Naujienos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro konsultantės 2019 m. į Ūkio apskaitos duomenų tinklą pateikė 37 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą per 2018 metus.

Europos Sąjungos ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia nuo 1965 m. ir nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Juos teikia ir Lietuva.

Duomenys apie ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia jų konfidencialumą. Kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį gali matyti savo rezultatus.

Lyginti trejų metų duomenys

LŽŪKT Šiaulių r. biuro konsultantės 2019 m. į ŪADT pateikė 37 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą per 2018 metus. Ši informacija pateikta remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis.

Tarp Šiaulių r. respondentų vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 19 augalininkystės, 9 gyvulininkystės ir 9 mišrūs. Šiaulių r. ūkių analizei atlikti pasirinkti ekonominiai ir finansiniai rodikliai. Atliekant respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę, Šiaulių r. ūkių 2016–2018 m. duomenys lyginti su Lietuvos respondentinių ūkių 2018 m. pasiektais vidutiniais duomenimis.

Pagrindinis ūkio ekonominės analizės gamybinės veiklos rodiklis – augalų derlingumas.

Augalų derlingumas Šiaulių rajono ūkiuose, t/ha

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad 2018 m. analizuojamų grūdinių augalų derlingumas mažėjo, nors buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis. Augalininkystės produkcijos mažėjimui didžiausios įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos derliaus nuėmimo metu.

Gyvulininkystės ūkių pagrindinis ūkio gamybinės veiklos rodiklis – primilžis iš vienos karvės.

Karvių produktyvumas Šiaulių rajono ūkiuose, t

Šiaulių r. ūkiuose 2018 m. primilžis iš vienos karvės, palyginti su 2017 m., padidėjo 6,33 proc., tačiau nepasiekė Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio. Tą lėmė pašarų kokybė, karvių produktyvumas, sveikatingumas, įvairios gamtinės ir ekonominės sąlygos.

Atlikta ūkių finansinė analizė

Ūkio finansinė analizė – tai visapusiškas ir objektyvus ūkio finansinės būklės, veiklos efektyvumo ir ūkio konkurencingumo įvertinimas, siekiant nustatyti investavimo, skolinimosi galimybes, silpnąsias ir stipriąsias ūkio veiklos sritis, esamos padėties keliamas grėsmes, galimybes gerinti padėtį ateityje. Šiaulių r. ūkių analizei atlikti pasirinkti šie finansiniai rodikliai: pelningumo, mokumo, apyvartumo.

Pelningumo rodiklių analizė

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

Svarbiausias kiekvieno ūkininko tikslas – kuo mažiau išleidžiant uždirbti kuo daugiau pelno. Šiaulių r. ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2018 m. sumažėjo 28,57 proc., palyginti su 2017 metais. Šio rodiklio reikšmė nesiekia Lietuvos vidurkio 2018 m. reikšmės. Jeigu grynojo pelningumo reikšmė didesnė kaip 0,02, ūkis tinkamas naudotis investicine ES parama. Šiaulių r. ūkiai pelningi, grynojo pelningumo rodiklio reikšmė rodo, kad jie tinkami gauti finansinę ES paramą.

Mokumo rodiklių analizė

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo didesnė finansinė rizika patiriama, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, ar kitu turtu, kuris didintų ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis rodo, kokia skolų suma tenka 1 nuosavo kapitalo eurui. Nustatoma, ar ūkis turės pakankamai nuosavo kapitalo skoloms grąžinti.

Šiaulių r. ūkių įsiskolinimai 2018 m. didėjo, skolos ir nuosavo kapitalo santykis nekito. Visais metas skolos rodiklio reikšmė ne didesnė kaip 0,6 , o tai rodo, kad ūkiai tinkami gauti finansinę ES paramą. Mokumo rodikliai padeda apsispręsti dėl ūkio veiklos finansavimo šaltinių pasirinkimo.

Apyvartumo rodiklių analizė

Kintamųjų sąnaudų dalies bendroje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Didesnė rodiklio reikšmė nei 1 rodo, kad ūkis patyrė daugiau gamybinių sąnaudų nei sukūrė bendrosios produkcijos, t. y. išlaidos viršijo produkcijos vertę ir to pasekmė – nuostolinga veikla. Susiklosčius tokiai situacijai, ūkiui rekomenduojama analizuoti kintamųjų sąnaudų susidarymo priežastis ir struktūrą, ieškoti galimybių jas mažinti ir taip didinti savo pranašumą rinkoje.

Pastovių sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastovių sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Aukšta rodiklio reikšmė reiškia, kad vienam bendrosios produkcijos vienetui ūkis patiria daug ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir / arba administracinių sąnaudų.

Kiekvieno verslo siekis – išleisti kuo mažiau, uždirbti kuo daugiau, todėl būtina skaičiuoti ir kintamųjų, tiek pastoviųjų sąnaudų dalį bendrojoje produkcijoje. Kuo ši dalis mažesnė, tuo didesnis pelnas uždirbamas.

Šiaulių r. ūkių apyvartumo rodiklių reikšmės 2016–2018 m. mažesnės už 1, rodiklių pokytis teigiamas, o tai reiškia kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų didėjimą.

Norint sėkmingai ūkininkauti, būtina kiekvienais metais analizuoti ūkio rezultatus, skaičiuoti ekonominius ir finansinius rodiklius, pasiektus gamybinius rezultatus lyginti su kitų ūkių duomenimis.

Respondentiniai ūkiai, gavę veiklos individualią analizę, gali savo duomenis palyginti su vidutiniais respondentinių ūkių duomenimis išleidžiamame elektroniniame leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“. Jis išleidžiamas kiekvienais metais.

Informacijos šaltiniai: LŽŪKT ūkio valdymo programos „e. GEBA Ekonomika” duomenys.   

LŽŪKT Šiaulių r. biuro ekonomikos konsultantė Ligita Nemeikštienė

www.agroakademija.lt rekomenduoja žiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi