Naujienos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) laboratorijos darbuotojos, siekdamos susipažinti su šalyje veikiančiomis pažangiomis akredituotomis laboratorijomis, lankėsi Aplinkos apsaugos agentūroje (AAA) bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI), kur susipažino su darbo specifika, atliekamais tyrimais ir taikomais tyrimų metodais, laboratorinės informacijos valdymo sistema, vykdomomis valstybinėmis programomis, akreditacijos procesais bei turima aukščiausios kokybės įranga.

Pirmoji aplankyta Aplinkos apsaugos agentūra. AAA dar 2004 metais akredituota atlikti paviršinio, jūros, požeminio vandens, nuotekų, aplinkos oro ir stacionariųjų oro taršos šaltinių išmetamųjų teršalų cheminius tyrimus, paviršinio vandens biocheminius tyrimus, paviršinio vandens, nuotekų ir cheminių medžiagų ūminio toksiškumo tyrimus, paviršinio vandens, nuotekų ir aplinkos oro mėginių ėmimą ir kt. Tad pagal valstybės užsakymą AAA vykdo aplinkos monitoringą, ūkio subjektų kontrolę, atsižvelgia ir tikrina asmenų prašymus, skundus bei pranešimus dėl atitinkamos veiklos pažeidimų. AAA specialistės akcentavo, kad visada yra reaguojama ir reikiami mėginiai paimami bet kuriuo paros metu.

AAA laboratorijoje iš kairės: AAA Cheminių tyrimų skyriaus vedėja Daiva Pockevičiūtė, LŽŪKT laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė ir specialistės Dalia Mintauškytė, Rugilė Bukauskienė, Rūta Stanevičiūtė, Aurelija Bukauskienė, Inesa Giedraitytė bei AAA Tyrimų ir matavimų kokybės skyriaus vedėja Violeta Andriejūnienė.

Pasak Violetos Andriejūnienės, nėra nei vieno AAA tyrimo, kuris nebūtų atliktas pagal standartus ir neatitiktų kokybės valdymo metodų, tačiau papildomai dar 5 proc. visiems įstaigos laboratorijoje atliekamiems tyrimams, t. y. kas 20 tyrimui, taikomi kokybės valdymo metodai. „Tai didelio dėmesio, kruopštumo, atidumo ir protinės energijos reikalaujantis darbas. Kiekvienas laboratorijos darbuotojas supranta tyrimų kokybės valdymo prasmę ir taiko tinkamus metodus. Tik gaila, kad labai trūksta kompetentingų darbuotojų. Be jų atsidavimo, supratimo, atidumo ir kruopštumo kokybiškų ir standartus atitinkančių tyrimų rezultatų tikrai nebus“, – sako Tyrimų ir matavimų kokybės skyriaus vedėja Violeta Andriejūnienė.

Lankytasi ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kuris atlieka Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse, taip pat hidrobiontų ir gamtinio vandens tyrimus.

„Mūsų raktas į sėkmę – ilgametė patirtis, specialistų kompetencija ir moderniausia įranga. Turime beveik 500 akredituotų tyrimo metodų ir atliekame daugiau nei 1 milijoną tyrimų per metus. Dalijimasis patirtimi – labai svarbus. Mokomės ir patys, vykdami į stažuotes, ir stengiamės gerąja patirtimi pasidalinti su kitais“, – pristatydama NMVRVI veiklą sakė direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.

Įdomu ir naudinga supažindinti su akredituotų laboratorijų veikla: atliekamais tyrimais, taikomais tyrimų metodais, vykdomomis valstybinėmis programomis ir turima laboratorine įranga.

„Lankėmės aukštus laboratorijos kokybės ir vadybos standartus įvaldžiusiose laboratorijose, todėl mums  buvo viskas labai įdomu – nuo mėginio proceso paėmimo, ženklinimo, tyrimų proceso sekos, protokolo surašymo, laboratorinės informacijos valdymo sistemos kūrimo iki kokybės valdymo būdų užtikrinimo bei akreditacijos dokumentų rengimo. Laboratorijos darbe svarbiausia  užtikrinti tyrimų rezultatų kokybę. Todėl ir Konsultavimo tarnybos laboratorijoje daug laiko skiriame kontrolinių diagramų ir kreivių braižymui, mėginių kartojimui ir kokybiškų rezultatų užtikrinimui. Sužinojome tikrai daug. Toks tobulėjimas, bendravimas su kolegomis, pasisemiant praktinės patirties, labai svarbus ir naudingas“, – įsitikinusi LŽŪKT Laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė.  

LŽŪKT laboratorija turi leidimą

Šiek tiek daugiau nei prieš pusmetį LŽŪKT atidaryta laboratorija, kuriai Aplinkos apsaugos agentūra suteikė leidimą atlikti taršos šaltinių, išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Laboratorijoje tiriama dirvožemio, paviršinio ir gruntinio vandens, nuotekų, organinių trąšų cheminė sudėtis, augalų NPK, atliekamos šiltnamio grunto analizės.

 „Ūkininkai, neturintys tikslių agrocheminių dirvožemio tyrimų duomenų, daro nemažai tręšimo klaidų, kurios neigiamai veikia derlių, jo savikainą ir aplinkosaugą, tad dirvožemio tyrimai būtini dėl subalansuoto augalų tręšimo. Laboratorijoje nustatome svarbiausius dirvožemyje esančius makrokomponentus, tokius kaip judrųjį fosforą ir kalį, pH, humusą, mineralinį azotą. Tirdamos organines trąšas nustatome, koks jose yra NPK kiekis, kokia nauda dirvožemiui. Tiek dirvožemio, tiek organinių trąšų tyrimai – tai medžiaga tręšimo planams sudaryti“, – teigia laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė.

Suprantama, kad žemės ūkio gamyboje labai svarbus yra vanduo. Jo kokybė – indikatorius nustatyti, ar žemės ūkis neteršia aplinkos. Tad išsityrus vandenį, galima labai prisidėti prie aplinkos tausojimo. Į LŽŪKT laboratoriją ėminius gali pristatyti tiek žemdirbiai, įmonės, bendrovės, mokslo ir mokymo institucijos, tiek ir bet kuris gyventojas. Kaip turi būti pristatyta medžiaga tyrimui daugiau informacijos rasite Konsultavimo tarnybos interneto svetainėje.

Rekomenduojame pažiūrėti

„Ką pasėsi 2019“: naujosios technologijos palengvina ūkininkavimą

Gausiam derliui užauginti – inovatyvūs sprendimai

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu

„Agrovizija 2019“: svarbi tiksliojo ūkininkavimo visuma

Sirpsta įspūdingos desertinės vynuogės