Naujienos

Europos Sąjungoje bendrosios žemės ūkio politikos plėtra reikalauja objektyvios, visapusiškos informacijos apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir ūkinę veiklą. Tuo tikslu priimtas reglamentas dėl Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sukūrimo. ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 metų.

Lietuvoje šiam duomenų tinklui pradinę informaciją apie ūkius surenka ir apibendrintą analizę pateikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurai. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Daugumos ūkininkų respondentų ūkių apskaita tvarkoma LŽŪKT biuruose, nors yra ir tokių, kurių duomenys gaunami apklausos būdu.

Atliktoje apibendrintoje analizėje, laikantis visiško duomenų konfidencialumo, lyginami visų respondentų veiklos rezultatai. Iš apibendrintos analizės ūkininkai gali sužinoti, kokie kitų tyrimuose dalyvaujančių ūkių bendrieji žemės plotai, augalininkystės produkcijos derlingumas, gyvulininkystės šakos produktyvumas, įvairių kiekvieno ūkio veiklos šakų bendroji produkcija (eurais ir procentais), pelnas. Šiuos rezultatus ūkininkai gali palyginti su vidutiniais šalies rodikliais.

Apibendrinti 36 ūkių duomenys

Per 2017 m. surinkti ir apibendrinti 36 respondentinių ūkių duomenys. Apibendrintai analizei atlikti pasirinkti finansiniai ir ekonominiai rodikliai. Iš finansinių rodiklių grupės analizuoti pelningumo rodikliai (grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir apyvartumo rodikliai (kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje ir pastoviųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje). Iš ekonominių rodiklių grupės analizuoti ūkio gamybinės veiklos rodikliai (derlingumas, gyvulininkystės produkcijos gamyba, primilžis). Analizuotas ir ūkio pajamų grupės rodiklis – pardavimo pajamos (rinkos kainos vidurkis).
Atlikus 2017 m. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių augalininkystės ūkių pelningumo rodiklių analizę, matyti, kad grynojo pelningumo vidurkio reikšmė buvo 0,3. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

2017 m. palyginti su 2015 m., šio rodiklio reikšmė sumažėjo 31,25 procento. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turėjo grynojo pelno mažėjimas, kurį lėmė išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. 2017 m. lyginant su 2016 m., šio rodiklio reikšmė padidėjo 100 procentų.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Duomenys pateikti 1 lentelėje.

Nuo 2015 m. ūkių respondentų šio rodiklio reikšmė mažėja (2017 m. lyginant su 2015 m., sumažėjo 52,38 proc.). Tai rodo, kad ūkiai priklausomi nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų. Duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas

Analizuotas kintamųjų sąnaudų dalies bendroje produkcijoje rodiklis, rodantis, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Ūkių respondentų rodiklio vidurkio reikšmė 2017 m. – 0,58. Tai rodo, kad ūkiai patyrė mažiau gamybinių sąnaudų nei sukūrė bendrosios produkcijos, t. y. išlaidos neviršijo produkcijos vertės ir to pasekmė – pelninga veikla.

Pastovių sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastovių sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Šio ūkių respondentų rodiklio vidurkis 2017 m. yra 0,34 ir rodo, kad vienam bendrosios produkcijos vienetui ūkis patiria nedaug ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir / arba administracinių sąnaudų. Esant tokiai situacijai, ūkiams neturėtų didelės įtakos gamybos apimčių mažinimas. Duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentinių ūkių apyvartumo rodiklių palyginimas

Ekonominių rodiklių grupėje analizuotas ūkio gamybinės veiklos rodiklis – javų, rapsų ir kitų augalų derlingumas (t/ha). Respondentinių augalininkystės ūkių, esančių Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, šis gamybinis rodiklis jau 3 m. yra aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje. Didelį augalų derlingumą lemia tai, kad Marijampolės regionas priskiriamas derlingiausių mūsų šalies dirvožemių grupei, esančiai Vidurio Lietuvos žemumoje. Duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentinių ūkių gamybinės veiklos rodiklių palyginimas

Analizuotas ir ūkio pajamų rodiklių grupės rodiklis – pardavimo pajamos (rinkos kainos vidurkis). Kaip matyti iš 4 lentelės duomenų, Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkininkai respondentai 2017 m. savo produkciją pardavė žemesnėmis kainomis nei vidutiniškai Lietuvoje.

4 lentelė. Respondentinių ūkių pardavimo pajamų palyginimas

Informacijos šaltiniai: LŽŪKT ūkio valdymo programos „e-GEBA Ekonomika“ duomenys; Lietuvos statistikos departamentas (Oficialiosios statistikos portalas), rodiklių duomenų bazė; LMGAGA duomenys.

Ekonomikos konsultantė Ramutė Staniulienė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi