Naujienos

Vis dažniau tarptautiniu mastu diskutuojama apie tai, kas laukia žemės ūkio po 2020 m., kartojamos sąvokos – skaitmeninės technologijos, tvarus vystymasis, socialinė atsakomybė, agroekologija, bioekonomika, žiedinė ekonomika ir kt., apie kurias turi žinoti ūkininkai ir miškų savininkai. Kalbama ir apie naujus mokslo žinių perdavimo būdus, dalijimąsi reikalinga informacija tarp žemės ūkio politikos formuotojų, mokslininkų, konsultantų Lietuvoje ir bendradarbiaujant su kitomis šalimis. Kokia situacija dabar ir kaip jai ruošiasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba? 

Dėl sparčios skaitmeninių technologijų plėtros žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai jau susiduria su pokyčiais. Vieniems tai naujos galimybės, kitiems – iššūkiai. Ateityje jie dar labiau lems žemės ūkio politiką, o tuo pačiu mokslo ir konsultavimo veiklos sritis.

Šie klausimai buvo svarbiausi Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos Pomeronijos žemės ūkio konsultavimo centre organizuotoje konferencijoje „Iššūkiai, su kuriais susidurs  žemės ūkio srities konsultavimas po 2020 m.“, ir Radviliškio rajono savivaldybėje vykusioje Lietuvos agronomų sąjungos inicijuotoje tarptautinėje agronomų  konferencijoje „Baltijos šalių žemės ūkis šiandien ir po 2020 metų“. Juose pranešimus skaitė žemės ūkio politikos formuotojai, mokslininkai, žemės ūkio konsultavimo tarnybų ir aukštųjų mokyklų atstovai.

Konferencijose dalyvavęs ir pranešimus skaitęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis išsamiai kalbėjo apie tai, kaip ruošiamasi pokyčiams. 

Direktorius akcentavo, kad Konsultavimo tarnyba drauge su Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmais, verslininkais ir kitais konsultantais įgyvendina nacionalinę  žemės ūkio politiką, kurią formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Mokslo rezultatų viešinimas, dalyvavimas inovacijų projektuose, žemdirbių mokymai, renginiai – veiklos sritys, kuriose dalyvaudami Konsultavimo tarnybos konsultantai ir specialistai yra mokslo, verslo ir švietimo institucijų partneriai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba aktyvi įvairių tarptautinių organizacijų narė: EUFRAS – nuo 2013 m., Europos kaimo tinklo inovacijų pogrupio – nuo 2016 m., nuo 2017 m. specialistai dalyvavo 4 tikslinių grupių SCAR AKIS seminaruose. Taip pat reguliariai dalyvaujama ir konsultavimo įrankiai pristatomi tarptautiniuose EFITA (European Federation for Information Technology in Agriculture) ir ESEE (European Seminar on Extension and Education) renginiuose.

Skaitmeninių konsultavimo priemonių kūrimo pradininkė

Įstaigos specialistai ir konsultantai kuria naujas konsultavimo priemones ir paslaugas, o esamas kasmet atnaujina. Kompleksines paslaugas teikianti Konsultavimo tarnyba yra viena iš skaitmeninių konsultavimo priemonių kūrimo pradininkių Lietuvoje. Kompiuterinė ūkio valdymo programa „e. GEBA“, apimanti gyvulininkystės, ekonomikos, buhalterijos, augalininkystės modulius, sukurta remiantis ilgamete darbo patirtimi, geriausia tarptautine praktika ir Lietuvos mokslininkų rekomendacijomis. Tai novatoriškas ūkių veiklos planavimo ir valdymo įrankis.

Pranešimuose minėta ir integruota augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema IKMIS, kurią sudaro 4 nemokamos elektroninės paslaugos, skirtos žemdirbiams, konsultantams, mokslo atstovams ir visiems, besidomintiems žemės ūkiu. 

Galima drąsiai teigti, kad Konsultavimo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje AKIS (Agricultural knowledge innovation system), tai yra  Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemoje. Ji vykdo nepriklausomą konsultavimą visoje šalyje. Turi reikalingą infrastruktūrą, leidžiančią pasiekti kiekvieną suinteresuotą šalį ir perduoti naujas žinias bei naujoves. Taip pat debesų kompiuterijos pagalba teikia integruotas ir elekronines paslaugas daugiau kaip 18 tūkstančių klientų per metus ir yra viena didžiausių šalies mokymo paslaugų teikėja (KPP, komerciniai mokymo kursai, ES remiamos konsultacijos).

Bus atverti „Inovacijų vartai“

Įstaiga dalyvauja  EIP projektuose, kurie įgyvendinami Lietuvoje, ir jiems vadovauja nuo pirmojo EIP kvietimo 2015 metais. Vieno iš EIP projektų rezultatai – Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras „Inovacijų vartai“ su technologijų demonstravimo paviljonu, taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatų informacinė sistema (TITRIS) ir Inovacijų paramos tarnyba.

TITRIS – nemokama, atvira taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinė sistema. Joje išorės vartotojui (lietuvių ir anglų kalbomis) bus pateikta ūkininkaujantiems naudinga informacija apie šalyje atliktus taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatus ar sukurtas žemės ūkio inovacijas. Sistemos objektas – nekomerciniai mokslo tyrimai ir praktikų sukurtos inovacijos, turinčios ir galinčios turėti mažesnės ar didesnės reikšmės tvariai žemės ūkio gamybai. Visus TITRIS sistemos duomenis vertins kompetentingi Konsultavimo tarnybos specialistai, užtikrinantys informacijos aiškumą, naujumą, pritaikomumą ir aktualumą.

Galima teigti, kad tai  nacionalinis tematinis inovacijų sklaidos tinklas, nes atitinka visus tokioms sistemos keliamus požymius – viešina apdorotą naują žemės ūkio informaciją. Jo veikloje yra duomenų teikėjų, vertintojų ir naudotojų grupės.

Šios sistemos išskirtinumas – konkrečiai parodyti inovacijų ir žinių naudą žemės ūkio gamybai ir informuoti apie galimybę gauti paramą vienai ar kitai inovacijai ūkyje įdiegti. TITRIS administruoja Konsultavimo tarnybos Inovacijų paramos tarnyba.

Taigi TITRIS – pirma specializuota skaitmeninė duomenų bazė, skirta inovacijoms, kurios tiesiogiai gali būti pritaikomos žemės ūkio gamyboje. Tai vieta, kur inovacijas galės skelbti ir mokslininkai, ir žemės ūkio praktikai. Bus įvardintas visų skelbiamų mokslinių  inovacijų technologinė parengtis, sudarytos galimybės pildyti sistemą kitomis atviromis duomenų bazėmis. 
Kalbėta apie TITRIS naudą ir ūkininkui, ir mokslininkui. Atsiveria galimybė pritraukti užsienio mokslininkų. Jau baigiama konsoliduoti mokslo taikomųjų tyrimų ir žinių kūrimo potencialą, suformuotas eksperimentinių, mokomųjų ir bandymų ūkių tinklas, įkurta Inovacijų paramos tarnyba.

Įgyvendinant šį projektą, įsigytas stendas, kuriame galima demonstruoti visą tiksliojo ūkininkavimo ciklą nuo ūkio laukų, pasėlių, augalų būklės vertinimo, dirvožemio ėminių paėmimo automatizuotais dirvožemio ėminių paėmimo keturračiais, dirvožemio ėminių ištyrimo Konsultavimo tarnybos laboratorijoje iki tręšimo planų kintama norma parengimo ir paskatinti ūkininkus drąsiau taikyti inovacines technologijas ūkiuose. 

Šita sistema turėtų puikiai įsilieti į nacionalinę AKIS, o jos sėkmė labai priklauso nuo tarpinstitucinių santykių, nacionalinės politikos ir Europos švietimo tendencijų. Tik glaudus šių santykių vystymas, atsižvelgiant į laiko iššūkius, gali prisidėti prie žemės ūkio poreikių.

Nuotraukų galerijoje Radviliškio rajono savivaldybėje vykusios Lietuvos agronomų sąjungos inicijuotos tarptautinės agronomų  konferencijos „Baltijos šalių žemės ūkis šiandien ir po 2020 metų“ akimirkos.