkininkai – 70 %. O daugiausia nesutinkančių buvo su teiginiu, kad naudinga atsisakyti žemės ūkio gamybos ir vietoje to gauti kompensacijas iš ES – 63 % (nesutinka), skatinti, kad ūkininkai atsisakytų gamybos ir užsiimtų alternatyviom veiklom – 55 % (nesutinka). Yra tam tikri skirtumai tarp miesto ir kaimo žmonių atsakymų. Mieste yra daugiau nepritariančių, kad reikia atsisakyti žemės ūkio gamybos ir gauti kompensacijas, kad maži ūkiai turi būti Lietuvos žemės ūkio pagrindas. Kaime yra daugiau pritariančių, kad ES aplinkos standartai yra per griežti Lietuvai.

Apie kaimo reikalus, kaimo plėtrą dažniausiai yra sužinoma iš TV žinių (78 %). Po to seka specialios laidos per TV (43 %, kaime – 51 %), radijo laidos (41 %). Lyginant su 2009 m., sumažėjo nacionalinių dienraščių vaidmuo – 25 % (buvo 32 %). Labiausiai yra pageidaujama gauti informaciją apie kaimą per TV žinias, specialias TV laidas, radijo laidas.

Per paskutines keturias savaites žiūrėjusių TV laidą, kur buvo svarstoma kaimo plėtra, buvo 35 % respondentų (kaime tokių 41 %), klausiusių radijo laidos apie kaimo plėtrą – 24 % (kaime – 29 %), kažką skaičiusių apie kaimo plėtrą – 27 % (kaime – 35 %).

Apie Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą žino ir šiek tiek žino 57 % gyventojų (kaime – 74 %), 2009 m. tyrime tokių buvo 61 %.

37 % respondentų nurodė, kad jiems pakanka informacijos apie KPP, nepatenkintų respondentų dalis siekia 15 %. 2009 m. atitinkami skaičiai buvo 31 % ir 19 %, t. y. informacijos pakankamumas padidėjo.

Labai svarbus klausimas yra apie paramos skirstymo skaidrumą/ efektyvumą. Jeigu 2009 m. 10 % nurodė, kad parama skirstoma skaidriai/ efektyviai, tai 2011 m. tokių yra jau 17 %. Neskaidrumą 2009 m. minėjo 49 %, o 2011 m. – mažiau – 36 %. Geriau skaidrumą/ efektyvumą vertina kaimo žmonės – 23 % nurodė, kad parama yra skirstoma skaidriai.

Dauguma respondentų teigia, kad Lietuvos žmonės jau pajuto KPP naudą – 59 % (kaime – 69 %). Panašus skaičius buvo ir 2009 m. (57 %). Naudos iš KPP ateityje taip pat tikisi dauguma – 56 %.
 
ŽŪM inf.

Siekiant sumažinti karvių sergamumą mastitu buvo patvirtinta Karvių sergamumo mastitu mažinimo ir pieno kokybės gerinimo programa. Vykdant vieną iš šioje programoje numatytų priemonių 2011 m. spalio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-792 patvirtintas Melžimo įrangos reikalavimų ir tikrinimo tvarkos aprašas, kuris įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šiame apraše numatyta galimybė pieno gamintojams 3 metus nemokamai tikrinti pienininkystės ūkyje naudojamą melžimo įrangą. Bus tikrinama nauja, naudojama ir pataisyta melžimo įranga. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pirks tikrinimo paslaugą iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkto tikrintojo. Pienininkystės ūkiai, kurių melžimo įranga bus atrenkama tikrinti, bus parenkami atsižvelgus į pienininkystės ūkyje pagaminto pieno kokybės tyrimų rezultatus ir į pienininkystės ūkio savininko prašymą. Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinktas tikrintojas privalės išduoti melžimo įrangos savininkui tikrinimo protokolą, kuriame pateikiami tikrinimo  rezultatai.

Pieno gamintojai, kurių ūkiuose naudojama melžimo įranga bus tikrinama, turės puikią galimybę pasinaudoti nemokamomis melžimo įrangos tikrinimo paslaugomis, gauti nemokamos informacijos, kokie trūkumai nustatyti jų naudojamoje melžimo įrangoje, taip pat turės nemažai naudos, kadangi sumažės karvių sergamumas pieno liaukos uždegimu, kurį sukelia neteisingai sumontuota arba neteisingai naudojama melžimo įranga.

Tikimasi, kad pienininkystės ūkyje sumažės brokuojamų gyvulių, bus patiriama mažiau nuostolių dėl išpilamo netinkamo parduoti pieno, sumažės gyvulių gydymo ir vaistų išlaidos, o svarbiausia tai, kad bus parduodama daugiau kokybiško pieno ir pieno gamintojai gaus daugiau pajamų.

ŽŪM inf.

 

Vartotojai, kurie naudoja 30 kW ir didesnę galią, iki 2012 m. sausio 1 d. gali pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Norintys sutaupyti, turi kuo greičiau pasirinkti tiekėją ir su juo susitarti dėl sąlygų, tačiau apie savo pasirinkimą „Lesto“ reikia įspėti prieš 30 kalendorinių dienų. Tad nepriklausomą tiekėją reiktų pasirinkti iki lapkričio vidurio.

2009 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad reguliuojamos elektros energijos kainos nebus taikomos verslo klientų objektams, kurių leistinoji naudoti galia buvo:

Nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo procesas

Nuo 2012 m. sausio 1 d. į laisvąją elektros rinką patenka vartotojai, kurių maksimali leistinoji prisijungimo prie tinklo galia yra 30 kW ir didesnė. Jie nebegalės įsigyti elektros reguliuojama kaina, o privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Jei vartotojas iki nurodyto laiko nebus pasirinkęs nepriklausomo elektros tiekėjo, už suvartotą elektros energiją reikės mokėti skirstomųjų tinklų operatoriui, AB LESTO, pagal kas mėnesį skaičiuojamą (nereguliuojamą) elektros energijos įsigijimo kainą.

Tikėtina, kad elektros energijos kaina vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros tiekėjo, bus aukštesnė, nei vartotojams, kurie bus sudarę sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Spaudoje skelbiama, kad 2011 m. už elektrą garantiniam tiekėjui buvo mokėta beveik 3 ct/kWh daugiau. Panašios tendencijos turėtų išlikti ir 2012 metais.

Vartotojai, kurie nori sutaupyti, turi kuo greičiau pasirinkti tiekėją ir su juo susitarti dėl sąlygų, tačiau apie savo pasirinkimą „Lesto“ reikia įspėti prieš 30 kalendorinių dienų. Tad nepriklausomą tiekėją reiktų pasirinkti iki lapkričio vidurio.

Lietuvos elektros biržos tinklalapyje paskelbta nuoroda „Vartotojams, ieškantiems nepriklausomo tiekėjo“, suteikianti galimybę gauti konkrečius pasiūlymus iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų.

BALTPOOL susistemino nepriklausomų tiekėjų – biržos dalyvių – kontaktų bazę ir siūlo pasinaudoti automatizuotu tiekėjų apklausos būdu.

Paspaudus nuorodą „Šablonas“, galima atsisiųsti dokumento formą, kurioje rasite reikalingą lentelę bei instrukcijas, kaip ją pildyti. Užpildytą failą išsiųskite elektroniniu paštu adresu admin@:baltpool.lt. Jei turite, laiške prisekite ir valandinio suvartojimo duomenis.

Jūsų užpildyta forma bus vienu metu išsiųsta visiems elektros energiją tiekiantiems nepriklausomiems tiekėjams, kurie užregistruoti Lietuvos elektros biržoje ir realiai vykdo vartotojų paiešką. Jums teliks laukti pasiūlymų iš nepriklausomų tiekėjų.

Daugiau informacijos apie elektros rinkos liberalizavimą rasite www.regula.lt. ir www.baltpol.lt.

Dalius Aksenavičius, LŽŪKT Inžinerinio skyriaus vadovas

Naujausi pranešimai:

ES parama alternatyviam verslui kaime

Naftos produktų apskaita

Lapkritis bityne

Pesticidai – tik žaladariams viršijus žalingumo slenkstį (bandymo rezultatai Tauragės r.)

Už nelegalų darbą skirta 63 tūkst. litų bauda

Videoinformacija

NAUJA Gausus išskirtinės kokybės daržovių derlius

Kukurūzų diena Palenkėje

Privataus miško tvarkymo aktualijos (I dalis)
Privataus miško tvarkymo aktualijos (II dalis)

http://www.agroakademija.lt/ galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Apmirštant gamtai, ilgam žiemos periodui ruošiasi ir bitės.  Kartais ir lapkričio mėnesį  dar pasitaiko  gražių, saulėtų dienų. Kuo vėliau bitės gali skraidyti, tuo geriau žiemoja. Vėlyvo rudens bičių apsiskraidymas trumpas, su išskirtiniu lyg ir atsisveikinimo gaudesiu. Vos tik saulutė pasislepia už debesies, bitės iš karto sugrįžta į avilius.

Vėlyvą rudenį, kai oras atvėsta iki 6–8 laipsnių šilumos, bičių judrumas sumažėja. Koriuose virš avilio lakos jos glaudžiau užpildo tarpus tarp korių ir tuščias korių akeles. Ypač glaudžiai bitės susispaudžia kamuolio paviršiuje, todėl kamuolyje geriau laikosi šiluma, iki 18 proc. padidėja anglies dvideginio.

Bitės – šaltakraujai gyvūnai, tačiau žiemoja ne anabiozės būsenos (daugiausia bestuburiams būdinga, nepalankiomis sąlygomis išgyventi leidžianti laikina būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių). Reikiamą temperatūrą bitės aktyviai palaiko bendromis pastangomis, neleidžia nukristi žemiau 14 laipsnių. Žiemoja bičių šeimos 14–20 laipsnių temperatūroje.

Šilumą pasigamina judėdamos

Bičių kamuolys dažniausiai susiformuoja rėmų apačioje. Dalis bičių sulenda į tuščias korio akeles, kad visas kamuolys užimtų mažiau vietos. Sušalusios bitės nuo kamuolio paviršiaus lenda į kamuolio vidų, o bitės iš kamuolio vidaus juda į paviršių. Kamuolio paviršiuje esančios bitės visą laiką plazdena sparneliais varydamos šiltesnį orą žemyn – taip sušildydamos žemiau esančias bites ir per laką pašalindamos drėgmę. Kamuolio viduje palaikoma ne mažesnė kaip 14 laipsnių temperatūra, o kamuolio paviršiuje – apie 6–7 laipsnius.

Kamuolys per žiemą koriais kyla į viršų. Kai aviliai žiemą laikomi užuovėjoje, atskira bitė pasimaitina tik kartą per mėnesį. Vėjui pučiant per lakas, maisto poreikis padidėja, nes bitės turi intensyviau judėti norėdamos palaikyti šilumą.

Avilius paruošiame žiemai

Lapkričio mėnesį patikriname, ar į avilius neįsibrovė pelių. Reikėtų avilių lakas uždengti grotelėmis, nuo vėjo gerai pridengti skydais. Po aviliais ir po skydais pravartu gerai pakišti eglišakių. Pelės nemėgsta jų kvapo.
Dar nereikia skubėti uždėti galinių kamšų. Tai geriausia padaryti, kai vidutinė paros temperatūra būna minusinė. Už šoninių kamšų turėtų likti tuščios ertmės. Jų negalima užpildyti senais drabužiais ar šiaudais. Reikia prisiminti, kad bitės bijo ne šalčio, o drėgmės. Būtent ji yra daugelio bičių ligų priežastis. Užpildžius avilio ertmes, sutrinka jo vėdinimas, kaupiasi drėgmė.

Kiti darbai

Lydome vašką, tvarkome korius. Ruošiame medieną naujiems rėmeliams ir aviliams. Valome rėmelius, renkame pikį. Tuščius avilius ir rėmelius dezinfekuojame natrio šarmo tirpalu. Remontuojame avilius. Dabar pats tinkamiausias laikas peržiūrėti bityno užrašus, apibendrinti bitininkavimo metų rezultatus, išsiaiškinti klaidas, apskaičiuoti bityno ekonominius rodiklius, pagilinti žinias.

LŽŪKT inf.

 

Naujausi pranešimai:

Verslo kūrimas ir plėtra kaime

Mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis

Svarbiausi lapkričio mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

VDI: bendra kontrolės institucijų veikla – efektyvesnė

Nelaimingų atsitikimų statistika: pirmauja statybos, transportas ir apdirbamoji pramonė

Prieskonių lysvėje – salierai

Videoinformacija

Kukurūzų diena Palenkėje

Privataus miško tvarkymo aktualijos (II dalis)

Privataus miško tvarkymo aktualijos (I dalis)

Arimo pamoka: arimas apverčiamuoju plūgu

Arimo pamoka: arimas tradiciniu plūgu

Portale http://www.agroakademija.lt/  galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Iki lapkričio 15 d. galima apdrausti šalyje pasėtus žieminius pasėlius. Per pastaruosius metus nepalankios sąlygos žiemkenčiams skatino ūkininkus aktyviau naudotis draudimo paslaugomis: palyginti 2010–2011 ūkiniais metais apdraustų pasėlių plotus su praėjusiais, matyti, kad šalyje jų padidėjo 3,5 karto, o draudusiųjų pasėlius skaičius išaugo iki 2,2 karto. Žemės ūkio subjektams šį rudenį lūkuriuojant ir neapsisprendžiant, ar verta šiemet drausti žieminius pasėlius, pateikiame pasikeitusio draudimo sąlygas ir priežastis.

2009–2010 ūkiniais metais už patirtas  žalas pasėliams žemės ūkio subjektams išmokėta 15,4 mln. Lt (įmokų surinkta 5,4 mln. Lt, bendrovės nuostolingumas siekė 284 proc.). 2010–2011 m. – 62,4 mln. Lt (kai įmokų surinkta 32,4 mln. Lt, bendrovės nuostolingumas –192 proc.). Populiariausiame (90 proc. įmokų) bendrovės draudimo pakete numatyti pasėlių iššalimo, liūties, krušos ir audros draudiminiai įvykiai. Nuo iššalimo dvejus metus iš eilės labiausiai nukentėjo žieminių rapsų ir kviečių pasėliai. Juos draudusiems išmokėtos didžiausios žalų kompensavimo sumos. Vertinant pasikeitusias žieminių pasėlių draudimo sąlygas, svarbu atsižvelgti į pakitusias draudimo bendrovės veiklos finansines garantijas ir įmokų tarifus.

Lietuvoje pasėlių draudimo bendrovės ekonominiams veiklos rodikliams antrus metus nepakylant iš nuostolių, pasėlių draudikams teko atsisakyti iki tol jų veiklą perdraudusios kompanijos „Muenchener Rueckversicherung“ ženkliai pabrangusių paslaugų. 2011–2012 ūkiniais metais pasėlių draudimo veiklą Lietuvoje finansiškai garantuos pati Vokietijos pasėlių draudimo įmonė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“.

Atidžiai išanalizavę Lietuvoje dirbančio filialo pastarųjų dviejų metų veiklos rezultatus, vokiečiai, siūlydami tradicinius draudimo paketus,  šį rudenį sąlygas keičia:

1. Įveda  fiksuotą pasirenkamą atsėjimo nuostolių dydį iššalimo ir liūties atvejais (15 arba 25 proc.), jei galima laukus atsėti.

2. Rapsus draudžia tik kartu su javais (jei javų neauginama, kartu su kitos augalų grupės pasėliais).

3. Rapsų bei ankštinių augalų pasėlių išgulimą (ne nuo šaknų) laiko ne draudiminiu įvykiu.

Nedraudžia stovinčio vandens (lomų) padarytų nuostolių pasėliams, išskyrus atvejus, kai vanduo pavasarį stovi laukuose dėl to, jog žemė dar įšalusi.

Pasėlių draudimo bendrovė pakoregavo ir įmokų tarifus žieminiams pasėliams. Žalų nepatyrusiems žemės ūkio subjektams, priklausomai nuo pasirinkto atsėjimo nuostolių dydžio (15 ar 25 proc.),  pasėlių draudimas vidutiniškai pabrango 15–80 proc. Patyrusiems žalą, draudimo įmokos padidės dar 5–50 proc.

Nuo 2008 m., kai Lietuvoje pradėtos teikti pasėlių draudimo paslaugos, valstybė dengė 50 proc. draudimo įmokos. Taigi šios, iš valstybės biudžeto skiriamos sumos dalies, žemės ūkio subjektams  savo lėšomis apmokėti nereikėjo. Šiemet, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, pasėlių draudimo įmokos bus kompensuojamos iki 50 proc. Tam numatoma skirti 12 mln. Lt. Remiantis mūsų skaičiavimais, 2011–2012 ūkiniais metais šalyje bus apdrausta apie 212 tūkst. hektarų žemės ūkio pasėlių“, – šių metų valstybės galimybes skatinant ūkininkus draustis komentuoja Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius. 

Kokiomis konkrečiomis sumomis valstybės pagalba prisidės prie draudimo įmokų kompensavimo turėtų paaiškėti š. m. spalio 25 d. Žemės ūkio ministerijoje vyksiančiame valstybės atstovų (ministerijos vadovų), žemės ūkio subjektų (ūkininkų, žemės ūkio bendrovių) ir draudikų pasitarime.

Iš biudžeto draudimo įmokoms dengti 2008 m.  skirta 2,5 mln., 2009 – 4,6 mln., 2010 – 2,7 mln., 2011 – 16,2 mln. Lt.

2010–2011 ūkiniais metais apsidraudusiųjų pasėlius sutartyse nurodoma, kad sutartys automatiškai pratęsiamos ir kitiems derliaus metams, nustatant fiksuotą 15 proc. atsėjimo nuostolių atlyginimo dydį. Klientai, kurių sutartys gali būti automatiškai pratęstos, spalio antroje pusėje paštu iš pasėlių draudikų gaus informaciją, kurioje bus nurodyti draudimo tarpininkų ar regioninių draudimo vadovų kontaktai, kad būtų patogiau pateikti draudžiamus plotus 2011–2012 derliaus metams arba pateikti prašymą raštu draudimo sutarčiai nutraukti.

„Įvertindami, kad žemės ūkio subjektai dažnai stokoja apyvartinių lėšų, šiandien iš norinčiųjų apdrausti žieminių pasėlių plotus, pradžioje prašome sumokėti 20 proc. draudimo įmokos. Likusią dalį bus galima sumokėti vėliau, po Naujųjų metų, sausio–vasario mėnesiais, gavus bendrovės išrašytas sąskaitas“, –  teigia draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas. 

Šiais metais draudžiant žieminių pasėlių plotus, bendrovė žada įvertinti ir žiemkenčių bei rapsų  sėjos laiką, jų išsivystymo tarpsnį ir net veislę. 
 
ŽŪM inf.

 

Naujausi pranešimai:

Rezervuarų dangos

Dezinfekavimo priemonių naudojimas ūkyje

Tirtas žieminių kviečių veislių atsparumas ligoms (bandymo rezultatai Klaipėdos r.)

Kaip sėkmingai įgyvendinti projektą

Prieskonių lysvėje – petražolės

 

Videoinformacija

NAUJA Kukurūzų diena Palenkėje

Privataus miško tvarkymo aktualijos (II dalis) 

Privataus miško tvarkymo aktualijos (I dalis) 

Arimo pamoka: arimas apverčiamuoju plūgu 

Arimo pamoka: arimas tradiciniu plūgu 

Kad vaismedžiai saikingai augtų ir pakankamai derėtų

 

http://www.agroakademija.lt/galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

 

Siekiant paskatinti mėsinių galvijų ir mėsinių avių auginimą Lietuvoje, buvo patvirtinta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa.

Pagal vieną iš programos priemonių, pasinaudojant EK suteikta galimybe, paremti ekonominius sunkumus patiriantį gyvulininkystės sektorių, perskirstant 2011-2013 metų tiesiogines išmokas, buvo  parengta ir su Europos Komisija suderinta speciali paramos schema, pagal kurią parengtos tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo taisyklės.

Remiantis patvirtintų taisyklių nuostatomis Mėsinių galvijų ir mėsinių avių laikytojai kviečiami iki š. m. lapkričio 15 dienos kreiptis į savivaldybes ar seniūnijas, pagal jų aptarnaujamas teritorijas, teikti prašymus tiesioginėms išmokos už jų laikomus mėsinius galvijus ir mėsines avis gauti už 2011 metus.

Išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis laikytojams pradedamos mokėti nuo 2011 m. gruodžio 1 dienos ir bus išmokėtos ne vėliau kaip 2012 balandžio 30 dienos.

Pagal ŽŪM inf.

Agroakademija. lt – edukacinis portalas žemdirbiams ir kitiems kaimo žmonėms, norintiems racionaliai ir sėkmingai plėtoti verslą. Kas savaitę rasite naujos informacijos buhalterinės apskaitos, paramos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos klausimais, sužinosite, kas naujo pasaulio žemės ūkyje. Tai, kas nauja įdomu ir aktualu, galite pažiūrėti videoreportažuose. Be to, galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Naujausi pranešimai:

Valstybinės darbo inspekcijos akcija: dėmesys statybvietėms

PVM mokestinis laikotarpis, įsigyjant prekių iš ES

Stebėkite žieminius rapsus rudenį

Žaladariai viršijo žalingumo slenkstį – naudokite pesticidus (bandymo rezultatai Panevėžio r.)

Karvių gerovės esmė – drėgmės kontrolė

Videoinformacija:

NAUJA Privataus miško tvarkymo aktualijos (II dalis)

Privataus miško tvarkymo aktualijos (I dalis)

Arimo pamoka: arimas apverčiamuoju plūgu

Arimo pamoka: arimas tradiciniu plūgu

Susidarius palankioms oro sąlygoms (temperatūra +16–20 °C ir didelė santykinė oro drėgmė) bei pasirinkus netinkamą agrotechniką, fomozė tapo „dažna viešnia“ žieminių rapsų pasėliuose. Nors šia liga serga ir vasariniai, ir žieminiai rapsai, bet ji žalingesnė žieminiams. Derliaus nuostoliai gali siekti net iki 50 procentų. Laiku pastebėjus ir atpažinus šį patogeną, žalos galima išvengti.

Atidžiai apžiūrėkite pasėlius

Jonavos rajono ūkininkų žieminių rapsų pasėliuose jau aptikti pirmieji ligų pažeisti augalai, tad atidžiai apžiūrėkite savo pasėlius. Ligos sukėlėjas – grybas Leptosphaeria maculans pažeidžia rapsų daigus, suaugusių augalų lapus, stiebus, rečiau – ankštaras.

Ligos simptomai ir biologija. Rudenį ant pažeistų lapų susidaro pilkos dėmės su tamsiais pakraščiais (1 pav.). Skiriamasis šios ligos požymis yra juodi smulkūs taškeliai (grybo piknidžiai). Nuo rudenį užsikrėtusių lapų grybas pereina į lapastiebus ir stiebus. O vėliau, rapsams esant ankštarų vystymosi–brendimo tarpsnio, išsivysto stiebo apatinės dalies–šaknies kaklelio sausasis puvinys arba vėžys. Stiebo audiniai lupasi, nustoja vystytis ir stiebas lūžta.

Apsauga. Fungicidai nuo fomozės efektyvūs tik užsikrėtimo metu ir ant lapų pasirodžius pirmosioms dėmėms. Vėliau, grybui patekus iš lapų į stiebą, cheminė apsauga nuo šios ligos yra mažai veiksminga. Todėl žieminius rapsus nuo fomozės reikia apsaugoti dar rudenį.

Apžiūrint Jonavos rajono žieminių rapsų pasėlius, buvo aptiktas rapsų šaknų gumbas (sukėlėjas – Plasmodiophora brassicae). Šios ligos skiriamasis požymis yra sustorėjimai ant šaknų, išaugos (2 pav.). Pažeistų augalų šaknys supūva ir dirvoje pasklinda grybo sporos, kurios išlieka gyvybingos keletą metų, nepriklausomai nuo to ar auginami tame lauke rapsai, ar ne. Šaknų gumbas labiau išplinta rūgščiose ir užmirkusiose dirvose. Jam yra jautrūs visų veislių rapsai. Svarbiausia apsaugos nuo šios ligos priemonė yra sėjomaina. Rapsus į tą patį lauką reikėtų sėti tik po 5–6 metų.

Atidžiai apžiūrėkite pasėlius, kad plintančios grybinės ligos nepridarytų nuostolių. Jei turite klausimų, nedvejodami kreipkitės į Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantus.

Volha Bukauskenė, LŽŪKT Jonavos r. biuro augalininkystės konsultantė

Nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ketina pradėti mokėti avansu žemdirbiams dalį vienkartinių išmokų už deklaruotus pasėlių plotus. Siekiant, kad visos išmokos pasiektų žemdirbius, primename, kad galioja beveik 20 ES direktyvų ir reglamentų bei susijusių nacionalinių teisės aktų, nustatančių kompleksinės paramos reikalavimus.

Šiais metais pradėta tikrinti, kaip žemdirbiai naudoja augalų apsaugos produktus, laikosi maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimų. Su šiais reikalavimais siejamos ir visų gyvulininkystės bei augalininkystės ūkių tiesioginės išmokos. Ar jų laikomasi, tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai. Anksčiau už šių reikalavimų pažeidimus buvo baudžiama tik administracine tvarka, o nuo šiemet taikomos ir tiesioginių išmokų nuoskaitos.
„Ūkininkai vis dažniau kreipiasi patarimų į konsultantus, kad šie įvertintų viso ūkio būklę, surašytų klaidas, o tuomet imasi jas taisyti, kad NMA tikrintojai neturėtų priekaištų“, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis.

Rajonuose dirbantys Konsultavimo tarnybos konsultantai, vertindami ūkių atitiktį kompleksinės paramos reikalavimams ūkininkus įspėja, kad jie tinkamai tvarkytų visą privalomą dokumentaciją. Būtina vesti veterinarinių vaistų naudojimo, kenkėjų naikinimo, netinkamo pieno apskaitos, augalų apsaugos priemonių naudojimo žurnalus, turėti darbų saugos dokumentaciją, nepamiršti purkštuvų techninės apžiūros, laiku suženklinti gyvulius, teisingai užpildyti gyvulių pasus ir pan.

Geros agrarinės būklės reikalavimai jau tampa įprasti ūkininkams, tačiau reikia nepamiršti, kad ūkininkai, kurie laiko juodąjį pūdymą, iki lapkričio 1 d. jį privalo užsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais (ši nuostata netaikoma Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ apsauginėse juostose deklaruojamiems juodojo pūdymo plotams).

Konsultavimo tarnybos konsultantai ne tik vertina ūkius, bet ir atstovauja ūkininkui kilus ginčui tarp jo ir tikrintojo. Konsultantai jau įvertino per 1 200 ūkių, kuriems buvo pateiktos rekomendacijos, kaip sutvarkyti ūkį, kad NMA specialistai nepriskaičiuotų didžiulių baudų.

LŽŪKT inf.

Naujausi pranešimai:

ES parama miškams: privataus miško tvarkymo aktualijos(interviu)

Kompensacinio PVM tarifo taikymas

Spalis bityne

DALYVAUKITE IR KAIMYNĄ PARAGINKITE: Respublikinis rudeninio arimo konkursas – kad laukai būtų kokybiškai ir gražiai suarti

 

Videoinformacija

NAUJA Privataus miško tvarkymo aktualijos (I dalis)

Kad vaismedžiai saikingai augtų ir pakankamai derėtų

Kukurūzų maistinė vertė

Bitės ruošiasi žiemoti

Arimo pamoka: arimas apverčiamuoju plūgu

Arimo pamoka: arimas tradiciniu plūgu

http://www.agroakademija.lt/galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Spalis bitininkams – pasiruošimo žiemai metas. Darbų, nuo kurių pavasarį priklausys situacija aviliuose, nestinga.

Spalį pasitaiko šiltesnių dienų, kai bitės apsiskraido prieš žiemą. Pastebėta, kad kuo vėliau būna tokių dienų, tuo geriau bitės žiemoja.

Spalio mėnesį bičių lizduose jau nebėra perų. Jei dar yra bitininkų, nepagydžiusių bičių nuo varozės, reikia suskubti jas gydyti Mitaku ar ekologišku preparatu BeeVital. Gaboną ar Varostop juosteles naudoti jau per vėlu.

Jei spalis šiltas, reikėtų neskubėti išimti Varostop juostelių, įdėtų prieš mėnesį, dar kurį laiką jas palaikyti, nes intensyviai skraidydamos bitės gali parsinešti varozes erkių.

Patikrinkime lakas

Jei maitindami bites susiaurinome lakas, jas reikia padidinti, kad vienam koriui būtų apie 2 centimetrus. Nustatyta, kad aviliuose su didesnėmis lakomis bitės geriau žiemoja, juose būna mažesnė vandens garų koncentracija. Nepamirškime, kad bitės labiau bijo drėgmės nei šalčio. Palikdami nesumažintas avilių lakas, nebijokime bičių vagiliavimo. Norėdami jo išvengti, turime nepamiršti, kad niekada prie avilių, net ir trumpam, negalima palikti nė lašo medaus ar cukraus sirupo.

Ant lakų uždėkime groteles, kad į avilius neįlįstų pelės. Prieš tai patikrinkime, ar jos jau neapsigyveno. Šonines avilių kamšas uždėti dar anksti.

Spalis – medingų augalų sodinimo mėnuo

Kiekvienas bitininkas turėtų gražiai apželdinti sodybą ir bityną, kad ateityje būtų galima tikėtis medunešio. Pasisodinkime kaukazinių slyvaičių, kaulenių, liepų, klevų, karklų, baltažiedžių akacijų, kaštonų, vaismedžių ir vaiskrūmių.

Naudinga auginti ir  daugiamečius augalus – juozažoles, barkūnus, esparcetus, klemalius, melisas.
Peržiūrėkime korius

Sandėliuose rūšiuojame korius. Šviesius, lygiai pasiūtus, be traninių akelių korius paliekame kitų metų bitininkavimo sezonui. Visus tamsius išbrokuojame, iš  jų lydome vašką. Tuos korius, kuriuose yra bičių duonelės, atrenkame. Duonelę išpjaustome ir vežame iškulti.

Dažnai bitininkai bičių šeimas žiemai paruošia vienodai, tačiau pavasarį situacija aviliuose labai skiriasi. Svarbu žiemai nepalikti per didelio lizdo. Kiekvienas korys su maistu, esantis už kamuolio ribų, atšaldo bičių lizdą, todėl žūsta tūkstančiai žiemojančių bičių. Spalio pradžioje, po šaltųjų naktų esant šiltoms dienoms, reikėtų patikrinti, ar ne per didelius lizdus palikome žiemai. Korius, ant kurių mažai ar visai nėra bičių, iš lizdų reikia išimti ir iki pavasario laikyti sandėliuose. Nustačius, kad kai kurioms bičių šeimoms trūksta maisto, cukraus sirupu bites maitinti jau vėlu. Tokioms bičių šeimoms tenka duoti korių su pačių bičių paruoštu maistu.   

Bitininkystės konsultantė Meilutė Močiškytė

Agroakademija. lt – edukacinis portalas žemdirbiams ir kitiems kaimo žmonėms, norintiems racionaliai ir sėkmingai plėtoti verslą. Kas savaitę rasite naujos informacijos buhalterinės apskaitos, paramos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos klausimais, sužinosite, kas naujo pasaulio žemės ūkyje. Tai, kas nauja įdomu ir aktualu, galite pažiūrėti videoreportažuose. Be to, galite pavartyti naujausius laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“, žurnalų „Mano ūkis“, „Vetinfo“ numerius.

Svarbiausi mėnesio darbai tvarkantiems ūkio apskaitą

Pasikeitė žemės mokesčio administravimo taisyklės

Norime, kad nesumažėtų išmokos – turime laikytis reikalavimų

Apie cheminį ir mechaninį piktžolėtumo reguliavimą vasariniuose javuose (Kupiškio r.)

Rizikos valdymas ūkininko ūkyje

Cheminė piktžolių kontrolė, auginant vasarinius javus (Širvintų r.)

Kukurūzų silosavimas

Išsaugokime, kas pagaminta, arba siloso ryšulių laikymas

Optimalios sėklos normos naudojimas (bandymo rezultatai Anykščių r.)

Turto įkeitimas skolinantis

Pasirašius sutartį – dar svarbesni darbai

Tai bent tvoros, tai tvorelės!

Videoinformacija

Kad vaismedžiai saikingai augtų ir pakankamai derėtų

Kukurūzų maistinė vertė

Bitės ruošiasi žiemoti

Žieminiai rapsai po sėjos

Kvietrugių auginimas

Arimo pamoka: arimas apverčiamuoju plūgu

Arimo pamoka: arimas tradiciniu plūgu

 

Atsižvelgus į pastaruoju metu arklinių šeimos gyvūnams dažnai nustatomą kvėpavimo organų ligą – arklių rinopneumoniją ir siekiant išvengti galimo šios gyvūnų užkrečiamosios ligos plitimo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja laikinai riboti arklinių šeimos gyvūnų judėjimą, dalyvavimą parodose, varžybose ar kituose renginiuose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat atkreipia gyvūnų laikytojų dėmesį į sustiprintą biosaugos priemonių taikymą šios rūšies gyvūnų laikymo vietose.

„Įvertinusi arklių rinopneumonijos išplitimo grėsmę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į arklinių šeimos gyvūnų laikytojus, parodų, varžybų ir kitų renginių, kuriuose numatomi dalyvauti arklinių šeimos gyvūnai, organizatorius ir rekomendavo atsisakyti šios rūšies gyvūnų judėjimo iš vienos laikymo vietos į kitą, neorganizuoti parodų, varžybų ir kitų renginių“, – informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis.

Pasak G.Blekaičio, arklinių šeimos gyvūnų laikytojai turėtų kreiptis į veterinarijos gydytojus dėl vakcinavimo nuo arklių rinopneumonijos bei užtikrinti biosaugos priemones. Reikėtų ne tik apriboti gyvūnų judėjimą, bet ir stengtis, kad juos prižiūrintis personalas neturėtų kontakto su kitose gyvūnų laikymo vietose laikomais laukiniais ir naminiais gyvūnais. Specialisto teigimu, gyvūnų laikytojai privalo tinkamai tvarkyti šalutinius gyvūninius produktus, reguliariai naikinti graužikus ir kitus kenkėjus, dezinfekuoti gyvūnų laikymo patalpas, skalbti ir dezinfekuoti darbuotojų drabužius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į pastaruoju metu pasireiškusį arklių rinopneumonijos paūmėjimą ir siekdama nustatyti šios ligos sukėlėjus, šalies arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietose atlieka klinikinius tyrimus, ima mėginius laboratoriniams tyrimams. Atlikus mėginių, paimtų iš klinikinius požymius turinčių arklių, laboratorinius tyrimus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, nustatyti herpes viruso EHV-4 (respiratorinė forma) antikūniai.

Herpes virusų infekcija arklinių šeimos gyvūnams nustatoma daugelyje pasaulio šalių naminių ir laukinių gyvūnų populiacijose. Ligos inkubacinis periodas 3-6 paros, atskirais atvejais iki 15 parų. Liga pasireiškia karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų katariniu uždegimu – gyvūnai kosti, čiaudo, iš šnervių teka išskyros. Respiratorine forma gyvūnai serga nesunkiai ir per 8-10 dienų pasveiksta, išskyrus komplikacijų atvejus. Dauguma kumelių, persirgusios ligą respiratorine forma, abortuoja 5-11 kumelingumo mėnesį. Sveiki gyvūnai užsikrečia tiesiogiai kontaktuodami su šia liga sergančias ar persirgusiais gyvūnais, bet gali užsikrėsti ir per pašarus, inventorių, kergimo metu. Virusui patekus į gyvūnų laikymo vietą, perserga visi toje vietoje laikomi arklinių šeimos gyvūnai.

Arklių rinopneumonija – arklinių šeimos gyvūnų liga. Ligos sukėlėjas – herpes virusai, kurių randama sergančių ir persirgusių arklinių šeimos gyvūnų kraujyje, išskyrose, sekretuose. Didžiausias ekonomines pasekmes nulemia 1 ir 4 serotipo arklių herpes virusai (EHV-1 ir EHV-4). Herpes virusas EHV-4 (respiratorinė forma) sukelia įvairaus sunkumo kvėpavimo sistemos organų ligas. Susirgimo sunkumas priklauso nuo gyvūnų amžiaus ir imuninės sistemos būklės. Herpes virusas EHV-1 (abortinė ir paralyžinės formos) sukelia kumelėms abortus, neurologinius sutrikimus, naujagimių kumeliukų mirtis, akių ligas. Ligai ypač jautrūs jauni ir grynaveisliai gyvūnai. Apie 90 % iki 2 metų amžiaus arklinių šeimos gyvūnų užsikrečia ir perserga šia liga. Herpes virusų sukeliamų ligų diagnozei patvirtinti nepakanka klinikinių tyrimų, ligos sukėlėjas ir diagnozė nustatomi tik atlikus mėginių laboratorinius tyrimus.

VMVT inf.

Baltijos jūros regione plėtojamam intensyviam žemės ūkiui reikia daug maisto medžiagų ir energijos, tačiau ne visi ištekliai, taip pat ir organinės trąšos, yra efektyviai panaudojami. Vis dar gaji nuomonė, kad mėšlas yra tik gamybos atlieka ir aplinkos taršos šaltinis.

Siekiant sėkmingiau spręsti šias problemas, 2010 metų rudenį pradėtas vykdyti ES Baltijos jūros regiono programos projektas Baltijos forumas pažangioms technologijoms ir darniam organinių trąšų tvarkymui – Baltijos organinės trąšos (Baltic Forum for Innovative Technologies for Sustainable Manure Management – Baltic Manure).

ES Interreg programos finansuojamo projekto veikla siekiama pakeisti vyraujantį požiūrį ir organines trąšas pradėti vertinti kaip naudingą išteklių, o ne kaip gamybos atlieką. To bus siekiama atliekant tyrimus ir technologijų vertinimą, identifikuojant verslo galimybes darnioms organinių trąšų valdymo technologijoms plėtoti.

Projekte nagrinėjamos 5 temos:

• naujos organinių trąšų tvarkymo technologijos,
• organinių trąšų rūšių normatyvų standartizavimas, išryškinant fosforo reikšmę,
• organinių trąšų tvarkymo technologinės grandinės tvarumo vertinimas,
• organinių trąšų energinis potencialas,
• verslo inovacijos.

Projekte dalyvauja 18 institucijų iš 8 šalių. Lietuvoje projekto dalyvis yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

Jau veikia oficiali projekto Baltijos organinės trąšos interneto svetainė: www.balticmanure.eu. Joje galite plačiau paskaityti apie projekto tikslus, naujienas ir įvykius. Svetainę sudaro trys dalys: 1) žinios apie organines trąšas, 2) organinių trąšų tvarkymo strategijos ir 3) informacija apie organinių trąšų versą. Be to, spausdinama informacija ir pateikiamos aktualios žinutės, todėl kviečiame Jus siųsti įdomią medžiagą viešinimui.

Svetainėje rasite informacijos apie projektą, partnerius, buvusius ir būsimus įvykius apie organinių trąšų tvarkymą ir kt. Kviečiame užsisakyti du kartus per metus leižiamą informacinę brošiūrą, kurią Google padės išversti ir į lietuvių kalbą.

Kviečiame teikti paraišką Baltijos organinių trąšų tvarkymo apdovanojimui

Galbūt sugalvojote ir norėtumėte reklamuoti originalią technologiją, padėsiančią užtikrinti darnų organinių trąšų tvarkymą? Galbūt siekiate savo technologiją dar labiau paviešinti ir pasiūlyti platesnei Baltijos jūros regiono rinkai? Jei taip, teikite paraišką naujam Baltijos organinių trąšų tvarkymo apdovanojimui!

2011 m. Baltijos organių trąšų tvarkymo apdovanojimo kriterijai

Technologija turėtų būti naujovė, jau parengta rinkai ir galinti:

• sumažinti taršą (iš dirvos išplaunama mažiau maisto medžiagų, išgarinama mažiau amoniako, į aplinką išmetama mažiau kenksmingų medžiagų ir t. t.);
• padidinti organinėse trąšose esančių naudingų maisto medžiagų pasiekiamumą augalams arba kitaip prisidėti prie darnaus trąšų naudojimo (separuojant, džiovinant, granuliuojant ar taikant kitokią pradinio apdorojimo technologiją, kaupiant arba tręšiant ir t. t.);
• padidinti organinių trąšų efektyvumą, jas panaudojant energijai (biodujoms, deginimui, dujofikacijai ir t. t.).

Paraiškos priimamos iki spalio 1 d., o nugalėtojas bus paskelbtas lapkričio 2 d. Stokholme vyksiančioje konferencijoje „Žalesnis žemės ūkis mėlynesnei Baltijos jūrai“. Atkreipiame dėmesį, kad apdovanojimas yra tik simbolinis – nugalėtojui bus suteikta dar viena proga pareklamuoti savo naujovę žiniasklaidoje ir internete.

Jei Jums reikia daugiau informacijos ir norite pateikti savo pasiūlymų, maloniai kviečiame susisiekti su projekto vadove Anne-Luise Skov Jensen: :agropark.dk">alsj@:agropark.dk.

Kontaktai

Projekto komunikacijų vadovas – Knud Tybirk: :agropark.dk">kt@:agropark.dk, +45 89992520 arba
Projekto komunikacijų administratorė – Marie Poulsen: :agropark.dk">mp@:agropark.dk, +45 89992550

LAMMC inf.

Pasibaigus medunešiui, bitės ruošiasi žiemojimui.

Nuimamos  meduvės, paliekama tiek korių, kiek bičių šeima tirštai aptupia. Jei bičių šeimos lizdo centras nebuvo sudarytas iš šiais metais pasiūtų korių, tai reikia padaryti dabar. Geriausiai palikti šviesiai rudus korius, o šiais metais pasiūtus, kuriuose nebuvo perų, išimame, nes jie yra šalti ir žiemojimui netinka.

Gerai, jei lizde yra apie 10 kg medaus ir jauna bičių motinėlė. Jei šeimoje jos nėra, motinėlė duodama iš atsarginės šeimos. Jei šeima nedidelė, ji prijungiama prie kitos šeimos.

Rudenį svarbu priauginti daug jaunų bičių, kurios suspėtų apsiskraidyti. Nustatyta, kad stiprios šeimos 1 kg bičių žiemą sunaudoja maisto beveik perpus mažiau, palyginti su tokiu pat silpnos šeimos bičių skaičiumi.

Jeigu po medunešio aviliuose lieka nedidelės medaus atsargos, net ir jaunos motinėlės nustoja dėti kiaušinėlius. Gerai paskatinti bičių motinėlės dėjimą duodant vakarais po 200 g cukraus sirupo. Skatinamasis maitinimas naudingiausias iki rugsėjo 10 dienos. Vėlai išsiritusios bitės gali nespėti apsiskraidyti ir išsivalyti.

Iki rugsėjo 10 dienos bites geriausia pamaitinti ir pagydyti. Tyrimais nustatyta, kad bitės, gaunamą cukraus sirupą perdirbdamos į medų ir jį užakiuodamos, šiems darbams atlikti sunaudoja 20 proc. sirupo. Jį bitės supila į tuos tuščius korius, iš kurių išsirito perai. Sirupas bičių žiemos maistui tinka labiau negu medus, nes jame mažiau nesuvirškinamų medžiagų,  tačiau juo geriausiai pakeisti apie trečdalį (apie 8 kg) maisto, nes bitės perdirbdamos sirupą  „susidėvi“.

Kiekviename paliktame žiemojimui lizdo koryje turėtų būti ne mažiau kaip 2 kg maisto.  Bičių negalima permaitinti: kai duodame per daug sirupo, jos užpila visus korius iki apačios, lizdas būna šaltas.

Pamaitinę bites, šiltą rugsėjo mėnesio dieną paskutinį kartą peržiūrime bičių šeimų lizdus. Bičių neaptūptus ir maisto neprineštus korius išimame. Jei jų neišimsime,  bitės blogai žiemos, koriai supelys, o bičių neaptūptuose koriuose kristalizuosis maistas. Išimtus korius saugome nuo pelių ir vaško kandžių. Pastarosios nemėgsta skersvėjo, serenčių (tagečių), levandų, pelkinių gailių,  acto esencijos kvapo.

Išsukę medų ir suformavę lizdus žiemai, nedelsdami gydykime bites nuo varozės erkių. Varostop juosteles lizduose laikome iki pusantro  mėnesio. Dažnai bitininkai teiraujasi: ar galima palikti juosteles visai žiemai? To geriau nedaryti, nes nusilpsta bičių šeimos imuninė sistema, o varozės erkės tampa atsparesnės.

Po gydymo reikia patikrinti bičių šeimų erkėtumą. Esant didesniam kaip 5 proc. erkėtumui, bites būtina gydyti pakartotinai.
Gerai žiemoja, pavasarį gerai dirba, stiprėja tik fiziologiškai jaunos, nedirbusios, rudenį apsiskraidžiusios jaunos bitės.

LŽŪKT inf.

Šį antradienį Kaune vykusioje konferencijoje apie paramą už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojams pristatyti naujieji Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. „Detalizuoti GAAB reikalavimai – kokybinis šuolis administruojant paramą. Jis padės lengviau žemės ūkio produkcijos gamintojus atsijoti nuo pseudoūkininkų. Tuo pačiu prašome ir Jūsų pagalbos, kad betarpiškai dirbdami su žemdirbiais rajonuose skatintumėte juos didinti pridėtinę vertę ūkiuose, pavyzdžiui, užsiimti gyvulininkyste“, – teigė į renginį atvykę žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir viceministras Aušrys Macijauskas.

Vadovaujantis žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus birželio 30 d. įsakymu (Nr. 3D-534), kuriuo pakeistas GAAB reikalavimų aprašas, šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau vykdo deklaruotų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų patikras. Praėjusių metų patikrų ūkiuose duomenimis, dažniausiai pažeisti GAAB reikalavimai šiemet išplėsti aiškinamaisiais punktais:

• GAAB1 – juodasis pūdymas yra toks laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemė yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto. Praėjusiais metais galiojęs GAAB1 reikalavimas pažeistas 734 kartus;
• GAAB2 – ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 sąlyginio gyvulio hektarui (SG/ha). Pernai galiojusiam GAAB2 reikalavimui nusižengta net 5,3 tūkst. atvejų;
• GAAB4 – žemės ūkio paskirties plotas, didesnis nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugęs taip tankiai, kad žemė nebūtų prieinama gyvuliams, o auginama produkcija turi būti gaunama panašiu būdu kaip plotuose be pavienių medžių. 2010 m. galiojusį GAAB4 pažeidė1,2 tūkst. pareiškėjų;
• GAAB5 – piktžolės stelbia žemės ūkio augalus tuomet, kai šių augalų vegetacija ten, kur yra piktžolių, yra sulėtėjusi arba jie, palyginti su kitomis to paties lauko vietomis, yra visiškai išnykę ir tokie plotai užima daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto. Praėjusiais metais GAAB5 reikalavimo pažeidimas fiksuotas tik 193 pareiškėjų;
• GAAB6 – pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nestelbia auginamos kultūros.

Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose pažeidimu nelaikomi atvejai, kai pareiškėjo ūkinių gyvūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 0,2 SG/ha. 2010m. GAAB6 reikalavimui nusižengta 2,3 tūkst. atvejų.

Be pastarųjų GAAB pakeitimų, palankių gyvulius laikantiems ūkiams, konferencijoje Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas pristatė ir sankcijų už GAAB reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos naujoves, kurios numatytos ministro įsakyme  (š.m. birželio 30 d. Nr. 3D-535): “Jei minėtų reikalavimų pažeidimai mažo masto, nesunkūs, o jų poveikio trukmė nepastovi (pavyzdžiui, dėl juodojo pūdymo, šienavimo ar nuganymo, šieno ar žaliosios masės sutvarkymo laukuose), ūkininkui suteikiamas iki 14 kalendorinių dienų terminas pažeidimams pašalinti. Kitus GAAB reikalavimų pažeidimus galimybė pašalinti suteikiama nebus“. NMA   l. e. Kontrolės departamento direktoriaus pareigas Vygintas Dūda ir Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė renginyje pateikė praktinius agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apsektus, praėjusiais metais vykdytų patikrų apibendrintus rezultatus.

„Visomis priemonėmis stengiamės palengvinti sąlygas gyvulininkystės ūkiams. Manome, kad naujieji GAAB reikalavimai, taikomi vadovaujantis protingumo principu, turėtų prisidėti prie gyvulininkystės sektoriaus gaivinimo. Taigi, mėsos gamybą mes įvardijame neabejotinu prioritetu ir ateityje įžvelgiame gerą šio sektoriaus perspektyvą“, - konferencijoje rajonų žemės ūkio skyrių darbuotojams sakė A. Macijauskas.

Proveržio gyvulininkystės sektoriuje Žemės ūkio ministerijos vadovai tikisi ir LR Vyriausybei nutarimu (2011 liepos 13 d. Nr. 823) patvirtinus naujuosius sanitarinių apsaugos zonų reikalavimus pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai. Nutarime nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonos numatytos tik ūkiams, laikantiems daugiau kaip 300 sąlyginių gyvulių (SG). Taigi kurtis nedideliems (iki 300 SG) gyvulininkystės objektams trukdžių, kokių būta iki šiol, nebeliko.

Konferencijos dalyviai kartu su ministerijos vadovais diskutavo ir apie bene labiausiai praėjusiais metais deklaruotu plotu išsiplėtusius ekologinius ūkius. “Pastarieji ūkiai jau gavo per 200 mln. Lt paramos. Ar kas nors paskaičiavo, kiek produkcijos jie kasmet pateikia į rinką. Ar tikrai didelės išmokos ir besiplečiantys plotai atspindi gausėjančios produkcijos pasiūlą vartotojui, ar jų sąskaita nenuskriaudžiame įprastai, bet realiai ūkininkaujančiųjų?“, – viešinti nesąžiningus, piktnaudžiaujančiuosius ekologinių ūkių sertifikavimo ir kontrolės spragomis kvietė ministras.

„Neįsivaizduoju, kad GAAB reikalavimų pažeidimai būtų galimi ekologiniuose ūkiuose. Juos turėtume priskirti itin aukštai ūkininkavimo kultūrai. Tuo tarpu dabar stebimas vaizdas laukuose neretai yra priešingas. Jei anksčiau ekologai masiškai augino grikius, dabar metėsi į garstyčių auginimą, kurias dėl nepriežiūros sunkiai įvažiuojamose žemėse tiesiog palieka pūti laukuose“, – ryžtą keisti esamą ekologinių ūkių sertifikavimo ir kontrolės tvarką išsakė ir žemės ūkio viceministras.

Savo ruožtu, rajonų žemės ūkio skyrių darbuotojai, remdamiesi šių metų deklaravimo pavyzdžiais, pateikė įvairių netradicinių pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo atvejų ir renginyje dalyvaujančių pareigūnų klausė, kaip juos derėtų spręsti, domėjosi daugiamečių pievų ir ganyklų pasėliams auginti galimybėmis.

Renginyje pristatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo eiga: pateikta informacija apie populiariausių priemonių paramos skyrimą šiais metais, prioritetus ir numatomas priemonių finansavimo galimybes, informuota apie Aplinkos ministerijoje (šiuo metu žemės ūkio ministras K. Starkevičius pavaduoja aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską) rengiamas Valstybės paramos teikimo asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų investiciniams projektams taisykles. Patvirtinus pastarąsias, savivaldybės pagal Aplinkos ministerijos siūlomą tipinę savivaldybių paramos įgyvendinimo programą iš viso galėtų tikėtis apie 50–60 mln. Lt ES paramos. Ji būtų skirta asbesto turinčių stogo dangų keitimui, kur planuojamas paramos intensyvumas – 50 proc.

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 614) 24828

Tvartų, gardelių, aptvarų, pagalbinių patalpų, įrankių bei įrangos dezinfekcija yra vienas iš efektyvesnių būdų pagerinti gyvulių sveikatingumą išvengiant infekcinių ligų.

Dezinfekcija – infekcinių ligų sukėlėjų (bakterijų, virusų, riketsijų, pirmuonių, grybelių) supančioje aplinkoje sunaikinimas cheminėmis priemonėmis.

Pasirinkti dezinfekavimo priemones nelengva. Nėra nei vieno produkto, skirto visoms situacijoms. Rinkdamiesi dezinfekavimo medžiagą, jūs turite atsižvelgti į gresiančios ligos pavojų, norimą dezinfekuoti paviršių, ūkio sąlygas ir tik tada pasirinkti tą, kuri labiausiai atitinka poreikius.

Į ką reikėtų atsižvelgti

Daugumos dezinfekavimo priemonių poveikis bus menkas, jei dezinfekuojamas paviršius bus nešvarus. Dezinfekuoti ruošiami paviršiai turi būti nuvalomi ir nuplaunami vandeniu su plovikliais.

Žinotina, kad organinės medžiagos: žemė, pašarų likučiai, pienas, kraujas, mėšlas sumažina dezinfekavimo medžiagų efektyvumą ar apsaugo bakterijas nuo aktyvių sudedamųjų dalių. Esant nešvariems paviršiams, mažiau veiklios dezinfekavimo priemonės, kurių pagrindą sudaro chloras.

Akytus paviršius rekomenduojama dezinfekuoti garų ir aukšto slėgio plovimo įranga.

Dezinfekavimo priemonių veikliųjų medžiagų poveikis skirtingiems ligų sukelėjams –bakterijoms, virusams, grybeliams, pirmuonims – labai skiriasi. Pavyzdžiui, paprastas actas

(4 proc. acto rūgštis) efektyviai naikina snukio ir nagų ligos virusus, bet yra neefektyvus prieš paratuberkuliozės sukelėjus (Mycobakterium avium) ir Johnes ligą.

 Dažniausiai naudojamos dezinfekavimo priemonės nenaikina bakterijų sporų, tai yra atsparių bakterijų gyvybės formų, kurios sukelia stabligę, botulizmą, juodligę ir kt.

Taigi svarbu pasirinkti dezinfekavimo priemonę, kurios poveikis, esant tam tikroms sąlygoms, optimaliausias.

Taip pat reikia:

• patikrinti vandens pH. Kietas vanduo gali sumažinti kai kurių dezinfekavimo priemonių aktyvumą;
• cheminėms priemonėms praskiesti naudoti rekomenduojamos temperatūros vandenį;
• siekiant užtikrinti optimalų poveikį, laikyti jas nurodytoje temperatūroje;
• žinoti cheminės medžiagos ar jos mišinio galiojimo laiką. Kai kurių priemonių aktyviųjų medžiagų poveikis praskiedus greitai baigiasi;
• užsirašyti, kada sumaišytas kiekvienas tirpalas;
• dėvėti apsauginius drabužius ir naudoti kitas apsaugos priemones, jei reikalaujama instrukcijoje, nes kai kurios cheminės medžiagos, o ypač koncentruotos, yra labai toksiškos ir gali pažeisti odą, nosies, akių gleivinę ir kt.

Norint pasiekti optimalių rezultatų, dezinfekavimo medžiagos turi gerai padengti dezinfekuojamą paviršių. Dezinfekavimo trukmė priklauso nuo naudojamo produkto ir bakterijų rūšies. Būtina skirti pakankamai laiko dezinfekcijai atlikti, vadovautis instrukcijomis ir nemaišyti skirtingų dezinfekavimo priemonių.

 Dezinfekavimo medžiagos nenaudojamos gyvuliams dezinfekuoti, nebent tai būtų nurodyta gaminio aprašyme. Svarbu perskaityti instrukciją ir įsitikinti, ar nedraudžiama naudoti priemonės arti gyvulių šėryklų ar vandens girdyklų, o po dezinfekcijos švariu vandeniu (praėjus reikalingam laikui) praplauti tas vietas, prie kurių liesis gyvuliai.

Nepamirškite, kad bet kokiu atveju greitas purvinų paviršių ,,aptaškymas” dezinfekavimo priemonėmis nebus efektyvus, o  tik optinė apgaulė.

Informaciją parengė gyvulininkystės specialistė
Reda Milčiuvienė,
tel. (8 347) 37 846

Kai kuriuose daržuose ne visi kopūstai formavo gūžes, nes augalo augimo viršūninį pumpurą dar daigų tarpsnio pažeidė kopūstinis gumbauodis. Šiuo metu kopūstams  kenkia pelėdgalviai, ropiniai baltukai ir gali daug žalos padaryti kopūstiniai baltukai.

Antros generacijos kopūstinių baltukų nėra gausu, bet daržuose auginant nedaug kopūstų, žala gali būti didelė. Patelės švelniai geltonus kiaušinėlius deda krūvelėmis ant apatinės lapų pusės. Išsiritusių vikšrų „šeimyna“ per 15–30 dienų, kol užauga iki 40 mm ilgio, graužia lapus, daugiausia – nuo pakraščio. Iš lapų lieka tik gyslos. Lėliukės žiemoja ant medžių kamienų, tvorų, pastatų sienų.

Ropinių baltukų patelės geltonus pavienius kiaušinėlius deda ant apatinės lapų pusės. Jauni vikšrai išgraužia skyles, o kol užauga nuėda visą minkštimą, palieka tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Paaugę vikšrai išgraužia kopūstų gūžėse landas ir užteršia jas savo išskyromis. Jie užauga 20–24 mm ilgio ir kenkia apie 20 dienų. Lėliukių žiemavietės panašios kaip ir kopūstinių baltukų.

Kopūstinių pelėdgalvių vikšrai išgraužia lapuose stambokas ovalias skyles, o kopūstų gūžėse – landas, užteršia jas savo išskyromis. Vikšrai užauga iki 50 mm ilgio ir kenkia 30–50 dienų. Lėliukės žiemoja žemėje.

Apsauga. Daržuose gūžes, jei jų nedaug, galima apžiūrėti ir sutraiškyti kiaušinius ir vikšrus.

Auginant daug kopūstų, tikslinga naudoti insekticidus, kai pasiekta žalingumo riba: kopūstinių baltukų – 3–4 kiaušinėlių lizdai ant 10 augalų, ropinių baltukų – 1–3 vikšrai ant 10 augalų, pelėdgalvių – 4–5 vikšrai ant 100 augalų (ankstyvos veislės) ir 8–9 vikšrai ant 100 augalų (vėlyvos veislės). Plintant ir amarams, reikėtų pasirinkti plataus veikimo insekticidą.

Jei neaišku, kokius insekticidus naudoti, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantus.

Augalininkystės skyriaus specialistė
Gražina Rimavičienė,
 tel. (8 347) 38 416

Lietuvos žemės ūkio specialistų prognozės, kad šalies ūkiai stambės, pildosi. Šią tendenciją patvirtina ir žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo 2011 m. duomenys. Nors bendras paraiškų skaičius (2011 m. – 167 698 paraiškos, 2010 m. – 172 065 paraiškos) yra sumažėjęs, tačiau bendras deklaruotas plotas (2011 m. – 2 736 503 ha, 2010 m. – 2 687 269 ha) – išaugęs.

Šiemet ūkiai, žemės valdoje turintys iki 5 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, pateikė 88 752 paraiškas (o tai yra 3 proc. mažiau paraiškų negu pernai), 5–20 ha dydžio – 57 328 (2 proc. mažiau), 20–50 ha –12 275 (3 proc. mažiau). O štai ūkių nuo 50 ha dydžio paraiškų surinkimo statistika rodo augimą: 50–100 ha dydžio ūkių savininkai pateikė 5 110 paraiškas, o tai jau 4 proc. daugiau negu 2010 m. Tačiau didžiausią kiekybinį šuolį yra padarę 100–200 ha ir 200–300 ha ūkiai – jų pateiktų paraiškų skaičiaus išaugimas (atitinkamai 2 491 ir 765 paraiškos), palyginti su 2010 m., siekia net 10 proc. Šiek tiek mažiau paraiškų pateikė stambūs 300–400 ha valdantys ūkiai – 347 (8 proc. paraiškų daugiau negu pernai) bei 400–500 ha –185 paraiškas (7 proc. daugiau nei pernai), o 500 ir daugiau ha valdantys ūkiai – 445 paraiškas (3 proc. daugiau negu pernai). 

Bendro deklaruoto žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto pasiskirstymas taip pat patvirtina šalies ūkių stambėjimo tendencijas: 100–200 ha ir 200–300 ha ūkių deklaruotas plotas šiemet, palyginti su 2010 m., išaugo atitinkamai 11 ir 10 proc., 300–400 ha – 9 proc., 400–500 ha – 6 proc. Nors pačių stambiausių ūkių (500 ir daugiau ha) deklaruoto ploto pokyčiai šiemet ir nežymūs (1 proc.), tačiau jų deklaruoti plotai vieni didžiausių – 487 828 ha. Šį plotą lenkia tik ūkiai, žemės valdoje turintys 5–20 hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų. Nors šių ūkių deklaruotas plotas siekia 543 062 ha, tačiau šiemet jis jau 2 proc. mažesnis negu pernai. Akivaizdžiai – po 4 proc. palyginti su 2010 m. – sumažėjo ir 0–5 ha bei 20–50 ha dydžio ūkių deklaruoti plotai.

Pasak žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo, šalies ūkių tendencijos aiškios: ūkių iki 50 ha – mažėja, o virš 50 ha – daugėja, ypač turinčių iki 300 ha žemės valdas. Akivaizdu, kad didėja atotrūkis tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų. Vieni ūkiai žemę pardavė, kiti – išnuomojo, treti – pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos, už tai gaudami paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programą. 

„Žinoma, kuo didesnis ūkis, tuo gamyba efektyvesnė ir technika geriau išnaudojama. Ūkiai nori būti konkurencingi, gauti didesnių pajamų. Pastaruoju metu buvo pakilę pieno, daržovių, grūdų kainos, todėl ir stambesnių ūkių pajamos išaugo daugiau negu smulkesnių. O kai yra pajamų, ūkiai plečiasi“, – padėtį charakterizavo viceministras, taip pat atkreipdamas dėmesį į vieną svarbų niuansą – šeimos ūkius. Norint, kad Lietuvos kaimas netuštėtų, būtų gyvybingas, labai svarbus vaidmuo tenka būtent šiems ūkiams.  

Žemės ūkio ministerijos vadovybės nuomone, šalies žemdirbystės perspektyvos yra glaudžiai susijusios su šeimos ūkiais, kurių dydis būtų apie 100 ha. Panašaus dydžio ūkiai yra populiarūs Vokietijoje, Danijoje, Skandinavijos šalyse. Ministerijos vadovybės pastangomis šiuo metu smulkūs ir vidutiniai ūkiai gauna supaprastintą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramą, o tai rodo, kad prioritetai yra skiriami šeimos ūkiams.   
 
ŽŪM inf.

Nors sakoma, kad ekologinis ūkininkavimas yra kaip gyvenimo būdas – kartą pradėjus sunku pakeisti įpročius, tačiau patirtis rodo, kad tai ne visada būna tiesa. Nors susidomėjimas ekologinio ūkininkavimo veikla Lietuvoje tikrai didelis, tačiau ne visuose deklaruotuose plotuose iš tiesų užsiimama ekologiniu ūkininkavimu. O ir ne vienas ūkininkaujantis neretai nusižengia griežtoms taisyklėms, naudodamas neleistinas chemines medžiagas. Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus nuomone, norint pateisinti vartotojų pasitikėjimą, ekologinę žemdirbystę būtina ypač griežtai kontroliuoti.

Stambėjantys ūkiai nedžiugina produkcijos gausa

Ekologiškai ūkininkaujantiesiems mokamos Europos Sąjungos kompensacinės išmokos padengia papildomas išlaidas, susijusias su ekologinio žemės ūkio technologijų taikymu, ir nuostolius dėl derliaus sumažėjimo, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu. Tikslus paramos dydis kiekvienam žemdirbiui apskaičiuojamas individualiai ir priklauso nuo auginamos produkcijos bei žemės ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai. Vienas ūkis gali gauti ne didesnę kaip 400 tūkst. litų paramą, kuri mokama už ekologiškai auginamus javus, daržoves, bulves, vaistažoles, sodus ir uogynus. 

Pastaruosius kelis metus ekologinių ūkių Lietuvoje nežymiai mažėja, tačiau patys ūkiai bei sertifikuotų pasėlių plotai didėja. Statistika rodo, jog daugiausiai sertifikuojama ekologiškų javų. Tuo tarpu ekologinių sodininkystės, daržininkystės ūkių bei uogynų yra labai nedaug. Kadangi ekologiškų produktų gausėjimas rinkoje nėra ženklus, Žemės ūkio ministerija neatmeta galimybės, kad kai kurie tokių stambių ūkių gali būti įkurti tik siekiant pasipelnyti iš paramos lėšų.

Mišrius ūkius kontroliuoti sudėtingiausia 

Kaip žinia, visi ekologiniai ūkiai turi būti sertifikuoti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“. Sertifikatas išduodamas vieniems metams, o jį išdavusi įstaiga nuolat kontroliuoja sertifikuotos produkcijos kokybę, sertifikato ir sertifikavimo ženklo naudojimą.             

Pasak VšĮ „Ekoagros“ direktorės Onos Kazlienės, sertifikavimo įstaiga, atlikdama ekologinės gamybos ūkio subjektų kasmetinę ir (arba) atsitiktinę patikrą, pagal nustatytus kriterijus vertina kiekvieną ekologinės gamybos ūkio subjektą ir priskiria jį rizikos grupei. Iš ne mažiau kaip 3 proc. ekologinių Lietuvos ūkių kasmet yra paimami produkcijos ar dirvožemio mėginiai tyrimams atlikti, pirmumą teikiant rizikingiausiai grupei priskirtiems ūkiams.

„Ekoagros“ taiko penkių lygių poveikio priemonių sistemą. Pirmasis lygis – įspėjimas, antrasis – griežtas įspėjimas, trečiasis – papildomas mokamas patikrinimas. Pirmieji du lygiai taikomi už nedidelius pažeidimus, kuriuos galima ištaisyti per 30 dienų terminą. Trečiojo lygio atveju patikrinimas privalomas – ūkininkui tai papildomai kainuoja 250 Lt be PVM. Ketvirtojo lygio pažeidimas – produkcijos nesertifikavimas. Jis taikomas, kai pažeidimas turi įtakos gaminamiems produktams. Tokiu atveju ūkiui  neleidžiama realizuoti produktų, ženklintų kaip ekologiški. Kai ūkis grubiai pažeidžia reikalavimus, taip pat nevykdo pagal pirmuosius tris lygius numatytų koregavimo veiksmų, ūkis ar jo dalis ir produktai iš viso nesertifikuojami.

Grubiausi pažeidimai kasmet nustatomi apie 1 proc. ūkių. „Ekoagros“ didžiausią nerimą kelia mišrūs ūkiai, kurie turi įprastinę dalį – tokiuose ūkiuose yra ideali galimybė sukčiauti sumaišant ekologiškus produktus su įprastiniais. „Ekoagros“ nuomone, reikėtų imtis priemonių ir remti tik visiškai ekologinius ūkius. Pagal ekologinio žemės ūkio taisykles, paralelinę (tos pačios rūšies) produkciją ūkyje auginti yra draudžiama.

Didžiausia problema – neleistinų cheminių medžiagų naudojimas

Nors pastaruoju metu gerokai sugriežtėjo ekologinių ūkių kontrolė, padaugėjo baudų, keliami vis aukštesni reikalavimai, tačiau pažeidimų vis tiek nemažėja. Šiais metais daugiausiai abejonių sukėlusiuose ekologiniuose ūkiuose jau ištirtas 51 augalininkystės produkcijos mėginys (piktžolės, dirvožemis, augalų lapai, stiebai ar varpos). 

O. Kazlienės teigimu, grubiausi pažeidimai fiksuojami, kai ekologiniame ūkyje yra naudojamos sintetinės cheminės medžiagos – įvairūs pesticidai ir sintetinės trąšos. Šiemet sintetinių medžiagų panaudojimas nustatytas 9 mėginiuose iš 7 ūkių. Štai ūkininkės Zofijos Matulaitienės (Ukmergės r.) ūkyje paimti net trys mėginiai, kuriuose nustatyta, kad piktžolės buvo naikinamos populiariuoju Raundapu. Ūkininko Vido Urbono (Jonavos r.) auginamų vasarinių kviečių želmenyse aptikta 2,4-dichlorfenoksiacto rūgštis, naudojama plačialapių piktžolių kontrolei. Šios medžiagos nustatyta ir Ernestos Kryževičienės (Anykščių r.) grikių pasėlio pakraštyje, ten patekusių kaimynui purškiant chemizuotus laukus. Sintetinis insekticidas – vabzdžių neurotoksinas Cipermetrinas nustatytas Arvydo Ežerskio (Kelmės r.) ūkyje ištyrus bulvių lapus su koteliais, o ūkininkės Janinos Mikelėnienės (Rokiškio r.) laukuose rasta sisteminio fungicido Propamokarbo. Puokštė sintetinių medžiagų, tokių kaip Clotianidinas, Tiametothamas ir kt., nustatyta iš Vitalijaus Petronio (Anykščių r.) sodo paimtame obelų ir kriaušių lapų mėginyje. 

Kai po kasmetinių ar papildomų tikrinimų užfiksuojamos neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos, nesertifikuojama ne tik ta ūkio dalis, kurioje jos buvo panaudotos, bet visas ūkis. Į „Ekoagros“ „juodąjį“ 2010–2011 m. nesertifikuotų ūkių sąrašą dėl neleistinų medžiagų naudojimo pateko Gečių ŽŪB iš Jonavos rajono (222,75 ha, nesertifikuotas visas ūkis), UAB OK Romsas iš Ukmergės rajono (193,89 ha, nesertifikuotas visas ūkis), Bazilionių ŽŪB iš Šiaulių rajono (180,95 ha ūkio dalis). Nesertifikuotas visas šių stambių ūkininkų ūkis: Mariaus Šimkaus iš Kauno rajono (134,18 ha), Stasio Pielikio iš Kretingos rajono (204,56 ha), Vlado Lenkaičio iš Vilkaviškio rajono (155,55 ha), Romo Gumuliausko iš Pakruojo rajono (161,21 ha), Dainiaus Miliaus iš Kretingos rajono (101,06 ha) ir kt. 

Tikrintojų darbe pasitaiko ir kurioziškų atvejų. Štai apžiūrėjus ūkininkės Sandros Stasiulevičiūtės (Kauno r.) sertifikuotą plotą ir išrovus augalų iš skirtingų jo vietų, nustatyta, kad sėjant buvo įmaišyta sintetiniu beicu apdorotų sėklų, taip pat lauke panaudotos ir kitos cheminės medžiagos (trąšos ir/ar augalų apsaugos priemonės). Tokios išvados padarytos remiantis šiais požymiais: didesnė dalis išrautų augalų sėklų luobelių raudonos spalvos, sertifikuotame lauke beveik nėra piktžolių, patys augalai sodriai žalios spalvos, varpose gausu grūdų, kurie nėra menki. Taigi ekologinės gamybos lauko vaizdas atitinka tipinį chemizuoto lauko vaizdą. Ūkininkė panaudotų sintetinių medžiagų pavadinimų nežinojo, nes sėjos ir lauko ,,priežiūros“ darbus atliko „geranoriškai nusiteikęs padėti“ kaimynas.

Direktorė O. Kazlienė išskyrė dar vieną problemą: už augalų tankumo neatitinkančius laukus parama neskiriama, tačiau piktžolės lieka augti, subrandina ir išbarsto sėklas. Paprastai nubaustojo ūkininko kaimynai nežino, kad pastarajam pritaikytos sankcijos arba jis nebeūkininkauja ekologiškai, todėl jį įskundžia įvairioms institucijoms.

ES reglamentai nurodo, kad žalos, kurią daro kenkėjai, ligos ir piktžolės, prevencija pirmiausia grindžiama natūralia apsauga, rūšių ir veislių parinkimu, sėjomaina, kultivavimo metodais ir terminiais procesais. Įgyvendinant šią nuostatą, 2011 m. Ekologinio žemės ūkio taisyklėse buvo sugriežtintas sėjomainos apibrėžimas – plotai, neatitinkantys sėjomainos reikalavimų, nebus remiami.

Ekologinio žemės ūkio mokslo ekspertų parama

„Ekologinis ūkininkavimas yra daug sudėtingesnis už įprastinį ūkininkavimą, todėl čia reikalingos didesnės žinios ir gebėjimai“, – pabrėžė su žemės ūkio ministru K.Starkevičiumi rimtam dalykiniam pokalbiui susitikusi Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos GAJA prezidentė prof. Vanda Žekonienė. Dėl šios priežasties reikalaujama, kad ūkiai, naujai siekiantys sertifikato, baigtų mokymo programą ir tik po to jie gali pretenduoti gauti sertifikatą. Deja, pasak V. Žekonienės, pasitaiko atsiliepimų, kad mokymai ir konsultavimo paslaugos žemdirbiams suteikiamos nekvalifikuotai. Būna ir tokių situacijų, kai sertifikavimo institucijai tiesiog pritrūksta mokslinių gebėjimų. Minėtosioms problemoms spręsti numatoma panaudoti ekologinio žemės ūkio mokslo atstovų patirtį, sustiprinant ekologinės gamybos ūkių ir mokymus vedančiųjų patikras.  

Patikros turi būti dar atidesnės

Ministro K.Starkevičiaus teigimu, net ir pasitaikantys nedideli nusižengimai verčia užbėgti už akių ir imtis atitinkamų priemonių, kaip dar veiksmingiau užtikrinti ekologinės gamybos ūkių kontrolę Lietuvoje. „Turime orientuotis į tikrą sąžiningu darbu užaugintą produkciją, o ne deklaruoti laukus tik vardan išmokų“, – pabrėžė K. Starkevičius. Pasak jo, „Ekoagros“ turėtų susirūpinti dar griežtesnėmis taisyklėmis ir atidesnėmis patikromis, nes pažeidimai daro neigiamą įtaką tiek vartotojų pasitikėjimui, tiek kitų ekologinių ūkių įvaizdžiui ir jų konkurencingumui. O socialiniai partneriai mano, kad ūkininkai patys gali prisidėti prie nesąžiningų ūkininkų išaiškinimo ir taip padėti „Ekoagros“ prižiūrėti ekologiškus ūkius.

Primename, kad jau daugiau kaip penktus metus Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos veikia „Pasitikėjimo linija“ – paskambinus galima anonimiškai pranešti apie pastebėtus pažeidimus ir kitus neteisėtus paramos įsisavinimo atvejus bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų vykdomą galimai neteisėtą/neskaidrią veiką. Informaciją apie įtariamus pažeidimus galima pateikti telefonu 8 (5) 2607 901 Vilniuje arba interneto svetainėje www.nma.lt specialiai sukurtoje skiltyje. Atkreiptinas dėmesys, kad prisijungus prie „Pasitikėjimo linijos“, būtina nurodyti tikslius galimo pažeidėjo duomenis. Tik tuomet bus galima operatyviai sureaguoti į pateiktą informaciją. Kiekvienas pranešimas apie galimą pažeidėją yra kruopščiai patikrinamas tą pačią dieną, kai buvo gauta informacija, o ne darbo metu, savaitgaliais ar švenčių dienomis gauti pranešimai patikrinami pirmą po jų einančią darbo dieną.
 
ŽŪM inf.
 

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, cukrinių ir pašarinių runkelių bei burokėlių pasėliuose sparčiai pradėjo plisti lapų ligos. Vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, plinta runkelių rudmargė (Vilkaviškio, Kėdainių, Joniškio ir kituose rajonuose), o vėsesniu oru pasirodė pirmi baltulių pažeidimai (Joniškio rajone). Nuo lapų dėmėtligių anksti nudžiuvus lapams, sumažėja šakniavaisių derlius ir cukraus išeiga.

Rudmargė                                                                               Baltuliai

Kadangi meteorologai pranašauja, kad lietinga bus ir ši (32) savaitė, rekomenduojama runkelių pasėlius nupurkšti efektyviu plataus veikimo fungicidu, kuris stabdo ne tik rudmargės, baltulių plitimą, bet ir kitas lapų ligas.

Gražina Rimavičienė, LŽŪKT augalininkystės specialistė,
tel. (8 347) 38 416

 

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais. Į ministro inicijuotą apskritojo stalo diskusiją įsijungė keliolika Lietuvos ūkininkų sąjungos rajoninių skyrių pirmininkų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Žemės ūkio rūmų vadovai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinių skyrių specialistai. Pakilias javapjūtės nuotaikas dėl kol kas neprasto prognozuojamo derliaus ir gana palankiai ūkininkams pakeistų GAAB reikalavimų diskusijoje keitė ir itin griežtas ministro žodis ūkininkus kontroliuojančiųjų institucijų atžvilgiu. „Kiek dar mes matysime ir girdėsime tas pačias metai iš metų besitęsiančias problemas. Nesuprantu, kodėl be ministerijos vadovų įsikišimo ar nurodymo valdininkai nenori spręsti jiems patikėtų klausimų“, – piktindamasis kelių institucijų darbu sakė K. Starkevičius.

Detalizuoti reikalavimai turėtų atsijoti „sofininkus“

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas pristatė žemės ūkio ministro birželio 30 d. įsakymu (Nr. 3D-534) pakeistus GAAB reikalavimų aprašus. Jie papildyti šiais penkiais detaliau reikalavimus nusakančiais apibūdinimais: 

• juodasis pūdymas yra toks laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemė yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto ploto;
• ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 sąlyginio gyvulio hektarui (SG/ha);
• žemės ūkio paskirties plotas, didesnis nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugęs taip tankiai, kad žemė nebūtų prieinama gyvuliams, o auginama produkcija turi būti gaunama panašiu būdu kaip plotuose be pavienių medžių;
• piktžolės stelbia žemės ūkio augalus tuomet, kai šių augalų vegetacija ten, kur yra piktžolių, yra sulėtėjusi arba jie, palyginti su kitomis to paties lauko vietomis, yra visiškai išnykę ir tokie plotai užima daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto;
• pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nestelbia auginamos kultūros. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose pažeidimu nelaikomi atvejai, kai pareiškėjo ūkinių gyvūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 0,2 SG/ha.

Žemės ūkio ministro pasirašytame įsakyme numatytas ir palankesnis sankcijų taikymas ūkininkams (galimybė pašalinti pažeidimą), jei pastarieji vis dėlto nusižengė GAAB reikalavimams. 

„Supaprastinome ir liberalizavome nuostatas tiems, kurie ūkininkauja realiai. Manome, kad reikalavimų detalizavimas padės lengviau atsijoti „sofos ūkininkus“, kuriems tiesioginės išmokos, mūsų įsitikinimu, nepriklauso“, – vertindamas GAAB reikalavimų pakeitimus sakė žemės ūkio ministras.

Kaip tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones gavėjai laikosi pastarųjų reikalavimų, tikrina Nacionalinė mokėjimo agentūra. Jos duomenimis, praėjusiais metais (2010 m.) dažniausiai nesilaikyta reikalavimo, kad ganyklos ir pievos būtų geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Šis pažeidimas praėjusiais metais atliekant patikras fiksuotas daugiau kaip 5,3 tūkst. kartų. Antras pagal dažnumą pažeidimas, fiksuotas patikrų metu (2,6 tūkst. atvejų), yra sėjomainos reikalavimų nesilaikymas. Pastarąją problemą artimiausiu metu turėtų padėti išspręsti jau parengtas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriame bus numatyti gerokai liberalesni reikalavimai sėjomainai.

Kodėl ekologinis ūkininkavimas vis dar yra pasipelnymo būdas?

Ūkininkų ir žemės ūkio ministro diskusijose apie šiandienines žemės ūkio aktualijas atsiskleidė bene labiausiai ūkininkus skaudinantys klausimai. Vienas jų – vis dar nesukontroliuojami ekologinių ūkių savininkai, kurių pagrindinis tikslas ne racionaliai ūkininkaujant gaminti ekologišką produkciją, bet kuo mažiau įdėjus pastangų gauti kuo didesnes ekologiniams ūkiams numatytas tiesiogines išmokas.

„Tai nusikalstama veikla. Mes ją stebime visai šalia. Tokie „ekologai“ piktžolėtus laukus dirba tik tiek, kad gautų išmokas. Ir jei ekologinių ūkių kontrolę vykdanti institucija vis dar nepajėgi sužiūrėti šios situacijos, mes esame pasirengę jai talkinti ir konkrečiai su mūsų skyrių rajonuose nariais nurodyti tokius žemės ūkio objektus“, – į pagalbą ekologinių ūkių priežiūrą ir sertifikavimą vykdančiai VšĮ „Ekoagros“ siūlėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

„Man sunku suprasti ne tik kaip gali būti 2 tūkst. ha ekologinis ūkis, bet ir kaip apskritai galima taip neracionaliai tvarkytis savo žemėje. Juk kasmet vargstantiems tautiečiams išdaliname tūkstančius tonų maisto produktų, tarp kurių ir paprasčiausios kruopos. Tai kodėl tokie akivaizdžiai produkcijos gaminimu nesuinteresuoti ūkiai gauna ekologinio ūkininkavimo sertifikatus, o vėliau ir nemažas išmokas“, – piktinosi K. Starkevičius.

Išklausius „Ekoagros“ direktorės Onos Kazlienės paaiškinimus dėl šiuo metu taikomos ūkių sertifikavimo metodikos ir jų kontrolės, akivaizdu, kad esamą tvarką reikia keisti nedelsiant. 

Išsiaiškinti apleistų žemių savininkus lėšų trūksta, jų pakanka ūkininkų kontrolei...

Visu aštrumu ūkininkų ir ministro susitikime atsiskleidė ir dar viena opi problema – pasėlių purkštuvų kontrolė ūkiuose, kurią vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT). Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad nors ES teisės aktai iki 2020 m. reikalauja purkštuvus tikrinti kas penkerius metus, pastaroji įstaiga įsismagino šią patikrą ūkiuose atlikinėti kas trejus. „Reikalavimų ir taip daug, kodėl reikia apsunkinti veiklą bereikalingomis kontrolėmis?“, – stebėjosi J. Sviderskis. 

„Tenka girdėti, kad išsiaiškinti apleistų žemių savininkus ir juos nubausti VAT lėšų pritrūksta. Todėl labai keista, kad ji užsiima tokiomis perteklinėmis patikromis“, – pritarė ministras. 

Sutarta, kad jau artimiausiu metu ūkininkų ir juos kontroliuojančių institucijų atstovai susistemins bei aptars visas šiuo metu galiojančiais teisės aktais pagrįstas patikras ūkiuose. 

Prašė neatmesti projektų investicijoms į žemės ūkio valdų modernizavimą

Diskusijoje apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (Programos) įgyvendinimą ir paramos sklaidą LŪS atstovai bei LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis žemės ūkio ministro prašė lengva ranka neatmesti projektų pagal Programos I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, kuriems šiais metais  finansavimo pritrūko. Siūlyta sudaryti jų rezervą, iš kurio eilės tvarka perspektyvūs projektai būtų finansuojami kitais metais. LŪS teigimu, rezerve sukauptiems projektams pagal žemės ūkio valdų modernizavimo priemonę kitais metais prireiktų apie 90 mln. Lt.
 
„Šiais metais pagal Programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ finansavome visus projektus, kuriais paramos ūkininkai prašė pirmą kartą. Tam skyrėme per 200 mln. Lt. Tikimės, kad  šių metų pabaigoje paramos sklaida sieks keliolika tūkstančių  pareiškėjų“, – komentuodamas Programos įgyvendinimo eigą sakė K. Starkevičius. Ministras pažadėjo ūkininkų siūlymą dėl projektų rezervo apsvarstyti su atsakingais ministerijos pareigūnais. Siekiant padidinti pačių populiariausių Programos priemonių (I krypties priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas“) finansavimo galimybes, Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai jau išsiuntė prašymą perskirstyti paramos lėšas tarp Programos krypčių.

Susitikime aptartos ir Šilutės polderių tvarkymo galimybės, keltas valdų registro formos paprastinimo klausimas.
  
ŽŪM inf.

Pastaruoju metu kaip niekada dažnai įvairiose informacinėse priemonėse linksniuojant medžiotojų ir ūkininkų santykius, išaugusios laukinių žvėrių populiacijos daromą žalą ūkinei veiklai, pravartu susisteminti besikartojančias problemas ir priminti, kaip jos gali būti sprendžiamos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Remiantis jais, laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Jų išteklių reguliavimą – medžiojamųjų gyvūnų sąrašą, medžioklės terminus, būdus ir kitus medžiojimo reikalavimus, tvirtina Aplinkos ministerija. Natūralu, kad painus, daug kartų tobulintas medžioklės teisinis reglamentavimas šiandien ūkininkams yra lyg tankus miškas. Kad keliasdešimties puslapių apimančių teisės aktų nuostatos taptų suprantamesnės, į pagalbą aiškinantis jas pasitelkėme Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus specialistus. 

Laukinių gyvūnų žala pasėliams ir pievoms

Laisvėje gyvenančių kanopinių žvėrių ir bebrų padaryta žala žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams atlyginama jei tuose plotuose žemės savininkas nėra uždraudęs medžioti ir jei minėtus žvėris medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Žemės savininkai, valdytojai ar naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą seniūnijai privalo pranešti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną apie tai informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą (išimtis, kai žalos pobūdį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau nei 7 dienoms). Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio naudmenoms nustato atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos. Žala atlyginama medžioklės plotų naudotojų arba valstybės vardu Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nustatyta tvarka.

Jei ūkininkas nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, jis turi teisę nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.

Medžioklės įstatyme yra numatyta galimybė finansuoti prevencines priemones laukinių žvėrių daromai žalai. Deja, tarp lėšų prevencijai gavėjų numatyti tik miško savininkai, valdytojai ar naudotojai. Prevencijai nuo laukinių žvėrių žalos žemės ūkio naudmenoms įstatymas lėšų nenumato.

Medžiotojų daroma žala pasėliams

Pasėlių išvažinėjimas – tiesiogiai tokio pobūdžio žalos kompensavimo Medžioklės įstatymas ar Medžioklės taisyklės nenumato. Įstatyme, be kitų medžiotojų pareigų įvardijamas ir reikalavimas laikytis etiškos medžioklės. Kita vertus, pasėliams padaryta medžiotojų žala gali būti traktuojama kaip piktybinė veikla nuosavybės niokojimo atžvilgiu. Šiuo atveju nukentėjęs ūkininkas, siekdamas išsiieškoti nuostolius dėl išvažinėtų pasėlių, pirmiausia turėtų kuo operatyviau kreiptis į policiją ir be pareiškimo, kuriame būtų nurodytos pastebėtos pasėlių suniokojimo aplinkybės, pateikti ir preliminarius skaičiavimus apie patirtą žalą. 

Stacionarių medžioklės įrenginių statyba - prie jų priskiriami nekilnojami medžioklės bokšteliai, įvairios slėptuvės, priedangos. Medžioklės plotų naudotojai privalo gauti žemės sklypo savininko ar valdytojo leidimą (pavyzdžiui, sudaryti atitinkamą sutartį) dėl stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo (iš Medžioklės įstatymo). Minėtą nuostatą, tik šiek tiek pakitusia formuluote kartoja ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės: „Draudžiama nesusitarus su žemės sklypų savininkais ar valdytojais, vykdyti jų žemėje biotechnines priemones, statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti“.

Pasėlius nuo laukinių žvėrių ūkininkas norėtų apsaugoti pats

Medžiotojo bilietą turintis žemės sklypo savininkas ar valdytojas, tik susitaręs (deja, teisės aktuose nėra šis susitarimas detalizuotas: nenumatytas jo būdas ar mechanizmas) su medžioklės plotų naudotojais turi teisę kartu su jais (medžioklės plotų naudotojais) medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. 

Turint medžiotojo bilietą pačiam taikytis į gyvūnus, niokojančius žemės ūkio pasėlius ar pievas, draudžiama – šie veiksmai būtų traktuojami kaip brakonieriavimas.

Uždrausti medžioklę privačiame sklype

Medžioklės įstatyme nėra numatyta galimybė ūkininkui bet kuriuo metu kreiptis į savivaldybę su prašymu, kad nebūtų medžiojama jo privačioje valdoje. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad tik sudarant medžioklės plotus (įprastai jau suformuotas vienetas nekeičiamas), savivaldybės mero sudaryta komisija informaciją apie privačių žemės valdų įtraukimą į medžioklės plotus turi viešinti šalies ar vietinėje spaudoje. Savininkas per vieną mėnesį nuo šios informacijos paviešinimo savivaldybės mero sudarytai komisijai (kuri ir rengė medžioklės plotų projektą) raštu  turi suskubti  pateikti prašymą dėl medžioklės plotų ribų keitimo, t. y. jo sklypo neįtraukti į medžioklės plotus.

Įstatymas taip pat numato ir kitą galimybę uždrausti medžioklę privačioje valdoje, t. y.  pasikeitus žemės sklypo savininkui. Tada pareiškimas dėl medžioklės draudimo gali būti teikiamas seniūnijai, kurioje yra šis žemės sklypas, per vieną mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

2005 m. Konstitucinis teismas nutarimu (Nr. 63-2235) nustatė, kad šios dvi šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos, apibrėžiančios galimybę drausti medžioklę privačiame sklype, prieštarauja Konstitucijai ir yra taisytinos taip, kad savininkas galėtų bet kada, nusprendęs uždrausti  medžioklę savo sklype, tai padaryti. Deja, Medžioklės įstatymo pakeitimų šiuo klausimu dar nepriimta.

Kai vilkai sotūs, o gyvulių – likučiai

Pavienių vilkų siautėjimo atvejų pasitaiko visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau nuo šių plėšrūnų labiausiai kenčia Pasvalio, Biržų ir Kupiškio rajonų ūkininkai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. vilkai papjovė 30 gyvulių (23 užpuolimo atvejai), 2010 m. – 45 gyvulius (29 atvejai). 2009 m. Pasvalio, Biržų ir Kupiškio rajonuose nušauti 5 vilkai, o praėjusiais metais – 7 vilkai. Toks Aplinkos ministerijos elgesys (išduoti leidimai nušauti keletą siautėjančių vilkų) sulaukė šių plėšrūnų globėjų organizacijų – Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ ir Lietuvos gamtos fondo, grasinimų apskųsti ministerijos elgesį Europos Komisijai. Vilkai Lietuvoje – ekologinės piramidės viršūnėje.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės teigia, kad vilkų medžioklė Lietuvoje yra limituojama, nustatomas medžioklės terminas. Vilkus medžioti leidžiama nuo spalio 15 d. Šiuo metu Gamtos tyrimų centras rengia „Vilko populiacijos valdymo planą“, t.y. remiantis mokslininkų rekomendacijomis dar šį rudenį žada nustatyti šiems metams skirtą vilkų sumedžiojimo limitą ir pasiūlyti Lietuvai tinkamiausią kompensacinį mechanizmą už vilkų padarytą žalą. 

Tuo tarpu šiandien vilkų daromos žalos problema bandoma spręsti dairantis į kitas Europos šalis kaimynes, pavyzdžiui, Lenkiją, kur nors vilkų populiacija gerokai gausesnė, jų medžioklė yra uždrausta. Vilkus ginančios visuomeninės organizacijos ūkininkams nuo šių plėšrūnų siūlo paprastas, bet anot vilkų gynėjų, veiksmingas naminių gyvulių apsaugos priemones – vėliavėles, elektrinius piemenis ar specialios veislės šunis (Podhalės aviganius). Teigiama, kad sunaikinus vilkų populiaciją, milijoninius nuostolius patirtų ir miškininkai - miškų jaunuolynus vilkai saugo nuo kanopinių žvėrių ne medžioklės sezonu, ir žemės ūkis, mat liaudies vadinami miško sanitarais, vilkai išmedžioja ligotus laukinius gyvūnus ir taip užtikrina, kad šalyje nekiltų kiaulių maro, trichineliozės, pasiutligės ir kitų pavojingų ligų protrūkių. 

Medžioklės įstatymo (priimto LR Seime 2002 m. birželio 20 d., Nr. IX-966) ir Medžioklės taisyklių (aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 258) reikalavimų laikymosi  kontrolę vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir policijos pareigūnai. Asmenys, pažeidę Medžioklės taisykles, traukiami administracinėn, civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
 
ŽŪM inf.

Iš nacionalinio dalijamojo rezervo 2011–2012 kvotos metams  13 037 pieno gamintojams papildomai skirta 83,6 tūkst. tonų pieno kvotų. Kvotos skirtos gamintojams, kurie praėjusiais 2010–2011 kvotos metais viršijo savo turėtą kvotą, arba neturėdami kvotos pardavė daugiau kaip 500 kg pieno.

Pažymėtina, kad šiais kvotos metais išdalintas kvotų kiekis yra 50,9 proc. didesnis negu pernai, o gamintojų, gavusių kvotas iš rezervo, skaičius padidėjo 15,6 proc. (praėjusiais kvotos metais 11 275 pieno gamintojams buvo išdalinta 55,4 tūkst. tonų kvotų). Didžiąją dalį (96 proc.) šiemet išdalinto kiekio sudaro pardavimo perdirbti kvotos (80,3 tūkst. tonų).

Gamintojai, parduodantys pieną perdirbti, apie kvotų pasikeitimus sužinos iš supirkėjų kas mėnesį gaunamų dokumentų (turima kvota ir jos vykdymas dažniausiai nurodomas sąskaitoje – faktūroje). 
Gamintojams, kuriems skirta papildoma ar nauja pardavimo tiesiogiai vartoti kvota, jau išsiųsti individualūs pranešimai.

Turintieji interneto prieigą savo kvotų dydžius bei vykdymus gali patys pasitikrinti Nacionalinės mokėjimo agentūros informaciniame portale www.nma.lt. Informacijos apie pieno kvotas gamintojai gali gauti ir savivaldybių žemės ūkio skyriuose.

Žemės ūkio ministerija tikisi, kad pieno kvotų skyrimas paskatins gamintojus drąsiau užsiimti pieno gamyba, nes Lietuvos nacionalinė pieno kvota iki šiol nebuvo visiškai išnaudojama. 2010–2011 kvotos metų pardavimo perdirbti kvota buvo išnaudota 77 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti kvota – 56 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 44,7 tūkst. gamintojų, turinčių kvotas. Iš viso mūsų šaliai kvotos metams yra nustatyta 1,79 mln. tonų pieno kvota.

Visi gamintojai turi teisę pasikeisti kvotos (ar jos dalies) rūšį, t.y. iš pardavimo perdirbti kvotos į pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą ir atvirkščiai. Tokiu atveju jie turi savivaldybės žemės ūkio skyriui pateikti nustatytos formos paraišką. Jeigu norima keisti kvotos rūšį 2011–2012 kvotos metams, paraiškas savivaldybėms galima teikti iki š.m. lapkričio 30 d.

Gamintojai bet kada turimos kvotos (ar jos dalies) gali atsisakyti – tam tereikia pateikti laisvos formos prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tokiu būdu kvota vėl pateks į nacionalinį rezervą ir bus išdalinta kitiems gamintojams.

Primename, kad pieno gamybos kvotų skyrimo iš dalijamojo bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervo 2011–2012 kvotos metams tvarka buvo patvirtinta š.bm. birželio 14 d. žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu Nr. 3D-494.
 
ŽŪM inf.

Tai didžiausio darbymečio metas: bitės paruošiamos žiemai, pagydomos  ir pamaitinamos, pakeičiamos senos motinėlės.

Rugpjūčio pradžioje išsukamas medus, formuojamas bičių šeimos lizdas žiemai. Jo centre reikėtų stengtis palikti šviesesnius korius, senus iškeliant į lizdo kraštus (vėliau juos reikėtų išimti iš avilio, nepalikti žiemai).
Išimtus korius sandėliuose saugokite nuo vaško kandžių. Kenkėjai nemėgsta skersvėjo, serenčių (tagečių) ir acto rūgšties kvapo.

Sutvarkius lizdus, paskutinį kartą  patikrinama bičių  motinėlių kokybė. Senos, prastai dedančios ar segančių bičių šeimų motinėlės keičiamos vaisingomis. Naudinga pakeisti jaunomis suporuotomis bičių motinėlėmis.

Kad bitės nepaliktų avilių

Išsukus medų, sutvarkius lizdus, bitės gydomos nuo varozės erkių. Po gydymo patartina patikrinti bičių šeimų erkėtumą. Pagrindinė klaida, kovojant su šia liga, – gydoma pavėluotai.

Ankstyvą pavasarį nedidelis bičių erkėtumas (mažesnis negu 5 proc.) bitininkui atrodo nepavojingas ir nereikalaujantis papildomo bičių šeimų gydymo. Tokiose šeimose vasaros metu susikaupia daug varozės erkių. Didžiausias erkėtumas būna rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Tuomet bičių staiga mažėja, jaunos bitės iš akelių išsirita neišsivysčiusios, ligotos. Ši liga vystosi lėtai, nestabdomai ir, gydydami pavėluotai, nepadėsite bitėms.

Varozės erkės platina daugelį kitų ligų. Po kurio laiko tokia bičių šeima labai nusilpsta ir žiemos metu žūva. Dažnai pasitaiko atvejų, kad bitininkai, pradėję ruošti bičių šeimas žiemai, rugsėjo viduryje randa tuščius avilius. Tai didelio bičių erkėtumo pasekmės. Rudeninį bičių gydymą reikia pradėti rugpjūčio pradžioje, tik išsukus medų.

Jei pastebėjote, kad bitės serga askosferoze ar perų puviniais (perų puviniams gydyti Lietuvoje registruotų vaistų nėra), būtinai gydykite. Askosferozę galima gydyti jodo tirpalu: vienam litrui cukraus sirupo paimkite 5 ml 5 proc. jodo tinktūros ir šiuo tirpalu apipurkškite bites. Tirpalą bitėms galima ir sumaitinti: tris kartus kas 5 dienas.

Jei tikitės lipčiaus medunešio

 Po paskutinio medaus sukimo mėnesio pradžioje meduves nuimkite. Norėdami patikrinti, ar meduje yra lipčiaus, vieną dalį medaus ištirpinkite vienoje dalyje minkšto (distiliuoto) vandens, įpilkite 10 dalių spirito ir suplakite. Jei tai lipčiaus medus, tirpalas būna drumstas, gali iškristi ir nuosėdos.

Svarbu, kad būtų maisto

Jei rugpjūtį nėra medunešio, reikia skatinti bites auginti perus, duodant joms po 200–500 g cukraus sirupo, ypač tai svarbu prasidėjus sausrai. Sirupą nesudėtinga pasigaminti: 2 dalys vandens ir 3 dalys cukraus. Svarbu, kad kiekviename koryje būtų apie 3 kg maisto. Mėnesio viduryje uždedamos maitintuvės.

Kviečiame į šventę

Nepamirškite, kad šiemet respublikinė Bitininkų šventė vyks rugpjūčio 7 d. Molėtuose, o Medkopio diena – rugpjūčio 15 d. Stripeikiuose (Ignalinos r.), Senovinės bitininkystės muziejuje. Laukiame atvykstant!

LŽŪKT inf.

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui bei suskaičiavus ir pavėluotai pateiktas paraiškas, Žemės ūkio ministerija informuoja, kad paraiškas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones gauti pateikė 167 698 pareiškėjai (2010 m. – 172 065). Bendras šiais metais deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas yra 2 736 503,3 ha (pernai buvo 2 687 269,59 ha), iš jų 1 622 794,76 ha – ariama žemė, 1 116 438 ha – mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Taigi, nors pateiktų paraiškų skaičius šiemet 3 proc. sumažėjo, tačiau bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas išliko panašus – padidėjo 2 proc.

 Šiemet turintieji iki 5 ha dydžio ūkius pateikė 88 678 paraiškas (pernai – 91 659), 5–20 ha ūkius – 57 370 (pernai – 58 726), 20–50 ha – 12 305 (pernai – 12 674), daugiau kaip 50 ha – 9 352 (pernai – 8 791). Atkreiptinas dėmesys, kad deklaruojančių pasėlius stambių ūkių, valdančių daugiau kaip 50 ha, šiemet padaugėjo net 6 proc. Šiemet 2 588 ekologinių ūkių savininkai deklaravo 150 720,39 ha plotą.

Pagal deklaruotus žemės ūkio kultūrų plotus Lietuvoje didžiausius plotus užima žieminiai kviečiai (279,6 tūkst. ha), vasariniai kviečiai (276,4 tūkst. ha), vasariniai ir salykliniai miežiai (251,4 tūkst. ha), žieminiai kvietrugiai (75,4 tūkst. ha), avižos (63,8 tūkst. ha), rugiai (42,9 tūkst. ha). Šiemet dėl nepalankių gamtos sąlygų žuvus daug žieminių pasėlių, jų deklaruota 32 proc. mažiau negu pernai, o štai vasarinių kultūrų – 54 proc. daugiau. Surinkti duomenys rodo, kad šiemet net 86 proc. mažiau deklaruota žieminių miežių, 25 proc. žieminių kviečių, 16 proc. rugių, 73 proc. žieminių rapsų, tačiau net 80 proc. daugiau vasarinių kviečių, 34 proc. vasarinių rapsų, 46 proc. vasarinių kvietrugių, 35 proc. grikių.

Pagalbos kreipėsi į konsultantus

Savo klientams padėję deklaruoti pasėlius Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (KT) specialistai įsitikino, kad turimos techninės galimybės ir konsultantų pasirengimas leidžia kokybiškai ir greitai teikti šią paslaugą.

Pavasarį žemės ūkio ministro pasirašytas nutarimas, suteikiantis teisę KT priimti žemės ūkio naudmenų deklaracijas, paskatino įstaigos specialistus papildomai mokytis pasėlių deklaravimo programos, iš naujo įvertinti KT technines galimybes. Dirbti su atnaujinta kompiuterine deklaravimo programa mokėsi 43 konsultantai iš visų rajonų biurų.

Šalčininkų r. konsultanto Genriką Kalendo pagalbos prireikė 26 ūkininkams, kurie iš viso deklaravo beveik 700 ha žemės. „Tai daugiausiai mūsų biuro klientai, – sakė G. Kalendo. – Daugelio iš jų ūkiai plėtėsi, aš matavau naujus pasėlių plotus, todėl jie ir kreipėsi į biurą pagalbos. Šį pavasarį buvo daug žemdirbių, besidominčių deklaravimu. Jie tikisi, kad kitąmet galės be apribojimų deklaruoti pasėlius ir pas mus, jei seniūnijose susidarys eilės.“

Pasak Kauno r. biuro augalininkystės konsultanto Pauliaus Paulauskio, šiemet pasėliams deklaruoti buvo naudojama atnaujinta programa. Ji nesudėtinga, lengvai valdoma, ja naudotis paprasta. „Padėjau ūkininkams deklaruoti pasėlius, nes ne visi moka naudotis programa, – sakė P. Paulauskis. – Atnaujinta programa nesudėtinga naudoti, todėl darbas buvo spartus, techninių trukdžių nebuvo. Nė vienoje iš deklaracijų kol kas klaidų nerasta.“ P. Paulauskis sakė, kad darbas eina sparčiau, kai jis pats būna matavęs ūkininko laukus. Tuomet tikslūs matavimo duomenys tiktai perkeliami į žemėlapį, pažymimas pasėlio kodas, deklaruojami plotai nepersidengia su kaimyno plotais ir taip išvengiama nesusipratimų.

Praėjusio pavasario patirtis rodo, kad sklandžiai vykstant darbui, konsultantas per 1–2 valandas gali užpildyti žemės ūkio naudmenų deklaraciją ir paraišką, ją perduoti Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centrui. Jei ūkio laukų duomenys mažai keičiasi, užtrunkama iki valandos.

Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centro duomenimis, šiemet per e-bankininkystę paraiškas patvirtino 1 833 pareiškėjai (2010 m. – 1 413). Iš viso paraiškų priimta 167 tūkst. 698, bendras deklaruotas plotas – 2 mln. 736 tūkst. 503,3 ha. Iš jų ariama žemė – 1 mln. 622 tūkst. 663,6 ha.

ŽŪM ir LŽŪKT inf.

Apžiūrint Pagėgių sav. ūkininkų bulvių pasėlius, jau rastas bulvių maras ankstyvos veislės bulvių lauke. Maras aptiktas ir Vilkaviškio rajono pasėliuose.

Ligos sukėlėjas – grybas Phytophthora infestans. Liga gali pažeisti atskiras augalo dalis: gumbus, lapus, daigus, stiebus, rečiau – žiedpumpurius ir uogas. Pradžioje  ant lapų atsiranda mažos  blyškios iki tamsiai žalios spalvos netaisyklingos formos dėmės. Vėliau jos didėja ir įgauna tamsiai pilką arba rudą spalvą. Pažeistų lapų dėmes supa pilkšvai balta veja apatinėje lapų pusėje.

Remiantis meteorologijos stočių stebėjimų duomenimis, liepos mėnesio pradžioje viršutinis dirvožemio sluoksnis buvo drėgnas dėl gausiai iškritusių kritulių. Pirmojo liepos mėnesio dešimtadienio kritulių normą daugelyje rajonų  buvo viršyta  2–3 kartus.  Kartu su gausiais lietumis vyravo ir šilti orai, o tai sudarė palankas sąlygas ligai plisti. Esant palankioms sąlygoms, nuo pirmųjų ligos požymių pasirodymo iki bulvienojų žuvimo praeina 10–15 dienų. Norint apsaugoti bulvių pasėlį nuo infekcijos, labai svarbu teisingai pasirinkti pirmojo purškimo fungicidais laiką.

Apsaugai nuo bulvių maro  galima naudoti kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus. Fungicidų naudojimo laikas ir dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsnio, vietos sąlygų, naudojamo fungicido veikimo pobūdžio. Sisteminiu fungicidu  purškiama, kai sparčiai auga bulvienojai,  o po žydėjimo –  kontaktiniu,  translaminariniu  fungicidu ar jų mišiniu.

LŽŪKT augalininkystės konsultantas Rimantas Vidra, tel. 8 685 14 259

 

Birželio 29 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl  daugiametės finansinės programos 2014–2020 metams.

Bendrajai žemės ūkio politikai finansuoti Komisija siūlo 2014–2020 m. skirti 371,7 mlrd. eurų: 281,8 mlrd. eurų I ramsčiui (tiesioginė parama ir rinkos reguliavimas) ir 89,9 mlrd. eurų II ramsčiui (kaimo plėtrai), skaičiuojant 2011 m. pastoviomis kainomis.

Papildomai prie minėtos sumos žemės ūkiui dar bus skirta 15,2 mlrd. eurų, įskaitant ir 2,5 mlrd. eurų iš Europos globalizacijos fondo ir 3,5 mlrd. eurų iš krizių fondo. Tokiu būdu, bendra žemės ūkiui skirta suma 2014–2020 m. iš viso sudarytų 386,9 mlrd. eurų. Svarbu yra tai, kad bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidos nominalia išraiška yra įšaldytos 2013 m. lygyje, o tai reiškia  kasmetinį 2 procentų BŽŪP išlaidų mažėjimą realiąja verte.

Atsižvelgiant į žemės ūkiui keliamus ateities tikslus ir laukiančius iššūkius, toks BŽŪP išlaidų mažėjimas kelia tam tikrą susirūpinimą. Ar pajėgs ūkininkai įgyvendinti jiems keliamus vis didesnius reikalavimus aplinkosaugos, klimato kaitos padarinių švelninimo ir kitose srityse su jiems numatomais skirti finansiniais resursais, ar toks finansavimas sugebės užtikrinti pakankamą ūkininkų pajamų ir pragyvenimo lygį, ar sugebėsime išsaugoti gyvybingas kaimo vietoves, sustabdyti migraciją, pritraukti jaunimą?

Teigiamai vertintume, kad be tiesiogiai žemės ūkiui finansuoti numatomų skirti lėšų, taip pat yra numatomas tam tikras rezervinis fondas reaguoti į krizines situacijas žemės ūkyje (3,5 mlrd. eurų), taip pat suteikiama galimybė ūkininkams gauti paramą iš Europos Globalizacijos fondo (2,5 mlrd. eurų) adaptuojantis prie naujų rinkos sąlygų, kurias sąlygoja tokie globalizacijos efektai, kaip naujos tarptautinės prekybinės sutartys, atveriančios ES rinką produktams iš trečiųjų šalių. (pvz. su MERCOSUR šalimis). Tačiau kelia susirūpinimą Europos Komisijos pateikti pasiūlymai dėl tiesioginių išmokų. Visų pirma, yra siūlomas per ilgas pereinamasis laikotarpis siekiant suartinti valstybių narių tiesioginių išmokų lygius – net iki 2020 metų. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuva ir kitos Baltijos valstybės yra įvardijamos kaip laimėtojos, kurios pajus didžiausią naudą ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau, įvertinant skirtumus tarp numatomų tiesioginių išmokų dydžių tarp valstybių narių, panašu, kad ir toliau toleruojama „dviejų greičių“ Europa.

Europos Komisija siūlo, kad iki 2020 metų būtų  trečdaliu sumažintas skirtumas tarp dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir  90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Toks ES valstybių narių  tiesioginių išmokų suartėjimas būtų proporcingai finansuojamas visų valstybių narių, kurių tiesioginės išmokos viršija ES vidurkį. Pagal siūlomą modelį Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių narių tiesioginės išmokos 2020 m. vis dar išliktų mažiausios ir nuo didžiausių dar skirtųsi apie 2,5 karto. Pvz., Lietuvai preliminariais skaičiavimais išmokos padidėtų apie 30 € /ha  ir sudarytų apie 170 € /ha  2020 m. (nuo 143 € /ha  2013 m.). Tuo tarpu valstybės narės,  dabar gaunančios didžiausias tiesiogines išmokas, net ir pakankamai ženkliai jas sumažinus, vis tiek  2020 m. išlaikys pakankamai aukštą jų lygį, pvz., Graikijos tiesioginės išmokos sudarytų  apie 430 € /ha, Nyderlandų –  apie 370 € /ha, Belgijos – apie 350 € /ha.

Abejonių kelia ir siūloma 30 proc. riba nuo bendro tiesioginių išmokų kiekio, kuri privalomai turėtų būti skiriama „žalinimo“ priemonėms.  Turint omenyje, kad tiesioginių išmokų lygis tarp valstybių narių vis dar ženkliai skirsis, siūlymas taikyti papildomus tiesioginių išmokų elementus, tokius kaip „žaliasis“ komponentas, nėra  pakankamai pagrįstas.

ŽŪM inf.

Liepa – pagrindinio medunešio mėnuo, nes žydi itin daug augalų: liepos, barkūnai, liucerna, bajorės, grikiai, dobilai, ežeiniai, sirijiniai klemaliai, ožkarožės. Šiluma ir karščiai bitėms palankūs, kai yra pakankamai drėgmės. Tuomet būna geri ar labai geri medunešiai. Augalams nektarui pagaminti ir išskirti labai svarbi temperatūra, drėgmė, saulės šviesa ir daug kitų klimato ir aplinkos veiksnių.

Nektaras išskiriamas geriausiai

Daugelis augalų geriausiai nektarą išskiria esant 15–25 laipsniams šilumos. Kai kuriems augalams optimali 22–27 laipsnių temperatūra. Jai kylant ar krentant, išskiriamo nektaro kiekis mažėja. Kai yra 38 laipsniai karščio, augalai nustoja skirti nektarą.
Kad nektaras susidarytų, reikalinga oro ir dirvožemio drėgmė. Optimali oro drėgmė – 60–80 proc., dirvožemio – 50–60 procentų. Grikiams ir liepoms reikalinga šiek tiek didesnė oro drėgmė, kiti augalai jai ne tokie reiklūs.
Nektaro išsiskyrimui įtakos turi dienos metas ir saulės apšvietimo intensyvumas. Raudonieji dobilai geriausiai skiria nektarą ryte ir antroje dienos pusėje, prasčiau –vidurdienį. Facelijos nektaringiausios vidurdienį. Grikiai nektarą skiria ryte ir vakare, o apsiniaukusią dieną ar silpnai dulksnojant – ir vidurdienį.
Smarkus lietus išplauna nektarą iš liepų, aviečių, grikių ir ožkarožės žiedų, nes nektarinės yra žiedų paviršiuje, tad kitą dieną po lietaus šių augalų žiedai nektaro visai neturi. Vėjas ir kaitra išdžiovina nektarą iš augalų žiedų. Ypač pavojingi augalų žiedams pietryčių sausvėjai.

Svarbu stebėti orų permainas

Bitininkui reikėtų nuolat stebėti orus, jų pasikeitimus. Užsitęsus sausroms, bityne nuolat turi būti vandens. Kad paskatintumėte perų auginimą per sausrą, reikia kas 2–3 dienas bitėms įpilti po 0,5–1 l cukraus sirupo. 

Varozė 

Liepos mėnesį bičių šeimos būna didžiausios. Mėnesio pabaigoje bičių po truputį mažėja, o varozės erkių šeimose daugėja. Kelios pastarosios žiemos buvo šiltos, ir Lietuvos pietiniuose rajonuose žuvo daug bičių, todėl vienkartiniu gydymu apsiriboti nereikėtų. Geriausiai bites būtų gydyti du kartus: rugpjūčio pradžioje, išsukus vasaros medų, ir vėlai rudenį, kai bičių šeimose nebėra perų.

Galima dar keisti motinėles

Mėnesio pabaigoje dar galima pakeisti bičių motinėles, tačiau jau keičiame tik suporuotomis motinėlėmis. Šį mėnesį dar galima pakeisti neproduktyvias, daug traninių kiaušinėlių dedančias bičių motinėles. Labai klysta bitininkai  silpnoms bičių šeimoms leisdami pačioms užsiauginti bičių motinėles. Jei tokia šeima ir išaugins motinėlę, ji nebus visavertė ir produktyvi. Naudos bitininkui iš tokios šeimos nebus.

Pagalvės – reikalingos

Dažnai tenka matyti, kad bitininkai nuima viršutines pagalves. To daryti nepatartina. Kai nėra viršutinės pagalvės, per avilio stogą saulė įkaitina lizdą. Siekdamos palaikyti perams auginti reikalingą pastovią temperatūrą, bitės dieną vėdina lizdus. Naktį, kai vėsiau, bitėms reikia papildomai šildyti lizdus. Taigi jos apkraunamos papildomu darbu.
   
Meilutė Močiškytė, LŽŪKT bitininkystės konsultantė

Nuo šių metų balandžio 4 iki birželio 15 d. paraiškas tiesioginei paramai ir paramai pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones gauti pateikė 162 982 pareiškėjai, deklaruota 2 697 824,46 ha pasėlių ir žemės ūkio naudmenų, o tai 78,6 tūkst. ha daugiau negu praėjusiais metais.

Nauja tvarka davė ir laukiamų rezultatų

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ((ŽŪIKVC) generalinio direktoriaus pavaduotoja Birutė Martuzevičiūtė pabrėžė, kad šiemet mažiau problemų dėl vienos dažniausių – persidengimų – problemos. „Įvedus privalomą šimtaprocentinį elektroninį laukų įbraižymą, atliekami tikslesni grafiniu pagrindu paremti dvigubų deklaravimų patikrinimai. Savivaldybės bei patys pareiškėjai viso deklaravimo metu matė persidengimo klaidas, kvietėsi pareiškėjus ir tikslino duomenis. Taigi didžioji dalis problemų dėl laukų persidengimo buvo identifikuota ir išspręsta dar nepasibaigus pagrindiniam paraiškų surinkimo terminui. Taip klaidos sprendžiamos ir dabar. Tie pareiškėjai, kurių valdoje nuo 2010 m. pasikeitimų nebuvo, žemės ūkio valdos duomenis galėjo atnaujinti, teikdami paraišką. Šia galimybe pasinaudojo ir valdos duomenis atnaujino per 130 000 pareiškėjų“, - sakė specialistė. B.Martuzevičiūtė taip pat džiaugėsi, kad padaugėjo pareiškėjų, kurie savarankiškai, be seniūnijos savivaldybės specialistų pagalbos, paraiškas teikė per elektroninę bankininkystę. Praėjusiais metais savarankiškai paraiškas pateikė 1 281, šiemet – 1 661 pareiškėjas.

B.Martuzevičiūtė informavo, kad ir šių metų pasėlių bei žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos atspindi tendenciją, jog kasmet deklaracijų skaičius mažėja, o ūkių valdos didėja.  Iki šių metų birželio 15 d. paraiškas pateikė 162 982 pareiškėjai (443 mažiau negu pernai), deklaruota 2 697 824,46 ha (78,6 tūkst. ha daugiau negu praėjusiais metais). 2010 m.  paraiškas tiesioginei paramai pateikė 163 425 pareiškėjai, jie deklaravo 2 619 254,21 ha, 2009 m. pasėlius ir žemės ūkio naudmenas deklaravo per 176 tūkst. žemdirbių (2,65 mln. ha).

Ekologinių ūkių plotus šiemet reikėjo deklaruoti iki gegužės 15 d., pavėlavusiems – iki birželio 15 d. Šiemet 2 585 ekologinių ūkių savininkai deklaravo 150 814,75 ha plotą.

Pasak B.Martuzevičiūtės, šiemet, palyginti su 2010 m., sumažėjo vėluojančių deklaruoti pasėlius. 2010 m. birželio 16–19 d. pavėluotai paraiškas pateikė 3 812, 2011 m. – 1 254 pareiškėjai.

Vėluojantieji teikti paraiškas kviečiami suskubti

Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki 2011 m. liepos 11 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną taikant 1 proc. sankciją. 2010 m. po pagrindinio paraiškų surinkimo termino, t.y. po birželio 15 d.  paraiškas pavėluotai pateikė  8 640 pareiškėjų.
 
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 239 1018 

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios 2007 m. iki 2011 m. I ketvirčio pabaigos išmokėta 3 254,4 mln. Lt (iš jų 2 482,6 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 41 proc. visų Programai skirtų ES lėšų). 

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai (toliau – Programa) įgyvendinti 2007–2013 m. skirta 7,89 mlrd. Lt (iš jų 6,097 mlrd. Lt – ES lėšos). Programą sudaro 4 kryptys: I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“, kuriai numatyta 3 442,2 mln. Lt (iš jų 2 592 mln. Lt – ES lėšos, arba 42,5 proc. visų Programos ES lėšų), II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ – 2 770,9 mln. Lt (iš jų 2 216,7 mln. Lt – ES lėšos, arba 36,4 proc. visų Programos ES lėšų), III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ – 888,6 mln. Lt (iš jų 669 mln. Lt – ES lėšos, arba 10,9 proc. visų Programos ES lėšų) ir IV kryptis „Leader“ metodo įgyvendinimas“ (įgyvendinamos ir 3 krypties priemonės) – 473 mln. Lt (iš jų 378,4 mln. Lt – ES lėšos, arba 6,2 proc. visų Programos ES lėšų). Programoje numatytai techninei pagalbai skirta 321 mln. Lt (iš jų 240,8 mln. Lt – ES lėšos, arba 3,9 proc. visų Programos ES lėšų). Pagal Programos nuostatas metinės lėšos paskirstytos kiekvienai priemonei, priemonės veiklos sritims, sektoriams ir subsektoriams.

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. I ketvirčio pabaigos (2011-03-31) buvo organizuoti 174 kvietimai teikti paraiškas (2011 m. I ketvirtį – 24 kvietimai), gautos 446 098 paraiškos, prašoma paramos suma – 5 513 mln. Lt (iš jų 4 217,7 mln. Lt – ES lėšos, arba 69 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Iki 2011 m. I ketvirčio pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta sutarčių 4 509,6 mln. Lt paramos sumai (iš jų 3 474,5 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 57 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per I ketvirtį – 472,2 mln. Lt. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. I ketvirčio pabaigos išmokėta 3 254,4 mln. Lt (iš jų 2 482,6 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 41 proc. visų Programai skirtų ES lėšų).

I krypties lėšų mokėjimo planas įgyvendintas 100 proc.

Paraiškų surinkimas. Apibendrinus 2007–2011 m. I ketvirčio pabaigos kvietimų teikti paraiškas pagal Programos I krypties priemones rezultatus, matyti, kad yra pateiktos 18 695 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 2 731,5 mln. Lt (iš jų 2 048,6 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 79 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Daugiausia paramos prašoma pagal investicines priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (9 195 paraiškos, prašoma paramos suma – 1 431,2 mln. Lt), „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (163 paraiškos, prašoma paramos suma – 499,3 mln. Lt) ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (2 357 paraiškos, prašoma paramos suma – 313,7 mln. Lt).

Per šį ataskaitinį ketvirtį pagal I krypties priemones gauta 2 481 paraiška, prašoma 362,8 mln. Lt (iš jų 272,1 mln. Lt – ES lėšos) paramos. Supaprastinus priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinimo taisykles, modernizavimo projektams nuo 2009 m. vasario iki 2011 m. kovo mėn.  pabaigos pateikta 7 030 paraiškų (iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 843 paraiškos), prašoma paramos suma – 622,7 mln. Lt (iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 88,8 mln. Lt).
 
Sutarčių pasirašymas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios pagal pateiktas paraiškas pasirašyta sutarčių 2 131,3 mln. Lt paramos sumai (iš jų 1 598,5 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 62 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų),  iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 252,4 mln. Lt.
 
2011 m. I ketvirčio sutarčių pasirašymo planas įgyvendintas 102 proc. Pagal priemonės „Žemės valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos autorizuotos 6 060 paraiškos (iš jų 3 – per ataskaitinį ketvirtį), paramos suma – 519,5 mln. Lt (iš jų 300 tūkst. Lt – per ataskaitinį ketvirtį). 

Paramos išmokėjimas. Ataskaitinio ketvirčio pabaigoje pagal pateiktas paraiškas buvo išmokėta 1 713,9 mln. Lt (iš jų 1 278,4 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 49 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 131,1 mln. Lt (iš jų 97,9 mln. Lt – ES lėšos). I krypties priemonėms skirtų lėšų mokėjimo planas įgyvendintas 100 proc. Pagal priemonės „Žemės valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles įgyvendinamiems projektams iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos išmokėta 459,5 mln. Lt (iš jų 344,6 mln. Lt – ES lėšos). 

Pagal  Programos II krypties priemones išmokėta 46 proc. visų II krypčiai skirtų lėšų

Paraiškų surinkimas. Pagal Programos II krypties priemones nuo įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos pateiktos 425 897 paraiškos, prašoma paramos suma – 1 210,7 mln. Lt (iš jų 968,6 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 44 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų lėšų).
 
Daugiausia paraiškų gauta pagal priemonę „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ – 381 787 paraiškos, prašoma paramos suma  – 877,46 mln. Lt (iš jų 701,97 mln. Lt – ES lėšos).
 
Autorizuotos paraiškos ir pasirašytos sutartys. Pagal II krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios pripažinta tinkamų (autorizuota) paraiškų ir pasirašyta sutarčių, įskaitant tęstinius įsipareigojimus (262 mln. Lt), 1 398,9 mln. Lt paramos sumai (iš jų 1 119,1 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 50 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).
 
I ketvirčio sutarčių pasirašymo planas įgyvendintas 99 proc. Priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“ yra įgyvendinamos viršijant numatytą sutarčių pasirašymo planą.
 
Lėšų išmokėjimas. Pagal II kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos, įskaitant tęstinius įsipareigojimus, išmokėta 1 284,6 mln. Lt (iš jų –1 027,4 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 46 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 110,8 mln. Lt. II krypties priemonėms skirtų lėšų ataskaitinio ketvirčio mokėjimo planas įgyvendintas 94 proc.

Spartėja Programos III krypties priemonių įgyvendinimas

Paraiškų surinkimas. Pagal Programos III krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos pateiktos 1 374 paraiškos, prašoma paramos suma – 881,9 mln. Lt (iš jų 661,4 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 99 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). 

Sutarčių pasirašymas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos pasirašytos 524 paramos sutartys 291,6 mln. Lt paramos sumai (iš jų 218,7 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 33 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per ataskaitinį ketvirtį pasirašytos 207 paramos sutartys, paramos suma siekia 157 mln. Lt (iš jų 117,8 mln. Lt – ES lėšos). Daugiausia paramos sutarčių (209) pasirašyta pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, paramos suma siekia 153,1 mln. Lt (iš jų 114,8 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 50 proc. pagal šią priemonę visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).
 
Lėšų išmokėjimas. Pagal III kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos išmokėta 32,8 mln. Lt (iš jų 24,1 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 4 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 7,9 mln. Lt (iš jų 5,6 mln. Lt – ES lėšos).

Programos IV krypties įgyvendinimo analizė  

Paraiškų surinkimas. Pagal Programos IV krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios pateiktos 124 paraiškos, prašoma paramos suma – 449,1 mln. Lt (iš jų 359,3 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 95 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Daugiausia paraiškų gauta pagal priemonę „Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, ...“ – 71 paraiška, prašoma paramos suma – 15,4 mln. Lt. Pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ surinktos visos vietos veiklos grupių (VVG) paraiškos, t. y. 51. Per ataskaitinį ketvirtį pagal ketvirtos krypties priemones buvo gautos 6 paraiškos, prašoma 1,2 mln. Lt (iš jų beveik 1 mln. Lt – ES lėšos) paramos. 

Sutarčių pasirašymas. Pagal IV krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos pasirašyta 116 paramos sutarčių 448 mln. Lt paramos sumai (iš jų 358,4 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 95 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Per ataskaitinį ketvirtį pagal IV krypties priemones buvo pasirašyta 10 paramos sutarčių, paramos suma – beveik 3 mln. Lt (iš jų 2,4 mln. Lt – ES lėšos). 

Lėšų išmokėjimas. Pagal IV kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki IV ketvirčio pabaigos išmokėta 33,7 mln. Lt (iš jų 26,8 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 7 proc. pagal šią kryptį visam programavimo laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 3,8 mln. Lt (iš jų 2,9 mln. Lt – ES lėšos). 

Ministerijos veiksmai siekiant efektyviai panaudoti ES lėšas 

Mažas paramos lėšų likutis 2011–2013 m. laikotarpiui pagal kai kurias Programos priemones skatino imtis griežtesnių veiksmų siekiant efektyviai panaudoti ES lėšas: 2011 m. nustatytas ribotas paraiškų rinkimo laikotarpis pagal didžiąją dalį Programos priemonių, taikomi prioritetiniai projektų atrankos kriterijai, nustatyti Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse, taip pat pareiškėjai, kurie kreipiasi paramos pagal investicines priemones, į projektą privalo investuoti nuosavų lėšų ne mažiau kaip 10 proc. nuo projekto vertės, įskaitant PVM.

Susidūrus su dirbtiniu paramos lėšų ,,rezervavimo“ reiškiniu, įgyvendinat investicines Programos priemones (numatytas projekto įgyvendinimo laikotarpis – iki 36 mėn., maksimalus mokėjimo prašymų skaičius – 6), dariusiu neigiamą įtaką paramos lėšų įsisavinimo procesui, buvo priimtas sprendimas sutrumpinti maksimaliai galimą projekto įgyvendinimo laikotarpį iki 24 mėn. ir sumažinti galimų pateikti mokėjimo prašymų skaičių iki 4 pagal visas Programos investicines priemones. Atsižvelgiant į tai keičiamos Programos investicinių priemonių įgyvendinimo taisyklės.

Dauguma Programos investicinių priemonių buvo labai populiarios, tuo tarpu priemonė „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ nuo pat jos įgyvendinimo pradžios (2008 m.) nebuvo populiari, jai skirtos lėšos nepanaudojamos, todėl, siekiant didesnio priemonės patrauklumo potencialiems paramos gavėjams, buvo pakeistas esminis tinkamumo kriterijus paramai gauti – numatyta, kad į paramą pagal šią priemonę nuo 2011 m. galės pretenduoti visi nuo 1 iki 3,99 EDV valdų valdytojai, (anksčiau buvo 2–3,99). Išplėtus potencialų paramos gavėjų ratą, sulaukta ir žymiai didesnio pareiškėjų susidomėjimo.
  
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 239 1018

Birželio 14 d. įsakymu Nr. 3D-494 žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino Pieno gamybos kvotų skyrimo iš dalijamojo bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervo 2011–2012 kvotos metams tvarką.

Kvotos bus skiriamos tiems pieno gamintojams, kurie 2010–2011 kvotos metais viršijo savo kvotą (skiriama tiek, kiek viršijo) arba pardavė daugiau kaip 500 kg pieno be kvotų (skiriama tiek, kiek pardavė pieno).

Išankstiniais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pieno gamintojų, kuriems gali būti skirta nauja arba papildoma pardavimo perdirbti kvota, turėtų būti apie 12 000. Jiems planuojama išdalyti apie 81 tūkst. tonų pieno kvotos. 

Toks pat kvotų dalijimo būdas buvo taikomas ir praėjusiais metais. Atkreiptinas dėmesys, kad gamintojams jokių papildomų prašymų teikti nereikia. Reikalingi duomenys bus imami iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomų duomenų bazių. 

Gamintojui kvota iš dalijamojo rezervo suteikta nebus, jeigu jis:

• iki 2011 m. birželio 30 d. bus pateikęs paraišką dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos”;
• iki 2011 m. gegužės 14 d. nepateikė pardavimo tiesiogiai vartoti deklaracijos už 2010–2011 kvotos metus savivaldybės žemės ūkio skyriui, jeigu parduoda pieną vartotojams tiesiogiai iš ūkio;
• nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. neturės melžiamų karvių, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre savo vardu;
• neturėdamas kvotų, 2010–2011 kvotos metais pardavė mažiau kaip 500 kg pieno.

Žemės ūkio ministerija primena, kad gamintojas, kurio kvotos dalis saugoma specialiajame rezerve, yra parduota aukcione ar išnuomota, kvotos iš dalijamojo rezervo gauti negali.

Gamintojai bet kada gautos kvotos gali atsisakyti – tam tereikia pateikti laisvos formos prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tokiu būdu kvota vėl pateks į nacionalinį rezervą.
Taupant valstybės biudžeto lėšas, pranešimai raštu nebus siunčiami gamintojams, kuriems bus skirtos pardavimo perdirbti kvotos. Pranešimai iki š. m. liepos 26 d. bus išsiųsti tik gamintojams, gavusiems pardavimo tiesiogiai vartoti kvotas. 

Gamintojai apie pardavimo perdirbti kvotų pasikeitimus sužinos iš supirkėjų kas mėnesį gaunamų dokumentų (turima kvota ir jos vykdymas dažniausiai nurodomas sąskaitoje-faktūroje). Informaciją apie turimą kvotą ir jos vykdymą taip pat galima pasitikrinti Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapyje http://www.nma.lt/. Be to, nuo š. m. rugpjūčio 1 d. informacijos apie pieno kvotų pasikeitimus galima teirautis ir savivaldybėse (seniūnijose).

Žemės ūkio ministerija tikisi, kad pieno kvotų dalijimas paskatins gamintojus drąsiau užsiimti pieno gamyba, nes 2010–2011 kvotos metais nacionalinė pardavimo perdirbti kvota įvykdyta tik 77 proc.  Pagal ES teisės aktus pieno kvotų sistema turėtų išlikti iki 2015 m. kovo 31 d.
 
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 2391 016

Š. m. liepos 1–29 dienomis bus renkamos paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. 

Šia priemone siekiama didinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą, modernizuojant žemės ir maisto ūkio perdirbimo įmones, skatinant technologijų ir inovacijų diegimą, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą.

Paramos gali kreiptis įvairaus dydžio įmonės, perdirbančios žemės ūkio produktus ir užsiimančios žemės ūkio produktų rinkodara – nuo labai mažų iki didelių. Paramos gali siekti ir kooperatyvai, iki paraiškos pateikimo pripažinti žemės ūkio kooperatyvais bei atitinkantys įmonėms keliamus reikalavimus, veikiantys ne trumpiau kaip 18 mėnesių (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, užsiimantiems ar planuojantiems užsiimti vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimu ir (ar) rinkodara ir jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimu bei mėsos perdirbimu ir (ar) rinkodara).
Pareiškėjai gali teikti  paramos paraišką gauti tik investicinę paramą, gauti tik paskolą arba paramą ir paskolą.

Remiamos sritys

Pagal priemonės pirmąją veiklos sritį remiama:

• vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, perdirbimo procese
  susidariusių atliekų perdirbimas;
• kitos augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (ar) rinkodara, įskaitant grūdų džiovyklų ir saugyklų modernizavimą, perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Parama nebus skiriama miltų, kruopų naujų gamybinių vienetų statybai. Šie apribojimai netaikomi kooperatyvams;
• pieno ir mėsos (tarp jų ir kitų gyvūninės kilmės produktų) perdirbimas (toliau – mėsos
  perdirbimas) ir (ar) rinkodara, kai investicijos daromos jiems modernizuoti, perdirbimo procese susidariusių pieno atliekų perdirbimas. Parama nebus skiriama naujų mėsos ir pieno perdirbimo gamybinių vienetų, skerdyklų statybai. Šie apribojimai netaikomi pieno kooperatyvams;
• perdirbimo procese susidariusių trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų
  perdirbimas.

Prioritetiniai sektoriai

Pagal minėtą veiklos sritį prioritetiniai sektoriai (mažėjančia tvarka) yra šie:

• augalininkystės sektoriuje: vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas; kitų augalininkystės šakų produkcijos perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas;
• mėsos ir pieno sektoriuje: mėsos perdirbimas ir (ar) rinkodara; pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas; trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimas.

 

Paramos suma

Paramos suma priklauso nuo įmonės dydžio. Labai mažos  ir mažos įmonės  projektui gali būti skirta 4 833 920 Lt, 2007–2013 metų laikotarpiu didžiausioji paramos suma šiems paramos gavėjams – 6 905 600 Lt.
 
Vidutinėms įmonėms ir įmonėms, turinčioms mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 690 560 000 litų, gali būti skirta 9 667 840 Lt, 2007–2013 metų laikotarpiu didžiausioji paramos suma šiems paramos gavėjams – 13 811 200 Lt.
 
Paramos gavėjams gali būti finansuojama iki 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonėms, turinčioms mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 690 560 000 litų, gali būti finansuojama iki 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
 
Paukštininkystės ūkiams, kurie perdirba savo ūkiuose užaugintus žemės ūkio produktus ir priklauso partnerių ir (arba) susijusių įmonių grupei, didžiausia paramos suma 2007–2013 metų laikotarpiu negali viršyti 30 mln. Lt (trisdešimt milijonų litų).
 
Projektų pirmumo vertinimo kriterijai prioritetiškumo eilės tvarka:

• pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (pagal BPD ir Programą);
• pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas;
• pareiškėjas yra labai maža įmonė;
• projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo;
• ūkyje diegiamos inovacijos; projektai, kurių turto grąža yra didesnė.

Paskutiniam paramos paraiškų rinkimui, vykusiam šių metų balandžio 1 – 29 dienomis, buvo skirta 79 142 996 Lt paramos suma. Surinktos 45 paraiškos, kuriose buvo prašoma 120 086 113 Lt paramos. Kadangi prašoma paramos suma yra didesnė už įsakymu skirtą šiam šaukimui, Nacionalinė mokėjimo agentūra vertina ir reitinguoja paraiškas pagal minėtus, įgyvendinimo taisyklėse nustatytus pirmumo vertinimo kriterijus.
 
Plačiau su reikalavimais paramai gauti galite susipažinti priemonės įgyvendinimo taisyklėse  (žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-242).
 
ŽŪM inf.

Siekiant paskatinti mėsinių galvijų auginimą Lietuvoje, pernai buvo parengta ir patvirtinta  Mėsinės galvijininkystės plėtros programa.  Pagal vieną iš programos priemonių, pasinaudojant EK suteikta galimybe paremti ekonominius sunkumus patiriantį gyvulininkystės sektorių, perskirstant 2011–2013 metų tiesiogines išmokas buvo  parengta ir su Europos Komisija suderinta speciali paramos schema.
 
Šioje paramos schemoje numatyta bendra paramos suma už mėsinius galvijus – 29,5 mln. Lt (arba 2,5 proc. nuo bendro metams tiesioginėms išmokoms skirto finansinio biudžeto), o 2012 m.  ir 2013 m. – kasmet po 41,3 mln. Lt ( po 3,5 proc. tiesioginėms išmokoms skirto biudžeto). Už avis atitinkamai 3,2 mln. 2011 m. ir 4,5 mln. kasmet 2012–2013 m.
 
Remiantis suderinta su EK specialia paramos schema, parengtos tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo taisyklės, kurias 2011 birželio 6 d. patvirtino žemės ūkio ministras įsakymu Nr. 3D-465.
 
Taisyklių tikslas – reglamentuoti tiesioginių išmokų skyrimo tvarką ir reikalavimus, kuriais remiantis būtų palaikomos mėsinių galvijų ir mėsinių avių laikytojų pajamos, užtikrinant dabartinį gamybos lygį.
 
Nuo 2011 m., 2012 m., 2013 m. gruodžio 1 d. pradedamos mokėti išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis laikytojams,  užtikrinusiems šiuos keliamus reikalavimus: 
 

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre 2011 m., 2012 m., 2013 m. iki spalio 1 d. imtinai registruotiems žemės ūkio ir kaimo valdos valdytojams arba partneriams;
• valdos valdytojams ar jų partneriams, kurie yra įregistravę valdą ir atitinkamai einamaisiais metais deklaravę žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus;
• 2011 m., 2012 m., 2013 m. nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d. imtinai laikantiems nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre įregistruotas ir suženklintas mėsines avis ir (ar) ne jaunesnius nei 12 mėn. (rugpjūčio 1 d.) mėsinius galvijus.

Laikytojai, kurie atitiks reikalavimus gauti bet kurias kitas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už galvijus ir (ar) avis, turės teisę pretenduoti į kitas išmokas pagal kelias paramos schemas.
 
Mėsinių gyvulių laikytojams numatytos tiesioginės išmokos bus diferencijuojamos pagal laikomų gyvulių skaičių – kuo mažesnis laikomų gyvulių kiekis, tuo išmoka bus didesnė. Taip norima paskatinti ir pradedančiuosius verstis mėsine gyvulininkyste. Orientacinis išmokos dydis 2011 metams už mėsinį galviją numatytas nuo 217 Lt iki 278 Lt, už mėsinę avį – nuo 42 Lt iki 75 Lt.
 
Tikslūs nurodytų išmokų dydžiai bus nustatomi atskiru žemės ūkio ministro įsakymu po lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos biudžeto, patikslinimo, ir gavus informaciją iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apie taisyklių reikalavimus atitinkančių laikytojų, pretenduojančių gauti paramą, laikomą mėsinių galvijų ir mėsinių avių skaičių.
 
ŽŪM inf.

Prasidėjus augalų vegetacijos laikotarpiui, Žemės ūkio ministerija sulaukia daug klausimų dėl augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų laikymosi.

Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklėse nustatyta, kad leidžiama tiekti rinkai ir naudoti tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kontroliuoja, kad asmenys, prekiaujantys, naudojantys augalų apsaugos produktus laikytųsi teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Perkant šiuos produktus, būtina atkreipti dėmesį, kad jie būtų supakuoti su gerai pritvirtinta etikete lietuvių kalba, kurioje nurodyti produkto naudojimo reikalavimai, taikomos saugos priemonės, pavojus žmonių sveikatai. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į augalų apsaugos produkto pagaminimo datą. 

Naudojant augalų apsaugos produktus, būtina griežtai laikytis jų naudojimo normų, atsižvelgti į gamtines sąlygas, aplinką. Labai svarbu užtikrinti, kad purškiant augalų apsaugos produktai nepatektų ant gretimo sklypo. Augalų apsaugos produktų naudotojai turi laikytis darbo saugos reikalavimų, naudoti asmenines apsaugos priemones.

Saugant bites, augalų apsaugos produktus geriausia naudoti vakare. Draudžiama augalus purkšti jų žydėjimo metu, išskyrus tuos, kurie nekenkia bitėms. Tuo atveju, jei augalų apsaugos produktais apdorojami miškai, turi būti pastatomi stendai, informuojantys visuomenę apie apdorotus plotus. 

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, sureagavęs į anksčiau viešai paskelbtą netikslią informaciją, pavedė dar kartą įvertinti galiojančią augalų apsaugos teisinę bazę ir rengiamus teisės aktų projektus. Taip pat atkreipė tiek ministerijos, tiek Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakingų pareigūnų dėmesį į papildomus suvaržymus ūkininkams ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams. Šiuo metu parengtame Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kuriame nustatomi augalų apsaugos produktų įvežimo, tiekimo rinkai, augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai, siekiant mažinti administracinę naštą atsisakyta perteklinių reikalavimų.
 
ŽŪM inf.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad atėjus vasarai yra gana karšta ir rekomenduoja gyvūnų laikytojams bei gyvūnų vežėjams saugoti gyvūnus nuo perkaitimo ir saulės smūgio. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nustatomi dažni pažeidimai dėl gyvūnų kelių transporto priemonių tinkamumo, vėdinimo ir temperatūros kontrolės.

Kauno apskrities VMVT šių metų balandžio 20 d. patikrino vežėją iš Lenkijos Respublikos kelyje vežantį 300 kiaulių iš Lietuvos ir nustatė Reglamento (EB) Nr.1/2005 grubius pažeidimus: neveikė navigacinė ir temperatūros registravimo sistemos bei girdymo sistemos. Apie tai pranešta Lenkijos Respublikos veterinarijos tarnybai. Naujausias vežėjo pažeidimas nustatytas gegužės 31 d., kada Danijos vežėjas vežė 128 veislines kiaules iš Danijos į Kaliningrado sritį. Keliantis keltu į Klaipėdos uostą kelionės metu sugedo ventiliacijos sistemos viršutiniame denyje, o tenai buvusios 37 kiaulės užduso. Gyvūnus nukreipta utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Apie tai skubiai buvo pranešta Danijos atsakingiems pareigūnams.

Pastaruoju metu staigus oro temperatūros pakitimas gali sukelti papildomų rūpesčių tiek gyvūnų laikytojams, tiek gyvūnų vežėjams ir veterinarijos gydytojams.

„Esant karštiems orams padidėja iš organizmo išskiriamų skysčių kiekis. Dėl šių priežasčių pakinta gyvūno organizmo kraujotakos, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų bei audinių fiziologinės funkcijos“ – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausias veterinarijos gydytojas Algis Dranseika.

Tiek ganyklose ganomi, tiek gyvūnų laikymo patalpose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę  pakankamai atsigerti arba bent jau reguliariai, kelis kartus per dieną, turi būti pagirdomi.

Pasak specialisto, gyvūnų laikytojai turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Tam puikiai pagelbėtų medžių paunksnė ganykloje, vidurdienį gyvulių pargynimas į tvartus, gyvūnų aplaistymas vandeniu. Tvartuose, kuriuose laikomi gyvuliai, o taip pat paukščių fermose, turi būti užtikrinama pakankamai efektyvi vėdinimo sistema bei jų gedimo atvejais aliarmo sistemų funkcionavimas.

Gyvūnų laikytojai, pastebėję šiluminiam perkaitimui bei saulės smūgiui būdingus gyvūnų būsenos pakitimus: dažną paviršinį kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusia judesių koordinacija gyvūnus, visų pirma, privalo apsaugoti gyvūnus nuo tiesioginių saulės spindulių, atvėsinti gyvūnus įrengiant pavėsines, apipilant vandeniu ir dėl tolimesnio gydymo kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus.

Karščių metu gyvūnus puola kraujasiurbiai vabzdžiai. Gyvūnų laikytojai turėtų pasirūpinti gyvūnų apsauga nuo vabzdžių. Ganyklose ganomiems gyvuliams šios priemonės turėtų būti naudojamos reguliariai, atsižvelgiant į priemonių naudojimo instrukcijose nurodytus naudojimo reikalavimus. Apsaugos nuo vabzdžių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Šalyje kasmet nuo vabzdžių nukenčia nemažai gyvulių, atskirais atvejais vabzdžių antpuoliai baigiasi gyvulių mirtimi.

Aukšta lauko temperatūra bei drėgmė keičia gyvūnų gerovės sąlygas juos vežant. Vežėjai ir gyvūnų palydovai turėtų atkreipti dėmesį į transporto priemonių būklę karščių metu, užtikrinti, kad transporto priemonėse veiktų girdymo, vėdinimo bei aliarmo sistemų įrenginiai, vežimo metu būtų suteikiamas didesnis plotas gyvūnams, ypatingai ilgų kelionių metu. Turi būti pakankamas kiekis pakratų, pašarų, daugiau vandens atsargų. Nereikėtų planuoti ilgų kelionių karščių metu, planuoti jas vėlesniu paros metu. Trumpų kelionių metu, vežant gyvūnus į skerdyklas, jas planuoti anksti ryte ar vakare. Vairuotojai ir palydovai turi užtikrinti, kad kelionei užtrukus ar nutrūkus būtų pasirūpinta gyvūnais, numatyta, kur juos iškrauti, žinoti, kur kreiptis veterinarinės pagalbos, veterinarijos gydytojams-inspektoriams pareikalavus pateikti skubios veiklos planus.

Kelių transporto priemonėse turi būti įrengta temperatūros kontrolės sistema, taip pat tokių duomenų registravimo įrenginys. Davikliai turi būti išdėstyti tose sunkvežimio dalyse, kurias, atsižvelgiant į konstrukcines charakteristikas, galėtų labiausiai paveikti nepalankiausios oro sąlygos. Prie tokiu būdu gautų temperatūros duomenų nurodoma data ir, pareikalavus, jie pateikiami kompetentingai institucijai. Kelių transporto priemonėse turi būti įrengta aliarmo sistema, kuri praneštų vairuotojui, kai garduose, kuriuose laikomi gyvūnai, temperatūra pasiekė aukščiausią arba žemiausią ribą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos ilgos kelionės turi būti iš anksto planuojamos, numatant privalomus sustojimus gyvūnų pašėrimui, pagirdymui ar poilsiui.

Vežant gyvūnus augintinius savininkai turėtų žinoti, kad niekada negalima palikti augintinius transporto priemonėje, ypatingai karščių metu. Norint apsaugoti gyvūnus nuo perkaitimo, transporto priemonėje turi veikti vėdinimo sistema, gyvūnams augintiniams turi būti pakankamai vandens atsigerti, transporto priemonė gali būti palikta trumpam ir tik pavėsyje. Karščių metu kelionių su gyvūnais augintinais patartina atsisakyti, tačiau nesant galimybės atsisakyti, patartina keliauti vėsesniu paros metu.
 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Atšilus orams ir prasidėjus atostogų metui, į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi savo ir artimųjų sveikata susirūpinę poilsiaujantieji kaime, klausdami, ar gali ūkininkai purkšti savo pasėlius kada sumanę, pavyzdžiui, kiekvieną savaitgalį. Jie domisi, ar tokiems darbams nėra numatytų tam tikrų savaitės dienų. 

Kaip informavo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus vedėjas Algimantas Strukčinskas, žemės ūkio darbų, taip pat ir pasėlių purškimo savaitgaliais, šalies teisės aktai nereglamentuoja. Tačiau šiuo metu rengiamas naujas Augalų apsaugos įstatymo pakeitimas, kuriame jau yra nurodymas, kad naudotojas, nupurškęs pasėlius, turės iškabinti iškabą – įspėjimą apie nupurkštą lauką. Iškaboje turės būti nurodytas produkto pavadinimas, purškimo data, išlaukos laikotarpis, taip pat turės būti iškabinti ir įspėjamieji ženklai apie pavojingumą. 

Pasak A. Strukčinsko, draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus mokslo ir mokymo, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių teritorijose, rekreacinės paskirties želdynų teritorijose. Profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus draudžiama naudoti saugomose teritorijose. 

Vadovaujantis Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklėmis, produkto naudotojas, atlikdamas purškimo darbus, privalo laikytis geros augalų apsaugos praktikos bei integruotos kontrolės principų pagal etiketėse nurodytus reikalavimus. Be to, purškimui galima naudoti purkštuvus, turinčius purkštuvų pažymėjimus. Ruošiantis apdoroti pasėlius, ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina raštu pranešti asmenims, kurie turi bičių 1 km atstumu nuo purškiamo ploto (saugant bites, purkšti geriausia vakare). Taip pat draudžiama augalus purkšti jų žydėjimo metu, išskyrus tuos, kurie nekenkia bitėms. Asmuo, atliekantis purškimo darbus, turi sekti, kad purškiamo tirpalo dulksna nepatektų ant gretimo lauko ar sodybų.
  
ŽŪM inf.
tel. (8 5) 2391 016

 

Dažnai birželio pradžioje būna nemedunešis, trunkantis apie dvi savaites. Šiemet jis prasidėjo kiek anksčiau, jau gegužės pabaigoje. Gegužės viduryje sušilus orams, stiprios bičių šeimos prinešė nemažai nektaro. Dabar išryškėjo visos nevisavertės, silpnos ir nutranėjusios bičių šeimos. Tokiose šeimose, kur yra daug bičių darbininkių, reikėtų pakeisti motinėles.

Spietimo priežastys

Antroje gegužės mėnesio pusėje pasirodė pirmieji pavieniai bičių spiečiai. Sugavus tokį, bites reikia nuerkinti. Šiam darbui dabar itin palankus metas, nes šeimoje nėra perų.

Polinkis spiesti kiekvienai bičių veislei (net ir tai pačiai veislei) pasireiškia nevienodai. Vienas iš pagrindinių faktorių, sukeliančių bičių šeimų spietlumą, – šeimos dauginimosi instinktas. Kuo jis labiau išvystytas, tuo šeima spietlesnė ir sunkiau bitininkui su tuo kovoti.

Šeimos, kurių dauginimosi instinktas mažiau išvystytas, irgi gali turėti palinkį spiesti, ypač kai bitininkai padaro klaidų bičių priežiūros metu.  Viena iš labiausiai paplitusių, į spietimą vedančių priežasčių, – pažeidžiamas reikalingas santykis jaunų, nektarą renkančių bičių, su atvirų perų kiekiu. Nedidelis atvirų perų kiekis lemia, kad jaunos bitės maitintojos nevisiškai sunaudoja pagamintą bičių pienelį. Už tai jį puikiai sunaudoja kitos, vyresnės kartos bitės, todėl vyksta fiziologiniai pokyčiai, lemiantys polinkį spiesti. Tad kiekvienoje bičių šeimoje turi būti atvirų perų tiek, kad išskiriamas bičių pienelis būtų sunaudotas.

Kita priežastis – pavasarinis bičių maitinimas. Maitinamos bičių šeimos labai sustiprėja, kai gamtoje nėra medunešio ar jis nutrūko dėl blogų oro sąlygų. Pavėluotai  uždėjus meduves, bitės gali pradėti spiesti. Kad išvengtume spietimo, reikia meduvėse ir lizduose įdėti dirbtinų korių, kad bitės turėtų darbo, leisti bitėms auginti traninius perus, nes jie sunaudoja daug motininio pienelio ir sumažina šeimos polinkį spiesti. Kai bitininkas išima medų, o po to būna ilgesnis nemedunešio laikotarpis, bitėms gali trūkti maisto. Tai taip pat skatina bites spiesti.

Ką daryti?

Visos anksčiau išvardintos priežastys turi įtakos, kad motinėlė deda mažiau kiaušinėlių, tuomet sumažėja atvirų perų kiekis. Šeimose būna motininių lopšelių. Motinėlės, išaugusios spiesti besiruošiančiose šeimose, būna fiziologiškai pilnavertės. Tik verta nepamiršti, kad per motinėles genetiškai persiduoda šeimos polinkis spiesti. Jei šeimos tyliuoju būdu keičia motinėles, tokius lopšelius galima atiduoti į kitas šeimas, nes ši savybė irgi genetiškai persiduoda per motinėles. Jei šeimos produktyvios, nespietlios, verta panaudoti motininius lopšelius, kad tokių motinėlių pasidaugintumėte.

Galima sudaryti naujas bičių šeimas. Tam reikia iš anksto turėti bičių motinėlę ar bent jau subrendusių motininių lopšelių. Birželio mėnesį sudaryta bičių šeima, palankią  vasarą dar prineša meduvę medaus. Iš stiprių bičių šeimų atėmus dengtus perus, sudaroma nauja bičių šeima su jauna motina ar motininiu lopšeliu.

Ir dar šis tas

Birželį bitės labai gerai siuva korius. Bitininko užduotis – atnaujinti bičių lizdus. Senuose koriuose išsivysto mažesnės bitės, be to, seni koriai tampa ligų platinimo šaltiniu. Birželio pradžioje bitynuose sukamas subrendęs pavasarinis medus.

Meilutė Močiškytė, LŽŪKT bitininkystės konsultantė

Ievinių amarų apvaisintos patelės rudenį atskrenda iš laukų ir sudeda kiaušinėlius, kurie žiemoja ant vienamečių ievų šakučių. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai kovo–balandžio mėnesiais į įstaigos laboratoriją iš 17 rajonų atvežė patikrinti 18 vienamečių ievų šakučių ėminių (10 cm ilgio). Suvedus duomenis, galima prognozuoti, kuriuose rajonuose tikėtinas ievinių amarų antplūdis.

Ievinių amarų kiaušinėlių, žiemojančių ant ievų šakučių 2011 m. pavasarį, suvestinė

Ievinių amarų kiaušinėlių rasta tik 6 rajonuose, tai sudaro 28 proc. patikrintų ėminių. Daugiausia kiaušinėlių buvo ant šakučių, atvežtų iš Šiaulių ir Kėdainių rajonų (1,25–1,75 vnt.). Tačiau turėtų būti budrūs ir kitų rajonų ūkininkai, nes gali būti, kad šakučių ėminys paimtas nuo netinkamoje vietovėje augusios ievos. Pvz., buvo tikrinti 2 Kėdainių rajone augusių ievų šakučių  ėminiai (žr. lentelę), iš jų tik viename rasta amarų kiaušinėlių.

Pirmosios sparnuotos apvaisintos patelės, pasiruošusios skristi į vasarinių javų pasėlius, ant ievų pasirodė gegužės 12–14 dienomis.  Amarams plisti trukdė liūtys ir vėjuoti  orai, todėl gausaus jų plitimo nesitikima.

Pirmieji sparnuoti amarai vasariniuose javuose rasti gegužės 23 d. (Kretingos r.). Kenkėjai labiau mėgsta įsikurti ant jaunų, gausiai azoto trąšomis patręštų augalų.

Stebėkite pasėlius. Jei numatomi šilti, ramūs ir be liūčių orai, insekticidais purkšti apsimoka, kai bamblėjimo tarpsniu ieviniai amarai apninka daugiau kaip 50 proc. pagrindinių vasarinių javų stiebų.

 

Gražina Rimavičienė, LŽŪKT augalininkystės specialistė,
tel. (8 347) 38 416

 

 

Kėdainių, Kupiškio, Vilkaviškio rajonų žieminių rugių ir kvietrugių pasėliams pradėjo kenkti tripsai. Suaugę vabzdžiai yra smulkūs, iki 2  mm ilgio, gležni, verpstės formos, tamsiai rudos, juodos ar gelsvai pilkos spalvos. Jie kenkia varpiniams augalams, bet labiausiai nukenčia žieminiai rugiai, miežiai ir kvietrugiai. Kenkėjai čiulpia sultis iš lapamakščių, stiebų, varpų užuomazgų bei besiformuojančių grūdų. Daugiausia žalos išplitę tripsai padaro pasirodžius augalo paskutiniam lapui, iki plaukėjimo pradžios (BBCH 39–47). Pažeistų javų viršutinės lapamakštės pabąla, varpos išplaukėja pabalusiomis viršūnėmis, deformuotos, švarplėtos, susisukusiais akuotais, o likę pažeisti grūdai užauga raukšlėti, smulkūs.
Tripsams migruojant į pasėlius, buvo palankūs sausi, nevėjuoti, šilti orai.

 
Žieminius javus insekticidais purkšti apsimoka, kai žaladariai apninka apie 50 proc. stiebų, o ant stiebo javų bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37–39) yra vidutiniškai 1–2 tripsai.
Pastaba: netrukus pavojingąjį tarpsnį pasieks ir žieminiai kviečiai.

Informacijos apie augalų fenologinius stebėjimus pasėliuose galite rasti www.agroakademija.lt.

Gražina Rimavičienė, LŽŪKT augalininkystės specialistė, tel. (8 347) 38 416

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Ši nuostata, Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas, partvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 ir kitos priemonės įpareigoja visus žemės savininkus užtikrinti tinkamą žemės naudojimą, tačiau daugelis savininkų žemę yra palikę likimo valiai.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, partvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, nustatyta, kad ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos (žalioji masė šienavimo metu gali būti susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose) arba šienas ar žalioji masė išvežama. Šienas, šiaudų ir augalų liekanos gali būti sudėti į kūgius.
 
Pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-303 nuostatas, kai žemės ūkio valda yra saugomose teritorijose anksčiausia pievų šienavimo data yra birželio 15 d., o konkreti šienavimo pradžios data yra nustatyta saugomos teritorijos nuostatuose ar tvarkymo plane.
 
Atlikus žemės sklypų dalinius patikrinimus rajonų ir miestų savivaldybių teritorijose, prie „Via Baltica“ ir kitų magistralinių kelių, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose ir ariamoje žemėje praėjusiais metais surasta apie 2478 neprižiūrimų (apleistų)  sklypų. Šių sklypų savininkai žeme disponuoja nesilaikydami galiojančių teisės aktų reikalavimų, buvo nustatyti žemės naudojimo reikalavimų pažeidimai. Šie sklypai apleisti, apaugę krūmais, piktžolėmis, nešienaujami, brandina sėklas usnys, kiečiai, varnalėšos ir kt. daugiametės piktžolės. Atgavę savo žemes arba jas pirkę, kai kurie savininkai jos netvarko, nedirbama žemė apleista ir  nenaudojama pagal paskirtį. Tokie žemės sklypai ne tik gadina šalies kraštovaizdį, bet kelia pavojų žmonėms, kadangi nešienaujamuose, apleistuose krūmynais plotuose intensyviai veisiasi erkės. Nenušienauti piktžolių ir žolių sąžalynai, ypač aplink griovius ir kitose vietose, neišnaikinti nevertingi krūmai, yra vietos, kur plinta įvairūs šliužai, nes jie mėgsta drėgnas, tankia augmenija apaugusias vietas. Šliužai kenkia įvairiems augalams, jų mitybai tinka įvairus maistas, tai lapai, žiedai, jauni ūgliai, vaisiai, ir pan. Būdami neišrankūs padaro daug žalos žemės ūkio pasėliuose ir daržuose. Erkės ir šliužai, kurie kelia nerimą visuomenei, ypač išplito pastaraisiais metais.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, atlikę kontrolinius patikrinimus, ir suradę apleistų sklypų savininkus kviečia juos į pažeidimo nagrinėjimą ir skiria nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 107 straipsnį.

ŽŪM inf.

Bičių motinėles geriausiai keisti kas dveji metai, nes tuomet jos yra produktyviausios: deda daugiausia kiaušinėlių, iš kurių išsirita bitės darbininkės, prinešančios daug medaus. Dažniausiai bitininkai motinėles keičia tik tada, kai jos lieka traninės arba visai žūsta. Tada bičių šeima jau būna nusilpusi, aviliuose atsiranda traninių bičių, kurios būna agresyviai nusiteikusios prieš naują motinėlę. Bičių šeima visai nusilpsta ir žūsta.
Kad bitės priimtų keičiamas motinėles, reikia žinoti, kad tam turi įtakos daugelis veiksnių.

Oro sąlygos

Bitės geriau priima keičiamas motinėles šiltu, nevėjuotu ir nelietingu oru. Jei šalta, vėjuota ar lyja, darbas gali nueiti perniek, nes tokiu oru bitės agresyviai reaguoja, kai kišamasi į jų šeimos gyvenimą.

Medunešio nebuvimas

Ne medunešio laikotarpiu bitės būna agresyvesnės ir blogiau priima motinėles. Jei galima, motinėles geriau keisti, kai yra nors nedidelis medunešis. Kai jo visai nėra, norint sėkmingai pakeisti bičių motinėlę, reikia tris dienas bičių šeimą maitinti tokiu principu: duoti maisto dieną prieš motinėlės keitimą,  keitimo dieną ir kitą dieną, pakeitus motinėlę.

Metų laikas

Skirtingu metų laiku bitės nevienodai reaguoja į bičių motinėlės keitimą. Geriausia motinėlės priimamos anksti pavasarį. Kiek sunkiau jas pakeisti vasarą, iki birželio pabaigos, kai šeimos natūraliai augina spietybines motinėles.
Keičiant motinėles liepą ir rugpjūtį, reikia imtis ypatingų atsargumo priemonių, nes bitės sezono pabaigoje ypač nepriima naujų motinėlių. Vėliau, rugsėjį ir spalį, bičių šeimose mažai perų (kartais jų visai nėra), todėl naująsias motinėles šeima priima palankiau.

Paros laikas

Vakare bitės mažiau aktyvios ir motinėles priima geriau, todėl seną motinėlę patartina sugauti dieną, o jauną atiduoti vakare, praėjus ne mažiau 3–4 val. nuo senosios išėmimo.

Šeimos agresyvumas

Labai svarbu, kad bičių šeima būtų rami. Jei bitės sujaudintos dėl neatsargaus bitininko elgesio (smarkiai subeldus į avilį, per ilgai žiūrint lizdą) ar puolant bitėms vagilėms, geriau motinėlės nekeisti, nes bitės bus priešiškai nusiteikusios.

Lizde atviri perai

Kuo lizde daugiau atvirų perų, tuo šeimai daugiau galimybių užsiauginti savo motinėlę. Tokia šeima sunkiau priima svetimą, ypač keičiant suporuotą motinėlę į nesuporuotą. Ir atvirkščiai: kuo lizde mažiau atvirų perų, tuo bitės lengviau priima naują motinėlę. Kai lizde nėra atvirų perų, bitės gerai priima tiek suporuotas, tiek nesuporuotas motinėles.
Svarbus ir bičių amžius šeimoje. Palankiau bičių motinėles priima tos šeimos, kuriose yra daug jaunų bičių. Bitės darbininkės taikiai reaguoja į naujas motinėles pirmąsias septynias savo gyvenimo paras. Priešiškai jos nusiteikia nuo 8–9 gyvenimo dienos, o labiausiai nepakančios būna, kai yra dviejų savaičių amžiaus.

Bičių motinėlės būklė

Gerai bitės priima vaisingą motinėlę, jei ji be pertraukos dėjo kiaušinėlius. Tokia motinėlė geriau priimama negu nesuporuota. Iš pastarųjų bitės geriau sutinka ką tik išsiritusią motinėlę negu keleto dienų amžiaus.
Kuo keičiama motinėlė ramesnė, tuo bitės geriau ją priima. Greitai bėgiojanti, ant korio besiblaškanti motinėlė bites tik suerzina.
Kiekviena bičių šeima turi savo specifinį kvapą, todėl keičiama motinėlė neturėtų turėti pašalinio kvapo. Jis dažniausiai atsiranda nuo bitininko rankų (prakaito, tabako, kvepalų).

Šeimos stiprumas

Kuo silpnesnė šeima, tuo lengviau motinėlę priima. Didelės ir stiprios bičių šeimos sunkiai priima keičiamas motinėles, nes jose yra daug senų  ir agresyviai nusiteikusių bičių.

Motinėlės kokybė

Mokslininkai nustatė: kuo didesnis motinėlės svoris, tuo bitės geriau ją priima. Iš motinėlių, kurios svėrė mažiau negu 180 mg, buvo priimta 47 proc., o iš sveriančių per 200 mg – 96 procentai.

Bičių veislė

Blogai motinėles priima Kaukazo kalnų pilkosios bitės. Kai kurie mokslininkai mano, kad taip yra todėl, kad pas šios veislės bites greičiau atsiranda traninių bičių, ir tai apsunkina motinėlių priėmimą.

Laikotarpis, kada šeimoje nėra bičių motinėlės

Labai sunku pakeisti motinėlę šeimoje, kuri ilgą laiką buvo be motinos. Tokioje šeimoje jau būna dedančių kiaušinėlius traninių bičių, kurios kiekvieną naujai įduotą motinėlę sutinka priešiškai ir stengiasi nugelti.

Meilutė Močiškytė,  LŽŪKT bitininkystės konsultantė

Dygstančius vasarinius rapsus šiuo ypač šiltu ir be kritulių laikotarpiu masiškai žaloja spragės. Vabalai pradeda kenkti nuo lauko pakraščių, vėliau lengvai išplinta visame pasėlyje.

Vasariniams rapsams kenkia kryžmažiedinių spragių vabalai (2,0–3,5 mm ilgio). Jie išgraužia lapuose skylutes ir duobutes, kai pažeidžiamas augimo kūgelis, – daigai žūva. Pavojingiausi vabalai daigams bei jauniems augalams. Be to, spragių baltos mažytės lervos, esančios dirvoje, maitinasi augalų šaknimis.

Remiantis žemės ūkio augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių apskaitos metodika, vasarinių rapsų pasėliuose naudoti insekticidus patartina tada, kai išilginiame eilutės metre randamos 2–3 kryžmažiedinės spragės.

Spragių žalingumui mažinti reikėtų laikytis sėjomainos, o rapsų pasėlyje – naikinti kryžmažiedes piktžoles, nes jomis minta vabalai prieš migruodami į pasėlius. Reikia sėti insekticidais beicuotas sėklas, o jeigu vis dėlto spragės išplinta ir kenkia augalų daigams, jų skaičiui pasiekus žalingumo ribą, rekomenduojama nupurkšti vienu iš insekticidų, leidžiamų naudoti šiems augalams.

Jeigu kiltų neaiškumų, prašome kreiptis į savo ar artimiausio rajono konsultavimo biuro augalininkystės konsultantus.

Dalia Pociuvienė, LŽŪKT augalininkystės konsultantė

Sušilus orams, paskutinėje balandžio dekadoje bitės labai aktyviai skraidė ir gerai išnaudojo karklų medunešį. Gegužę pražysta visi pavasario augalai. Bitės būna labai aktyvios, tad bitininkui svarbu laiku suspėti išplėsti lizdus pasiūtais ir dirbtinais koriais.

Kai lizduose yra 7–8 koriai su perais, dedame meduves. Stiprioms bičių šeimoms rekomenduojama įdėti 8–10 rėmelių meduves. Kai kurie bitininkai tuo pasirūpino jau balandžio mėnesio pabaigoje. Kad mažiau atšaldytume lizdus, geriau dėkime 
ne 16 rėmelių, o mažesnes, 8 korių meduves. Tuomet bitės greičiau pripildo korius pavasarinio medaus.

Ligos ir skruzdės nesnaudžia

Gegužės mėnesį pasirodo pirmieji askosferozės požymiai. Linkusioms sirgti šia liga bitėms svarbu neatšaldyti lizdų. Kadangi ligos sukėlėjų yra visur, esant drėgnesnei ir vėsesnei aplinkai, ligos sporos ima sparčiai daugintis. Bičių perai sukalkėja ir žūva. Bitės juos išmeta iš avilio.
Jei pastebėjote prie avilių lakų ar ant žemės išmestus sukalkėjusius perus bičių, šeimoms įdėkite česnako laiškų ar sutrintų česnako galvučių. Pasistenkite, kad bitynas būtų saulėtoje, o ne žemoje ir drėgnoje vietoje. Vienas iš efektyviausių kovos su šia liga būdų – senos bičių motinėlės pakeitimas jauna.
Pavasario pabaigoje išryškėja visos silpnos, neproduktyvios, blogai besivystančios bičių šeimos. Tokių šeimų motinėles būtina pakeisti jaunomis, todėl iš anksto turėtume užsisakyti pageidaujamos veislės bičių motinėlių.
Šiuo laikotarpiu bites dažnai puola skruzdės. Jei tai mažosios daržo skruzdės, jos pradingsta išdžiovinus avilio apšiltinamąją medžiagą, avilio kampus. Jei bites atakuoja didžiosios miško skruzdės, kovoti su jomis sunku. Rekomenduojama avilio kojas statyti į skardines su vandeniu ar apkalti jas avikailiu.

Ko tikėtis iš pavasarinio medunešio

Bitininkams pavasaris dar nesibaigė, nes bitės medų nešė tik keletą savaičių. Pavasarinis medunešis baigsis nužydėjus kiaulpienėms ir pražydus kaštonams. Tuomet bus palankiausias metas sukti pavasarinį medų. Toks medus labai vertinamas medaus rinkoje. Jei bitininkai dėl kokių nors priežasčių jo neišsuka, dažniausiai medus koriuose greitai kristalizuojasi ir nebūna tinkamas bičių maistui, neįmanoma jo išsukti ir vėlesnio medaus sukimo metu.
Reikėtų nepamiršti ir bičių girdyklų, nors jos jau turėjo būti įrengtos bičių apsiskraidymo metu. Reikia žiūrėti, kad jose niekuomet nepritrūktų vandens. Gegužės mėnesį bičių šeimos sunaudoja daug vandens. Jeigu bityne jo nėra, bitės skrenda vandens ieškoti toli. Orai būna dar šaltoki. Bitės sunaudoja daug energijos, dalis jų žūsta.

Videoinformacija apie bičių priežiūrą pavasarį http://www.agroakademija.lt
 
Meilutė Močiškytė, LŽŪKT bitininkystės konsultantė

Baigiamos mokėti išmokos už pernai deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) jau išmokėjo ir didžiąją dalį paramos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonių „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ dalyviams. Pastarieji paraiškas teikė kartu su žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijomis.
 Iš viso 2010 m. paraiškas pateikė 172 182 pareiškėjai. Jiems jau išmokėta daugiau nei 940 mln. Lt tiesioginių išmokų. Jas pirmiausia gavo pareiškėjai, kurių paraiškose nenustatyta neatitikimų.
 Išmokos dar negavo kiek mažiau nei 0,5 proc. visų pateikusiųjų paraiškas.

Neišvengta klaidų

 Kaip žinoma, nuo 2010 metų pirmą kartą visi pareiškėjų deklaruojami laukai turėjo būti įbraižyti elektroniniu būdu. Dėl šios įdiegtos naujovės buvo neišvengta didžiulio kiekio įbraižymo klaidų – identifikuota beveik 15 tūkst. įbraižytų laukų persidengimo atvejų. Šis skaičius laukų buvo deklaruotas 5,5 tūkst. pareiškėjų valdose. Dėl šio neatitikimo reikėjo gauti iš pareiškėjų žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus ir patikrinti žemės dirbimą.
 Kita dažnai pernai pasitaikiusi elektroninio deklaravimo klaida – keliuose kontroliniuose žemės sklypuose įbraižytas vienas laukas. Tai lėmė išmokų sulaikymą ne tik tam pareiškėjui, kurio laukai buvo įbraižyti neteisingai, bet ir kitiems, deklaravusiems plotus viename iš susijusių kontrolinių žemės sklypų. Tokių atvejų nustatyta apie 4 tūkst. Sankcijos nebuvo taikytos, tačiau pareiškėjai, nors ir nepadarę klaidų, išmokas gavo palyginti vėlai. Dalis tokių atvejų nagrinėjama dar dabar.
 Be minėtų klaidų nustatyta, jog daugiau nei 6 tūkst. pareiškėjų laukuose kartu su paramai gauti tinkamu plotu buvo deklaruoti ir krūmynų masyvai.
 Jau 2010 m. liepos pabaigoje NMA išsiuntė informaciją apie nustatytus deklaravimo neatitikimus. Taip pat visos paraiškose identifikuotos klaidos buvo pateiktos savivaldybių žemės ūkio skyriams. Informacija apie dvigubą deklaravimą (arba įbraižytų laukų persidengimo atvejus) buvo pateikta ne tik savivaldybėms, bet ir kiekvienam pareiškėjui individualiai:  elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu arba laišku (priklausomai nuo paties pareiškėjo pasirinkto informacijos gavimo būdo).
 Siekiant kuo greičiau pašalinti neatitikimus, didelis darbas teko ir savivaldybių bei seniūnijų darbuotojams: reikėjo kaip galima greičiau informuoti kiekvieną rajono ūkininką apie paraiškose nustatytas klaidas, teikti pagalbą pildant reikalingus dokumentus bei paraginti kaip galima greičiau siųsti juos į NMA.
Tačiau ne visuomet pareiškėjai greitai atsiliepia į raginimus. Dar ir iki šiol, kai  jau į beveik visų pareiškėjų sąskaitas pervestos išmokos už pernai deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, negauta dokumentų, kurie būtini užbaigti kai kurių paraiškų administravimą.
Siekdami paraginti vėluojančius, NMA darbuotojai patys susisiekia telefonu su pareiškėjais ir informuoja juos apie trūkstamus dokumentus. Taip pat artimiausiu metu laukia didelis darbas, ieškant mirusių pareiškėjų artimųjų ir pranešant jiems apie galimybę kreiptis į NMA dėl išmokų už pasėlius bei žemės ūkio naudmenas.
Svarbu pažymėti ir tai, kad dalis pareiškėjų išmokų už 2010 m. negaus dėl nustatyto neteisingo plotų deklaravimo ar kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo. Keli tūkstančiai pareiškėjų išmokų nesulauks ir dėl ankstesniais metais padarytų pažeidimų, dėl kurių pritaikytos ilgalaikės sankcijos.
 
LŽŪKT konsultantai gali padėti

Žemdirbiai, kurie patys negali tiksliai išsimatuoti pasėlių ir žemės ūkio naudmenų plotų, gali kreiptis į VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų konsultantus, kurie dirba visoje Lietuvoje ir pasirengę konsultuoti pasėlių įbraižymo ir deklaravimo,  kompleksinės paramos klausimais.
Kiekvienas biuras turi MobileMapper GPS imtuvą, kuriuo konsultantai gali reikiamu tikslumu išmatuoti ir įbraižyti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus naudojantis ūkininko pateiktais duomenimis.
Patikėkite šį darbą konsultantams. Patirties yra! Nuo 2004 metų Konsultavimo tarnybos specialistai matuoja pasėlius. Kai kurie išmatuoti plotai buvo patikrinti Nacionalinės mokėjimo agentūros inspektorių – visų tikrintų plotų matavimo paklaidos buvo leistinos, todėl jokių sankcijų žemdirbiams nebuvo skirta. O  pernai metais atsiradusi galimybė Konsultavimo tarnybos biure įbraižyti deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus elektroniniu būdu, taip pat sulaukė žemdirbių susidomėjimo. Patirtis parodė, kad tai ūkininkui patogu, o  konsultantų teikiama paslauga yra kokybiška ir patikima. Naudodamasis Konsultavimo tarnybos paslauga, ūkininkas yra ne tik garantuotas dėl pasėlių plotų tikslumo, bet ir sutaupo nemažai laiko deklaravimo procedūroms atlikti.
Taip pat ūkininkus, kuriems rūpi, ar jų ūkis tikrai atitinka kompleksinės paramos reikalavimus, ir kurie nori sužinoti, kaip tuos neatitikimus pašalinti, kviečiame atvykti į  LŽŪKT biurą, esantį kiekviename rajone. Konsultantai suteiks naujausią informaciją apie kompleksinės paramos reikalavimus, KPP priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, padės užpildyti paraišką paramai gauti, suteiks reikiamas konsultacijas.
Konsultantų teikiama ūkių vertinimo paslauga gali padėti išvengti sankcijų, nes ji skirta būtent prevencijai, o ne kontrolei. Ūkio vertinimo rezultatai yra konfidencialūs ir niekam neskelbiami. Taip ūkininkui sudaroma galimybė pašalinti trūkumus ar pažeidimus ir nesibaiminti jo galinčių aplankyti kontrolierių. Be to, ūkininkui pageidaujant, LŽŪKT konsultantai atstovaus ūkį, kai patikrą atliks kontrolieriai iš NMA ar kitų kontroliuojančių institucijų. Laukiame Jūsų!

NMA, LŽŪKT informacija

Šiandien Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektui, kurį teikė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Žemės ūkio veiklos subjektai galės papildomai įsigyti 15 proc. didesnį einamaisiais ūkiniais metais akcizais neapmokestinamą dyzelinių degalų kiekį, atitinkamai sumažinant ateinantiems ūkiniams metams leistiną įsigyti minėtų degalų kiekį.
 
Remiantis iš 50 savivaldybių surinktais duomenimis, šiemet žuvo apie 46 proc. visų žieminių pasėlių, kuriuos nedelsiant reikia atsėti. Dauguma žemės ūkio veiklos subjektų jau sunaudojo visą 2011 metais leistiną įsigyti akcizais neapmokestinamą dyzelinių degalų kiekį, todėl žieminiams pasėliams atsėti degalų nebeturi (pasėliams atsėti sunaudojama apie 15 proc. metams skirto dyzelinių degalų kiekio). Dalis žemės ūkio veiklos subjektų neįstengs pirkti brangesnių, akcizais apmokestinamų degalų, todėl iškyla didelė rizika, kad dalis plotų gali likti nesėti, sumažės gamybos, ir eksporto apimtys.
 
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais minėta lengvata pasinaudojo 2841 žemės ūkio veiklos subjektas
 
ŽŪM informacija Žemės ūkio ministras 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu (Nr. 3D-370) patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės konsolidacija“ įgyvendinimo taisykles.
 
2007–2013 metų laikotarpiui žemės konsolidacijos projektams yra skirta daugiau kaip 56 mln. Lt. Planuojama, kad šių Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų užteks įvykdyti daugiau kaip 40 žemės konsolidacijos projektų. Vykdant žemės konsolidacijos projektą kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra.
 
Remiantis naujomis įgyvendinimo taisyklėmis, ketinama finansuoti žemės konsolidacijos projekto rengimo ir organizavimo, žemės vertinimo plano parengimo, pertvarkomų žemės sklypų kadastrinių matavimų, pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą žemės sandorių sudarymo, notarinio tvirtinimo, pertvarkomų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo ar patikslinimo, žemės sandorių įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir kitas būtinas išlaidas. Kompensuojama 100 procentų tinkamų finansuoti išlaidų.
 
Pageidaujantys dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose, iki šių metų gegužės 13 dienos prašymus turi teikti valstybės įmonei Valstybės žemės fondas arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams žemėtvarkos skyriams. Prašymus gali teikti privačios žemės savininkai, savivaldybės ir valstybinės žemės patikėtiniai.
 
Žemės konsolidacijos projektų rengimas pradedamas gavus ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, savininkų ne mažiau kaip 5 prašymus, kuriuose nurodytas bendras žemės sklypų plotas sudaro ne mažiau kaip 100 hektarų ir priėmus sprendimą, kad šioje teritorijoje yra tikslinga vykdyti žemės konsolidacijos projektą. Valstybės žemės fondas, priėmęs sprendimą dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo tikslingumo, surinktų prašymų pagrindu parengs ir pateiks paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl finansinės paramos žemės konsolidacijos projektų organizavimui, rengimui ir įgyvendinimui gavimo.  
 
ŽŪM informacija

2011 m. balandžio 27 d. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino naująsias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisykles, skirtas 2011 metams (Nr. 3D-368 ir Nr. 3D-369).

Šia priemone siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, didinant užimtumą kaimo vietovėse, remiant perėjimą iš žemės ūkio veiklos į ne žemės ūkio veiklą, skatinant paslaugų ir amatų plėtrą, gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse.

Pareiškėjai, ketinantys kreiptis paramos pagal šią Priemonę, neprivalo atsisakyti iki tol vykdytos žemės ūkio veiklos. Tik pats projektas turi būti susijęs su alternatyvaus, ne žemės ūkio verslo steigimu ar plėtra.

Tinkami pareiškėjai

Tinkami pareiškėjai paramai pagal šią priemonę gauti yra:

• ūkininkai, kurių valdomos žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra prilyginamas ne mažiau kaip 1 EDV;
• ūkininkai, kurių valdomos žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra prilyginamas ne mažiau kaip 40 EDV (tik tais atvejais, kai paramos prašoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai);
• labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla ir kurių valdomos žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra prilyginamas ne mažiau kaip 1 EDV;
• kaimo gyventojai, nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, kurios ekonominis dydis yra prilyginamas ne mažiau kaip 1 EDV, ir užsiimantys žemės ūkio veikla (kaimo gyventoju laikomas fizinis asmuo, kuris ne mažiau kaip vienus metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje).

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti, kai pareiškėjas – ūkininkas ar įmonė –  negali būti didesnė kaip 690 560 Lt visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Ūkininkai ir įmonės gali pretenduoti ir į supaprastinta tvarka teikiamą paramą. Tokiu atveju paramos suma vienam projektui negali viršyti 260 000 Lt visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Didžiausia paramos suma kaimo gyventojo įgyvendinam projektui negali būti didesnė kaip 207 168 Lt (kaimo gyventojas, dirbantis pagal verslo liudijimą ar individualiosios veiklos vykdymo pažymą, paramos gali kreiptis tik pagal supaprastintąją paramos teikimo tvarką);

Finansuojama iki 65 proc. arba, jei projektas susijęs su tradicinių amatų puoselėjimu – iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Remiamos verslo rūšys

Parama teikiama įvairaus pobūdžio ne žemės ūkio verslams plėtoti ir tradicinių amatų išsaugojimui skirtiems pelno siekiantiems projektams Lietuvos kaimo vietovėse įgyvendinti. Remiami įvairaus pobūdžio verslai (remonto, kirpyklų, siuvyklų, kavinių, valgyklų, nakvynės ir pusryčių paslaugų organizavimas, ne žemės ūkio produkcijos gamyba, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, mažmeninė prekyba Lietuvos ūkininkų ūkiuose ar įmonėse užauginta ir (arba) pagaminta produkcija, privačių vaikų dienos priežiūros centrų, vaikų darželių, privačių socialinės priežiūros įmonių (senelių namų ir pan.) steigimas ir (arba) plėtra ir pan.), taip tautinio paveldo produktų gamyba, tradicinių amatų puoselėjimas (pelno siekiantys projektai).

Remiamų ir neremiamų veiklos rūšių išsamūs sąrašai pateikiami priemonės įgyvendinimo taisyklių prieduose pateikiami.

Tinkamų finansuoti projekto išlaidų kategorijos

Pagal Priemonę tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra šios:

• gamybinių ir kitų projektui įgyvendinti būtinų pastatų ir (arba) statinių statyba, rekonstravimas, projekto įgyvendinimui reikalingo nekilnojamojo turto gerinimas (kapitalinis remontas), taip pat statybinių medžiagų įsigijimas (jei nauja statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas atliekamas ūkio būdu);
• naujos technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas;
• verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas (apšvietimas, privažiavimas, kanalizacijos sistema ir kt.);
• interneto svetainės sukūrimas;
• bendrosios išlaidos;
• projekto viešinimo išlaidos.

Bendrieji tinkamumo kriterijai

Bendrieji tinkamumo kriterijai, privalomi visiems pareiškėjams yra šie:

• pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas bei reikalavimus, nustatytus Programos I priedo 2 ir 3 skyriuose;
• pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos ne mažiau kaip 12 mėnesių nepertraukiamai iki paramos paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų šio laikotarpio pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos pajamų;
• pareiškėjas turi būti įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, kurios ekonominis dydis yra prilyginamas ne mažiau kaip 1 EDV. Jei paramos kreipiamasi elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, ūkininko valdomos žemės ūkio valdos ekonominis dydis turi būti prilyginamas ne mažiau kaip 40 EDV;
• pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo rodiklius;
• projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, t. y. vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.. Savivaldybių centrai nepriskiriami prie vietovių, tinkamų paramai gauti;
• projektas turi būti nesusijęs su tokių produktų, patenkančių į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, gamyba, kaip bioetanolis ar kiti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą patenkantys biokurui, maistui ar pašarams priskiriami produktai, kurių gamybai parama teikiama pagal Programos I krypties priemones (t. y. projektas negali būti susijęs su žemės ūkio produkcijos gamyba ir (arba) perdirbimu);
• pareiškėjas turi būti kompetentingas projekte numatytos vykdyti veiklos srityje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 

Papildomi reikalavimai, taikomi pareiškėjams bendrai ir pagal atskirą pareiškėjų tipą, išvardyti Priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Naujovės

Galima kreiptis paramos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti, tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjas yra ūkininkas, valdantis ne mažesnę kaip 40 EDV žemės ūkio valdą ir kai ne mažiau kaip 50 proc. pagamintos produkcijos gaminama pardavimui.

Vadovaujantis ūkių veiklos ekonomine analize, Lietuvoje dideliais, į prekinę gamybą orientuotais ūkiais laikomi ūkiai, kurių valdų dydis yra nuo 40 EDV iki 100 EDV. Tokiuose ūkiuose generuojamos pajamų ir pagaminamos bendrosios produkcijos kiekiai yra du kartus didesni nei ūkiuose, kurių valdų dydis nesiekia 40 EDV ribos. Taip siekiama skatinti tikrųjų Lietuvos ūkininkų galimybes įvairinti savo veiklos įvairovę ir taip prisidėti prie naujų pajamų šaltinių ir darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo, ir, kartu, skatinti didelių, prekinių Lietuvos ūkių tolesnę modernizaciją ne tik žemės ūkio, bet ir alternatyvių verslų sferoje.

Nebereikalaujama, kad pareiškėjas 1 EDV (o elektros energijos gamybos atveju – 40 EDV) būtų išlaikęs 12 mėn. nepertraukiamai nuo paramos paraiškos pateikimo.

Pagal šiuo metu galiojančią žemės ūkio valdos ekonominio dydžio skaičiavimo metodiką, pareiškėjo valdomos žemės ūkio valdos dydis turi sudaryti 1 EDV (o elektros energijos gamybos atveju – 40 EDV) 2011 m. sausio 1 d. Ateityje taip pat numatoma koreguoti žemės ūkio valdos ekonominio dydžio skaičiavimo metodiką, numatant potencialiems pareiškėjams galimybę atnaujinti žemės ūkio valdos duomenis iki kiekvienų metų vidurio (liepos mėn.).

Remiamos veiklos rūšių sąrašas papildytas remtina mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse organizavimo veikla.

Išsamesnę informaciją apie Priemonę, jos įgyvendinimo taisykles, remiamų ir neremiamų veiklos rūšių sąrašus, paramos paraiškų ir verslo plano formas bei kitus susijusius dokumentus galima rasti Lietuvos Respublikos žemės ūkio interneto svetainėje adresu www.zum.lt arba pagal nuorodą http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/kaimo-pletra/parama-pagal-2007-2013-m--programos-priemones/parama-pagal-2007---2013-metu-kpp-priemones/perejimas-prie-ne-zemes-ukio-veiklos/, taip pat informacinėje svetainėje adresu www.paramakaimui.lt.

ŽŪM informacija

Rinkai tiekiami augalų apsaugos produktai yra paženklinti lietuviška etikete, kurioje nurodytas produkto naudojimo reglamentas. Susiklostė tokia praktika, kad taupant laiko, kuro ir darbo sąnaudas arba siekiant didesnio efektyvumo, augalų apsaugos produktų (AAP) naudotojai ruošia kelių augalų apsaugos produktų mišinius*. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinami ir įregistruojami AAP, o ne jų mišiniai. Teisės aktai nenumato draudimo (kas nedraudžiama – tas leidžiama) naudoti AAP mišinių, tačiau už tokio mišinio naudojimo pasekmes yra atsakingas pats AAP naudotojas.
 
Medžiagų cheminis suderinamumas ir jų toksiškumas/efektyvumas
 
Cheminis suderinamumas. Daugelis mūsų žinome, kad į mėgintuvėlį įlašinus rūgšties ir šarmo, jų ten neliks – susidarys druska ir vanduo. Maišant daugiakomponenčius produktus, yra galimybė, kad šių produktų sudėtinės medžiagos gali tarpusavyje reaguoti. Jei tokia reakcija įvyktų, jos metu gali susidaryti medžiagos, kurios iškrenta nuosėdomis ir kyla pavojus užkimšti purškimo įrangą. AAP gamintojai (pareiškėjai) kartais pateikia tyrimų duomenis apie galimybę maišyti vieną produktą su kitais. Apie tai būna pažymėta etiketėje. Jei tokio įrašo nėra – maišymas nerekomenduojamas arba nėra jokių tyrimais pagrįstų duomenų apie galimą AAP suderinamumą su kitais produktais.
 
Efektyvumas ir toksiškumas. Apibendrinant mišinį sudarančių medžiagų sąveikas, jas galima apibūdinti kaip: besisumuojančias – adityvi sąveika (mišinio toksiškumas lygus jį sudarančių medžiagų toksiškumo sumai); sinergistinę sąveiką (mišinys toksiškesnis nei jį sudarančių medžiagų toksiškumo suma); antagonistinę sąveiką (mišinys mažiau toksiškas nei jį sudarančių medžiagų toksiškumo suma).
 
Yra paskelbta nemažai mokslinių straipsnių apie AAP mišinių toksiškumo vertinimą. Jau 1975 m. buvo vertintas 27 pesticidų mišinių ūmus toksiškumas  melsvažiauniams saulešeriams (Lepomis macrochirus). Dešimt tirtų pesticidų porų pademonstravo sinergistinę sąveiką, t. y buvo iki 1,5 karto labiau toksiški nei porą sudarančių medžiagų toksiškumo suma. Septyniolika tirtų pesticidų porų pasižymėjo besisumuojančiomis sąveikomis (adityvi sąveika).
 
2000 m. buvo paskelbta mokslinių straipsnių apie pesticidų  mišinių tyrimus nuo 1972 iki 1998 metų apžvalga. Apžvalgoje teigiama, kad 90 proc. iš 202 mišinių, tirtų 26 studijose, pasižymi adityvia sąveika, t. y. jų toksiškumas gali būti nuspėjamas, tiksliau apskaičiuojamas pagal tam tikras formules, žinant mišinį sudarančių medžiagų ūmų toksiškumą. Tik nedidelė tirtų medžiagų grupė pasižymėjo sinergistinėmis sąveikomis. Sinergistinės sąveikos būdingos organinio fosforo esteriams, karbamatams arba organinio fosforo esterių ir sintetinių piretroidų mišiniams.
 
Produktų mišinių sudarymo taisyklės
 
AAP mišinių naudojimas kol kas nėra griežtai teisiškai reglamentuotas, todėl atskiros Europos Sąjungos šalys narės šią problemą sprendžia skirtingai. Apibendrinus šalių patirtį, galima išskirti tam tikras AAP mišinių sudarymo taisykles:
 
1)      negalima maišyti AAP, klasifikuojamų kaip „Labai toksiškas“ (T+);
2)      negalima maišyti AAP, klasifikuojamų kaip „Toksiškas“ (T);
3)      negalima maišyti dviejų AAP veikliųjų medžiagų, kurioms suteiktos rizikos frazės R 40 ir R 64;
4)      negalima maišyti dviejų AAP veikliųjų medžiagų, kurioms suteikta bent viena iš šių rizikos frazių  R 62, R 63 ar  R 64;
5)      negalima maišyti dviejų AAP veikliųjų medžiagų, kurioms suteikta rizikos frazė R 48;
6)      negalima maišyti dviejų AAP, kuriems nustatyti dideli apsauginiai atstumai iki paviršinio vandens telkinių ar iki kitų sausumos ekosistemų;
7)      jei mišinys naudojamas augalų žydėjimo metu, negalima maišyti AAP, kurio veiklioji medžiaga priskiriama piretroidų grupei, su AAP, kurių veikliosios medžiagos priskiriamos triazolų ar imidazolų grupėms. Augalų apsaugos produkto veikliosios medžiagos grupė būna nurodyta etiketėje;
8)      AAP, kurių veikliosios medžiagos yra acetil-cholinesterazės inhibitoriai, negali būti maišomi su kitais augalų apsaugos produktais;
9)      herbicidai, kurių veikliosios medžiagos priklauso sulfunilšlapalo grupei, negali būti maišomi su kitais herbicidais, priklausančiais acetolaktatsintazės inhibitoriams (ALS). ALS herbicidams priskiriami: sulfunilšlapalo, imidazolonų, triazolopyrimidinų, pyrimidinyloksibenzoatų,  sulfonilamino karbonyltraizolinų grupės herbicidai.
 
Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką bei nepakenkti apdorojamam pasėliui, visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su AAP gamintojų atstovais dėl galimo augalų apsaugos produkto maišymo su kitomis medžiagomis.
 
Įstatymo numatyta tvarka Tarnyba nevertina augalų apsaugos produktų mišinių toksiškumo/efektyvumo. Jei AAP gamintojas (pareiškėjas) rekomenduoja augalų apsaugos produktą maišyti su kitais AAP ir pateikia cheminio suderinamumo ir toksiškumo duomenis, tai būna pažymėta įregistruoto augalų apsaugos produkto etiketėje. Būkite labai atidūs sudarydami mišinius, nes ne visuomet „daugiau“ yra lygu „geriau“.
 
*Paaiškinimai:
 
Augalų apsaugos produktų mišinys – prieš pat naudojimą paruoštas ne mažiau kaip dviejų augalų apsaugos produktų tirpalas. Nereikėtų mišinio painioti su augalų apsaugos produktų deriniais. Derinį sudarantys augalų apsaugos produktai nėra maišomi purškimo įrenginyje, jie augalų apsaugos sistemoje naudojami atskirai, vienas paskui kitą.
 
Rizikos frazės: R 40 – Įtariama, kad gali sukelti vėžį; R 48 – Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus; R 62 – Gali pakenkti vaisingumui; R 63 Gali –  pakenkti negimusiam vaikui; R 64 – Kenkia žindomam vaikui.

ŽŪM informacija

Šiomis dienomis Kaune įsikūrusios pasėlių draudimo bendrovės biure, lyg didelės poliklinikos registratūroje – šimtai pasėlių draudimo bylų su atskirais laukų duomenimis. Žalų pasėliams vertinimo ekspertės kruopščiai tikrina kiekvieną pasėlius apdraudusiojo žemdirbio kortelę, kurioje tokia pat tvarka kaip ir Vokietijoje yra suvesta visa informacija apie peržiemojusius pasėlius. Nors oficialiai pranešimų apie padarytą žalą pasėliams dar laukiama iki gegužės pradžios, draudikai teigia, kad dėl nuostolių kompensavimo kreipėsi jau visi nukentėjusieji. Šią žiemą penkis kartus padidėjus draustų pasėlių plotams (nuo 22 tūkst. ha iki 110 tūkst. ha), žalos fiksuotos net 95 tūkst. ha žiemkenčių.
 
Žemės ūkis – verslas po atviru dangumi
 
Vertinant žiemkenčių pasėlių draudimo mastą matyti, kad paslaugos populiarumas gerokai padidėjo po sunkios praėjusių metų žiemos. 2010-2011 m. žiemą šalyje buvo apdrausta apie 7 proc. auginamų žiemkenčių (pernai šis rodiklis siekė 1,4 proc.). Apie 46 proc. visų draustųjų plotų sudarė rapsų, 53 proc. javų, o likusius keletą procentų – planuojamų sodinti bulvių ir numatyti vasarinių javų  plotai (tada draudimas galioja nuo pat sodinimo ar sėjos pradžios).
 
Šį pavasarį ilgai neatšilus, žemdirbiai delsė kreiptis dėl žalų. Tikėtasi, kad išėjus pašalui, geriau matysis ir peržiemojusių pasėlių būklė. Balandžio pradžioje į laukus vertinti nukentėjusių žiemkenčių plotų vyko per 60 žalų vertinimo ekspertų. Mėnesio viduryje jiems į pagalbą atskubėjo ir kolegos iš Vokietijos – ne tik patarė kaip organizuoti darbus, padėjo su vertinimais, bet ir tikrino darbo kokybę. Šiuo metu pasėlių draudimo bendrovėje vyksta duomenų apie patirtas žalas žiemkenčiams tikrinimas, po kurio seks originalių dokumentų patikra Vokietijoje. Kompensacijų už nukentėjusius pasėlių plotus žemdirbiai gali tikėtis gegužės- birželio mėnesiais.
 
„Už šių metų žiemos padarytą žalą apdraustiems žiemkenčiams, preliminariais duomenimis, išmokėsime 50-60 mln. Lt draudimo išmokų. Tai tik dar kartą įrodo, kad daugelio  šalies gyventojų itin vertinamas ir ekonomistų dėl gerų rezultatų giriamas žemės ūkis pridėtinę vertę kuria ypač sunkiomis sąlygomis - tai verslas po atviru dangumi ir jam žaliavos gamybos didelių praradimų išvengti yra labai svarbu“, - pasėlių draudimo tikslą komentuoja vienintelės tokią paslaugą šalyje teikiančios „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ (Vokietija) filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.
 
Už 2010–2011 m. žieminius pasėlius draudimo įmokų bendra suma siekia daugiau kaip 16 mln. Lt, apdraustų pasėlių draudiminė vertė – daugiau kaip 300 mln. Lt. Valstybė, skatindama žemdirbius drausti auginamų kultūrų pasėlius, kompensuoja iki 50 proc. žemdirbių draudimo įmokos.
 
Veislė svarbi, dar svarbiau – pasėlių auginimo technologijos
 
Po itin šaltos 2009-2010-ųjų žiemos būta nuomonių, kad žemdirbių patirtus nuostolius galėjo lemti ir pamėgtos šiltesniuose kraštuose sukurtos javų ir rapsų veislės. Jų derlingumas didesnis, bet jos esą lepesnės. Vertinant pasėlių draudimo duomenis statistiniu požiūriu, toks argumentas tik iš pradžių atrodo rimtas: iš draustų žiemkenčių 2009-2010 m. žiemą atspariausios pasirodė Lenkijoje ir Lietuvoje sukurtos veislės (atitinkamai 19 ir 20,9 proc.). Gerokai daugiau (75–100 proc.) iššalo pasėlių, užsėtų žiemkenčių veislėmis iš Olandijos, Švedijos, Čekijos.
 
Tačiau šių metų javų žiemojimo rezultatai tokius mitus sėkmingai neigia. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautos Ruzgo, praėjusį rudenį stebėtas didesnis nei įprastai susidomėjimas lietuviškomis žiemkenčių veislėmis. Deja ir tai nepadėjo išvengti nemažų nuostolių, mat reikėjo būti atidiems ne tiek renkantis ką sėti, bet ir kaip tai daryti – daugiau dėmesio derėjo skirti technologiniams žiemkenčių sėjos ypatumams.
 
„Nedideliam pašalui sumažėjus ar išnykus visai, po sniegu susidarė palankios sąlygos vystytis pavasariniam pelėsiui ir kitoms ligoms. Beje, ir žieminiai, ir vasariniai kviečiai serga tomis pačiomis ligomis, tad įtakos žiemojimui šiuo atveju galėjo turėti ir sėjomaina, tinkamas žemės dirbimas. Prašilusių orų bangos vasarį atgaivino augalus, kurie išnaudojo sukauptas maisto medžiagas, dėl kurių stygiaus vėliau, atėjus pavasariui, javai nusilpo“, - komentuodamas šių metų javų žiemojimą sakė dr. V. Ruzgas. Anot mokslininko, jei žiemkenčių veislė Lietuvoje registruota, jos gebėjimu gerai žiemoti abejoti nevertėtų.

Videoreportažą su dr. V. Ruzgu „Į žiemkentiškumą reikia žiūrėti rimtai“ galite žiūrėti portale http://www.agroakademija.lt
 
ŽŪM, LŽŪKT informacija

Augimo reguliatoriai registruoti tik javų pasėliams. Jie naudojami šiaudui trumpinti, kad javai taptų atsparesni išgulimui. Ypač tai aktualu ilgastiebių javų veislių pasėliuose. Sulaukėme skambučių iš ūkininkų, kurie klausia, ar šį pavasarį reikėtų naudoti augimo reguliatorius?

Norint nuspręsti, labai svarbu žinoti bendruosius augalų augimo reguliatorių naudojimo reikalavimus:

• augimo reguliatoriais galima purkšti tik linkusių išgulti veislių vešlius pasėlius;
• reikia naudoti tik registruotas augimo reguliatorių normas ir tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį. Sumažinus normą, gali sumažėti produkto efektyvumas. Skiriant didesnę nei registruota normą, preparatas gali pažeisti augalus;
• tirpalą reikia ruošti pagal etiketėje aprašytas rekomendacijas;
• paruoštas tirpalas turi būti skiriamas etiketėje rekomenduojamiems javams, pasiekusiems reikiamą augimo tarpsnį. Panaudojus kitais augimo tarpsniais, preparatas gali pažeisti augalus;
• labai svarbu tirpalą tolygiai išpurkšti;
• nepurkšti ligotų pasėlių;
• nepurkšti esant nepalankioms oro sąlygoms,– jei prognozuojamos šalnos, saulėtą vidurdienį.

Skirtinguose regionuose žieminiai javai yra įvairių išsivystymo tarpsnių, t. y. 21–31 BBCH, todėl reikia stebėti pasėlius ir pasirinkus preparatą panaudoti reikiamu metu. 2011 metams yra registruoti 8 augimo reguliatoriai. Reikia atkreipti dėmesį į tuos produktus, kuriuose nurodyta, kad purkšti galima nuo pilno krūmijimosi iki pirmo bamblio pasirodymo (25–31 BBCH).

Norint laiku nustatyti augalo tarpsnį, reikia išilgai perpjauti pagrindinį stiebą (žr. paveikslus).

Gražina Rimavičienė, LŽŪKT augalininkystės specialistė

Radviliškio, Kėdainių ir kitų rajonų konsultavimo biurų augalininkystės konsultantų duomenimis,  žieminių rapsų pasėliams pradėjo kenkti žiedinukai.

Esant aukštesnei nei 15 ^oC temperatūrai, rapsiniai žiedinukai yra aktyvūs, todėl gali padaryti daug žalos ir taip išretėjusiems žieminių rapsų pasėliams. Žemesnėje temperatūroje kenkėjai yra mažiau aktyvūs ir mažiau žalingi.

Žiedinukai pradeda plisti nuo lauko pakraščių. Šiuo metu jų gausa jau pasiekė žalingumo ribą, t. y. ant augalo randami vidutiniškai 1–2 vabalai.

Vabalai yra apie 1,5–2,7 mm ilgio juodi, blizgantys. Jie žalingiausi nuo rapsų skrotelės tarpsnio iki butonizacijos pabaigos. Pažeisti rapsų butonai nubyra.

Insekticidus reikėtų naudoti, jei stiebo augimo tarpsnio pradžioje vienam augalui tenka vidutiniškai 1–2 žiedinukai, rapsams esant butonizacijos tarpsnio – 3–4 vabalai.
 
Gražina Rimavičienė, LŽŪKT augalininkystės specialistė

Žemės ūkio veiklos subjektai per pastaruosius dvejus metus dėl žieminiams pasėliams nepalankių agroklimato sąlygų patyrė nemažai nuostolių. Savivaldybių duomenimis, 2009 – 2010 m. žiemą žuvo ir reikėjo atsėti beveik 150 tūkst. ha javų ir rapsų.
 
Žemės ūkio ministerija apklausė savivaldybių žemės ūkio skyrius, o šie savo ruožtu – stambesnius ūkininkus, apie padėtį po žiemos šalies laukuose. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2011 m. derliui iš viso pasėta 725 tūkst. ha žiemkenčių. Informacija pateikta nuo 72 proc. viso statistinio ploto (519 ha). Apytiksliais 50 savivaldybių pateiktais (Telšių r. informacijos nepateikė) apklausų duomenimis,  žuvo 46,4 proc. visų žieminių pasėlių. Didžiausi nuostoliai patirti žieminių rapsų sektoriuje, kur žuvo net 79 proc. visų pasėlių. Neperžiemojo ir 72 proc. žieminių miežių, 41 proc. žieminių kviečių, 33 proc. kvietrugių ir 32 proc. rugių.
 
Sudėtingiausia padėtis Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse, kur, ypač Šiaulių apskrityje, visuose rajonuose žuvo daugiau kaip 50 proc. visų pasėlių. Geresnė situacija Dzūkijoje, Suvalkijoje, Pamario krašte. Daugiausia nuostolių patyrė Kretingos, Joniškio Pakruojo rajonų žemdirbiai.
 
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, apibūdindamas susiklosčiusią padėtį, dar kartą pastebėjo, koks rizikingas ir sunkiai prognozuojamas yra žemės ūkio verslas. „Vienintelė paguoda, jog  daugelis ūkininkų apdraudė savo pasėlius, todėl nuostoliai apsidraudusiems bus kompensuoti. Tačiau, kol nuostoliai dar skaičiuojami ir tvarkomi dokumentai, atsėjimo darbus reikia pradėti nedelsiant“, – sako žemės ūkio ministras.
 
Tikslūs šią žiemą padaryti nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau dauguma žemės ūkio veiklos subjektų jau išnaudojo visą 2011 metais leistiną įsigyti akcizais neapmokestinamą dyzelinių degalų kiekį, todėl pasėliams atsėti šių degalų nebeturi (pasėliams atsėti sunaudojama apie 15 proc. metams skirto dyzelinių degalų kiekio). Dalis žemės ūkio veiklos subjektų neįstengs pirkti brangesnių, akcizais apmokestinamų degalų, todėl iškyla didelė rizika, kad dalis plotų gali likti nesėti, sumažės gamybos, eksporto apimtys. Praėjusiais metais žemės ūkio veiklos subjektams buvo sudaryta galimybė einamaisiais ūkiniais metais įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, atitinkamai sumažinant ateinantiems ūkiniams metams leistiną įsigyti dyzelinių degalų kiekį. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais minėta lengvata pasinaudojo 2841 žemės ūkio veiklos subjektas.
 
Šiandien žemės ūkio ministras K. Starkevičius skubos tvarka kreipėsi į Vyriausybę „Dėl Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.  Nutarimo projekte numatoma, kad bet kuriais ūkiniais metais žemės ūkio veiklos subjektas galėtų įsigyti 15 proc. didesnį akcizais neapmokestinamą dyzelinių degalų kiekį, atitinkamai sumažinant ateinantiems ūkiniams metams leistiną įsigyti minėtų degalų kiekį. Žemės ūkio veiklos subjektai galėtų nustatytą akcizais neapmokestinamą dyzelinių degalų kiekį įsigyti tik iki birželio 30 d.
 
Sudėtingiausia padėtis Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse, kur, ypač Šiaulių apskrityje, visuose rajonuose žuvo daugiau, kaip 50 proc. visų pasėlių. Geriausia padėtis Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Pamaryje. Daugiausiai nuostolių patyrė Kretingos rajono žemdirbiai, šiame rajone žuvo 77 proc., Joniškio r. – 74, Pakruojo r. – 71 proc., Klaipėdos r. – 69 proc., Šiaulių r. – 62 proc. Panevėžio r. – 61 proc. Vilniaus r. 75 proc. visų žiemkenčių. Mažiausi nuostoliai Alytaus rajone, kur žuvo 8 proc., Lazdijų r. – 14 proc. ir Marijampolės r.– 15 proc. žiemkenčių.
 
Žemės ūkio ministerijos informacija

Atžingsniavus pavasariui, pagrindinė bitininko užduotis – iki medunešio sustiprinti bičių šeimas. Atsižvelgiant į klimatines sąlygas, nuo bičių apsiskraidymo iki medunešio praeina apie 50–60 dienų.
Kai bitės apsiskraido, pirmiausia išvalomi avilių dugnai, nustatomas šeimos stiprumas, perų ir likusio maisto kiekis. Šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant, kad dažnai netrukdytume bičių, neatšaldytume lizdų. Priklausomai nuo turimų duomenų apie bičių šeimas, numatomi tolesni darbai.
Nustatant bičių šeimų stiprumą reikia nepamiršti, kad bičių šeimose vyksta du procesai: natūraliai išmiršta žiemojusios bitės, palaipsniui didėja motinėlės dėslumas, daugėja jaunų bičių. Šeimų stiprumas priklauso nuo to, kaip vyks minėti procesai. 

Svarbu pamaitinti

Naktys dar būna šaltos, nors oras dienomis sušyla iki 15–20 laipsnių. Tuo metu bitės daug maisto atsargų sunaudoja pastoviai lizdo temperatūrai palaikyti, todėl kiekviena šeima, priklausomai nuo jos stiprumo, privalo turėti ne mažiau kaip 8–12 kg maisto. Medus koriuose turi būti užakiuotas.
 Motinėlės dėslumą didina šeimos pamaitinimas. Bičių šeimai geriau duoti korių su medumi negu cukraus sirupo. Jei koriai su medumi buvo laikomi sandėlyje, prieš duodant bitėms, juos reikia palaikyti (apie 20 valandų) šiltoje patalpoje, kad neatšaldytume bičių lizdų. Korį su maistu galima guldyti virš bičių lizdo nuėmus lubeles.
Kai drėgni ir šaltoki orai, bitės sirupą iš maitintuvių ima nenoriai, todėl geriau jį pilti į nedidelius 0,5–0,7 stiklainius. Juos užrišę drobele ir staiga apvertę statome virš bičių lizdo. Tada pridengiame audeklu ir gerai apšiltiname bičių lizdus. Neturėdami korių su maistu, bites pamaitiname cukraus sirupu.

Pamirštas, bet efektyvus  metodas

Šeimoms sustiprinti galime naudoti seniai pamirštą Blinovo metodą: korius su perais atskiriame nuo korių su medumi. Avilio centre sustatome korius su perais, įstatome diafragmas, o avilio pakraštyje pastatome korius su maistu. Iš šonų ir viršaus viską gerai apšiltiname. Taip suformuotuose lizduose bitės geriau apšildo perus. Po truputį plečiant lizdus, į perų dalį įdedame po vieną pasiūtą korį.
Vertėtų nepamiršti, kad bičių motinėlė į senus, bičių nevalytus korius, kiaušinėlių nededa. Plėsdami lizdus, turime atsižvelgti į šeimos stiprumą, kad lizdas, kuriame bitės ruošia korių akeles kiaušinėliams, nebūtų per daug atšaldomas, nes šeima vystysis lėtai.
Naudinga anksti pavasarį bityno teritorijoje įrengti bičių girdyklą. Laiku šį darbą padarę išgelbėsite bites nuo žūties, kai šaltu, vėjuotu oru jos skris ieškoti vandens.

Meilutė Močiškytė, LŽŪKT bitininkystės konsultantė

Sosnovskio barštis yra augalų rūšis, kuri nuo 2001 m. Lietuvoje įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą (Žin., 2001, Nr. 4-106). Todėl atkreipiame gyventojų, žemės savininkų, suinteresuotų žinybų dėmesį, kad šį kenksmingą augalą būtina naikinti. Jei žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai nenaikina piktžolių, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 107 str. jiems gali būti taikomos sankcijos dėl neprižiūrimų plotų (įspėjimas arba piniginės baudos).
 
Naikinimo būdai
 
Kovoti su Sosnovskio barščiais, panaudojant herbicidus, reikia pradėti anksti pavasarį, kol augalai maži (iki – 20-30 cm ). Jeigu nupurškus herbicidais dalis augalų išlieka ir atauga, maždaug po 30 d. purškimą būtina pakartoti. Lietuvoje nėra ištirti šio augalo naikinimo būdai, tačiau Žemdirbystės instituto, dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslo darbuotojų duomenimis, barščius naikina herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas (glyphogan 360 SL, glyfos Bio 360 SL, glyfos Bio 450 SL ir kt.), rekomenduojama norma 4,0–6,0 l/ha.
Herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose ir draudžiamose zonose.
Užsienio šalių informacijos šaltiniuose teigiama, kad jeigu augalai jau išaugę apie 50 cm aukščio, herbicidai gali būti neveiksmingi. Tuomet Sosnovskio barščius reikia naikinti mechaniniu būdu. Augalus galima nupjauti, kai jie būna 50 cm aukščio, tačiau vieno pjovimo gali neužtekti, nes atžėlę jie gali sužydėti ir išbarstyti sėklas. Todėl augalams vėl išaugus iki 50 cm, juos teks pjauti dar kartą. Augalus galima naikinti kapojant jų šaknis kastuvu. To geriausia imtis ankstyvą pavasarį, kai pradeda augti pirmieji lapai, tačiau tinka pakartoti ir vasaros viduryje. Šaknis reikia nukirsti 10 cm gylyje.
Kaip naikinimo priemonė tinka gilusis arimas (iki 24 cm gylio), nes tokiame gylyje sėklos negali sudygti. Iškirstas šaknis reikia sunaikinti, nes jis atželia iš šaknų.
Naikinant Sosnovskio barščius, reikia vilkėti neperšlampamus drabužius, dėvėti pirštines, užsidėti akinius. Patekusias ant odos augalo sultis būtina nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu, o esant reikalui, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Pavojingas augalas
 
Lietuvoje auga keletas barščio rūšių, vienas iš jų yra Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnovskyi). Šis augalas yra monokarpinis, t.y. po žydėjimo nunykstantis, tačiau iki žydėjimo gali praeiti keletas metų. Sosnovskio barštis užauga iki 3 ir daugiau metrų aukščio. Šis augalas labai pavojingas žmonių sveikatai. Augalo sultyse susikaupę medžiagos, kurios padidina odos jautrumą saulės šviesai, todėl patekus ant odos augalo sultims, gali sukelti – paraudimus, nudegimus.
Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, sunkiai išnaikinamas, nes išaugina ir subrandina daug sėklų. Vidutiniškai vienas individas subrandina 20 000–100 000. Jis atželia iš gyvų šaknų, tačiau dauginasi ir plinta sėklomis. Sosnovskio barštis, priklausomai nuo augimo sąlygų,  pasiekia brandą ir sužydi po 4 ir daugiau metų. Žydi nuo birželio iki liepos pabaigos, o augalai, kurie buvo pavasarį nupjauti, gali žydėti rugsėjo mėnesį. Sėklos subręsta ir išbarstomos rugpjūčio pabaigoje – spalio mėnesį arba dar vėliau. Pavasarį sudygsta tik dalis sėklų. 
 
Išsamesnės informacijos teirautis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus, tel. (8 5) 275 1865
 
Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkio ministerija primena, kad š. m. kovo 31 d. baigėsi 2010–2011 kvotos metai. Visi gamintojai, parduodantys ar atiduodantys pieną ar pieno produktus tiesiogiai vartoti, privalo iki š. m. gegužės 14 d. savivaldybių žemės ūkio skyriams pateikti nustatytos formos deklaraciją apie 2010–2011 kvotos metais pagaminto, suvartoto ūkyje bei parduoto tiesiogiai vartoti pieno kiekį. Deklaracijos formą galima gauti savivaldybių žemės ūkio skyriuose. 

Gamintojai, turintys pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, tačiau visus 2010–2011 kvotos metus nepardavę ar nemokamai neatidavę pieno ar pieno produktų, taip pat privalo pateikti deklaraciją, pieno pardavimo tiesiogiai vartoti skiltyse įrašydami nulį.

Gamintojams, parduodantiems pieną tiesiogiai vartoti, tačiau pavėlavusiems pateikti deklaraciją arba pateikusiems neteisingas deklaracijas, teisės aktais numatytos baudos.

Jei gamintojas, turintis pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, laiku nepateiks deklaracijos už praėjusius 2010–2011 kvotos metus, ši kvota bus paimta į dalijamąjį rezervą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pieno gamintojai turi galimybę keisti turimos kvotos rūšį (pavyzdžiui, turint pardavimo perdirbti kvotą, galima ją visą ar dalį pakeisti į pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, ir atvirkščiai – pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą (ar jos dalį) pakeisti į pardavimo perdirbti kvotą). Tai galima padaryti pateikiant savivaldybės žemės ūkio skyriui nustatytos formos paraišką.

Jeigu gamintojas nori keisti 2011–2012 kvotos metų kvotos rūšį, paraišką jis gali teikti savivaldybei nuo š. m. balandžio 1 d. iki š. m. lapkričio 30 d., o jeigu nori keisti kvotos rūšį 2012–2013 kvotos metams – nuo š. m. balandžio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.
 
 
Žemės ūkio ministerijos informacija

Kovo mėnesio viduryje bitės apsiskraidė (Rokiškio, Zarasų rajonuose skraidė kovo 13–14 dienomis). Svarbių darbų bityne negalėjome atlikti, nes kovas buvo šaltas, tesušilo iki 5–7 laipsnių.
Orams sušilus, pirmiausia atidarome ir išdžioviname  avilius bei pagalves, tuomet gerai apšiltiname lizdus. Labai svarbu, kad netrūktų maisto, nes dalis bičių šeimų anksti pradėjo auginti perus.

Maisto atsargos

Sušilus orams iki 15 laipsnių, bičių šeimos atidžiai apžiūrimos. Pirmiausia įsitikiname, kokios maisto atsargos. Šeimai turėtų būti ne mažiau kaip 6–8 kg medaus. Jei mažiau, būtina papildyti. Dalis bičių šeimų per žiemą sunaudoja nedaug maisto: pavasarinio patikrinimo metu prie perų iš abiejų pusių randame po 3–4 korius, pilnus medaus. Tokia šeima vystysis prastai, nes medaus pilni koriai atšaldo lizdą. Reikėtų palikti po porą korių iš abiejų lizdo pusių, o atliekamus atiduoti toms bičių šeimoms, kurioms trūksta maisto.
 Pasitaiko, kad kai kurie bitininkai pavasarinio patikrinimo metu atakiuoja korius. To daryti jokiu būdu nereikėtų, nes bičių šeimos dar silpnos, esant šaltokiems orams, korių nesutvarko, prarūgęs medus ima varvėti ant avilio dugno. Norėdami bitėms padėti, pridarome daugiau bėdos. Šis darbas atliekamas pagal fenologinį kalendorių,  ne anksčiau, kai pražysta klevai.

Įvertinamos šeimos

Nustatomas perų kiekis ir motinėlės dėslumas. Jei perai išmėtyti, jų nedaug, tarp bitinių perų pasitaiko išmėtytų traninių perų, vadinasi,  motinėlė jau sena nepakankamai dėsli. Apie tokią šeimą pasižymima užrašuose ir gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje jai pakeičiama motinėlė. Pakeisti motinėles reikia ir toms šeimoms, kurios pavasarį sirgo nozematoze.
Pavasarinio apžiūrėjimo metu aptinkame silpnų, traninių ar be motinėlės likusių bičių šeimų. Jų nereikia stiprinti perais iš stiprių bičių šeimų, nes naudos iš jų vis tik neturėsime. Jei nusilpusi šeima ir išgyvens, geros bičių motinėlės neišaugins, o bitininkui medaus sukti neteks. Geriausiai silpnas šeimas sujungti po dvi ar tris. Reikėtų laikytis taisyklės: jungiant bitės su koriais perkeliamos prie šeimos, kurioje yra motinėlė, kad ir kokia silpna būtų ši bičių šeima. Jungtinė šeima gerai apšiltinama ir pamaitinama.
Reikėtų išvalyti bičių šeimų lizdus, šiukšles sudeginti. Jei bityne yra mirusių bičių šeimų, avilių lakas uždaryti, korius išimti, o avilius išvalyti ir išdezinfekuoti.

Kada plėsti lizdus?

Sušilus orams, žydint blindėms, bitės ima balinti korius. Tada jau galima plėsti lizdus, įdėti  vieną ar du dirbtinius korius. Balandžio mėnesį lizdai plečiami atsargiai – per daug išplėtus, esant šaltiems orams, bitės vystosi lėtai, gali net visai nustoti vystytis. Taigi geriau plėsti pamažu negu vienu kartu pridedant daug korių.

Dar keli patarimai

Kadangi kovas buvo šaltas ir nebuvo galima įrengti  bitėms girdyklų, tai reikėtų padaryti atšilus. Svarbu, kad girdyklose  niekada netrūktų vandens.
Patikriname bičių šeimų erkėtumą ir galime bites gydyti ekologiškais vaistais.
Mėnesio pabaigoje galima pasėti medingųjų augalų: facelijų, barkūnų, ožiarūčių, esparcetų ir kitų. Vokiečių bitininkai prie avilių sodina blindes. Gal ir mums reikėtų pasekti jų pavyzdžiu? Ankstyvą pavasarį bitės galėtų parsinešti žiedadulkių ir nektaro.

Meilutė Močiškytė, LŽŪKT bitininkystės konsultantė

Šią savaitę prasideda žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Pagal patvirtintas Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose ir darbų organizavimo 2011 metais taisykles, nuo balandžio 4 d. iki liepos 11 d. visi žemės ūkio veiklos subjektai, norintys gauti išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, laukų ribas turi pažymėti žemėlapiuose.

Deklaravimas – tik elektroniniu būdu

Pareiškėjas, galintis naudotis elektronine bankininkyste, nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki birželio 15 d. sertifikuojantis naudmenas, gali savarankiškai jungtis prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos (http://paseliai2011.vic.lt; PPIS) ir užpildyti paraiškos elektroninę formą bei ją patvirtinti. Ją užpildžius, būtina išsispausdinti paraiškos registravimo dokumentą, jį pasirašyti ir per 10 darbo dienų atsiųsti ŽŪIKVC (adresas: Kudirkos g. 18, Vilnius). Pareiškėjui parašu nepatvirtinus duomenų teisingumo ir vėliausiai iki 2011 m. liepos 11 d. neatsiuntus paraiškos registravimo dokumento, paraiška bus atmesta. Verta žinoti, kad prisijungti prie programos ir redaguoti duomenis galima neribotą laiką (iki nustatyto termino, t. y. birželio 15 d.). Pasibaigus deklaravimui, prisijungti prie programos taip pat galima bet kada ir gauti reikiamą informaciją.
Ekologinės gamybos laukai ir jų apsauginės juostos, deklaruojant pasėlius ir naudmenas, turi būti įbraižomi atskirai. Paraiškos nepateikus iki gegužės 15 d., sertifikavimo įstaigai ne vėliau kaip per mėnesį (iki birželio 15 d.) privalu pristatyti laisvos formos prašymą, kuriame būtina nurodyti, dėl kurių priežasčių paraiška laiku nebuvo pateikta. Jei paraiška sertifikuoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus bus pateikta vėliau (gegužės 15 d.–birželio 15 d.), sertifikavimo įstaiga turės teisę spręsti, ar išduoti sertifikatą. Po birželio 15 d. paraiškos ekologinei gamybai sertifikuoti nebus priimamos.

Duomenų atnaujinimas

Pareiškėjai, kurių valdoje nuo 2010 m. neįvyko pasikeitimų, žemės ūkio valdos duomenis galės atnaujinti teikdami paraišką. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje nurodžius požymį „valdos duomenų atnaujinimas”, duomenys sutikrinami su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registru. Jo metu nustačius, kad valdos duomenis galima atnaujinti, tai užfiksuojama sistemoje. Jei valdoje buvo pasikeitimų, pareiškėjas su pasikeitimų įrodymo dokumentais turi kreiptis į seniūnijos darbuotoją, kuris atnaujins valdos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu su paraiškos duomenimis pareiškėjai privalės pateikti duomenis apie valdoje praėjusiais kalendoriniais (2010 m.) metais naudotas trąšas.
Pareiškėjas, kurio valdoje auginamų grūdinių ir aliejinių augalų: kvietrugių, kviečių , miežių, avižų, rugių, rapsų, žirnių, lauko pupų, lubinų pasėlių plotų suma sudaro 30 ha ir daugiau ir/arba bulvių plotų suma sudaro 10 ha ir daugiau ha, pateikia informaciją apie valdoje auginamų augalų veisles. Prie kiekvienos nurodytos augalų veislės nurodoma, ar veislė sertifikuota.  Pareiškėjui, paraiškoje nurodžiusiam augalų veisles, kartu su paraiška atspausdinamas papildomas paraiškos lapas, su nurodytomis augalų veislėmis.

Konsultantai gali padėti

Labai svarbu, kad kiekvienas ūkininkaujantis tiksliai žinotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (ha) dviejų skaičių po kableliu tikslumu. Esant netikslumų, vėluoja išmokos, o nurodžius neteisingą plotą – jos sumažinamos. Kaip parodė ankstesnių metų pasėlių deklaravimo praktika, deklaruojami plotai ne visada atitiko paraiškose nurodytą plotą.
Žemdirbiai, kurie patys negali tiksliai išsimatuoti pasėlių ir žemės ūkio naudmenų plotų, gali kreiptis į VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų konsultantus, kurie dirba visoje Lietuvoje ir pasirengę konsultuoti pasėlių įbraižymo ir deklaravimo klausimais. Kiekvienas biuras turi MobileMapper GPS imtuvą, kuriuo konsultantai gali reikiamu tikslumu išmatuoti ir įbraižyti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus naudojantis ūkininko pateiktais duomenimis.
GPS imtuvais išmatuoti pasėlių laukų duomenys turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Skaitmeniniai matavimų duomenys pateikiami LKS-94 koordinačių sistemoje SHAPE formatu.
• Grafinė lauko išraiška – plotas.
• Reikalavimus, atitinkančius matavimų duomenis, perkeliant į žemėlapio fragmentą, elektroninei duomenų bylai turi būti suteikiamas pavadinimas, kurį sudaro žemės naudotojo kodas, brūkšnelis apačioje ir eilės numeris (pvz.: XXXXXXXXXXX_XX).

Patikėkite šį darbą konsultantams. Patirties yra! Nuo 2004 metų Konsultavimo tarnybos specialistai matuoja pasėlius. Kai kurie išmatuoti plotai buvo patikrinti Nacionalinės mokėjimo agentūros inspektorių – visų tikrintų plotų matavimo paklaidos buvo leistinos, todėl jokių sankcijų žemdirbiams nebuvo skirta. O  pernai metais atsiradusi galimybė Konsultavimo tarnybos biure įbraižyti deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus elektroniniu būdu, taip pat sulaukė žemdirbių susidomėjimo. Patirtis parodė, kad tai ūkininkui patogu, o  konsultantų teikiama paslauga yra kokybiška ir patikima. Naudodamasis Konsultavimo tarnybos paslauga, ūkininkas yra ne tik garantuotas dėl pasėlių plotų tikslumo, bet ir sutaupo nemažai laiko deklaravimo procedūroms atlikti.

Dalius Aksenavičius, LŽŪKT inžinerijos specialistas

Iš įvairių rajonų skambina susirūpinę ūkininkai ir klausia, ką daryti su žiemkenčių pasėliais. Jiems atrodo, kad pasėliai žuvę, ir nori kuo greičiau juos išarti.

Sprendimus priimti padės konsultantai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai mielai padeda įvertinti žiemkenčių būklę, t. y. nustato, kiek augalų žuvo ir kiek išliko pasėlyje. Po to atsižvelgiant į pasėlio tankumą, augalų išsivystymą ir bendrą pasėlio būklę, kartu su ūkininku priimami sprendimai.

Augalų vegetacija dar neatsinaujinusi
 
Šiuo metu dar ne visur galima įvertinti pasėlio būklę, nes neatsinaujinusi augalų vegetacija, todėl rekomenduojama neskubėti išarti pasėlių, nors jie atrodo be gyvybės ženklų. Augalai labai lėtai atsigauna po šaltos ir permainingos žiemos. Meteorologai artimiausiu metu pranašauja šiltesnius orus ne tik dieną, bet ir naktį. Tai gera žinia, nes dar ne viskas prarasta. Tinkamai parinkus mitybos elementus, galima tikėtis aukšto augalų produktyvumo.
Nereikia skubėti
Literatūroje randama pavyzdžių, kad tuomet, kai augalų vegetacijai atsinaujinus 1 kv. m. yra išlikusių per 100 žieminių javų ir bent 10 rapsų bei augalai išsidėstę daugiau ar mažiau tolygiai, pasėlį verta palikti – iš tokio pasėlio gautos pajamos bus didesnės, nei lauką suarus ir pasėjus kitus augalus. Augalų būklė dar priklausys nuo aplinkos veiksnių, o ypač nuo temperatūros svyravimo vegetacijai įsibėgėjus. Tiesa, išretėjusį pasėlį labai svarbu apsaugoti nuo piktžolių.
Dar kartą akcentuoju, kad pavasarį labai svarbu teisingai įvertinti pasėlių būklę ir neskubėti jų išarti.  
 
Gražina Rimavičienė, LŽŪKT  augalininkystės specialistė

Artėjant pasėlių deklaravimo pradžiai, pravartu akcentuoti šių metų naujoves. Daugiausiai jų numatyta užsiimantiems ekologine žemės ūkio gamyba. Vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu (3D-192), žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos seniūnijose priimamos  pagal pareiškėjo valdos centro adresą š.m. balandžio 4 d.–gegužės 15 d. 

Paraiškos priimamos

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Rovena Grikienė primena, kad ekologinę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą šiuo metu reguliuoja trys galiojantys teisės aktai:
 •         Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo
•         Dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės;
•         Ekologinio žemės ūkio taisyklės (2000 12 28 žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 375).
Pareiškėjas, turintis galimybių naudotis elektronine bankininkyste, gali jungtis prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos pats ir pildyti paraiškos elektroninę formą savarankiškai.
Primename, kad ekologinės gamybos laukai ir jų apsauginės juostos, deklaruojant pasėlius ir naudmenas, turi būti įbraižomos atskirai.
Paraiškos nepateikus iki gegužės vidurio, sertifikavimo įstaigai ne vėliau kaip per mėnesį (iki birželio 15 d.) privalu pristatyti laisvos formos prašymą, kuriame būtina nurodyti svarias paraiškų savalaikio nepateikimo priežastis. Jei paraiška sertifikuoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus bus pateikta vėliau (gegužės 15 d.–birželio 15 d.), sertifikavimo įstaiga turės teisę spręsti, ar išduoti sertifikatą.
Po birželio 15 d. paraiškos ekologinei gamybai sertifikuoti nebus priimamos.
 
Apie sėklas ir sąlyginius gyvulius
 
Šiemet sėjai be papildomo leidimo galima naudoti ne tik praėjusiais metais leistą įprastą sėklą, bet ir neekologišką ankštinių (paprastųjų gargždenių, rytinių ožiarūčių, sėjamųjų esparcetų), daržovių (baklažanų, daržinių špinatų, paprastųjų krapų, saulėgrąžų, sėjamųjų garžgarsčių, petražolių, salotų), aliejinių augalų (rudųjų garstyčių), kai kurių vaistažolių (juodųjų garstyčių, vaistinio kviečio) sėklą (išsamiau apie tai - žemės ūkio ministro įsakyme 3D-109).
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą apskaičiuojant paramos dydį, gyvūnai bus perskaičiuojami į sutartinius gyvulius (žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-226):
•         dviejų ir daugiau metų buliai, karvės ir kiti galvijai, vyresni nei 6 mėn. arkliai prilyginami 1 sutartiniam gyvuliui;
•         6 mėn.–2 metų galvijai – 0,6 sutartinio gyvulio;
•         jaunesni nei 6 mėn. galvijai ir arkliai – 0,4 sutartinio gyvulio;
•         kiaulės paršavedės, kuiliai – 0,5 sutartinio gyvulio;
•         kitos kiaulės nuo 3 iki 8 mėn., kiaulės virš  8 mėn.– 0,3 sutartinio gyvulio;
•         avys, ožkos – 0,15 sutartinio gyvulio;
•         triušiai (patinai ir patelės su prieaugliu iki atjunkymo) – 0,025 sutartinio gyvulio;
•         vištos dedeklės – 0,014 sutartinio gyvulio;
•         kiti naminiai paukščiai (broileriai, antys, kalakutai, žąsys) – 0,03 sutartinio gyvulio.
 
Ūkio apskaita
 
Pareiškėjai, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, privalo:
•         tvarkyti buhalterinę apskaitą;
•         turėti ir įgyvendinti tręšimo planus (kai tręšiama mėšlu > kaip 100 ha) arba pildyti valdoje naudotų organinių trąšų apskaitos žurnalą (kai tręšiama mėšlu iki 100 ha);
•         pildyti mineralinių trąšų apskaitos žurnalą (visais atvejais);
•         pildyti Naudotų valdoje augalų apsaugos produktų, skirtų profesionaliajam arba neprofesionaliajam naudojimui apskaitos žurnalą.
Minėtų žurnalų formų pavyzdžius galite rasti atsivertę  žemės ūkio ministro įsakymą (2007 m. balandžio 6 d. Nr. 3D-152 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programų“ Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“).
Jei pareiškėjas nesilaiko minėtų reikalavimų, išmoka mažinama 1 proc. visos apskaičiuotos paramos sumos pagal priemonę arba sankcijos taikomos vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika.
Sertifikavimo įstaiga, atlikdama ekologinės gamybos ūkio subjektų kasmetinę ir (arba) atsitiktinę patikrą, pagal sertifikavimo įstaigos nustatytus kriterijus vertins kiekvieną ekologinės gamybos ūkio subjektą ir priskirs jį rizikos grupei. Ne mažiau kaip 3 proc. visų pateikusių paraiškas gauti ekologinio ūkio subjektų sertifikatus, pirmumą teikiant rizikingiausiai grupei priskirtiems ūkiams,  bus tikrinami kaip laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų.
 
2010 m. sertifikuotų ekologinių ūkių duomenys
 
Praėjusiais metais 2,668 tūkst. ūkių sertifikavo per 149 tūkst. ha teritorijų (įskaičiuoti ir žuvininkystės ūkiai). Didžiausią ekologinių pasėlių dalį sudarė varpinių javų (45,72 proc.), daugiamečių žolių (20,98 proc.), ankštinių javų (12,64 proc.), daržovių (įskaitant ir runkelius, 5,01 proc.) pasėliai, tvenkiniai (3,67 proc.).
2010 m. sertifikuoti 805 gyvulininkystės, 26 bitininkystės, 15 žuvininkystės ūkių, 18 laukinės augalijos rinkėjų ir 71 perdirbėjas. Iš laikomų gyvulių daugiausiai sertifikuota galvijų: karvių - 8,891 tūkst. vnt., prieauglio iki 2 m. - 10,741 tūkst. vnt., karvių žindenių 2,863 tūkst. vnt.
 
Žemės ūkio ministerijos informacija

Penktadienį Žemės ūkio rūmuose ūkininkų atstovams pristatyta sveikos galvijų bandos situacija Lietuvoje. Šiuo metu apie 41 proc. visų šalies bandų jau patikrintos nuo tuberkuliozės, galvijų bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės. Jos oficialiai pripažintos sveikomis ir yra gavusios laisvos nuo ligų bandos statusą.
 
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 99 proc. gyvulių yra kliniškai sveiki. Tačiau dauguma jų tokiais nėra pripažinti oficialiai, nes, kaip numatyta tarptautiniuose reikalavimuose, neatlikti privalomi tyrimai. VMVT vadovas Jonas Milius planuoja, kad tarnyba dar šiemet ištirs visas šalies bandas ir kitų metų pradžioje pateiks prašymą EK laisvos nuo ligų šalies statusui gauti.
 
„Sveikos bandos statusas yra svarbi priemonė užtikrinti ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatą. Galvijų bruceliozės bei galvijų tuberkuliozės sukėlėjai yra pavojingi ir galvijams, ir žmonėms. Pirmiausiai, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, turi būti užtikrinama, kad maistui tiekiamas pienas ir mėsa ar jų produktai yra gaunami iš sveikų galvijų“, – pastebėjo VMVT direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Kiudulas.
 
Atsižvelgus į šių ligų pavojingumą ir siekiant išvengti užsikrėtusių galvijų judėjimo, yra nustatytos ES harmonizuotos prekybos taisyklės, pagal kurias leidžiama parduoti galvijus ir pieną tik iš sveikos bandos statusą turinčių laikymo vietų. Tai yra galvijams privalo būti atlikti bruceliozės, galvijų tuberkuliozės ir enzootinės galvijų leukozės tyrimai. Šios taisyklės galioja visoms 27 ES šalims.
 
Tyrimams reikalingos medžiagos (iš pieno ir iš kraujo), tuberkulinas ir priemonės kraujo paėmimui finansuojami iš užkrečiamųjų ligų kontrolės programos. Gyvulių laikytojui reikia susimokėti tik už privataus veterinarijos gydytojo paslaugas bei atvykimą. Ūkininkui vieno galvijo tyrimas (visų trijų ligų) gali kainuoti:
• 1-3 galvijų bandose iki 100 Lt;
• 3-10 galvijų bandose apie 70 Lt;
• 10 ir daugiau apie 20-50 Lt.
 
Kaip teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas, pagal registruotų gyvulių skaičių netirtų galvijų yra vos 12 proc., bet skaičiuojant bandomis, tyrimų laukia dar apie 59 proc. bandų. „Ištirtos beveik visos didžiosios bandos. Liko mažosios, kuriuose yra po 1-3 galvijus. Dalis tokių bandų laikytojų nėra suinteresuoti tirti savo gyvulius. Vieniems tai atrodo brangu, kiti nemato prasmės, nes gyvulių neeksportuoja“, – situaciją pristatė V. Kiudulas.
 
Ūkininkų atstovai svarstė galimybes, kaip būtų galima smulkiuosius galvijų laikytojus motyvuoti ištirti savo gyvulius. Šiemet atlikus tyrimus visoms šalies bandoms, galvijų laikytojams veterinarijos gydytojų paslaugos iš viso kainuotų apie 8 mln. Lt. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas mano, kad viena iš galimybių Lietuvai greičiau gauti laisvos nuo ligų bandos statusą yra finansinė parama smulkiesiems laikytojams, kompensuojant jiems veterinarijos gydytojų paslaugų kaštus.
 
„Gauti minėtą statusą yra labai svarbu visam sektoriui, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus  Rimantas Krasuckis. – Tačiau papildomų pinigų Kaimo rėmimo programoje nėra ir nebus. Kad smulkiems gamintojams nereikėtų mokėti už veterinarijos gydytojų paslaugas, būtų galima svarstyti dėl dalies lėšų iš nacionalinės Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną (PNTI) dalies perskirstymo. Iš jokių kitų programų tokių lėšų nėra galimybių paimti.“
 
ŽŪM departamento direktorius pristatydamas vieną iš galimų sprendimo būdų ūkininkų atstovams priminė, kad PNTI už pieną šiemet ir taip bus mažesnės negu pernai. Tačiau žemdirbių apsisprendimas būtų labai naudingas ateičiai, sudarantis ir galimybę laisvai prekiauti, ir sumažinti išlaidas gyvulių sveikatingumo tyrimams ateityje. Prieš priimant tokį sprendimą, ūkininkų atstovai turėtų gerai pasvarstyti.
 
VMVT duomenimis, šiais metais Lietuvoje yra apie 104 tūkst. galvijų bandų, kuriose laikoma per 684 tūkst. galvijų.
 
Žemės ūkio ministerijos informacija

Kompleksinė parama yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos reformos elementų. Ja siekiama sukurti konkurencingą, visuomenės poreikius atitinkantį ir į rinką orientuotą žemės ūkį.
 
Kas yra kompleksinė parama?

Tai išmokų susiejimas su aplinkosaugos, veterinarijos, maisto ir pašarų saugos, augalų apsaugos produktų naudojimo, ūkinių gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimais (Valdymo reikalavimai) bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės išlaikymu ūkyje. Žemės ūkio veiklos subjektai per kompleksinės paramos reikalavimus įsipareigoja visuomenei gaminti tik aukštos kokybės produktus ir kartu saugoti aplinką.
 
ES šalys senbuvės kompleksinės paramos reikalavimus etapais pradėjo diegti nuo 2005 m. ir palaipsniui baigė 2007-aisiais.
 
Valdymo reikalavimai Lietuvoje, kaip ir kitose naujose Europos Sąjungos šalyse narėse, turi būti įgyvendinami palaipsniui per tris etapus: 
 
–        nuo 2009 m. pradėta laukinių paukščių, natūralių buveinių ir laukinės augalijos, gyvūnijos apsaugos, požeminio vandens apsaugos nuo taršos, nuotekų dumblo naudojimo, vandenų apsaugos nuo taršos nitratais, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų kontrolė;
 
–        nuo 2011 m. pradėta augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos ir ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimų kontrolė;
 
–        nuo 2013 m. bus pradėta ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų kontrolė.
 
Valdymo reikalavimai nėra nauji įsipareigojimai žemės ūkio veiklos subjektams, nes jų visų privalu laikytis pagal iki šiol galiojančius nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus. Nauja tik tai, kad nuo 2009 m. išmokų gavimas buvo pradėtas sieti su Valdymo reikalavimų laikymusi. Iki tol nesilaikantieji minėtų reikalavimų už pažeidimą atsakė tik administracine tvarka. Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai Lietuvoje pradėti taikyti dar anksčiau – nuo 2004 m.

Kam taikomi valdymo reikalavimai?
 
Valdymo reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti paramą tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, už braškes ir avietes, skirtas perdirbti, atskiromis tiesioginėmis išmokomis už baltąjį cukrų, taip pat paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones: „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“.
 
Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos sankcijos – išmokos sumažinamos arba, nustačius didelius pažeidimus, visai nemokamos.

Kas gali teikti remiamas konsultavimo paslaugas?

Remiamas  konsultavimo paslaugas Lietuvoje gali teikti tik privalomąją akreditaciją turinčios žemės ūkio konsultavimo įstaigos ir jų konsultantai. Viena iš jų – LŽŪKT. Įstaiga turi LR žemės ūkio ministerijos suteiktą akreditaciją ir visoje Lietuvoje per 200 akredituotų konsultantų bei specialistų, kompetentingų teikti konsultavimo paslaugas pagal skirtingas šios priemonės veiklos sritis.
Visus abejojančius, ar Jūsų ūkis tikrai atitinka visus kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus, ir norinčius sužinoti, kaip pašalinti neatitikimus, kviečiame naudotis konsultantų teikiamomis paslaugomis. Kad dalis už konsultacijas Jūsų sumokėtų pinigų sugrįžtų atgal, rekomenduojame dalyvauti ir teikti paraiškas KPP priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ paramai gauti. Jūsų rajone esančiame LŽŪKT biure darbuotojai suteiks daugiau informacijos apie kompleksinės paramos reikalavimus, minėtą KPP priemonę, padės užpildyti paraišką paramai gauti, suteiks reikiamas konsultacijas.

Aktuali informacija

Nuo 2011 m. Valdymo reikalavimai buvo papildyti naujais reikalavimais reglamentuojančiais augalų apsaugos produktų naudojimą, maisto ir pašarų saugą bei ūkinių gyvūnų sveikatingumą. Daugiau naudingos informacijos galite rasti čia

Videoinformacija www.agroakademija.lt

Viena iš svarbiausių žolininkystės problemų – išlaikyti ankštines žoles žolynuose bei padidinti baltymų kiekį pašaruose. Patręšti žolynai geriau naudoja žiemos drėgmę, intensyviau auga nuo balandžio iki birželio vidurio ir rudenį.

Mineralinės trąšos

Sėjomainų žolynai, kuriuose dažniausiai vyrauja ankštinės žolės. Neturint duomenų apie dirvožemyje esančių maisto medžiagų kiekį, hektarui paprastai skiriama apie 40–60 kg/ha P₂O₅ ir 60–90 kg/ha K₂O. Jei ankštinių žolių žolyne yra mažiau nei 50 proc., reikėtų tręšti azoto trąšomis – 60–80 kg/ha N. Pernai pasėtus žolynus tręšti neekonomiška.
Sėtinės grynosios daugiametės varpinės žolės. Įvairius dirvožemius azoto trąšomis paprastai rekomenduojama tręšti gausiai – N_120-240. Jas reikėtų išberti kartu su fosforo ir kalio trąšomis atitinkamai P_30-60K_60-90. Didelės azoto trąšų normos išbarstomos dalimis, t. y. ankstyvą pavasarį ūkininkai turi išberti apie 50 proc. (neviršijant 90 kg/ha N) numatomo kiekio.
Remiantis atliktais tyrimais, ganomus žolynus, kai juose ankštinės žolės užima daugiau kaip 25 proc. žolyno ploto, rekomenduotina tręšti P_30-60K_30-60. Jei ankštinių žolių mažiau, reikėtų ir azoto trąšų (N_30-90).
Mineralines fosforo ir kalio trąšas reikėtų išberti anksti pavasarį, kai tik galima įvažiuoti į žolynus su technika. Azoto trąšų išbėrimo laikas priklauso nuo temperatūros ir drėgmės – kai šaltas ir vėlyvas pavasaris, anksti tręšti nelabai gerai. Paprastai azoto trąšomis tręšiama vegetacijai prasidėjus.

Organinės trąšos

Mišrių ūkių savininkams aktualus žolynų tręšimas organinėmis trąšomis. Daugelyje rekomendacijų nurodoma, kad žolynams tręšti geriausiai tinka smulkintais šiaudais kreiktų gyvulių gerai perpuvęs mėšlas – ankstyvą pavasarį kas dvejus metus iškratant po 20 t/ha.
Planuojant atsėti žolynus, neperpuvusį kraikinį mėšlą reikėtų įterpti (10–15 cm gyliu) prieš sėją arba juo patręšti antsėlį – 20–40 t/ha, tačiau su mėšlu įterpiamo azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha.
Neperpuvusiu kraikiniu mėšlu ganomus žolynus rekomenduotina tręšti ankstyvą pavasarį (mėšlo norma – 20 t/ha), tačiau naudoti kombinuotai, t. y. pirmą žolę – pašarams gaminti, nes sumažėja žolyno ėdamumas.
Ilgalaikius ganomus žolynus tręšti skystu mėšlu rekomenduojama vegetacijai pasibaigus. Juo galima tręšti ir ankstyvą pavasarį, tačiau sumažėja žolės ėdamumas. Gausiai skystu mėšlu tręšti žolynus tikslinga kas 2–3 metus. Pažymėtina, kad taip tręšiant žolynuose geriau išlieka ankštinės žolės. Skysto mėšlo paskleidimo norma priklauso nuo ūkyje sukaupiamo mėšlo cheminės sudėties, todėl ūkininkai, tręšiantys žolynus skystu mėšlu, turėtų jį išsitirti, geriausia – pasibaigus mėšlo kaupimo sezonui.

Aplinkosaugos reikalavimai

Tręšiant žolynus ir mineralinėmis, ir organinėmis trąšomis, būtina laikytis vandens telkinių, tarp jų ir melioracijos griovių, pakrantės apsaugos juostų apsaugos reikalavimų.
Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja LR žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-608/3D-651 redakcija, pagal kurią draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d. bei ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Įsigaliojus minėtam įsakymui, draudžiama skystą mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir arčiau kaip per 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo.
Pažymėtina, kad pateikta informacija yra apibendrinta. Norint efektyviai naudoti mineralines arba ūkiuose sukauptas organines trąšas žolynams tręšti (planuojant įrengti ar sėti žolynus), būtina atlikti dirvožemio tyrimus. Trąšų normos gali mažėti atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę, agrocheminę sudėtį bei rūgštingumą, o kai kuriais atvejais žolynų tręšimo galima ir atsisakyti.

Daiva Baltramaitytė, LŽŪKT Klaipėdos rajono konsultavimo biuro augalininkystės konsultantė

Artėjant 2011 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, kuris šiemet prasidės balandžio 4 d. ir truks iki birželio 15 d., Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) vis dar pasiekia vienas kitas skundas dėl negautų tiesioginių išmokų už 2010 m. deklaruotus pasėlius.
 
Skubama įvertinti visas paraiškas
 
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) užtikrina, kad dedamos visos pastangos, siekiant kuo skubiau įvertinti visas paraiškas. Tačiau dėl labai didelio pareiškėjų skaičiaus ir paraiškose nustatytų neatitikimų nagrinėjimo vienu metu neįmanoma įvertinti visas paraiškas ir išmokėti išmokas. Dažniausias pasitaikantis neatitikimas yra kito pareiškėjo lauke deklaruotas analogiškas laukas, taip pat paraiškų vertinimą stabdo ir tai, kad pareiškėjai laiku nepateikia prašomų dokumentų. Norintieji gauti išsamią informaciją apie savo paraiškos administravimo būseną, gali skambinti informaciniais NMA telefonais (8-5) 2526 999, 1841 ir nurodyti savo vardą, pavardę bei valdos numerį.
 
ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis primena, kad pagrindinė išmoka už 2010 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokama nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. dviem etapais. Pirmojo etapo metu pareiškėjams, kurių paraiškų administracines patikras ir patikras vietoje atliko NMA, avansu išmokama dalis pagrindinės išmokos – 135 Lt/ha. Antrojo etapo metu pareiškėjus pasieks likusi pagrindinės išmokos dalis.
 
Už 2010 metus iš ES ir Lietuvos biudžeto tiesioginėmis išmokomis iš viso bus išmokėta 1,21 mlrd. Lt paramos. Šiuo metu jau išmokėta 1,204 mlrd. Lt
 
Paraiškų kasmet mažėja
 
Už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos pagal vienkartinės tiesioginės išmokos (VIPS) už plotus schemą, pagal kurią ES tiesioginės išmokos mokamos už deklaruojamą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. Pasak R. Krasuckio, be minėtųjų išmokų žemdirbiams mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos iš Lietuvos nacionalinio biudžeto už deklaruotus baltyminių pasėlių plotus, gyvulius ir pieną.
 
Paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti 2010 m. pateikė 172,1 tūkst. žemdirbių. Palyginti su 2009 m., 2010 m. pateikta mažiau paraiškų (2009 m. – 176,6 tūkst.), tačiau bendras deklaruotas naudmenų ir pasėlių plotas kiek padidėjo: 2010 m. žemdirbiai deklaravo apie 2,69 mln. ha, o 2009 m. – 2,65 mln. ha. Vidutinis vieno ūkio deklaruotų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų plotas padidėjo 0,7 ha (nuo 14,9 ha 2009 m. iki 15,6 ha 2010 m.).
 
„Nuo 2004 m. paraiškų skaičius kasmet mažėja, nes vykstant struktūriniams pokyčiams žemės ūkyje, ūkiai stambėja, dalis paramos gavėjų pasitraukia iš žemės ūkio gamybos“, – pastebėjo direktorius R.Krasuckis.

Artėja pasėlių deklaravimas
 
2011 metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidės balandžio 4 d. ir tęsis iki birželio 15 d. Atkreiptinas dėmesys, kad norintieji gauti tiesiogines išmokas pirmiausia turi būti įregistravę žemės ūkio valdą. Dar neįregistravusieji valdos turi atvykti į seniūniją pagal valdos buvimo vietą ir pateikti reikalingus dokumentus bei užpildyti prašymą valdai registruoti.  Tik įregistravęs valdą, ūkininkas tampa potencialiu Europos Sąjungos bei nacionalinės paramos gavėju. Po to, kai VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras suteikia valdai identifikavimo kodą, užpildoma paraiška paramai tiesioginėmis išmokomis gauti.
 
Visą informaciją dėl reikalavimų tiesioginėms išmokoms gauti, valdų registravimo, taip pat paraiškų pildymo ir plotų įbraižymo žemėlapiuose suteikia tos vietovės, kur įregistruota valda, seniūnijos (ar savivaldybės) darbuotojai. Be to, seniūnijos darbuotojai padeda užpildyti paraišką išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Aktualią informaciją taip pat gali suteikti Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojai.
 
Kaip informavo R. Krasuckis, šiuo metu VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras vykdo mokymus savivaldybių seniūnijų darbuotojams, kurie deklaravimo laikotarpiu padės pareiškėjams elektroniniu būdu įbraižyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukus bei užpildyti paraiškas. Paraiškų priėmimo informacinės sistemos mokymuose dalyvauja ir į aktualius klausimus atsako Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų bei įmonių – Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistai. Mokymų metu pristatomos naujovės – valdos duomenų atnaujinimo galimybė, informacijos apie trąšas pateikimas, taip pat primenami ir kiti reikalavimai.
 
Šiais metais VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palieka galimybę pareiškėjams patiems jungtis per savo elektroninę bankininkystę ir braižyti laukus bei pildyti paraišką. Visi pareiškėjai, norintys bei turintys galimybę, nuo balandžio 4 dienos gali jungtis adresu https://paseliai2011.vic.lt ir patys pateikti paraiškas.       
      
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 2391 016

Nuo šių metų pradžios pasikeitė tręšimo mėšlu ir srutomis reikalavimai: sutrumpėjo trąšų paskleidimo periodas, tręšimo planus jau reikia sudaryti ir mažesniems ūkiams.

Siekiama mažinti neigiamą poveikį aplinkai

Reikalavimų pakeitimo esmė ir pagrindinis tikslas – mažinti neigiamą mėšlo ir srutų poveikį aplinkai. Reikalavimai privalomi visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie laiko daugiau kaip 10 SG ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti. Žemės ūkio veiklos subjektai, laikantys mažiau kaip 10 SG gyvenamosiose vietovėse, privalo užtikrinti, kad mėšlas ir (ar) srutos būtų laikomi uždengtose mėšlidėse ir (ar) srutų kauptuvuose ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Leistinas į dirvą patenkančio azoto kiekis per metus nepasikeitė (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) – negali viršyti 170 kg/ha.
Sutrumpėjo tręšimo mėšlu ir srutomis laikas. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti:

• nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.
• nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas ir ganyklas.
• draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo.

 

Reikia tręšimo plano

Svarbu tai, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą. Jau žinoma, kad nuo 2012 m. šis reikalavimas bus taikomas ir žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.
Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais, prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis. Jame turi būti:

• tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonos juostomis, vandens kaptažo įrenginiais (specialūs įrenginiai, pritaikyti požeminiam vandeniui paimti);
• tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais);
• dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesnių kaip 3 metų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose;
• numatomas panaudoti mėšlo ir srutų kiekis;
• apskaičiuota augalų mitybą reguliuojančių maisto medžiagų, reikalingų planuojamam derliui išauginti, visuma.
  Žemės ūkio veiklos subjektas, vienoje vietoje laikantis daugiau kaip 1200 SG, turi parengti bendrą tvarkymo planą ne mažiau kaip 75 proc. susidarančio mėšlo ir (ar) srutų kiekiui, kuriame turi būti informacija:
• apie susidarančio mėšlo ir (ar) srutų kiekį;
• valdomos žemės plotą ir sudarytas sutartis su kitais žemės valdytojais dėl mėšlo ir (ar) srutų naudojimo tręšimui ar kitokiam naudojimui (kompostui, biodujoms gaminti ar pan.).

 

Kai organinės trąšos perduodamos kitiems

Žemės ūkio veiklos subjektai, kuriems nepakanka turimo žemės ploto susidariusioms organinėms trąšoms paskleisti, gali ne daugiau kaip 25 proc. susidariusio mėšlo ir (ar) srutų realizuoti supaprastinta tvarka, tačiau tais atvejais, kai perduodama 100 ar daugiau tonų mėšlo ir (ar) srutų vienam asmeniui per kalendorinius metus, privalo registruoti šiuos duomenis apie tokį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ar juridinio asmens pavadinimas) ir mėšlo ir (ar) srutų naudojimą (mėšlo ir (ar) srutų naudojimo vieta).
Reikia žinoti, kad kitam asmeniui perduoti daugiau kaip 100 t organinių trąšų (mėšlo, skysto mėšlo, srutų) per metus galima tik susitarimą patvirtinus raštu, o perėmėjas perimtą mėšlą ar srutas privalo tvarkyti pagal reikalavimus ir teisės aktuose nustatyta tvarka.
Žemės ūkio veiklos subjektas, laikantis daugiau kaip 300 SG, ne trumpiau kaip dvejus metus turi saugoti dokumentus, įrodančius teisėtą mėšlo ir (ar) srutų panaudojimą, perdavimą arba realizavimą.
Tręšimo planus, atitinkančius aplinkosaugos reikalavimus, rengia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai. Be to, jie padės „nepaklysti“ tarp įvairių reikalavimų ir naujovių bei, atsižvelgdami į individualius poreikius, suteiks reikalingas paslaugas.

LŽŪKT augalininkystės specialistė Dovilė Stankevičiūtė, tel. (8 347) 44 012

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai, svarbu apsaugoti naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais paukščiais. Ne mažiau svarbu saugoti ir pašarus, kad laukiniai paukščiai jų neužterštų, nenaudoti vandens iš atvirų telkinių, į kuriuos gali būti patekęs paukščių gripo virusas.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjo Mindaugo Kašinsko, labai svarbu, kad paukščių laikytojai, kurie pastebėjo keistą paukščių elgesį, neaiškių ligos simptomų, dažnus paukščių kritimus ar sumažėjusį jų dėslumą, pirmiausia praneštų veterinarijos gydytojui ir kreiptųsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą tel. 8 800 40 403 ar teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad laiku būtų užkirstas kelias galimos ligos plitimui.
Lietuvoje vykdoma naminių ir laukinių paukščių stebėsena. Paukščių gripo mėginiai tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. 2010 metais ištirta 350 laukinių ir 73 naminiai paukščiai. Kovai su šia liga yra parengtas paukščių gripo neatidėliotinų priemonių planas bei kasmet vykdomi specialistų mokymai.
Europoje šiais metais paukščių gripo atvejai jau nustatyti Italijoje ir Vengrijoje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Kiekviename ūkyje yra senų, sergančių, nepagydomų, susižalojusių ar beviltiškai neapvaisinamų karvių, kurias reikia išbrokuoti, parduoti ir pakeisti jaunomis, sveikomis pirmaveršėmis. Šis procesas yra natūralus ir nenutrūkstamas. Puiku, jeigu mes turime pakankamai telyčių pakaitai. Vienas pagrindinių rodiklių, rodančių ūkio ateities perspektyvas, rentabilumą – sėklinimo ir reprodukcijos procesas. Kuo jis geriau sutvarkytas ir apgalvotas, tuo ūkis yra gyvybingesnis, pelningesnis ir perspektyvesnis. O kaip tai padaryti? 

Pirmiausia ūkininkas turi stebėti karvę: kaip ji vaikšto, ką ėda, kur guli. Tai yra paprasta. O štai analizuoti ir suprasti jos siunčiamą informaciją –  jau sudėtingiau. Todėl kiekvienas pieno ūkio savininkas turi susikurti savo bandos sėklinimo programą, kuri būtų veiksminga ir paprastai vykdoma. Reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus bandos valdymo taškus ir laikytis taisyklių bei principų.
  
Stebėjimas

 Didelėse fermose dažniausiai daroma klaida – rujas stebi daug dirbančiųjų. Tuomet atsitinka taip, kad niekas nestebi, nes visi galvoja, jog tą darbą daro kolega. Reikalingas vienas žmogus, kuris būtų atsakingas už rujų stebėjimą. Labai svarbu, kad šis žmogus karvių bandoje elgtųsi ramiai. Smulkesniuose ūkiuose rujas stebi pats ūkininkas. Stebėti reikėtų labai atsakingai ir atidžiai, nes daug pieno duodančios karvės dažnai rujoja slaptai. 
Karves reikia stebėti visuomet tuo pačiu paros metu, bent 2–3 kartus po 30 minučių. Jeigu karves stebėsite kas 6 valandas, galimybė pamatyti jas rujojančias padidėja iki 60 proc., o jeigu stebite tik vieną kartą parą – mažiau kaip 20 procentų. Karvės dažniausiai rujoja naktį, todėl rytais reikėtų labai atidžiai apžiūrėti bandą. Apskaičiuota rujos nustatymo laiko įtaka apvaisinimui: jeigu ruja nustatyta 7 val. ryte, tai apvaisinimo sėkmingumas gali būti iki 47 proc., 10 valandą – iki 5 proc., 13 valandą – iki 5 proc., 16 valandą – iki 20 proc., 23 valandą – iki 20 procentų. Taigi, būtina rujas stebėti ir vakare.  

Ženklinimas

 Žymiai paprasčiau stebėti tam tikras karves, jeigu jos yra pažymėtos. Rekomenduojame įsivesti palaidų karvių žymėjimo sistemą. Pavyzdžiui, karves, kurias reikia sėklinti, pažymėkite kryžkaulio srityje. Jei ši karvė rujos, tai dažai bus nutrinti, plaukai pašiaušti. Apsėklinus reikia uždėti kitą ženklą, jeigu serga – dar kitokį. Svarbu, kad žymėjimas būtų informatyvus ir paprastas.
 
Gyvulio būklės požymiai

 Labai svarbu pamatyti rujojančias karves ir įvertinti, ar jos tinkamos sėklinti. Atminkite, nuo karvių produktyvumo labai priklauso rujos laikas: jeigu iš karvės primelžiama iki 25 l pieno, ruja gali tęstis iki 15 val., o jeigu apie 50 l – tik iki 3 valandų. Be to, daug pieno duodančioms karvėms šokimo ant kitos karvės refleksas dažnai pasireiškia tik vieną kartą. Taigi būtina kreipti į visus karvių siunčiamus signalus.
Rujojanti karvė daugiau juda, mykia, dažniau šlapinasi, kilnoja uodegą, duoda mažiau pieno, stovi, kai užšoka kita karvė, iš lytinio plyšio teka skaidrios išskyros. Šiandieninės kompiuterinės bandos valdymo programos palengvina rujojančių karvių atpažinimą, tačiau jomis aklai pasitikėti nepatariame. Visada įtartiną karvę turi įverti ir specialistas.
 
Sėklinimo darbai

 Karves geriausia sėklinti baigiantis rujai arba jai pasibaigus. Dažnai sakoma, kad jeigu ryte pamatei rujojančią karvę, sėklinti reikėtų po pietų. Tačiau ne visada tiksliai yra žinomas rujos pradžios laikas, dažnai ji būna prasidėjusi prieš 4–8 valandas. Todėl ryte pastebėjus rujojančią karvę, reikia iš karto ir sėklinti. Rekomenduojame iš karto po melžimo nesėklinti, nes būna sumažėjęs hormono oksitocino kiekis, skatinantis gimdos susitraukimus, pagreitindamas aktyvių spermatozoidų patekimą į kiaušintakius.
Sėklinant būtina elgtis ramiai, negainioti karvių, nemušti, nes patiriamas stresas neigiamai veikia apsivaisinimą.

Po sėklinimo

 Dažnai daroma klaida – karvė apsėklinama ir pamirštama, tačiau ją vis dar būtina stebėti. Juk tik apie 50 proc. apsėklintų karvių apsivaisina, o kitos po 18–21 dienos vėl surujos. Be to, pasitaiko mikroabortai, kurie išderina lytinį ciklą ir karvės gali surujoti po 25 ar 33 dienų.
Taip pat svarbu karvėms kuo ankščiau nustatyti veršingumą ar neveršingumą. Tai priklauso nuo specialisto profesionalumo, tačiau šis darbas labai svarbus trumpinant bandos servis laikotarpį.

Atminkite, net idealiai sukurta sėklinimo programa, surinkta profesionali komanda negali užtikrinti gerų reprodukcijos rezultatų. Būtini geri, kokybiški pašarai, subalansuoti racionai, optimalios laikymo sąlygos, sveikos karvės. Įrodyta, kad net slapti mastitai, kai būna padidėjęs somatinių ląstelių kiekis, neigiamai veikia apsivaisinimo rodiklius. Sėklinimo rezultatams didelės įtakos turi užtrūkusių karvių laikymas ir šėrimas, veršiavimosi eiga ir valdymas.
Tik turėdami gerai veikiančias ūkio ir bandos valdymo sistemas, pasieksite gerus produkcijos ir reprodukcijos rezultatus, patirsite mažiau nuostolių, ūkis bus pelningesnis.

Vytas Gudaitis, LŽŪKT gyvulininkystės specialistas

Nuo kovo mėn. 1 d. iki balandžio 29 d. surenkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Siekiant užtikrinti tinkamą paramos paskirstymą, 2011 m. vasario 15 d. buvo patvirtintos naujos šios priemonės įgyvendinimo taisyklės. Jose nemažai pasikeitimų ir naujovių, kuriuos žemdirbiams privalu žinoti prieš apsisprendžiant dalyvauti minėtoje priemonėje.

Populiariausia išlieka priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antroji veiklos sritis, kuri skatina modernizuoti žemės ūkio produktų gamybą, apdorojimą ir pateikimą rinkai bei paslaugų žemės ūkiui teikimą. Pagal ją remiami gyvulininkystės, augalininkystės ir paslaugų žemės ūkiui sektoriai. Šiai veiklos sričiai skirta 130 mln. Lt: gyvulininkystės sektoriui – 84,5 mln. Lt, augalininkystės sektoriui – 39 mln. Lt, paslaugoms – beveik 6,5 mln. Lt.

Bendros taisyklės visiems pareiškėjams

Svarbiausias pasikeitimas – bendros taisyklės tiek prašantiems paramos iki 150 tūkst. Lt, tiek projektams, kurių vertė siekia per 150 tūkst. Lt. Pareiškėjai per vieną paraiškų surinkimo etapą gali teikti tik vieną paraišką.

Sumažėjo paramos suma

Kadangi paramos lėšos mažėja, mažėja ir maksimali paramos suma vienam pareiškėjui. Per 2007–2013 m. laikotarpį pareiškėjas gali gauti ne daugiau kaip 2416960 Lt (kai pareiškėjas nepriklauso partnerių ir (arba) susijusių įmonių grupei). Vienam projektui galima maksimali paramos suma – 345280 Lt, išskyrus pareiškėjus, kurie užsiima gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės, cukrinių runkelių auginimu ir bet kokia veikla užsiimančius pripažintus žemės ūkio kooperatyvus. Šie pareiškėjai gali gauti 1381120 Lt paramos.
Paraiškos bus vertinamos tik pasibaigus jų surinkimo etapui, nepriklausomai nuo to, kada buvo pateiktos. Pagal priemonės taisykles paramos paraiškų vertinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėn. nuo paraiškų surinkimo laikotarpio pabaigos. Vertinama pagal taisyklėse nustatytus kriterijus. Surinktos paraiškos bus skirstomos pagal prioritetinius sektorius, subsektorius ir pagal pirmumo kriterijus.
Pagal antrąją veiklos sritį yra numatyti prioritetiniai sektoriai:
? gyvulininkystė (mėsinė gyvulininkystė, kitos gyvulininkystės šakos);
? augalininkystė (linininkystė ir sėklininkystė; sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė; rapsų auginimas; kitos augalininkystės šakos (cukrinių runkelių auginimas);
? paslaugų žemės ūkiui teikimas.
Priskiriant sektoriui skaičiuojamos praėjusiais arba ataskaitiniais metais iš veiklos gautos pardavimo pajamos: gyvulininkystės sektoriui, kai daugiau kaip 50 proc. pardavimo pajamų gauta iš gyvulininkystės veiklos; augalininkystės sektoriui, kai daugiau kaip 50 proc. pardavimo pajamų gauta iš augalininkystės veiklos.

Finansuojamos jau patirtos išlaidos

Žemdirbiams, kurie patyrė išlaidas (įsigijo techniką, vykdė statybą ar rekonstrukciją, pirko paslaugas ir kt.) ne ankščiau kaip prieš 2 m. ir planuoja dalyvauti Programos priemonėje, priminame, kad galima už jas prašyti paramos.

Sutrumpėjo projekto įgyvendinimo laikotarpis

Reiktų atkreipti dėmesį, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis sutrumpėjo iki 24 mėn. nuo sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą dienos.

Nebeliko lengvatinių paskolų

Ūkininkai, kurie šiais metais teiks paraiškas ir planavo gauti lengvatinę paskolą, šios galimybės nebeturės. Planuojant projekto finansavimą, būtina žinoti, kad skolintos lėšos finansuojant projektą negali sudaryti daugiau kaip 90 proc. projekto vertės (su PVM).

Sprendimas apie paramos skyrimą

Paramos paraiškų tvirtinimo procese galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima:
?  kai projekto vertė viršija 1 mln. Lt (be PVM) – Žemės ūkio ministerija;
?  kai projekto vertė – iki 1 mln. Lt (be PVM) – Nacionalinės mokėjimo agentūra.
Paramos sutartis sudaroma tik tada, kai pareiškėjo prašoma paramos suma yra didesnė kaip 150000 Lt.
Mokėjimo prašymo teikimas
Paramos gavėjas gali pateikti iki 4 mokėjimo prašymų. Jie teikiami tik priėmus sprendimą skirti paramą arba po sutarties pasirašymo dienos (tiek prašantiems paramos iki 150 000 Lt, tiek daugiau kaip150 000 Lt).

Kviečiame!

Visus žemdirbius, kurie planuoja teikti paraiškas pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ kviečiame kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biuruose dirbančius ekonomikos konsultantus, kurie supažindins su paramos taisyklėmis, užpildys paraišką, parengs verslo planą bei kitus privalomus dokumentus.

Vaida Čepienė, LŽŪKT verslo ekonomikos specialistė

Kovo mėnesį svarbiausi įvykiai bičių gyvenime – perų atsiradimas ir bičių apsiskraidymas. Skirtingais metais bitės apsiskraido labai nevienodu laiku. Būna, kai tai įvyksta jau vasaryje, o kartais bitės apsiskraido tik balandžio pradžioje.
Kovo pradžioje, kol bitės dar neapsiskaidžiusios, reikia nuvalyti nuo avilių lakų bičių lavonėlius, nes šiuo metu bitėms reikia šviežio oro. Jei bityne daug sniego, prieš apsiskraidymą reikia pasistengti jį nutirpdyti pabarstant ant sniego durpių, šiaudų.
Kai oras sušyla iki 9–11 °C, nors dar ir yra sniego, bitės jau apsiskraido. Pasiskraidyti dažniausiai neišskrenda tik silpnų šeimų bitės. Geriausia šią dieną bitininkui būti bityne.
Normaliai peržiemojusios bičių šeimos skraido gausiai apie 15 minučių. Menkai skraido šeimos, sergančios varoze, taip pat be motinėlių. Bitėms apsiskraidžius, avilių lakos susiaurinamos iki 5–6 cm, silpnoms šeimoms – dar daugiau, nes auginančioms perus bitėms avilyje reikia palaikyti 35 °C temperatūrą.

Laiku įrenkime girdyklas

Bitėms iki apsiskraidymo reikia paruošti girdyklas su vandeniu. Kadangi lauke dar šalta, į girdyklas reikia pilti pašildytą vandenį. Bitėms būtinas ir pasūdytas vanduo (litrui vandens – 5 g druskos). Girdyklos bityne turi būti nuo bičių apsiskraidymo dienos. Jei įrengiamos vėliau (nuo birželio ar liepos mėnesio), kai būna sausros ir viskas išdžiūva, bitės prie jų nepripranta ir į jas nebeskrenda. Laiku įrengę girdyklas, išgelbėsime bites nuo žūties, kada jos šaltu ir vėjuotu oru skrenda parsinešti vandens.

Apžiūrėkime lizdus

Kovo mėnesį svarbu įsitikinti, ar bitėms netrūksta maisto. Šiltesnę dieną atsargiai, neatidengdami viso lizdo, patikriname, ar yra maisto, perų. Taip pat išimame bičių neaptūptus korius. Jei juose yra maisto, iškeliame juos už diafragmos. Jei lizduose yra visai tuščių ir bičių neaptūptų korių, juos iš avilių išimame. Tokie koriai tik atšaldo lizdus.
Visas drėgnas pagalves pakeičiame sausomis. Kovą orai permainingi: dienomis sušyla iki 8–10 °C, o naktimis pasitaiko net iki 12–15 °C šalčio. Kad bitėms būtų šilčiau, virš lubelių paklojame keli sluoksnius popieriaus – jis gerai sulaiko šilumą ir sugeria drėgmę.
Apžiūrėję lizdus, nustatome, kiek maisto yra aviliuose. Jei jo bitės turi 8–10 kg ir daugiau, viskas gerai. Jei mažiau nei 7 kg, bitės maistą taupys, apribos motinėlės dėjimą, ir šeima vystysis lėtai. Kad to išvengtume, reikia bites papildomai pamaitinti: duoti joms kandi tešlos arba įdėti korį su medumi.

Papildomai maitinkime

Nustatant bičių šeimų stiprumą, reikia nepamiršti, kad bičių šeimose natūraliai išmiršta žiemojusios bitės, po truputį didėja motinėlės dėslumas, daugėja jaunų bičių. Bičių šeimų stiprumas priklauso nuo to, kaip vyks šie du procesai.
Motinėlės dėslumas didinamas šeimą maitinant papildomai. Kovo mėnesį rekomenduojama papildomai  duoti kandi tešlos ar korio su medumi negu cukraus sirupo. Kai šalta, cukraus sirupą bitės ima nenoriai. Prieš duodant bitėms korių su medumi, reikėtų juos 1–2 paras palaikyti šiltoje patalpoje, kad bičių lizdų labai neatšaldytų. Nuėmus dalį lubelių, korį su medumi galima paguldyti virš bičių lizdo, kad bitės galėtų laisvai prieiti prie maisto. Dažniausiai maistą bitės susineša į lizdą. Po kurio laiko korį pakeičiame kitu, su medumi. Klaidingai pasielgia tie bitininkai, kurie bitėms duoda atakiuotus korius. Jokiu būdu to daryti nederėtų, nes medus, pritraukęs iš aplinkos drėgmės, ima per korius varvėti. Kiek bitėms reikalinga, jos pačios atakiuoja ir medų susineša į lizdo vidų.

Kiti darbai

Jei kovo mėnesį pasitaikys šiltų dienų ir bus galima išvalyti avilių dugnus, šiukšles būtina sudeginti. Pirmojo bičių apžiūrėjimo metu stenkimės atlikti kuo daugiau darbų, kad dažnai netrikdytume bičių, neatšaldytume lizdų. Šeimos duomenis pasižymėkime užrašuose.
Atšilus orams, dezinfekuojame rėmelius, avilius. Vielijame rėmelius, baigiame lydyti vašką. Remontuojame inventorių. Bitininkavimo sezonu šiems darbams paprastai laiko nelieka.

Meilutė Močiškytė, LŽŪKT bitininkystės konsultantė

Pastaruoju metu į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi ne vienas jaunasis ūkininkas, siekiantis įkurti ar jau turintis savo ūkį bei norintis pasinaudoti ES ir nacionaline parama. Juos domina, ar šiemet bus renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
              Priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra viena populiariausių, o pareiškėjų prašoma paramos suma jau 2010 metais ženkliai viršijo priemonei skirtą paramos sumą. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiais metais pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paraiškų surinkimo laikotarpis neplanuojamas. Žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus teigimu, paraiškos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui vėl gali būti renkamos tik Europos Komisijai pritarus paramos lėšų, skirtų šios programos priemonei įgyvendinti, perskirstymui.

               Jauniesiems ūkininkams – prioritetas

               Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausiojo specialisto Jono Pupiaus, paramos siekiantis jaunasis ūkininkas (asmuo, paramos paraiškos pateikimo metu jaunesnis nei 40 metų amžiaus) galėtų dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, jei jo ūkis veiktų ne mažiau kaip 2 metus ir jo dydis būtų ne mažesnis kaip 4 europinio dydžio vienetai (EDV). Jaunasis ūkininkas turėtų atitikti ir visus kitus tinkamumo reikalavimus, nurodytus šios priemonės antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2011 metų (patvirtintose žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 3D-120). Paraiškų surinkimas pagal šią priemonę vyks kovo – balandžio mėnesiais.
                 Pagal šią priemonę finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 50 proc. Pienininkystės ūkiams, vykdantiems kompleksinį pirminio žemės ūkio produkto gamybos ir savo valdoje pagaminto produkto (pieno) perdirbimo projektą arba vykdantiems tik savo valdoje pagaminto produkto (pieno) perdirbimo projektą, finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 60 proc.
                  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jauniesiems ūkininkams finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 60 proc.        Jaunųjų ūkininkų pienininkystės ūkiams, vykdantiems kompleksinį pirminio žemės ūkio produkto gamybos ir savo valdoje pagaminto produkto (pieno) perdirbimo projektą arba vykdantiems tik savo valdoje pagaminto produkto (pieno) perdirbimo projektą, finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 70 proc.
                  „Pirmiausia paramos gali tikėtis tie, kurie dar nėra gavę jokios investicinės paramos pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento ir Programos priemones, kieno ūkiai neviršija 150 ha bei jaunieji ūkininkai ir t.t. Pirmenybė bus teikiama ir gyvulininkystės sektoriui, be to, pirmąkart technikai įsigyti jos gali prašyti cukrinių runkelių augintojai“, – informavo J.Pupius.
                    
Parama ir turintiesiems mažus ūkius

                      Jei jaunojo ūkininko ūkio dydis siekia nuo 1 iki 3,99 EDV, o žemės ūkio valda yra įregistruota iki paraiškos pateikimo, parama tokiems ūkiams teikiama pagal priemonę ,,Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Metinė paramos suma – 5 179 Lt. Parama skiriama penkeriems metams pagal 3+2 principą – po trejų verslo plano įgyvendinimo metų įvertinama verslo plano vykdymo pažanga ir, jei verslo planas vykdomas, parama skiriama dar dvejiems metams. Paraiškų surinkimas pagal šią priemonę vyksta šių metų vasario – kovo mėnesiais. Primename, kad savo ūkio EDV galima sužinoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (V. Kudirkos g. 18, tel. (8 5) 266 0601, http://www.vic.lt)
                  Už priemonių ,,Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ bei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ paramos lėšas galima įsigyti naują žemės ūkio techniką, įrangą, technologinius įrenginius, kompiuterinę įrangą, statyti naujus gamybinius pastatus ir (arba) rekonstruoti senus gamybinius pastatus, patirti verslo plano rengimo ir konsultacijų projekto įgyvendinimo klausimais išlaidas, atlikti projekto viešinimą ir t. t.
              Jaunieji ūkininkai kviečiami domėtis ir pagal kitas programos priemones teikiama ES parama, apie kurią daugiau informacijos galima rasti interneto tinklalapyje www.paramakaimui.lt, nuoroda „Paramos gavimo žingsniai“.
               Gali pretenduoti į paramą tiesioginėmis išmokomis
              Ne vienas jaunasis ūkininkas, dar neįregistravęs nuosavo ūkio, nevykdęs jokios veiklos, bet jau rudenį apsėjęs turimą žemę, neretai dovanotą tėvų, nežino, kokios paramos gali tikėtis.
              „Tokie ūkininkai gali pretenduoti į  paramą tiesioginėmis išmokomis už 2011 metus“, – sako  Žemės ūkio ministerijos Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mečislovas Lapinas
ir pateikia svarbesnių atliktinų darbų sąrašą, siekiant gauti šią paramą.
                Pirmiausia jaunasis ūkininkas turi įregistruoti žemės ūkio valdą. Tam reikia atvykti į seniūniją pagal įregistruojamo valdos centru nekilnojamo daikto buvimo vietą ir pateikti reikalingus dokumentus bei užpildyti prašymą valdai registruoti.  Įregistravęs valdą, ūkininkas tampa potencialiu Europos Sąjungos bei nacionalinės paramos gavėju. Po to, kai VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras suteikia valdai identifikavimo kodą, ūkininkui reikia užpildyti paraišką paramai tiesioginėmis išmokomis gauti. „Visus šiuos darbus reikia atlikti laikotarpyje nuo balandžio 4 d. iki birželio 15 d., t. y. tuo metu, kai vyks 2011 metų pasėlių deklaravimas“, – primena M.Lapinas.
               Visą informaciją dėl reikalavimų tiesioginėms išmokoms gauti, valdų registravimo, taip pat paraiškų pildymo ir plotų įbraižymo žemėlapiuose suteikia tos vietovės, kur įregistruota valda, seniūnijos (ar savivaldybės) darbuotojai. Be to, seniūnijos darbuotojai padeda užpildyti paraišką išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti.
 
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 2391 016
 

 

Planuojama, kad šį pavasarį ūkininkai galės draustis daržoves, vaisius ir uogas krušos, audros ir liūčių padarytiems nuostoliams atlyginti.
 
Š. m.  vasario 17 d. įvykusiame darbo grupės pasiūlymams dėl sodo ir daržo augalų draudimo sąlygų parengti posėdyje pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ atstovai po ilgų derybų  su žemdirbiais  pristatė jų kompanijos siūlomas daržovių, vaisių  ir uogų draudimo sąlygas, kurias numatoma siūlyti žemdirbiams nuo šių metų pavasario. Draudimo bendrovė planuoja drausti nuo krušos, liūčių ir audros padarytų žalų daržoves: žiedinius ir gūžinius kopūstus, kinietiškus kopūstus, morkas, burokėlius, svogūnus; vaisius ir uogas: obuolius, kriaušes,  braškes, serbentus, slyvas, vyšnias, trešnes, šilauoges, gervuoges, avietes, agrastus. Žemdirbiai, drausdami sodo ar daržo augalus, galės pasirinkti, ar drausti nuo kiekybinių, ar nuo kiekybinių ir kokybinių derliaus nuostolių. Draudimo vertę galės pasirinkti patys žemdirbiai, o draudimo įmokų tarifai priklausys nuo auginamų augalų rūšies, veislės, augimvietės ir kitų sąlygų.
 
Lietuvos žemės ūkio universitete vyksiančios parodos ,,Ką pasėsi 2011“ metu draudimo bendrovė planuoja pristatyti šiuos naujus draudimo produktus.
 
Lietuvos sodininkus ypatingai domina galimybės draustis sodus nuo iššalimo ir pavasarinių šalnų, tačiau kol kas draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“ planuoja tik eksperimento tvarka trijuose pilotiniuose projektuose drausti sodus nuo pavasarinių šalnų ir iššalimo.

ŽŪM informacija

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) informuoja, kad ūkio subjektai, prekiaujantys galvijais, turi laikytis Prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimų (toliau – reikalavimai), patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. B1-349 (Žin., 2004, Nr. 135-4916, 2009, Nr. 145-6480). Pagal šiuos reikalavimus  galvijai gali būti parduodami tik tuo atveju, jeigu jie yra kilę iš oficialiai tuberkuliozės (toliau – TBC), enzootinės galvijų leukozės (toliau – EGL) neapimtos bandos, o jeigu tai nekastruoti galvijai – iš oficialiai bruceliozės (toliau – BRC) neapimtos bandos. Pažymėtina ir tai, kad siunčiamų galvijų sveikatos būklė bei kilmė yra nurodomos galvijų siuntą lydinčiuose dokumentuose, kurie privalo lydėti kiekvieną parduodama galviją ar  galvijų siuntą.

VMVT, įgyvendindama nurodytus reikalavimus ir skatindama galvijų laikytojus dalyvauti gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemoje, nuo 2010 metų pradžios leido prekiauti galvijais tik tiems galvijų laikytojams, kurie dalyvavo galvijų laikymo vietų sveikatos priežiūros sistemoje ir įsipareigojo įvykdyti reikalavimus, kad jų galvijų bandoms būtų patvirtintas oficialiai TBC, BRC ir EGL neapimtų bandų statusas. Per 2010 metaus į gyvulių laikymo vietų sveikatos priežiūros sistemą buvo užregistruota daugiau kaip 41000 bandų, iš kurių daugiau kaip 15000 bandų jau yra patvirtintas oficialiai TBC, BRC ir EGL neapimtų bandų statusas.

VMVT pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos veisimui, skerdimui ar penėjimui į trečiąsias šalis eksportuojami galvijai privalo atitikti importuojančios šalies keliamus galvijų sveikatai reikalavimus.

Taip pat vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 149 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1406; 2009, Nr. 149-6669), pienas gali būti superkamas tik iš galvijų bandų kurios dalyvauja sveikatingumo programoje.

VMVT informuoja, kad visi pieno gamintojai, parduodantys pieną pieno perdirbimo įmonėms, taip pat turi dalyvauti galvijų laikymo vietų sveikatos priežiūros sistemoje ir per pirmąjį 2011 m. ketvirtį ištirti bandoje laikomus galvijus dėl TBC, BRC ir EGL pagal nustatytus reikalavimus.

Nesilaikant nurodytų terminų ir neatlikus būtinų tyrimų, pieno, gauto iš galvijų bandų nedalyvaujančių galvijų laikymo vietų sveikatos priežiūros sistemoje nebus galima tiekti pieno perdirbimo įmonėms.

Galvijų laikytojas, norėdamas tapti gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemos dalyviu ir pradėti bandos tyrimus TBC, BRC ir EGL oficialiai neapimtos bandos statuso gavimui, turi:
1. kreiptis į teritorinę VMVT su laisvos formos prašymu;
2. sudaryti sutartį su veterinarijos gydytoju dėl TBC, BRC ir EGL tyrimo bandoje ir sutarties kopiją pateikti teritorinei VMVT;
3. planuoti ir per metus atlikti visus privalomus tyrimus, reikalingus sveikos bandos statuso gavimui.
Siekiant oficialiai laisvos bandos statuso galvijų bandose turi būti atliekami tokie tyrimai ir paimami mėginiai:
1. TBC –  visiems vyresniems kaip 6 sav. galvijams  du tyrimai su 6 mėn. pertrauka;
2. BRC – visiems vyresniems kaip 12 mėn. amžiaus galvijams:
-  du kraujo mėginiai ne dažniau kaip kas 3 mėnesius, arba
- trys pieno mėginiai ne dažniau kaip kas 3 mėnesius ir po paskutinio pieno mėginio paėmimo turi būti paimtas kraujo mėginys
3. EGL – visiems vyresniems kaip 24 mėn. amžiaus galvijams 2 pieno arba kraujo mėginiai ne dažniau kaip kas 4 mėn. BRC ir EGL tyrimai gali būti atliekami iš pieno jei bandą sudaro daugiau kaip 30 proc. melžiamų karvių.

Gavus oficialiai laisvos bandos statusą galvijų bandose turi būti tęsiami gautam statusui palaikyti ir turi būti atlikti tokie tyrimai:
1. TBC –  visiems vyresniems kaip 6 sav. galvijams  vienas  tyrimas per metus ;
2. BRC – visiems vyresniems kaip 12 mėn. amžiaus galvijams:
-  du kraujo mėginiai ne dažniau kaip kas 3 mėnesius, arba
- trys  pieno mėginiai ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.
3. EGL – visiems vyresniems kaip 24 mėn. amžiaus galvijams  pieno arba kraujo mėginys kas 3 metus.
VMVT pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos veisimui, skerdimui ar penėjimui į trečiąsias šalis eksportuojami galvijai privalo atitikti importuojančios šalies keliamus galvijų sveikatai reikalavimus.
 
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad stipriai atšalus orams, ypač nakties metu, ūkininkai turėtų pasirūpinti gyvūnų laikymo sąlygomis. Rekomenduojama užsandarinti tvartų langus, duris, kitas angas, paliekant ventiliacijai skirtas angas ir jokiu būdu nesudarant skersvėjų, kreikti pakankamą kiekį sausų pakratų. Atsižvelgus į gyvūnų rūšį, šaltuoju metų laiku reikia daugiau dėmesio skirti gyvūnų šėrimui: duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų, šerti įvairesniu pašaru, nes šalčio metu padidėja pašarų suvartojimas gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.

Vežant gyvūnus šaltuoju metų laiku, ypatingai reikia pasirūpinti jų apsauga nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti pakankamu kiekiu kokybiškų pakratų ir laikytis kitų teisės aktais numatytų reikalavimų, kad būtų užtikrinama vežamų gyvūnų gerovė.

 „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra parengusi reikalavimus gyvūnų vežėjams ir transporto priemonėms, kuriuose numatyta, kad visos transporto priemonės, gabenančios gyvūnus, privalo būti specialiai įrengtos, juose užtikrintos geros keliavimo sąlygos, kad gyvūnai nepatirtų streso. Dar pernai metų gruodį rekomendavome gyvūnų vežėjams atsisakyti ilgesnių nei 8 valandų trukmės kelionių, esant aplinkos temperatūrai žemesnei negu 0 laipsnių C. Vežėjai, nepaisantys gyvūnų gerovės reikalavimų, bus griežtai baudžiami“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika.

Pernai Tarnybos inspektoriai nustatė 78 gyvūnų transportavimo reikalavimų pažeidimus ir už padarytus grubius nusižengimus nubaudė 18 asmenų.

Dažniausiai nustatyti gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai šaltuoju metų laiku – tikrinimo metu transporto priemonėje buvo minusinė temperatūra, užšalusi girdymo įrenginių sistema, kelionės metu gyvūnai jautė troškulį ir šaltį. Transporto priemonėse neveikė vėdinimo ir temperatūros kontrolės sistemos. Kelionės žurnale buvo neužpildyta „Vežėjo deklaracija“, padedanti kontroliuoti faktinį transporto priemonės maršrutą, poilsio, pakrovimo ar išvykimo duomenis.

Gyventojus, pamačiusius nuo šalčio nukentėjusius gyvūnus ar netinkamo gyvūnų laikymo atvejus prašome nelikti abejingais ir apie tai informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokama telefono linija (8 8000) 40 403.
 
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  informacija

             Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vasario 11 d. pasirašė įsakymą, kuriuo pakeistos Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės. „Siekdami sumažinti administracinę naštą pieno gamintojams ir norėdami paskatinti juos drąsiau užsiimti pieno gamyba, priėmėme sprendimą, kad gamintojui neįvykdžius 85 proc. turimos kvotos, nepanaudota jos dalis nebebus imama į nacionalinį (specialųjį) rezervą. Taigi, gamintojams jau nebereikės rašyti prašymų, kad nepanaudota kvota nebūtų paimta į specialųjį rezervą“, - sako ministras.
             Iki šiol iš gamintojų, kurie per kvotos metus panaudodavo iki 85 proc. savo kvotos, nepanaudota kvotos dalis būdavo paimama į specialųjį rezervą, arba gamintojai iki kovo 31 d. savivaldybėms galėdavo teikti prašymus nepaimti kvotos dalies, jeigu ji reikalinga ūkio plėtrai. Kvotų saugojimo specialiajame rezerve laikotarpiu gamintojai taip pat galėjo kvotos dalį atsiimti, pateikę tam reikalingus įrodymus.
              Pakeitus taisykles, gamintojams nebereikia teikti prašymų savivaldybėms, jeigu mato, kad šiais kvotos metais neįvykdys 85 proc. kvotos. Į specialųjį rezervą kvota bus imama tik tuo atveju, jeigu gamintojas per 12 kvotos mėnesių visai nevykdė pieno gamybos.
               Tačiau gamintojai, kurių kvotos ankstesniais kvotos metais yra paimtos į specialųjį rezervą, prireikus ir toliau galės atsiimti savo kvotas įprastine tvarka (savivaldybėse teikdami prašymus žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai).
                 Žemės ūkio ministerija primena, kad praėjusiais 2009–2010 kvotos metais pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 75 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti kvota – 61 proc. Per dešimt 2010-2011 kvotos metų mėnesių pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 67,1 proc. (praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo 65,7 proc.). Prognozuojama, kad pasibaigus šiems kvotos metams, pardavimo perdirbti kvota bus įvykdyta ne daugiau kaip 80 proc.
                  Iki šiol mūsų šalis niekada neviršijo turimos pieno kvotos. Be to, kasmet Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims narėms, numatyta po 1 procentą pieno kvotą didinti.
                   Pagal dabartinius ES teisės aktus pieno kvotų sistema turėtų išlikti iki 2015 m. kovo 31 d.
 
 
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 2391 016

Žemės ūkio statiniams (tvartams, mėšlo kaupykloms, garažams, sandėliams ir kitiems pastatams) statyti reikia parengti statybos projektą ir iš savivaldybės gauti statybų leidimą. Leidimus statyti naują statinį, rekonstruoti ir atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas specialistas. Nuo 2010 m. spalio mėnesio įsigaliojo Statybos įstatymo ir kai kurių Statybos techninių reglamentų pakeitimai. Vienas iš pagrindinių pakeitimų – atsisakoma projektavimo sąlygų sąvado.

Anksčiau ir dabar

Norėdamas pradėti projektavimo darbus, statytojas iš savivaldybės turėjo gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Kad jį gautų, savo rajono savivaldybei privalėjo pateikti duomenis. Savivaldybė įvairioms institucijoms pagal kompetenciją (inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; regiono aplinkos apsaugos departamentui ir kt.) pateikdavo paraišką statinio projektavimo sąlygoms gauti. Šių institucijų pateiktos projektavimo sąlygos buvo įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir perduodamos statytojui. Sąvadas turėjo būti išduodamas statytojui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo.
Pasikeitus Statybos įstatymui, pakeistos ir kai kurios įstatymo sąvokos. Tai, kas buvo laikoma „nauja statyba, rekonstravimu, kapitaliniu ar paprastuoju remontu“, dabar gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, tam tikrose jautriose teritorijose, nacionaliniuose parkuose yra draudžiama nauja statyba, o rekonstravimas – ne. Taigi iki 2010 m. spalio tokioje zonoje prie turimo statinio tegalėjai pastatyti priestatą, neviršijantį 10 proc. statinio ploto. Dabar bet kokio dydžio priestato statyba, kartu stiprinant ar keičiant to statinio laikančiąsias konstrukcijas, bus laikoma rekonstravimu. Kiti pasikeitimai:
• atsiranda l4 skirtingų rūšių projektų (projektai, aprašai, supaprastinti projektai, supaprastinti aprašai).
• Sąvoka „Statybos leidimas“ nuo šiol vadinsis „statybą leidžiantis dokumentas“. Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.
• Supaprastintos statinių baigimo procedūros. Aktas „Statinio pripažinimas tinkamu naudoti“  vadinsis „Statytojo deklaracija apie statybos užbaigimą“ ir „Statybos užbaigimas“. Nustatomi atvejai, kada deklaracija neprivaloma, kada ji tvirtinama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje.
• Galima pasinaudoti teise įteisinti savavališkas statybas: iki 2013 m. sausio 1 d. už savavališkų statybų įteisinimą nereikia mokėti įmokų; nuo 2013 m. sausio 1 d. bus taikomos įmokos pagal nustatytą formulę nuo 300 Lt iki 500 000 Lt.
• Nebedraudžiama naudoti nebaigto statyti statinio.
• Nesudėtingi statiniai negali būti registruojami kaip savarankiški NT objektai ir gali būti tik žemės arba kito pastato priklausiniai.

Patys turite pasirūpinti dokumentais

Dabar ketinantys statyti turi patys pasirūpinti ir pateikti statinio projektuotojui privalomus projekto rengimo dokumentus. Šiuo metu reikia gauti specialiuosius architektūros reikalavimus, išduodamus savivaldybėje, ir suderinti prisijungimo prie inžinerinių tinklų, gatvių ir kelių sąlygas su kiekvienu savininku. Tai daug greitesnis būdas gauti leidimus projektuoti statinius. Pavyzdžiui, norint gauti projektavimo sąlygas iš Regioninio aplinkos apsaugos departamento, reikia užpildyti specialią prašymo formą „Duomenys apie planuojamą ūkinę veiklą, numatomus naudoti gamtos išteklius ir numatomą taršą“ (žr. straipsnio apačioje „Naudinga“). Susitarus su specialistais, komentarus apie derinimo sąlygas pagal užpildytos formos duomenis galima gauti jau kitą dieną.
Žinoma, reikia įvertinti tai, kad šiuo metu nėra jokio teisinio akto, kuris nustatytų tų reikalavimų kriterijus, terminus, per kiek jie turi būti išduoti, sankcijas, jei šie reikalavimai neišduodami, skundimo terminus. Taigi siūlome kiekvienu atveju projektavimo sąlygoms gauti rašyti prašymą (žr. straipsnio apačioje „Naudinga“) ir gauti konkrečias projektavimo sąlygas arba raštą, kad sąlygos planuojamo statinio projektavimui nėra pateikiamos.
Gavus minėtus dokumentus, galima pradėti projektavimo darbus. Kartu su projektavimo sąlygomis projektuotojui dar reikia pateikti:
• sklypo topografinę nuotrauką (M 1:500 arba M 1:1 000),
•  žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinančius dokumentus,
• statinių nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinančius dokumentus,
• ūkininko pažymėjimą, jei reikia ir kitus dokumentus.

Turėdamas išvardintus dokumentus, projektuotojas gali pradėti rengti techninį projektą, susidedantį iš atskirų dalių: bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo planas), architektūros, konstrukcijų, aplinkosaugos. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamąsias dalis numato Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“, tačiau kiekvienu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgiant į projektuojamo statinio specifiką. Tad priklausomai nuo statinio bus rengiamas atitinkamos sudėties techninis projektas.
Parengus projektą, jį reikia suderinti su projektavimo sąlygas išdavusiomis organizacijomis ir patikrinti išduotų projektavimo sąlygų įgyvendinimo galimybes. Gavus pritarimus, teikiamas  prašymas savivaldybei išduoti leidimą statybai.

LŽŪKT konsultantai rengia gamybinių pastatų projektus

Kad būtų lengviau susigaudyti naujose žemės ūkio paskirties statinių projektavimo ir statybos aktualijose, Konsultavimo tarnybos specialistai gali Jums padėti – turi sukaupę patirties ir sertifikatus atlikti visus gamybinių pastatų techninių projektų rengimo darbus – nuo idėjos aptarimo iki galutinio projekto paruošimo!
Pernai metais Aplinkos ministerija Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai įteikė atestatą, patvirtinantį, jog suteikia teisę atlikti ypatingų statinių (garažų, sandėlių, pagalbinio ūkio pastatų, fermų, šiltnamių ir kt.) projektavimo darbus. Ūkininkai, planuojantys statyti naujus ar rekonstruoti senus pastatus, gali kreiptis į bet kurį Konsultavimo tarnybos rajono biurą.

Gyvulininkystė yra viena iš ekologinio ūkininkavimo sričių. Čia galioja ES teisės aktais nustatyti reikalavimai, kurių reikia laikytis siekiant sertifikuoti ekologiškus galvijus. Vienas iš tokių reikalavimų yra draudimas rišti galvijus. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau ekologiškai ūkininkaujančiųjų kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją, prašydami leidimo rišti galvijus tvarte. Jų teigimu, laisvai laikomi galvijai sužaloja vieni kitus, kai kurie iš jų savo agresyvumu kelią grėsmę žmonių saugumui ir pan.

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Neda Jakubauskienė, nedideliuose ūkiuose, t. y. ūkiuose, kuriuose laikoma iki 100 sutartinių gyvulių, rišti galvijus tvartuose galima be jokio išankstinio leidimo, todėl kreiptis į sertifikavimo institucijas ar Žemės ūkio ministeriją tokiais atvejais nereikia. Nedideliuose ūkiuose auginami galvijai gali būti rišami tvartuose nepriklausomai nuo tvartų eksploatavimo laikotarpio pradžios, jeigu ekologinės gamybos ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pagrindžia, kad yra neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus.

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 2391 016

Artėja svarbūs bičių gyvenimo įvykiai:  vasarį  bičių lizduose atsiranda perų, o mėnesio pabaigoje, esant palankioms oro sąlygoms, bitės kai kada jau ir apsiskraido.

Bitelės jau bunda

Skirtingais metais bitės apsiskraido nevienodu laiku. Štai 1998 metais Zarasų rajone bitės apsiskraidė jau vasario 20 dieną, po metų – kovo 4 dieną. Būna atveju, kai bitelės apsiskraido tik balandžio pradžioje. Šilčiausias paskutinis žiemos mėnuo mano bitininkavimo praktikoje buvo 1992 metais –  tuomet bitininkai valė avilių dugnus, nes vasario pabaigoje  buvo daugiau nei 18 laipsnių šilumos.

Pagrindiniai darbai

Kol bitės neapsiskraidžiusios ir kai atlydžius keičia atšalimai, patikrinkite avilių lakas: ar jose nesusikaupęs ledo sluoksnis, ar neužkimštos bičių lavonėliais. Jei reikia, lakas tyliai, kad nesuerzintumėte bičių, išvalykite. Šiuo metu bitėms reikia ramybės, nes jų pilveliai pripildyti išmatų. Bet koks triukšmas gali sukelti bičių viduriavimą.
Į avilį turi patekti grynas oras – jis labai reikalingas bitėms, ypač auginant perus. Atsargiai atidarę avilį, sudrėkusias ir apšerkšnijusias pagalves pakeiskite sausomis.  Bičių lizdus laikinai galite pridengti šilta antklode. Labai svarbu lizdus gerai apšiltinti, nes niekada bitėms taip nereikia šilumos kaip pavasariop, auginant perus. Bičių lizdus galite apšiltinti laikraščiais, dėdami juos keliais sluoksniais.
Vertėtų paklausyti, kaip žiemoja bitės. Jei garsai įtartini arba visiška tyla, atidenkite avilį ir įsitikinkite, ar šeima gyva. Jei ant prielakčio pastebėsite negyvų bičių nugraužtais pilveliais, vadinasi, lankosi pelės. Įtarę, kad jos gyvena avilyje, ant apšiltinimo viršaus paspęskite spąstus.

Ir dar šis tas

Vasario mėnuo labai tinkamas atlikti darbus, kuriems bitininkavimo sezonu paprastai pritrūksta laiko: vielyti ar tvarkyti rėmelius, skusti pikį, lydyti vašką, siūti pagalves, tvarkyti korius sandėliuose. Galima paaukštinti  tuščius šešiolikarėmius avilius, kad vasaros metu, esant geram medunešiui, butų galima uždėti po dvi medudes.

„Kandi“ tešla

Tai bitėms gaminamas maistas. Jis ruošiamas iš vienos dalies medaus ir penkių dalių cukraus pudros. Viską gerai išmaišę paliekame pusei paros. Po to žiūrime, ar masė nelimpa prie rankų. Jei limpa, įdedame dar cukraus pudros. Tuomet gabalus  po 0,5–1kg vyniojame į polietileno plėvelę ar į maišiukus, padarome plyšelius bitėms prieiti ir dedame virš rėmelių toms šeimoms, kurioms trūksta maisto. Tai lengviausias būdas padėti badaujančioms bitėms.
Jei turite klausimų, skambinkite tel.: (8 458) 51 039, 8 61113 395.

Meilutė Močiškytė,
LŽŪKT bitininkystės konsultantė

 

Lietuvoje Gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įstatymų pakeitimai ir papildymai palietė  ūkininką jau 2009 metais. Jis buvo įtrauktas į bendrąją mokesčių sistemą:

• Socialinio draudimo mokestis – 28,5 proc. deklaruotų mokestinių metų pajamų;
• Sveikatos draudimo mokestis – 9 proc. apmokestinamųjų pajamų;
• Gyventojų pajamų mokestis – 15 proc. apmokestinamųjų pajamų.

2009–2010 metai ūkininkams buvo pereinamieji, startiniai metai mokesčiams mokėti. Ūkininkas 2009 metais mokėjo tik 8 proc. dydžio socialinio draudimo įmokas, 2010 metais – jau 16 proc. dydžio įmokas nuo pasirinktų pajamų, kurios negalėjo būti mažesnės negu minimali mėnesinė alga (800 Lt) ir ne didesnės kaip Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų mėnesinės draudžiamosios pajamos (2009 metais – 1488 Lt, 2010 metais – 1170 Lt).
Nuo 2011 m. sausio 1-osios, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ūkininkas, kurio žemės ūkio valdos dydis didesnis kaip 4 EDV, privalo mokėti visą socialinio draudimo mokestį. Ūkininkas tapo privalomai draudžiamas pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims ir ligos bei motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms. Bendras socialinio draudimo įmokų tarifas  – 28,5 proc. deklaruotų mokestinių metų pajamų (pensijų socialiniam  draudimui – 26,3 proc., ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms, – 2,2 proc.).
Taigi ūkininkas 2011 metais mokės 228 Lt (800 x 28,5 %)dydžio valstybinio socialinio draudimo mokestį kas mėnesį avansu. Pasibaigus 2011 metams, ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu (2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo bazė būtų kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų suma, bet ne daugiau kaip  4001,40 Lt metams arba 333,45 Lt mėnesiui (1170 x 12 x 28,5 %) pagal dabar galiojančias Vyriausybės patvirtintas 2010 metų draudžiamąsias mėnesio pajamas.

Sveikatos draudimo mokestis

Nuo 2011 m. sausio 1-osios pasikeitė ir sveikatos draudimo įmokos. Smulkieji ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio  ekonominis dydis pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) yra 2 ir mažiau EDV, kas mėnesį moka 3 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas (800 Lt x 3 %) 24 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Ūkininkai, kurių ūkiai didesni negu 2 EDV, tačiau neviršija ar yra lygūs 14 EDV, kas mėnesį moka 9 proc. MMA dydžio PSD įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai (800 x 9 %) – 72 Lt.
Stambiųjų ūkininkų ir jų partnerių, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis sudaro 14 EDV, PSD įmokos skaičiuojamos analogiškai (tarifas 9 proc.) ir Sodrai sumokamos pasirenkant sumą, kuri turi būti ne mažesnė negu 72 Lt (800 x 9 %) ir ne didesnė negu Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų mėnesio draudžiamosios pajamos.
Socialinio draudimo garantijos priklauso ne tik nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, bet ir nuo įmokų tarifo dydžio. Kai apdraustieji moka viso dydžio įmokas, jų išmokos atitinkamai bus skaičiuojamos nuo viso dydžio draudžiamųjų pajamų – kitaip tariant, didėja šių asmenų pensijos ar motinystės pašalpos.
Socialinio ir sveikatos draudimo įmokos turi būti sumokamos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Gyventojų pajamų mokestis
 
Šį mokestį (tarifas liko tas pats – 5 proc.) už 2011 m. reikės sumokėti tik stambiesiems ūkininkams ir tik tuomet, jei ūkio veikla buvo  pelninga. Sumokėti reikės pasibaigus 2011 m., deklaravus pajamas iki 2012 m. gegužės 1 dienos.
Finansų ministerija primena, kad gyventojai, užsiimantys individualia veikla, jau dabar apskaičiuodami savo apmokestinamąsias pajams, turi galimybę nurašyti 30 proc. jų į veiklos sąnaudas be jokių pagrindžiančių dokumentų ir pajamų mokestį mokėti nuo 70 proc. pajamų. Norint nurašyti į sąnaudas daugiau negu 30 proc. pajamų, reikia turėti tai pagrindžiančius duomenis. Tokioms sąnaudoms priskiriamos ne tik veiklai reikalingos žaliavos, darbo priemonės, bet ir Sodros mokesčiai, PSD įmokos ir kita.

Regina Juodgalvienė,
LŽŪKT ūkio apskaitos specialistė

            Jau nuo 2011 m. vasario 1 d. ūkio subjektai gali pradėti teikti paraiškas saugoti kiaulieną. 
            Smarkiai pabrangus pašarams ir mažėjant kiaulių supirkimo kainoms daugelyje Europos Sąjungos valstybių, š. m. sausio 24 d. ES Žemės ūkio ministrų taryboje priimtas politinis sprendimas pradėti taikyti privatų kiaulienos saugojimą, skiriant už tai paramą. Vėliau Europos Komisijos (EK) vadybos komiteto posėdyje buvo patvirtintas reglamentas (ES) Nr. 687/2011, pagal kurį nuo 2011 m. vasario 1 d. Europos Sąjungos šalyse gali būti pradedamos teikti paraiškos saugoti kiaulieną.
            Kaip paaiškino Žemės ūkio ministerijos Mėsos ir pieno skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Baranauskienė, privatus saugojimas, kaip rinkos reguliavimo priemonė, yra skirtas rinkai stabilizuoti – šios mėsos pasiūlai rinkoje sumažinti ir jos kainai didinti. Kiaulių mėsa laikinai išimama iš rinkos, saugoma nustatytą laikotarpį, o šiam laikotarpiui pasibaigus – realizuojama.
            Lietuvoje privatų kiaulienos saugojimą administruos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – Rinkos reguliavimo agentūra). Paraiškas sutartims dėl privataus kiaulienos saugojimo pasirašymo galės teikti ūkio subjektai – įmonės PVM mokėtojos, turinčios tinkamus šaldytuvus kiaulienai saugoti. Vienas ūkio subjektas galės teikti paraišką tik pagal vieną EK numatytą saugotinos kiaulienos kategoriją (iš viso EK nustatė 6 kategorijas), nurodant atitinkamą tos kategorijos kombinuotosios prekių nomenklatūros (toliau – KN) kodą. Ūkio subjektas turės nuspręsti, kokį laikotarpį – 90 dienų, 120 dienų ar 150 dienų – jis norės saugoti mėsą, kad gautų nustatytą paramą.
           Parama privačiam saugojimui bus teikiama tik už klasifikuotą, pagal reikalavimus suženklintą, atitinkančią veterinarijos, higienos reikalavimus kiaulieną. Mėsa atiduodama saugoti šviežia atšaldyta, o toliau laikoma užšaldyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagalba bus teikiama tik už mėsą, pagamintą iš kiaulių, kurios buvo paskerstos ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kiaulienos atidavimo saugoti. Pasirašius sutartį su Rinkos reguliavimo agentūra saugoti tam tikrą kiekį tam tikros kategorijos ir tam tikros rūšies pagal KN kodą kiaulienos, ją į šaldytuvus reikia patalpinti per 28 dienas.
            „Ūkio subjektas, pateikdamas paraišką sutarčiai dėl privataus kiaulienos saugojimo sudarymo, turės sumokėti užstatą, sudarantį 20 proc. prašomos pagalbos dydžio. Sumokėdamas užstatą, ūkio subjektas užtikrina, kad jo ketinimai yra rimti, ir kad jo prašomas saugoti kiaulienos kiekis bus laikomas pagal EK reglamente (EB) Nr. 826/2008 numatytas sąlygas“, – sakė R.Baranauskienė, įspėdama, kad agentūra tikrins, ar kiauliena laikoma šaldytuvuose nustatytą laikotarpį, ar ji nėra pakeičiama, ar visas patalpintas į šaldytuvus kiekis yra saugomas ir pan. 
              Paramos dydis, kuris priklauso nuo saugomos kiaulių mėsos rūšies ir saugojimo laikotarpio (90, 120 ar 150 dienų), sudaro nuo 343 iki 499 EUR/t. Minimalus numatytas saugoti kiekis, dėl kurio galima pateikti paraišką, yra 15 t kiaulių mėsos su kaulais arba 10 t bekaulės kiaulienos.
           Detalesnę informaciją sužinoti ir pateikti paraiškas sutartims dėl privataus kiaulienos saugojimo sudaryti galima VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros Gyvulininkystės produktų skyriuje (L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, Vilnius). Telefonai pasiteirauti (8-5) 268 5065, (8-5) 264 4874. 
 
 
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 2391 016

Šių metų pradžioje įsigaliojo Finansų ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Paslaugų žemės ūkiui baigtinis sąrašas. Tad ūkininkai ir paslaugas jiems teikiančios bendrovės turi į tai atkreipti dėmesį, kad tinkamai apskaičiuotų bei sumokėtų nekilnojamojo turto mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) praneša, kad fiziniai ir juridiniai asmenys 2010 m. nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaraciją apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms turi pateikti ir mokestį sumokėti iki 2011 m. vasario 1 dienos.

Pabrėžtina, kad gyventojams nereikia mokėti NTM už tuos statinius, kuriuos naudoja:

• kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai bei rūpybai;
• pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti;
• švietimo darbui;
• teikiant laidojimo paslaugas arba statinius, esančius kapinių teritorijoje;
• fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamos kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Taip pat neapmokestinami tinkamai naudoti nepripažinti statiniai, jeigu jie nėra faktiškai naudojami.
Taigi NTM privaloma deklaruoti ir jį sumokėti už tuos statinius, kurie naudojami individualiai ekonominei veiklai. Tokiais statiniais gali būti gyvenamosios patalpos, sodai, garažai, fermos, šiltnamiai, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religiniai, poilsio arba žuvininkystės ir inžineriniai statiniai.  Kitos paskirties statiniai, tokie kaip administracinės, viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto ir t. t., priklausantys fiziniams asmenims, apmokestinami NTM, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra naudojami kokioje nors ekonominėje ar individualioje veikloje, ar ne.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog minėtu Finansų ministro įsakymu susiaurintas Paslaugų žemės ūkiui, iš kurių gautos pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio, sąrašas, taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Naujai patvirtintame sąraše numatyta mažiau tokių paslaugų, iš kurių gautos pajamos yra laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos, todėl VMI ragina gyventojus prieš deklaruojant nekilnojamąjį turtą ir sumokant mokestį, pasitikrinti, kokios minėtame įsakyme numatytos pajamos yra laikomos pajamomis, gautomis iš žemės ūkio.

NTM tarifas, kurį nustato kiekviena savivaldybė atskirai, gali kisti nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Be to, savivaldybės gali ir atleisti mokesčių mokėtojus nuo šio mokesčio. Visų savivaldybių nustatytus NTM tarifų dydžius rasite adresu www.vmi.lt.

Aistė Bakaitė,
LŽŪKT ūkio apskaitos specialistė

 

Praėjusių metų rugpjūtį praūžęs škvalas paliko tūkstančius išverstų, nulaužtų, nutraukytomis šaknimis ir kitaip sužalotų medžių.  Miškuose dar daug yra pernai metais ypač išplitusio  netikrojo eglinio skydamario pakenktų ar dėl kitų priežasčių nusilpusių eglių. Tikėtina, kad dalis jų 2011 m. džius ir dėl kitų priežasčių (liemenų kenkėjų, grybinių ligų). Nors pažeisti miškai nuolat tvarkomi jais besirūpinančių privačių miškų savininkų ir valstybinių miško valdytojų, daugelio Lietuvos spygliuočių medynų būklė sanitariniu požiūriu labai  sudėtinga. Šiuo metu labiausiai pažeisti eglynai.

Miške esančios vėjavartos ir vėjalaužos – itin geros sąlygos kenkėjams maitintis ir daugintis, o medžiai su vėjo patraukytomis šaknimis yra neatsparūs liemenų kenkėjams, pvz., žievėgraužiui tipografui. Šio kenkėjo populiacija smarkiai išaugs, jeigu vėjavartos ir vėjalaužos nebus sutvarkytos iki jų skraidymo pradžios (balandžio pabaigos–gegužės pradžios). Tikėtinas, kad masiškai medžių liemenų ir techniniai  kenkėjai eglynuose ir pušynuose išplis 2012 m., ypač jei tam bus palankūs orai. Be to, iškirstų pušų ir eglių kelmuose šį pavasarį pasidaugins Hylobius genties straubliukai, kurie 2012–2013 metais kenks pasodintiems spygliuočių želdiniams, tuo apsunkindami kirtaviečių atkūrimą.

Reikia sutvarkyti vėjavartas ir vėjalaužas

Pirmiausia, vykdant sanitarinius kirtimus, reikėtų sutvarkyti pavienes ir nedidelėmis grupėmis susidariusias spygliuočių vėjavartas ir vėjalaužas. Dažnai kaip tik šie nedideli židiniai ir tampa vėlesnio masinio kenkėjų dauginimosi kaltininkais.
Daug išverstų medžių greičiau pastebimi ir sukelia didesnį nerimą, nors kurį laiką jie kelia sąlyginai mažesnę masinio dauginimosi židinių susidarymo grėsmę.  Išsivystę vabalai pirmiausia apsigyvena šalia dar gulinčiose vėjavartose ir vėjalaužose. Ir tik tada, kai jose pritrūksta maisto, apsigyvena šalia augančiuose medžiuose. Atsižvelgiant į kenkėjų biologiją ir vystymosi ypatumus, rekomenduojama pirmiau sutvarkyti eglynus, po jų – pušynus, o tuomet tvarkyti kitų rūšių medynus.
Kenkėjai gali apsigyventi ir pagamintuose medienos sortimentuose, stambesnėse kirtimo liekanose bei kelmuose, todėl kertant miškus labai svarbu laikytis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų.
Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkte nurodoma, kad žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0 °C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio. Ši taisyklė taip pat galioja, jei spygliuočių mediena apdorota insekticidais, nužievinta arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių arba ligų požymių).

Skiriama parama

Miškų savininkai, norėdami sutvarkyti ir atkurti stichinių nelaimių pažeistus miškus, gali pasinaudoti ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.  Tam, kad būtų galima tikėtis ES paramos, miško savininkas apie pažeistą mišką iškart turi informuoti miškų urėdiją, kurios veiklos teritorijoje yra miškas. Miškų urėdijos specialistai užregistruos pažeidimo faktą ir išduos pažymą, kuri vėliau bus reikalinga siekiant paramos. Paramai gauti dar reikės parengti pažeisto miško atkūrimo projektą, turėti leidimą miškui kirsti ir kitus būtinus dokumentus.
Kai vykdomos ūkinės priemonės gali turėti įtakos ir gretimai miško valdai, tikslinga sprendimus priimti pasitarus su šios valdos savininku ar valdytoju. Ūkininkavimą miškuose reglamentuoja nemažai teisės aktų, todėl siekiant išvengti klaidų visada patartina kreiptis į miškininkystės specialistus.

Nerijus Merkinykas,
LŽŪKT miškininkystės specialistas

Šį pavasarį pasėlių draudimo bendrovė daržovių, vaisių ir uogų augintojams siūlys  draudimo paketus, kurie kompensuos dėl nepalankių orų patirtus auginamo derliaus kiekybinius ir kokybinius nuostolius. Kadangi minėtų augalų derliaus draudimas Lietuvoje yra naujiena, praėjusią savaitę Kaune šalies daržovių augintojų ir verslinių sodų asociacijų atstovai kartu su pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ darbuotojais derino draudimo paslaugų sąlygas.  Ir augintojai, ir draudikai suinteresuoti draudimo plėtra – po kelias dienas vykusių intensyvių derybų, pasėlių draudikai prakalbo apie galimybę verslinius sodus drausti nuo šalnų ir iššalimo.
 
Dėl hektaro verčių apsispręsti turėtų patys ūkininkai
 
Prieš sudarant draudimo paslaugų paketą tam tikriems žemės ūkio augalams, būtina sutarti dėl sąlygų: draudimo rizikų, draudžiamų augalų hektaro verčių (derliaus ar sąnaudų), draudimo įmokų tarifų (proc.), valstybės dalyvavimo kompensuojant dalį draudimo įmokos.
 
Valstybė, siekdama užtikrinti žemdirbių finansinį stabilumą bei padėti jiems apsisaugoti nuo galimų nuostolių, jau kelerius metus  iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams kompensuoja 50 proc. draudimo įmokos sumos. Panaši situacija daugelyje ES šalių, kur kiekvienai vaisių, uogų ir daržovių rūšiai nustatoma maksimali remiama hektaro draudimo suma, kuri įprastai būna 20-30 proc. didesnė, nei žemdirbių veiklos sąnaudos.
 
„Pirmaisiais daržovių ir verslinių sodų bei uogynų draudimo nuo nepalankių metereologinių reiškinių metais nenorėtume augintojams keisti ar vienašališkai diktuoti naujų draudimo sąlygų. Keletą metų stebėję pasėlių draudimą, iki šiol nematėme galimų piktnaudžiavimo atvejų, todėl manome, kad  hektaro vertės dydį reikėtų leisti rinktis patiems ūkininkams“, - komentuodamas aktualų klausimą sakė Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Devenis.
 
Šiais metais visoms su žemės ūkio veikla susijusioms draudimo įmokoms kompensuoti iš valstybės biudžeto skirta 12 mln. Lt. Vyriausybė nutarimu (2010 m. spalio 13 d. Nr. 1458) patvirtino, kad šiemet iki 50 proc. draudimo įmokos bus kompensuotos ne tik už javų, bet ir už daržovių pasėlius bei sodų ir uogynų derlių. Šiuo metu ministerija baigia rengti Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisykles, kurias jau artimiausiu metu derins su socialiniais partneriais (minėtosios taisyklės papildytos punktais dėl naujųjų draudimo įmokų kompensacijų).
 
Daržininkus kreiptis į draudikus skatins saitai su bankais?
 
Daržovių augintojai pageidauja drausti auginamus svogūnus, burokėlius, kopūstus, salotas, morkas, agurkus bei cukinijas ir nuo kiekybinių, ir nuo kokybinių derliaus nuostolių. Drausti derlių daržininkai nori nuo krušos, audros, liūties bei pavasarinių šalnų. Po ilgų diskusijų daržovių augintojai ir draudimo bendrovė sutarė, kad pirmiausia klientams pasiūlys draudimo rizikų paketą, kuriame bus įtraukta kruša, liūtis ir audra.
 
Remiantis preliminariu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) atstovų ir pasėlių draudikų sutarimu, draudimo įmoka už salotas siektų apie 13 proc., svogūnus – 7–8 proc., kopūstus ir burokėlius – 3–4 proc., morkas – 3 proc. nuo pasirinktos hektaro vertės. Svarstymai, kaip galėtų būti skaičiuojama hektaro vertė daržoves auginančiuose ūkiuose,  šiuo metu sukasi apie realiais dokumentais (pavyzdžiui, sąskaitomis-faktūromis) grįstas investicijas į hektarą, kurios ir galėtų būti kompensuotos pasireiškus draudiminiams įvykiams.
 
„Remiantis darbo patirtimi Europoje, daržovių auginimo ūkiuose hektaro vertę galima būtų nustatyti per paskutiniuosius trejus metus tam tikros rūšies daržovių vidutinę rinkos kainą padauginus iš hektare užaugintų daržovių kiekio. Taip daržovių pasėlių hektarų vertės nustatomos Italijoje, kur didžioji draudimo sutarčių dalis sudaroma būtent su daržininkystės ir sodininkystės ūkiais“, – pristatydamas vieną iš hektaro verčių nustatymo metodų sakė Lietuvoje viešėjęs „Vereinigte Hagel“ draudimo produktų departamento vadovas Michael Lösche, atsakingas už vaisių ir daržovių sektoriaus vystymąsi ir plėtrą.
 
„Net jei bus nuspręsta daržovių hektarų vertę skaičiuoti pagal padarytas išlaidas, o ne pagal iš hektaro gaunamas pajamas už produkciją ir palikti minėtąsias draudimines įmokas, pasėlių draudimas daržininkams atsieitų gana brangiai. Manau, kad draustųsi tik tie, kas turi rimtų įsipareigojimų bankams. Nors tai kainuotų daug, bet nelaimės atveju draudimas juos bent iš dalies apsaugotų nuo visiško pajamų praradimo“, - komentuodama derybas dėl daržovių pasėlių draudimo sakė LDAA direktorė Zofija Cironkienė.
 
Artimiausiu metu draudimo bendrovės atstovai parengs detalias daržovių draudimo sąlygas, kurias LDAA susirinkime žada  pristatyti vasario 25 d.
 
Praėjusiais metais šalyje apdrausta 434 ha bulvių pasėlių. Bendra draustų bulvių pasėlių vertė siekė 4,96 mln. Lt. Patyrus žalą dėl krušos ir liūties, kompensuodama patirtus nuostolius draudimo bendrovė augintojams išmokėjo 628 tūkst. Lt, t.y. 16 kartų daugiau, nei žemdirbiai sumokėjo draudimo įmokų.
 
Sodininkai džiaugiasi perspektyva
 
Kelerius metus skundęsi dėl beveik kasmet versliniuose soduose šalnų ir iššalimo padaromų nuostolių, šį kartą sodininkai draudikus privertė ieškoti kompromiso. Pasėlių draudikai svarstė ne tik apie galimybę vaisių ir uogų derlių drausti „standartiniu“ draudimo paketu nuo audros, liūties ar krušos, bet ir prakalbo apie tris skirtinguose Lietuvos regionuose galimus vykdyti pilotinius (pirmuosius) draudimo projektus. Jų metu bendrovė draustų vaismedžius nuo šalnų ir iššalimo. Pasak M. Lösche, jei sodų šalnų ir iššalimo problemos Lietuvoje yra tokios aktualios, bendrovė yra pasirengusi dirbti ir plėsti paslaugų spektrą, kad būtų sudaryta galimybė draustis ir nuo šių rizikų. Nuo šalnų drausti vaiskrūmius, draudikai griežtai atsisako.
 
Apskaičiuojant sodų ir uogynų hektarų vertes, siūlyta vertinti realias trejų paskutiniųjų metų pajamas iš hektaro. Preliminariu Lietuvos verslinių sodų asociacijos (LVSA) ir pasėlių draudikų sutarimu, draudiminė įmoka už hektarą verslinio obuolių sodo siektų 10 proc., kriaušių – 8 proc., serbentyno – 3 proc. hektaro vertės.
 
„Labai teigiamai vertinu derybas. Matau galimybę sodo hektarą vertinti ir apdrausti realiai, tiek, kiek žinau, kad jis yra vertas, ir tai mane tenkina. Manau, kad šį pavasarį tokia galimybe pasinaudosime“, – trumpai nuomonę dėl sodų draudimo dėstė Aloyzas Grygalis (UAB „Naradava“ direktorius, 300 ha verslinio sodo, Pasvalio r.).
 
Perspektyviai darbą su pasėlių draudikais vertina ir LVSA asociacijos direktorius Darius Kviklys. Pasak jo, kai kurie sodų savininkai jau šiandien pasiryžę drausti sodus iki 60 tūkst. Lt siekiančia hektaro verte.
 
Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ragina Lietuvos ūkininkus ir kitus žemės savininkus bei valstybinės žemės patikėtinius dalyvauti pradedamuose rengti žemės konsolidacijos projektuose. Jau prasidėjo prašymų dalyvauti projektuose priėmimas.

Nuo 2011 metų Lietuvoje vėl inicijuojamas žemės konsolidacijos projektų parengimas ir įgyvendinimas. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą šiems projektams skirta 56 mln. litų ES paramos. Iki 2015 metų pabaigos numatyta parengti ir įgyvendinti 40 žemės konsolidacijos projektų. Lietuvoje 2005–2008 metais jau buvo įgyvendinta 14 tokių projektų.

Ką reiškia žemės konsolidacija?

Vykdant žemės konsolidaciją kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Žemės konsolidacija padeda gerinti ūkininkavimo sąlygas, suformuojant mažiau ir geresnės formos žemės sklypų, juos jungiant.

Kas gali dalyvauti?

Žemės konsolidacijos projektuose gali dalyvauti privačios žemės savininkai, savivaldybių tarybos ir valstybinės žemės patikėtiniai.

Ar reikės skirti savo lėšų?

Žemės konsolidacijos projektų dalyviai visiškai neturės investuoti savo lėšų, nes projektų vykdymas finansuojamas ES pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą ir Lietuvos nacionalinio biudžeto.

Kam teikti prašymus?

Norintys dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose, prašymus turi teikti valstybinei įmonei Valstybės žemės fondas arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams žemėtvarkos skyriams visoje Lietuvoje.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Norintys dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose kartu su prašymu turi pateikti: žemės sklypo(-ų), kurį(-iuos) norės įtraukti į žemės konsolidacijos projektą, kadastro numerį(-ius); poreikio vykdyti žemės konsolidaciją aprašymą – motyvus ir planuojamo žemės valdos pertvarkymo aprašymą; žemės sklypo(-ų) planą(-us). 

Iki kada galima teikti prašymus?

Prašymai dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose priimami iki šių metų gegužės 13 dienos. Nesuspėję patekti į pirmąjį projektų rengimo etapą žemės savininkai ir patikėtiniai galės dalyvauti sekančiuose etapuose, bet tik su sąlyga, jog pirmajame etape nebus panaudotos visos lėšos – 56 mln. litų. Finansavimas nėra išskirstytas kiekvieniems metams, todėl jau šiemet projektų parengimui ir vykdymui, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, gali būti išnaudotas paramos limitas. Todėl norintieji dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose raginami nedelsti ir prašymus pateikti kuo anksčiau.

Kada pradedamas projektų rengimas?

Žemės konsolidacijos projektų rengimas konkrečioje vietovėje pradedamas gavus ne mažiau kaip 5-ių žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, savininkų ne mažiau kaip 5 prašymus, kuriuose nurodytas bendras žemės sklypų plotas sudaro ne mažiau kaip 100 hektarų.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

Mokėtojai

Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams (EDV) arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai) laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis ir privalomai draudžiami Valstybiniu socialiniu draudimu (VSD).

Ūkininkai ir jų partneriai, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 14 EDV arba mažesnis, VSD įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą), kai:

• gauna VSD senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
• gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
• gauna su VSD santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo.

Tarifai

Nuo 2011 m. VSD įmokos mokamos pagal bendrąjį tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, t. y. 28,5 procento.

Įmokų dydis

Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu pagal šio mokesčio įstatymo nuostatas, VSD įmokų baze laikoma 12 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) suma, t. y. 800 Lt x 12 mėn. = 9600 Lt. Šiuo atveju, mėnesio VSD įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo MMA, t. y. 28,5 proc. x 800 Lt = 228 Lt.

Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu pagal šio mokesčio įstatymo nuostatas, VSD įmokų dydis už mokestinį laikotarpį yra 28,5 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, tačiau metinė VSD įmoka negali būti mažesnė kaip 28,5 proc. nuo 12 MMA ir ne didesnė kaip 28,5 proc. nuo 12 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos. Šiuo atveju mėnesio VSD įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo ūkininkų pasirinktos sumos, tačiau nuo sumos, ne mažesnės kaip MMA (28,5 proc. x 800 Lt = 228 Lt) ir ne didesnės kaip einamųjų metų draudžiamųjų pajamų per mėnesį (28,5 proc. x 1170 Lt = 333,45 Lt).

Terminai

VSD įmokos mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu pagal šio mokesčio įstatymo nuostatas, nuo pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos (sumokėtos įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas) turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, t. y. iki gegužės 1 dienos.

Draudimo garantijos

Mokėdami VSD įmokas, ūkininkai ir jų partneriai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Mirties atveju, apdraustojo sutuoktinis ir vaikai įgyja teisę į našlių ir našlaičių pensijas.

Mokesčio administratorius

Ūkininkai ir jų partneriai VSD įmokas turi mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, t. y. SODRAI.

Aistė Bakaitė, Ūkio apskaitos skyriaus specialistė, tel. (8 347) 37 847

Mokėtojai

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi mokėti visi Lietuvos gyventojai, tarp jų patys už save turi susimokėti ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla.
Ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu pagal šio mokesčio įstatymo nuostatas, gali PSD įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sveikatos draudimo įmokos (t. y. dirba) arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (t. y. draudžiami valstybės lėšomis).

Tarifai

PSD tarifų dydžiai priklauso nuo žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (EDV), nustatyto už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.:

• jei žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra 2 ir mažiau EDV – 3 proc. tarifas;
• jei žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV – 9 proc. tarifas.

Įmokų dydis

Fiziniai asmenys, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra 2 ir mažiau EDV, patys už save kas mėnesį moka 3 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio PSD įmokas (3 proc. x 800 Lt = 24 Lt).
Fiziniai asmenys, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, tačiau neviršija ar yra lygus 14 EDV, už save kas mėnesį moka 9 proc. minimalios mėnesio algos dydžio PSD įmokas (9 proc. x 800 Lt = 72 Lt).
Ūkininkams ir jų partneriams, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu pagal šio mokesčio įstatymo nuostatas, PSD įmokų dydis skaičiuojamas nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, tačiau metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. nuo 12 MMA ir ne didesnė kaip 9 proc. nuo 12 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos. Šiuo atveju mėnesio PSD įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo ūkininkų pasirinktos sumos, tačiau nuo sumos, ne mažesnės kaip MMA (9 proc. x 800 Lt = 72 Lt) ir ne didesnės kaip einamųjų metų draudžiamosios pajamos per mėnesį (9 proc. x 1170 Lt = 105,30 Lt).

Terminai

PSD įmokos mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu pagal šio mokesčio įstatymo nuostatas, nuo pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos (sumokėtos įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas) turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, t. y. iki gegužės 1 dienos.

Draudimo garantijos

Mokėdami PSD įmokas, asmenys laikomi apdraustaisiais PSD ir įgyja teisę gauti Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pamiršus sumokėti PSD įmoką iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, sveikatos draustumas nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti įmokas, draustu tampama tik po 3 mėnesių. Įmokas galima sumokėti už kelis mėnesius į priekį, tačiau ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. PSD įmokos, sumokėtos už praėjusį laikotarpį, draustumo nesuteikia.
Yra numatyta, kad neapdraustas (ar neapsidraudęs) asmuo, kuriam nedelsiant prireikia medicinos pagalbos, gali nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūros pagalbą, kurios išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto. Tokiu atveju jis turi sumokėti 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt). Šios įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo tolesnio įmokų (24 Lt arba 72 Lt) mokėjimo kas mėnesį, įskaitant ir tą mėnesį, už kurį buvo sumokėta 2400 Lt.

Įmokų administratorius

Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu pagal šio mokesčio įstatymo nuostatas, PSD įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, t. y. SODRA.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu pagal šio mokesčio įstatymo nuostatas, PSD įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aistė Bakaitė, Ūkio apskaitos skyriaus specialistė, tel. (8 347) 37 847

Palikti ražienas žiemoti lengvai sukultivavus – tokio reikalavimo iki kovo 1 d. privalo laikytis ūkininkai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“.
Arti laukus tik nuo kovo
Minėtos veiklos dalyviai iki praėjusių metų rugsėjo 30 d. turėjo lengvai nukultivuoti paviršių ir palikti laukus žiemoti. Lengvo kultivavimo esmė – minimalus žemės dirbimas, neliečiant gilesnių žemės sluoksnių ir neužverčiant ražienų žeme.
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistų, tokiam kultivavimui tinka įvairaus pobūdžio žemės dirbimas, išskyrus arimą. Laukus negiliai sukultivuoti galima ir kultivatoriumi, ir diskinėmis akėčiomis, ir kitais žemės ūkio padargais. Tačiau specialistai akcentuoja, jog svarbiausias lengvo žemės dirbimo kriterijus – po kultivavimo lauke aiškiai matomos ražienos.
Suarti dirvą leidžiama ne anksčiau nei kovo 1 dieną. Ražienų laukas kasmet per žiemą gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau bendras deklaruotas plotas per įsipareigojimų laikotarpį (penkerius metus) turi išlikti pastovus.
Stabdo dirvų eroziją
Nearti ražienų per žiemą reikalaujama dėl aplinkosaugos ir ekologinių priežasčių. Neužvertus ražienų žemėmis, jose likę grūdai ir plačialapių piktžolių sėklos padeda peržiemoti paukščiams, pilkiesiems kiškiams, kurapkoms ir graužikams. Be to, palikus laukuose ražienas, dirvos paviršius būna apraizgomas augalų šaknimis, tokiu būdu yra stabdoma ir vandens bei vėjo sukeliama dirvos erozija. Tai ypač svarbu intensyvios žemdirbystės ūkiuose, kur auginamos monokultūros.
Taigi veikla „Ražienų laukai per žiemą“ siekiama išsaugoti bioįvairovę intensyviai dirbamuose žemės plotuose bei stabdyti dirvų eroziją, o kad būtų kompensuojamas patiriamas derliaus nuostolis, žemdirbiams, per žiemą laukuose palikusiems ražienas, už 1 ha skiriama 500 litų išmoka.
Reikalavimai pareiškėjams
Vykdyti veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ galima ne didesniame kaip 30 proc. deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ražienoms palikti tinkamų augalų rūšių ploto. Didžiausias leistinas plotas, kuriame galima vykdyti šią veiklą, gali būti ne didesnis kaip 50 ha ražienoms palikti tinkamų augalų ploto.
Išimtis taikoma pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių. Tokie ūkininkai gali įsipareigoti veiklą vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. bendro (ne tik ražieninių augalų) deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto.

NMA informacija

Lietuvos žemės ūkyje daugėja žemės ūkio ir kita veikla užsiimančių asmenų, kurie pasinaudoję ES parama įkūrė ar modernizavo savo verslą. Gauta parama sudarė geresnes ūkių konkurencingumo, naujų technologijų diegimo, pajamų didinimo, aplinkos apsaugos, gyvenimo kokybės gerinimo sąlygas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad gavus paramą įgyjami ir įsipareigojimai. Pasirašę sutartį paramos gavėjai privalo įvykdyti pateiktoje paraiškoje (verslo plane) ir sutartyje numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais bei pasiekimais. Baigus įgyvendinti projektus, jų vykdytojams svarbu prisiminti, kad 5 m. nuo paramos sutarties pasirašymo dienos yra kontrolės laikotarpis, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte ir paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Todėl šiuo laikotarpiu be rašytinio Nacionalinės mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) sutikimo negalima keisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, parduoti ir kitaip perduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytą nuosavybę, nutraukti projekto veiklą, keisti projekto įgyvendinimo vietą ir kt. Taip pat svarbu stebėti, ar ūkis atitinka ekonominio gyvybingumo rodiklius, laiku ir tinkamai Agentūrai pateikti visas reikiamas ataskaitas.
Visi paramos gavėjai, kurie naudojasi ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – Programos) priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, per 2 mėn., Agentūrai turi pateikti užbaigto projekto metinę ataskaitą. Joje pateikiami duomenys apie gautas pajamas, pasiektus projekto priežiūros rodiklius, bendrą sukurtų darbo vietų skaičių, ūkyje dirbančius asmenis, informacija apie žemės valdą, projekto priežiūrą jį įgyvendinus ir kt. Kartu su šia ataskaita reikia pateikti ir finansinės atskaitomybės dokumentus: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą.
Primename paramos gavėjams, dalyvaujantiems Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonėse „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kad šią ataskaitą turite pateikti ne vėliau kaip per 30 d. kalendoriniams metams pasibaigus.
Agentūra gautą ataskaitą išnagrinėja per 20 darbo dienų ir nustato, ar projektas vykdomas pagal sutarties sąlygas. Po patikros Agentūra gali prašyti papildomos informacijos arba atlikti projekto patikrą vietoje. Jeigu Projekto vykdytojas galutinės projekto ataskaitos nepateikia laiku arba nepateikia ir Agentūrai priminus, arba ataskaita atmetama 2 kartus, Agentūra gali nutraukti sutartį arba susigrąžinti suteiktos Paramos ar jos dalies lėšas.
Kviečiame visus žemės ūkio ir kita veikla užsiimančius asmenis kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurus. Kvalifikuoti ir patyrę konsultantai suteiks Jums visą reikiamą informaciją apie projekto įgyvendinimo ataskaitas bei jas užpildys.

LŽŪKT verslo ekonomikos specialistė Vaida Čepienė

Pastarąją žiemą  paaiškėjo, kad sniego kasimo paslauga tampa vis labiau reikalinga ir populiari. Šios paslaugos apmokestinimo ypatumai priklauso nuo to, kokią veiklos formą pasirinks paslaugą teikiantis gyventojas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog gyventojai, norintys teikti sniego valymo paslaugas, turi atsižvelgti į numatomas veiklos vykdymo aplinkybes ir pasirinkti veiklos formą, t. y. sudaryti:

• darbo sutartį;
• civilinę (paslaugų) sutartį;
• arba įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą.

Sniego valymo paslaugas gyventojas gali teikti sudarydamas darbo sutartį su užsakovu. Tuo atveju, jei atliekama veikla yra vykdoma nesudarius darbo sutarties ir atitinka individualios veiklos sąvoką bei turi individualios veiklos požymius (veiklai būdinga savarankiškumas ir tęstinumas), jis turi pranešti mokesčių administratoriui apie pradedamą vykdyti (vykdomą) individualią veiklą. Kai gyventojas pageidauja teikti vienkartinio pobūdžio atlygintiną paslaugą, individualios veiklos registruoti neprivalo, jis gali sudaryti civilinę (paslaugų) sutartį.

Pavyzdžiui, ūkininkas, ketinantis savo turima technika ir resursais (kuras, tepalai, kitos reikiamos priemonės tokiai paslaugai teikti) teikti nenuolatinio pobūdžio, t. y. tik esant poreikiui (po didelės pūgos), paslaugas savivaldybei ar kitiems asmenims, už kurią atlyginama pagal atliktą darbą (t. y. nėra nustatytas pastovus užmokestis), gali pasirinkti ar registruoti šią veiklą kaip individualią, ar vykdyti ją pagal sudaromas civilines (paslaugų) sutartis.

Pajamos, gautos atlikus sniego valymo paslaugą, apmokestinamos taip:

• vykdant individualią veiklą pagal pažymą – 5 proc. pajamų mokesčio tarifu, taip pat nuo pusės apmokestinamųjų pajamų 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis;
• sudarius darbo sutartį – 15 proc. pajamų mokesčio tarifu ir atitinkamai PSD ir VSD įmokomis;
• pagal civilinę (paslaugų) sutartį – 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Taip pat VMI atkreipia dėmesį, kad gyventojai, kurie nusprendė uždirbti pajamų teikdami nuolatines sniego valymo paslaugas ir įregistravo individualią veiklą pagal pažymą, pajamas turėtų deklaruoti pasibaigus 2011 m. mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų gegužės 1 dienos. Pasibaigus sniego sezonui, tokie gyventojai turėtų išregistruoti individualią veiklą, jeigu nenumato aplinkos tvarkymo paslaugų (nebūtinai sniego valymo) teikti visus metus.

Išsamesnės informacijos apie tai, kokias PSD ir VSD įmokas tam tikru atveju reikia mokėti, galima rasti interneto svetainėje www.vmi.lt arba paskambinus Mokesčių informacijos centro telefonu 1882.

Aistė Bakaitė,
LŽŪKT ūkio apskaitos specialistė

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) gyvulininkystės srities specialistai nori atkreipti visų gyvulių laikytojų dėmesį į tai, ką pastarieji būtinai turi žinoti apie galvijų ženklinimą, pardavimą ir informacijos apie galvijus pateikimą.

Pasak ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyr. specialistės Aleksandros Voicechovskos, kiekvienas gyvulių laikytojas, turintis bent vieną galviją, privalo laikyti jį užregistruotą, paženklintą ausų įsagais, taip pat turi tvarkyti savo ūkyje laikomų gyvulių apskaitą.

Galvijų laikytojas turi žinoti, kad atvestą veršelį reikia per 7 kalendorines dienas paženklinti ausų įsagais. Informaciją apie galvijo perkėlimą (galvijo atvežimas, išvežimas jį pardavus) ir kaitą (galvijo atvedimas, gaišimas) GŽ-2 formos pavidalu privalu pristatyti ne vėliau, kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT) ar kreiptis į paslaugų teikėją, ar suvesti kompiuterio pagalba tiesiai į Ūkinių gyvūnų registro centrinę duomenų bazę (toliau – CDB). „Formos GŽ-2 blankai yra nemokami, juos galima gauti rajono VMVT ir pas paslaugų teikėjus. Tik pats laikytojas yra atsakingas už savo gyvulius ir už savalaikį duomenų pranešimą apie jų perkėlimą ar kaitą“, - pabrėžia A.Voicechovska.

Ypač svarbus savalaikis galvijų ženklinimas ir jų registravimas Ūkinių gyvūnų registro CDB tiems laikytojams, kurie už savo galvijus tikisi gauti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. Šios išmokos yra skiriamos tik tuomet, jei buvo laikytasi Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Tuo atveju, kai galvijas yra parduodamas ir iš laikymo vietos išvežamas, pavyzdžiui, skersti, Ūkinių gyvūnų registro CDB suveikia dviguba pranešimų sistema. „Taip užkertama galimybė klastoti duomenis. Ir jeigu bent vienas iš jų – tiek galvijo pardavėjas, tiek pirkėjas – nepraneša apie to paties gyvulio išvežimą iš vienos bandos ir atvežimą į kitą bandą ar į skerdyklą, CDB fiksuojamas tik vienas pranešimas. Informacija CDB apie tokį galviją „pakimba ore“, o tada jau laikytojui atsiranda įvairių problemų su išmokomis“, - įspėja ŽŪM gyvulininkystės specialistė.

Žemės ūkio ministerija norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad galvijų supirkėjai ar prekiautojai galvijais, atvažiavę pas galvijo augintoją į kiemą išsivežti galvijo, dažnai žada sutvarkysiantys visus dokumentus išmokoms gauti. Tačiau augintojas turi nepamiršti, kad pardavęs savo galviją prekiautojui jis turi pats pasirūpinti pranešti rajono VMVT ir užpildyti GŽ-2 formą. Pranešti apie galvijo perkėlimą yra laikytojo pareiga, ir jei galvijo laikytojas laiku to nepadaro, jam fiksuojamas pažeidimas – VMVT ir Nacionalinė mokėjimo agentūra gali taikyti sankcijas. „Galvijų registravimo ir ženklinimo reikalavimų laikymasis – tai vienas iš ES kompleksinės paramos reikalavimų. Jų nesilaikydami gali nukentėti ne tik atskirus pažeidimus padarę galvijų laikytojai, bet ir visi Lietuvos ūkininkai, nes Europos Komisija gali pritaikyti sankcijas visai valstybei“, - atkreipia dėmesį A. Voicechovska, pabrėždama, kad visiems kils mažiau problemų, jeigu galvijų laikytojai vykdys Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių reikalavimus.    

Žemės ūkio ministerijos informacija

Sausio mėnesį bitėms svarbiausia ramybė. Kad jos nedrumstų zylės, nepamirškite patikrinti, ar gerai pridengtos lakos, ar nėra mirusių bičių. Jei lavonėliai sutrupinti, vadinasi, avilyje apsigyveno pelės. Joms reikėtų padėti nuodų ar spąstus. Pelės sutrikdo bičių ramybę, graužia korius, bitės pradeda viduriuoti. Jei tokia šeima ir sulaukia pavasario, naudos iš jos būna nedaug.

Jei bitynas žiemoja prie miško, dažnai apsilanko kiaunės, lapės ar šeškai, kurie mėgsta pasmaguriauti medumi. Ypač daug žalos padaro kiaunės – tereikia vienos nakties, kad avilio sienoje padarytų šuns būdos dydžio landą, išmestų apšiltinamąją medžiagą, išdraskytų korius. Kai kiaunė paragauja medaus, jos niekas nesustabdys. Kitų metų žiemą ji bityną aplankys ir vėl.

Gerai žiemai paruoštos bitės sausį dar nepritrūksta maisto atsargų, todėl patyrę bitininkai dar neklauso per lakas žiemojančių bičių garsų. Tai aktualu vasario–kovo mėnesiais.

Šiemet, kai sniego turime su kaupu, daugelis bitininkų teiraujasi, ar nereikia jo nukasti nuo avilio lakų. To daryti nereikėtų, nes kasant braižymasis apie avilius sutrikdytų bičių ramybę. Stiprios bičių šeimos geriausiai peržiemoja ir tuomet, kai avilys apdengtas sniegu iki pat stogo.

Viduržiemy darbų taip pat netrūksta: lydome vašką, įvieliname rėmelius, gaminame trūkstamą inventorių, lankomės bitininkų seminaruose, skaitome literatūrą ir bityno užrašus. Nepamirškite, kad galite pasinaudoti ES parama. Norėdami rugpjūčio mėnesį pigiau įsigyti vaistų bitėms gydyti, jau sausio mėnesio pabaigoje turite kreiptis į rajono bitininkų draugijas. Lengvatinėmis sąlygomis galite įsigyti naujų avilių ar platformų bičių šeimoms pervežti. Pagal bitininkystės paramos programos taisykles kiekvienas bitininkas turi teisę įsigyti nuo 1 iki 5 naujų avilių. Parama šiemet galės pasinaudoti ir mažus bitynus turintys bitininkai. Jei turite klausimų, skambinkite tel. (8 458) 51 039 arba mob. tel. 8 61113 395.

Gero medunešio, sveikų ir stiprių  bičių šeimų  2011 metais!

Meilutė Močiškytė,
LŽŪKT bitininkystės konsultantė              

Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas buvo pakeistas 2010 m. spalio 14 d. ir išdėstytas nauja redakcija  Nr. XI-1062 ( Žin., 2010, Nr. 125 - 6385). Šis įstatymas nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo ir pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sąlygas ir tvarką, pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, atsiskaitymo kontrolę ir informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimą, taip pat lėšų už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumą, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti vienu metu neturi pakankamai lėšų savo sąskaitoje.

Atsiskaitymų už supirktą žemės ūkio produkciją nuostatų taikymas

Nuostatos taikomos ūkio subjektams, perkantiems žemės ūkio produkciją apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms, viešojo maitinimo poreikiams tenkinti arba parduoti.
Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) sandoriams su vartotojais, perkančiais žemės ūkio produkciją, skirtą savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti;
2) kooperatinės bendrovės sandoriams, kai ji perka iš savo narių jų pagamintą žemės ūkio produkciją;
3) kai skolininkui teisme yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kai kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Žemės ūkio produkcijos pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo sąlygos

Žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi atitikti nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.
  Rašytinėje žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta:
1) žemės ūkio produkcijos pavadinimas, numatomas pirkti kiekis, kokybės reikalavimai, kaina;
2) pirkimo ir tiekimo tvarka (periodiškumas, pirkėjo priimtos žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė, o parduodant žalią pieną – reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė);
3) atsiskaitymo už patiektą žemės ūkio produkciją ir pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos ir tvarka;
4) šalių atsakomybė už žemės ūkio pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų sutarties sąlygų nevykdymą;
5) šalių rekvizitai.

 Atsiskaitymo sąlygos

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminas negali būti ilgesnis negu nustatyta Vyriausybės., Jei jų nenustato Vyriausybė, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai nustatomi žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse.
Reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip pirmoji mėnesio pusė (nuo 1 d. iki 15 d. imtinai) ar antroji mėnesio pusė (nuo 16 d. iki mėnesio pabaigos), o jo patiekimo data laikoma paskutinė šio laikotarpio diena.
Jeigu žemės ūkio produkcijos pirkėjas neatsiskaito su jos pardavėju iki Vyriausybės nustatyto arba žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto atsiskaitymo termino pabaigos, tada žemės ūkio produkcijos pirkėjas už laikotarpį nuo kitos dienos po šio termino pabaigos iki galutinio atsiskaitymo dienos už kiekvieną pradelstą dieną moka sutartyje numatyto dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas.
Jeigu žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatytas atsiskaitymo terminas, tada praėjus 30 d. nuo žemės ūkio produkcijos gavimo iki galutinio atsiskaitymo dienos žemės ūkio produkcijos pirkėjas skaičiuoja palūkanas,
Jeigu gavęs žemės ūkio produkciją šios produkcijos pirkėjas negali atsiskaityti su jos pardavėju žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu būdu per Vyriausybės nustatytą atsiskaitymo terminą, gavęs rašytinį prašymą jis privalo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui išduoti mokėtinos pinigų sumos arba pardavėjo pageidaujamos šios sumos dalies banko akceptuotą ar laiduotą vekselį arba atsiskaitymą užtikrinti laidavimu, garantija ar įkeitimu.

Palūkanų mokėjimo tvarka

Palūkanos skaičiuojamos pasibaigus mokėjimo terminui nuo neapmokėtos apskaičiuotos pinigų sumos. Palūkanų, kurias pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas.
Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė pavėluoto mokėjimo palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė pavėluoto mokėjimo palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Palūkanų norma privalo būti įrašyta mokėjimo nurodyme arba grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentuose. 

Atsiskaitymo kontrolė

Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai, laiku ir pagal įstatymus atsiskaito su žemės ūkio produkcijos pardavėjais.
Žemės ūkio produkcijos pirkėjai, kuriems Vyriausybė nustato atsiskaitymo terminus, kas mėnesį teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms teikia informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę, tokia tvarka:
1) prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra
20 milijonų litų arba daugiau;
2) žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės, taip pat kiti ūkio subjektai, kurie superka žemės ūkio produktus apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms arba parduoti ir kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 6 milijonai litų arba daugiau.
Savivaldybių atsakingi darbuotojai taip pat  turi teisę tikrinti, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai teisingai sudaro rašytines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, apskaičiuoja pavėluoto mokėjimo palūkanas ir atsiskaito su žemės ūkio produkcijos pardavėjais.
 
Rita Veliulienė, LŽŪKT ūkio apskaitos specialistė

Šalyje vis daugiau žemės ūkio ir kitu verslu užsiimančių asmenų naudojasi ES parama. Pasirašę paramos sutartis, paramos gavėjai įsipareigoja vykdyti su projektu susijusius įsipareigojimus. Primename, kad paramos gavėjai, kurie naudojasi ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – Programos) priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir kt., nepamirštų įsipareigojimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) teikti projekto įgyvendinimo ataskaitas ir veiklos pagrindimo dokumentus Programos administravimo ir Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį (nuo paraiškos užregistravimo Agentūroje iki paskutinio mokėjimo prašymo ir projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo datos), pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams, per 20 kalendorinių dienų, paramos gavėjas privalo pateikti Agentūrai informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą: projekto viešinimą, įsigytas investicijas, įvykdytų pirkimų rezultatus, pateiktus mokėjimo prašymus ir t. t., taip pat nurodyti projekto įgyvendinimo laipsnį. Minėtą ataskaitos formą galite rasti Agentūros interneto svetainėje http://www.nma.lt/index.php?889223667).
Agentūra, gavusi informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, per 20 darbo dienų išnagrinėja ir nustato, ar vykdoma paramos sutartyje bei paramos paraiškoje numatyta projekto veikla. Prireikus Agentūra gali paprašyti pateikti papildomos informacijos ar nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje. Jei projekto įgyvendinimo ataskaita atmetama, Agentūra turi nurodyti atmetimo priežastis ir nustatyti terminą, per kurį paramos gavėjas privalo pateikti ištaisytą informaciją. Jeigu paramos gavėjas informacijos apie projekto įgyvendinimo eigą nepateikia laiku ir po priminimo arba Agentūra ją atmeta 3 kartus, gali būti inicijuojamas sutarties nutraukimas ir (arba) suteiktos paramos ar jos dalies grąžinimas.
Kad įsipareigojimai būtų vykdomi pagal nustatytus terminus, informacija apie projekto įgyvendinimą būtų užpildyta teisingai, vadovaujantis teisės aktais, paramos gavėjus kviečiame kreiptis į artimiausio rajono Lietuvos žemės ūkio konsultavimo rajono biurus, kuriuose kvalifikuoti konsultantai visada pasiruošę Jums padėti.

Vaida Čepienė,
LŽŪKT verslo ekonomikos specialistė

Lietuvos žemės ūkyje vis labiau juntama plėtros ir  modernizavimo dvasia. Prie to itin prisideda Europos Sąjungos lėšos, žemdirbiams atveriančios dar daugiau perspektyvų ir padedančios plėtoti ūkį. Pasinaudoję paramos lėšomis, ūkininkai įsigijo modernios žemės ūkio technikos, tačiau žemės ūkio veikloje naudojamo  ilgalaikio turto įsigijimas, eksploatavimas, nusidėvėjimo skaičiavimas kelia daug neaiškumų.
Ūkininkas,  norėdamas, kad ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais, t. y. būtų mažinamos apmokestinamosios pajamos,  pradėdamas naudoti šį turtą  individualioje veikloje, Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti užpildytą Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto deklaracijos FRO457 formą. Jei ūkininkas, įsigydamas  ilgalaikį turtą, pasinaudojo Europos Sąjungos, nacionalinio biudžeto ar kita finansine parama, tai deklaracijoje iš turto įsigijimo vertės turi atimti gautos paramos lėšas,  nes leidžiamiems atskaitymams negalima priskirti išlaidų, kurių faktiškai nepatyrė.
Kyla daug klausimų: kaip pasielgti, jeigu ūkininkas įsigijo ilgalaikį turtą savo lėšomis, turto  įsigijimo vertę deklaravo FRO457 formoje, o tik vėliau, po metų ar dvejų,  pasinaudojo Europos Sąjungos parama? Kaip ir kada  reikia tikslinti ilgalaikio turto vertę deklaracijos FRO457 formoje? Ar reikia tikslinti 2009 metų Metinę pajamų deklaraciją, nors 2009 metais ūkininkas neplanavo naudotis Europos Sąjungos parama?
Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų nuomone, šiuos iškilusius klausimus galima būtų spręsti dviem būdais:
Vienu atveju ūkininkas, tikslindamas Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto deklaracijos FRO457 formą, iš technikos įsigijimo išlaidų turi atimti gautos paramos sumą. Taip pat ūkininkas turi tikslinti ir 2009 metų Metinės pajamų deklaracijos duomenis, kurioje reikia sumažinti leidžiamų atskaitymų sumą, kadangi ūkininkas nusidėvėjimą priskaičiavo nuo didesnės sumos, t. y. nebuvo atimta gauta paramos suma.
Kitu atveju ūkininkas taip pat turi tikslinti Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto deklaracijos FRO457 formą. Iš technikos įsigijimo išlaidų turi būti atimta ne tik gauta paramos suma, bet ir 2009 m. leidžiamiems atskaitymams priskirta šios technikos nusidėvėjimo išlaidų dalis. Šio ilgalaikio turto priskyrimo veiklai data turi būti 2010 m. sausio 1 diena.
Antrojo  leidžiamų atskaitymų koregavimo būdo naudoti  negalima, jei ūkininko 2010 m. pajamos iš žemės ūkio veiklos būtų priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms. Tokiu atveju ūkininkas turėtų tikslinti Metinės pajamų deklaracijos už 2009 m. duomenis, mažindamas leidžiamų atskaitymų sumą.
 Pavyzdys. Ūkininkas 2009 m. vasario 11 d.  įsigijo traktorių už 10 000 Lt.  Tą pačią dieną Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaracijos FRO457 formą, kurioje nurodė šią sumą. Traktoriaus nusidėvėjimą ūkininkas pradėjo skaičiuoti nuo 2009 m. kovo  1 d.  Europos Sąjungos teikiama parama pasinaudojo 2010 m. rugsėjo mėnesį. Buvo kompensuota 40 proc. šio traktoriaus vertės, t. y. 4 000 Lt. Ūkininkas nusistatė, kad traktorių dėvės 5 metus. Vadinasi,  metinė leidžiamų atskaitymų suma yra  2 000 Lt (10 000 Lt / 5 m.).  2009 m. suma – 1667 Lt  (10 000 Lt / 5 m. / 12 mėn. x 10 mėn.).
 Gavęs 4 000 Lt paramą 2010 m., ūkininkas turi  tikslinti deklaracijos FRO457 duomenis,  t. y.  traktoriaus įsigijimo vertę  turi nurodyti 4 333 Lt (10000 Lt  – 4000 Lt  – 1667 Lt), o priskyrimo veiklai datą – 2010 m. sausio 1 d.   Likusią traktoriaus įsigijimo išlaidų dalį (4 333 Lt) ūkininkas nudėvės per likusį nusidėvėjimo laikotarpį (4 metus).

Rita Veliulienė,
LŽŪKT ūkio apskaitos specialistė

Ką privalo žinoti fiziniai asmenys, kai jie verčiasi veikla, nepatenkančia į ūkininko ir jo partnerių pajamų už paslaugas žemės ūkiui sąrašą, komentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareigūnai.

Įregistruota individuali veikla ar verslo liudijimas

Komentuoja Rūta Asadauskaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) Viešųjų ryšių skyriaus specialistė

Ūkininkas, norėdamas verstis veikla, kuri nepatenka į ūkininko ir jo partnerių pajamų už paslaugas žemės ūkiui sąrašą, patvirtintą žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 528, turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą, t.y. savo gyvenamosios vietos mokesčių inspekcijos skyriui pateikti prašymo FR0792 formą (patvirtinta VMI viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29) arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl verslo liudijimo įsigijimo.

Pavyzdžiui, ūkininkas, vykdantis papildomą veiklą (apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas), turi papildomai įsigyti verslo liudijimą ar nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Ūkininko pajamos iš žemės ūkio veiklos apskaičiuojamos ir apmokestinamos atskirai nuo pajamų iš vykdomos kitos individualios veiklos. Todėl ūkininkas, įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, norėdamas verstis kita nei žemės ūkio veikla, tarp jų ir apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugų) teikimo veikla, turėtų papildyti vykdomos individualios veiklos rūšių kodus arba įsigyti verslo liudijimą veiklai ,,Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas (ST) (įeina į EVRK klasę 55.20).

Tai reiškia, kad toks ūkininkas apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (AVMI) turėtų pateikti Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (MMR) FR0792 formą, patvirtintą VMI viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu VA-29 (Žin., 2005, Nr. 46-1537; 2009, Nr. 117-5064), užpildytą šios formos pildymo taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka, ir nurodyti pradedamos vykdyti individualios veiklos kodą (-us) pagal EVRK.

Ūkininkai į mokesčių mokėtojų registrą registruojami ir jų duomenys registre tikslinami automatiškai pagal iš Ūkininkų ūkių registro gautus duomenis apie ūkininko statusą. Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre dienos.

Ūkininkai į registrą įregistruojami pagal jų gyvenamosios vietos adresą, t.y. jų Registro tvarkytojas tampa tos AVMI teritorinis skyrius, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra ūkininko gyvenamoji vieta. 

Iš MMR ūkininkai išregistruojami automatiškai (nuo išsiregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro dienos).

Išsamesnės informacijos teirautis tel. (8 5) 268 7927

Besiverčiantiems tik žemės ūkio veikla verslo liudijimų nereikės

Komentuoja Linas Morkūnas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Įmokų administravimo skyriaus vyr. specialistas

Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1650 pakeitus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles fiziniams asmenims, besiverčiantiems individualia žemės ūkio veikla (ūkininkams ir jų partneriams), nuo 2011-01-01 neatsiras prievolės įsigyti verslo liudijimą.

Minėtuoju taisyklių pakeitimu buvo reglamentuoti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo atvejai, kai asmuo yra ūkininkas ar jo partneris ir kartu dar verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą.

Taisyklės numato, kad ūkininkai ir jų partneriai, ketinantys įsigyti arba turintys verslo liudijimą, valstybinio socialinio draudimo įmokų pagrindinei pensijos daliai gali nemokėti, jeigu verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu yra sumokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga per mėnesį.

Taigi šis Taisyklių pakeitimas ūkininkams ir jų partneriams yra naudingas tuo, jog tuo atveju, kai nusprendžiama verstis dar ir individualia veikla pagal verslo liudijimą, asmeniui nereikės dar kartą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų pagrindinei pensijos daliai, nes jau sumokėjus ūkininko ar jo partnerio įmokas, asmuo yra atleidžiamas nuo prievolės mokėti įmokas už verslo liudijimo galiojimo laikotarpį.

Pažymėtina, jog valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas ūkininkams ir jų partneriams, kaip ir kitiems valstybiniu socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, suteikia socialines garantijas, nes esant draudiminiam įvykiui atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka. Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas, ūkininkai ir jų partneriai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Mirties atveju apdraustojo sutuoktinis ir vaikai įgyja teisę į našlių ir našlaičių pensijas.

Išsamesnės informacijos teirautis tel. (8 5) 272 3205

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 239 1018

Gruodžio 15 dieną LR Vyriausybė patvirtino naujas žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles. Lietuvoje vykdoma žemės konsolidacija leis efektyviau naudoti žemės sklypus, gerinti ūkininkavimo sąlygas bei plėtoti kaimų infrastruktūrą.
 
Vyriausybė pritarė nuo 2005 metų galiojusio nutarimo pakeitimui, patikslindama konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių procedūras. Nauja tvarka taip pat patvirtintas konsolidacijos projektų rengimo organizatorius vietoj apskričių viršininkų šią funkciją deleguojant valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Žemės konsolidacijos projektų taisyklėse buvo papildytas galinčių žemės konsolidacijos procese dalyvauti subjektų sąrašas. Teisė dalyvauti projektuose numatyta ir savivaldybėms bei valstybinės žemės patikėtiniams.
 Atsižvelgus į pirmųjų 14-os žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo 2005–2008 metais patirtį, naujose taisyklėse patikslintos žemės vertinimo plano rengimo nuostatos bei tiksliau apibrėžtos žemės konsolidacijos projekto sudedamosios dalys.
 Vykdant žemės konsolidaciją, kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Konsolidacija padeda gerinti ūkininkavimo sąlygas, suformuojant mažiau ir geresnės formos žemės sklypų, juos jungiant. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje numatyta, kad žemės konsolidacijos projektų vykdymas Lietuvoje visiškai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, taigi žemės savininkams nereikia papildomai prisidėti. Žemės savininkai, ir ypač ūkininkai, norintys pagerinti savo žemės valdas, raginami teikti prašymus Valstybės žemės fondui ir aktyviai dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose.
 
Valstybės žemės fondas: Konstitucijos pr. 23, tel.:  (8 5) 2623 000,
Informacija apie žemės konsolidaciją teikiama tel.: (8 5) 2391 320, el. p.: giedre.leimontaite@:nzt.lt
Nacionalinės žemės tarnybos atstovė spaudai Kristina Chlynova- Žukovski  tel.: (8 5) 210 0555

ŽŪM informacija

Informuojame, kad Ūkininkų ir jų partnerių, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 4 EDV ir ne didesnis kaip 14 EDV, mėnesio valstybinio socialinio draudimo įmokos turi būti apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA – 800 Lt).
Ūkininkų ir jų partnerių, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, mėnesio valstybinio socialinio draudimo įmokos ir sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei MMA ir ne didesnės kaip einamųjų metų draudžiamosios pajamos per mėnesį (DPD – 1170 Lt).
Ūkininkų ir jų partnerių valstybinio pensijų socialinio draudimo ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms 2010 metams nustatytas sumažintas 16 proc. dydžio tarifas. Sveikatos draudimo įmokoms nustatytas 9 proc. dydžio tarifas.
Ūkininkų ir jų partnerių valstybinio socialinio draudimo įmokos ir sveikatos draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
VSDFV primena nepamiršti ir nustatytu terminu sumokėti įmokas, taip pat informuoja, kad duomenys apie ūkininkus ir jų partnerius, nesumokėjusius valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų už gruodžio mėnesį iki 2010 m. gruodžio 31 d., pateks į Fondo valdybos formuojamus draudėjų, turinčių praterminuotą įsiskolinimą Fondo biudžetui, sąrašus. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai.

Gerbiami ūkininkai, spręskime pasitaikančias problemas kartu. Konsultantai sutvarkys ūkio apskaitą ir nepatirsite jokių rūpesčių dėl privalomųjų mokesčių mokėjimo. Kreipkitės į rajonų biurų ūkio apskaitos konsultantus.
 
VSDFV ir LŽŪKT informacija

Netrukus daugelio namuose pakvips žaliuojančiu mišku – tai Kalėdos. Vis dažniau kalėdiniais žaisliukais puošiamos ne tik eglės, bet ir nedidelės pušys, kėniai, kadagiai ar kitokie žaliuojantys medeliai. Mėgstamos ir puokštės, pagamintos iš šių medžių šakų. Populiarėja tradicija, kai šeimos važiuoja į medelynus, kuriuose leidžiama patiems išsirinkti ir nusikirsti eglutę.
Eglutę įsigyti nesudėtinga, o šakos dažnai net dovanojamos. Tačiau privačių miškų savininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad šventinę nuotaiką jiems gali sugadinti nepaisantys įstatymų ir norintys apsukriais pasirodyti gyventojai, kurie tiesiog važiuoja į miškus ir be leidimų kerta kalėdines puošmenas. Valstybinių miškų ir policijos pareigūnai kasmet organizuoja nelegalių eglučių kirtėjų „medžiokles“, tačiau apsaugoti visas miško valdas sudėtinga, todėl tuo pasirūpinti turėtų patys miško savininkai.  
Ne kiekviena eglutė tampa namų puošmena: gležnų ir retų šakelių medeliai su netaisyklingomis lajomis atrodo ne itin patraukliai. Mūsų akį džiugina tik pavieniui ir ne po senais medžiais augusi, todėl proporcingą šakų vainiką ir tankius spyglius galėjusi išauginti miško eglutė. Tokią skarotąją nukirsti, nepadarant žalos ateities miškui, nėra lengva. Nerekomenduojama eglutes kirsti miško želdinių plotuose, reikėtų jų ieškoti proskynose, palei griovius, po elektros perdavimo linijomis. Žinoma, daug paprasčiau eglutę nusikirsti specialiai įrengtoje plantacijoje. Dažniausiai būtent tokiose vietose išaugintus medelius pardavinėja prekeiviai. Todėl nusipirkę eglutę iš sąžiningo augintojo, galite būti ramūs, kad žaliaskarė ne tik papuoš namus, bet ją nukertant nebuvo padaryta žalos gamtai.
Nusipirkę eglutę, nepamirškite paimti pirkimo kvito, kad kontroliuojančių pareigūnų nebūtumėte apkaltinti neteisėtai ją nukirtę. Privataus miško savininkas savo valdoje gali išsikirsti vieną ar kelias eglutes savo reikmėms ir be specialaus leidimo – tereikia turėti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus ir, jei reikia, parodyti pareigūnams, kur eglutės kirstos. Tačiau kertant ne vieną eglutę, taip pat ketinant jas parduoti, dokumentų reikia daugiau.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 63 straipsnyje nurodoma, kad už savavališką pomiškio, miško želdinių, sėjinukų arba sodinukų miško daigynuose bei plantacijose, taip pat savaiminės kilmės jaunuolynuose, skirtuose miškui atkurti, naikinimą arba žalojimą skiriama bauda piliečiams nuo 50 iki 100 litų, pareigūnams – nuo 100 iki 300 litų.
Lai mišku kvepiantys spygliuočiai atneša į jūsų namus šilumą ir jaukumą.

Nerijus Merkinykas,
LŽŪKT miškininkystės specialistas

Pasigirdo nerimo gaidų, esą Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba siekia perimti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių elektroninį deklaravimą ir ateityje teikti žemdirbiams šią paslaugą už papildomą atlygį. Kai kurių savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai, atsakingi už deklaravimą, suprato tai kaip grėsmę jų darbo vietoms. Ko iš tiesų siekia Konsultavimo tarnyba? Apie tai su jos direktoriumi dr. Edvardu MAKELIU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Justinas ADOMAITIS.

–  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui diegiant elektroninio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo sistemą savivaldybėse ir seniūnijoje įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos, specialiai šiam darbui parengti darbuotojai. Ar Konsultavimo tarnyba siekia perimti visą šią sistemą, kad galėtų papildomai uždirbti iš žemdirbių?

– Tokio užmojo niekada neturėjome ir to neturime. Savivaldybių žemės ūkio skyriai yra ir bus pagrindiniai šių funkcijų vykdytojai. Mūsų siekis – bendradarbiaujant su savivaldybių žemės ūkio specialistais kaip  partneriais, užtikrinti maksimalią naudą klientui suteikiant  jam kuo daugiau kokybiškų paslaugų. Turėdami galimybę tiesiogiai jungtis prie Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazių, galėtume klientams suteikti daugiau ir kokybiškesnių ūkio buhalterinės apskaitos, verslo ekonomikos, ūkių atitikties valdymo, agrarinės aplinkosaugos paslaugų. Jei duomenų bazės būtų laisvai prieinamos, mūsų konsultantai, pavyzdžiui, galėtų parengti gyvulių šėrimo planą, naudodami realius konkretaus ūkio duomenis. Tikslūs ūkių duomenys, kurie būtini norint suteikti kokybiškas paslaugas, kaupiami Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registruose ir duomenų bazėse. Neturėdami galimybės prisijungti prie registrų, negalime klientams konsultavimo paslaugų atlikti kompleksiškai –„vieno langelio“ principu. Kadangi paslaugoms atlikti reikalingus ūkio duomenis perkame, padidėja paslaugų savikaina.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registrai ir duomenų bazės mums neprieinami todėl, kad Lietuvoje tokia teise ligšiol naudojasi tik atskiru Vyriausybės nutarimu patvirtintos institucijos. Ieškodami išeities, kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją su prašymu pasiūlyti Vyriausybei įrašyti į minėtų institucijų sąrašą Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą, suteikiant jai galimybę teikti žemdirbiams žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo funkciją. Rašte aiškiai nurodome, kad deklaravimo paslaugą teiktume tiems žemdirbiams, kurie naudojasi Konsultavimo tarnybos paslaugomis, o šią funkciją vykdytume lygiagrečiai su savivaldybėmis.

– Ne Jūs vieni norite perimti dalį savivaldybėms deleguotų valstybės funkcijų, to nori ir Žemės ūkio rūmai. Be to, ar nemanote, kad sulauksite priekaištų iš kitų žemės ūkio konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, nes įgytumėte konkurencinį pranašumą jų atžvilgiu?

– Europos šalių konsultantų patirtis rodo, kad daugeliui jų nėra kliūčių naudotis registrų duomenimis, o esant reikalui – juos atnaujinti. Operatyvus priėjimas prie duomenų leidžia veiksmingiau konsultuoti žemdirbius, prisidėti prie jų konkurencingumo didinimo. Todėl mes esame už tai, kad registrų duomenys būtų prieinami kuo plačiau įvairioms suinteresuotoms institucijoms. Konkurencija yra būtina ir naudinga. Manau, kad, kalbant apie deklaravimą, duomenys galėtų būti laisvai prieinami matininkams, geodezininkams.
Antra, norėdama perimti funkcijas, bet kuri institucija ar konsultantas privalo techniškai tam pasirengti. Konsultavimo tarnyba, kaip ir savivaldybės, turi visas technines galimybes, ryšio kanalus, nuomojamus iš TEO. Turime ir patirties – Valstybės pavedimu tvarkome Ūkio apskaitos duomenų tinklą, kaupiame ir saugome duomenis.

– Perimant funkcijas, paprastai pretenduojama ir į jų finansavimą. Ar Konsultavimo tarnyba irgi pretenduoja į dalį valstybės lėšų, kurios atitenka savivaldybėms už pasėlių deklaravimo paslaugos teikimą?

– Noriu paaiškinti, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimą metodiškai tvarko Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, kuris yra sudaręs sutartis su savivaldybėmis ir suteikęs joms prieigą prie elektroninio deklaravimo sistemos. Savivaldybės už šią paslaugą gauna iš valstybės lėšų. Mes į šį finansavimą nepretenduojame. Taigi palengvintume valstybės naštą. Žinoma, tokiu atveju savivaldybės jau negautų pinigų už tuos žemdirbius, kuriems paslaugas suteiktų Konsultavimo tarnyba. Įstaiga  turi tokiai paslaugai atlikti pritaikytą IT sistemą, pakankamus techninius ir žmogiškuosius išteklius, todėl papildomos investicijos nereikalingos. Deklaravimas, kaip ir visos kitos Konsultavimo tarnybos teikiamos paslaugos, būtų apmokamos klientų. Mūsų skaičiavimais, tokia paslauga Konsultavimo tarnyboje norėtų pasinaudoti apie 7 tūkst. žemdirbių. Todėl neįžvelgiu jokios grėsmės, jei jie naudmenas deklaruotų ne seniūnijose, o Konsultavimo tarnyboje.

– Išeitų, kad Jums už deklaravimo paslaugas mokėtų patys žemdirbiai?

– Visų pirma kalbame apie didesnį pasirinkimą: ūkininkas galės rinktis paslaugos teikėją – seniūniją, savivaldybę arba Konsultavimo tarnybą. Jei ūkininkas perka iš Konsultavimo tarnybos įvairias paslaugas, jis galės pirkti ir pasėlių deklaravimo paslaugą. Jeigu jo tai netenkins, jis galės kreiptis į seniūniją ir pasinaudoti paslauga nemokamai. Ūkininkas pats spręs, ar jam verta mokėti. Tokiu būdu būtų demonopolizuotas paslaugos teikimas.

– Lietuvos ūkininkų sąjunga yra Konsultavimo tarnybos viena dalininkių. Ar ji tokiam Jūsų pasiūlymui pritaria?

– Ūkininkų sąjunga labai gerai supranta tokio žingsnio būtinybę ir naudą. Lapkričio pabaigoje ji kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama suteikti galimybę ūkininkams, konsultavimo paslaugų vartotojams, reikalingas paslaugas gauti „vieno langelio” principu ir leisti Konsultavimo tarnybai kartu su savivaldybėmis atlikti žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir valdų deklaravimą bei paraiškų pagal numatytas priemones administravimo darbus.

– Galbūt Jūsų sumanymas tinkamas, tačiau kiek ankstyvas?

– Priešingai, mano galva, jis jau kiek pavėluotas. Yra daugybė dokumentų, nustatančių prievolę ūkininkui teikti įvairius duomenis apie ūkį, tačiau mažai kalbama, ką ūkininkas galėtų už tai gauti, kokios naudos turėtų iš sukauptų duomenų, kad jie nebūtų vien serverių turinio skaičiai. Tuos duomenis kaupia Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, „Pieno tyrimai” ir kt. Bet kas šiandien tuos duomenis analizuoja ir pateikia pasiūlymus konkrečiam ūkininkui? Jie galėtų būti panaudoti derliui prognozuoti, tręšimo planams sudaryti, ūkio efektyvumui vertinti ir t. t. Danijoje, Suomijoje, Švedijoje ūkininkai jau šiandien gauna tokius duomenis.
Europoje labai garsiai kalbama apie agrarinių žinių ir bioekonomikos visuomenę, kai žemės ūkis naudosis standartizuotomis duomenų bazėmis. Tai neįmanoma be tinkamo geografinių informacinių sistemų naudojimo. Jei šiandien mūsų duomenų bazės ir sistemos bus uždaros, žemdirbiai negaus galimybės pasinaudoti pridėtine verte, kuri jiems pelnytai priklausytų. Tad neužkirskime Lietuvoje tam kelio.

Palaikant naujos Lietuvoje galvijininkystės šakos, mėsinių veislių galvijų augintojų pajamas, vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 3D-383 ir toliau mokamos išmokos už karves žindenes ir telyčias.
Atsietos nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos mokamos už mėsinių veislių grynaveisles ir mišrūnes (gautas pieninių – mėsinių veislių kryžminimo būdu) karves bei telyčias nuo 8 mėn. amžiaus. Šioms išmokoms už karves žindenes gauti yra tinkamas žindenių laikytojas, kuris 2007 m. kovo 31 d. turėjo karves žindenes ir telyčias (ne jaunesnes negu 8 mėn. amžiaus) ir pateikė dokumentus: gyvulio registracijos ūkyje dokumentą ir patvirtinimą apie gyvulio kilmę iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos.
Išmoka mokama fiziniams ir juridiniams asmenims, įsiregistravusiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio ir kaimo valdos valdytoju arba valdoje vykdomos jungtinės veiklos partneriu bei laikantiems savo vardu suregistruotas ir identifikuotas žindenes ir telyčias.
Išmokoms gauti už nustatyta tvarka ŽŪIKVC centrinėje duomenų bazėje (CDB) įregistruotas, turėtas 2007 m. kovo 31 d. žindenes ir telyčias kasmet paraiškų teikti nebereikia, duomenys imami tiesiai iš CDB. Tačiau laikytojai privalo laikytis Gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (Žin., 2003, Nr.60-2734), ir teisingai rodyti apskaitoje faktiškai turimų gyvulių skaičių.
Per metus už žindenę ar telyčią mokama 590 Lt išmoka. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-963 keitėsi išmokos kodas – 0509. Į tai svarbu atkreipti dėmesį, nes laikytojas, dėl jam nežinomų priežasčių einamaisiais metais negavęs išmokų, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 d. gali kreiptis į ŽŪIKVC, kuris informuoja apie išmokų neskyrimo aplinkybes arba laikytojo įrašymą į papildomai rengiamą pažymą.
ŽŪIKVC pagal CDB esančių 2007 m. kovo 31 d. duomenų pagrindu atlieka laikomų žindenių ir telyčių patikrą ir iki 2010 m. lapkričio 15 d. (LR žemės ūkio ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-963) Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė pažymą apie laikytojo duomenys apie žindenių ir telyčių skaičių. NMA, gavusi duomenis iš ŽŪIKVC, apskaičiavo išmokų sumą kiekvienam laikytojui ir per 5 darbo dienas nuo duomenų gavimo pateikė Žemės ūkio ministerijai pinigų užsakymo paraiškas apie lėšų poreikį išmokoms už žindenes ir telyčias išmokėti. Pagal papildomas pažymas išmokų suma apskaičiuojama iki einamojo mėnesio pabaigos.

Rita Samalionienė,
LŽŪKT Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad pieno gamintojai, norintys parduoti arba pirkti pieno gamybos kvotas aukcione, paraiškas savivaldybėms turi pateikti iki š. m. gruodžio 31 dienos.
Pieno kvotų aukcionas įvyks 2011 m. kovo mėnesį. Žemės ūkio ministerija primena, kad aukcionas yra pieno kvotos pardavimo–pirkimo būdas, kai pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą, laimi teisę nusipirkti parduodamą pieno kvotą. Dalyvavimas pieno kvotų pardavimo aukcione yra savanoriškas, jame pirkti kvotas gali tie pieno gamintojai, kurie, nelaukdami kvotos iš nacionalinio rezervo, nori ja apsirūpinti patys.
Paraiškas administruoja VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Paskutinis (šeštasis) aukcionas įvyko šių metų kovo mėnesį. Aukcione 79 pardavėjai pageidavo parduoti 2 479 t pieno kvotos. Iš 47 pieno gamintojų 30 pirkėjų nupirko 805 t kvotos, o tai sudaro 33 proc. pasiūlyto kiekio. Vidutinė pieno kvotų pirkimo kaina – 0,03 Lt/kg.
2009–2010 kvotos metų pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 75 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti kvota – 61 procentu. Per septynis 2010–2011 kvotos metų mėnesius pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 50,35 proc. (pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 50,15 proc.).
Pagal dabartinius ES teisės aktus pieno kvotų sistema turėtų išlikti iki 2015 metų kovo 31 dienos.
Gerbiami ūkininkai, jei turite klausimų dėl pieno gamybos kvotų, kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų gyvulininkystės konsultantus.

ŽŪM ir LŽŪKT informacija

Nacionaline mokėjomo agentūra skelbia, kad šalies ūkininkai bei kiti teisėti žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) naudotojai yra skatinami auginti energinius augalus – ši veikla remiama Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis.
Norintys pasirinkti šią veiklą, dar gali teikti paraiškas trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimo paramai gauti. Ji teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį.

Galimi pareiškėjai

Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, teisėtai valdantys žemės ūkio naudmenas (ŽŪN).
Žemės ūkio naudmenos, į kurias investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise ir (arba) gali būti nuo paramos sutarties pasirašymo ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui tik iš privačių asmenų nuomojamos, valdomos panaudos ar kitais pagrindais.
Nuomos, panaudos sutartys turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre. Jose turi būti aptarta trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimo galimybė.

Kiti reikalavimai

Teikiant paraišką, būtina pateikti projekto aprašą. Jame reikia pagrįsti investavimo tikslus, numatyti ir pagrįsti projektui įgyvendinti reikiamas investicijas (be PVM) ir lėšas. Būtina nurodyti finansavimo būdą bei nurodyti projekto įgyvendinimo terminus.
Su paraiška taip pat reikia pateikti įgaliotos institucijos patvirtintą plantacinių želdinių įveisimo energetiniais tikslais sklypo planą (jo kopiją), kuriame būtų pažymėtos ir su savivaldybės specialistu, atsakingu už melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą, suderintos jo ribos.
Svarbu pažymėti, kad parama teikiama veisiant trumpos rotacijos plantacinius želdinius, kurių laikas tarp 2 kirtimų ne ilgesnis kaip 5 metai (gluosniai, karklai, drebulės, baltalksniai).
Apželdinamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų.
Reikia neužmiršti, kad trumpos rotacijos želdiniai turi būti sodinami laikantis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams veisti „NATURA 2000“ teritorijose parama neteikiama.

Finansuojama iki 70 procentų

Besikreipiantiems paramos plantaciniams želdiniams įveisti gali būti finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir jauniesiems ūkininkams – iki 60 procentų.
Tuo tarpu jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, gali būti kompensuojama net iki 70 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų.
Likusią išlaidų dalį ūkininkas dengia savo ar skolintomis lėšomis.
Didžiausia paramos suma vienam projektui yra 690560 Lt. Maksimali parama trumpos rotacijos želdiniams įveisti negali būti didesnė kaip 5179 Lt/ha.

Remiamos išlaidos

Pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiosios veiklos sritį gali būti finansuojamos želdinimo projekto parengimo, želdavietės ir (arba) dirvos paruošimo, sodinukų įsigijimo, sodinimo darbų, bendrosios (ne daugiau kaip 10000 Lt be PVM), projekto viešinimo išlaidos.
Paraiškos paramai gauti renkamos iki šių metų gruodžio 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento teritoriniuose skyriuose pagal projekto įgyvendinimo vietą. Ūkininkus, nusprendusius teikti paraiškas, kviečiame atvykti į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurus. Jums bus suteiktos kvalifikuotos konsultacijos šios paramos gavimo klausimais.

NMA ir LŽŪKT informacija