Naujienos

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai vieninga visų Europos Sąjungos valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Duomenys į ŪADT pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Rietavo sav. biure 2017 m. užpildyta 10 respondentinių ūkių anketų. Pateiktų respondentinių ūkių duomenys lyginami su rajono respondentinių ūkių vidurkiais.

Rietavo sav. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti. Kadangi jos nėra labai derlingos, vyrauja gyvulininkystės ūkiai, todėl didesnė dalis žemės plotų skirti pievoms ir ganykloms. Tarp savivaldybės respondentinių ūkių buvo 1 augalininkystės ir 9 gyvulininkystės ūkiai.

1 lentelė. Rietavo sav. respondentinių ūkių 2016–2017 m. augintų kultūrinių augalų derlingumo vidutinių duomenų palyginimas, t/ha

Analizuojant 1 lentelės duomenis, matyti, kad Rietavo sav. vasarinių augintų augalų derlingumas, 2016 m. lyginant su 2017 m., didėjo, tačiau žieminių kvietrugių derlingumas mažėjo net 1,93 t/ha. Tokį derlingumo kitimą greičiausiai lėmė 2017 m. lietingas ruduo, besniegė žiema ir pavasarinė sausra.

1 pav. Vidutinis primilžis iš karvės, t

Iš 9 respondentinių ūkių, užsiimančių gyvulininkyste, net 6 laikė melžiamų karvių.   Paveikslėlyje matyti, kad vidutinis primilžis iš karvės kiekvienais metais didėjo. 2015 m. vidutinis primilžis iš karvės ženkliai mažesnis, nes tais metais į atranką pateko 2–3 karves turintys repondentai, todėl, palyginti su 2017 m., rodiklis padidėjo kone dvigubai. Tai sąlygojo gyvulių genetika, jų skaičius, tinkamai subalansuoti pašarai ir kitos tinkamos sąlygos.

Analizuoti respondentinių ūkių vidutiniai ekonominiai rodikliai

Sprendžiant veiklos finansines problemas, labai svarbi ūkio finansinių rodiklių analizė. Kokį finansavimo šaltinį bepasirinktų ūkis, analizuojami keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, skolos rodiklis ir skolų padengimo rodiklis.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirba 1 pardavimo euras. 2 lentelėje matyti, kad Rietavo sav. respondentinių ūkių pelningumo rodiklis aukštesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

2 lentelėje lyginama, kaip 2015–2017 m. keitėsi Rietavo sav. respondentinių ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis).

2 lentelė. Rietavo sav. respondentinių ūkių vidutinių pelningumo rodiklių palyginimas

Analizuojant lentelės duomenis, matyti, kad 1 pardavimo euras 2015 m. uždirbo 44 ct grynojo pelno, 2016 m. – 49 ct, o 2017 m. – 48 ct. Rodikliai tikrai neblogi, bet be tiesioginių išmokų rezultatai būtų daug blogesni. Nes 2016 m. be tiesioginių išmokų ūkininkai būtų dirbę nuostolingai, o 2017 m. – gavę tik 3 ct grynojo pelno. Iš šių rezultatų matyti, kad Rietavo sav. ūkininkai be tiesioginių išmokų už pasėlius, gyvulius ir kt. uždirbtų labai mažai arba net patirtų nuostolių.

3 lentelė. Rietavo sav. respondentinių ūkių vidutinių skolos rodiklių palyginimas

Skolos rodiklis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Iš esmės tai ūkio finansinę riziką rodantis rodiklis, t. y., kuo daugiau skolų turi ūkis, tuo didesnė rizika, kad jis nesugebės jų laiku apmokėti arba finansų institucijos išvis atsisakys suteikti kreditą. Laikoma, kad rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6. Kuo šio rodiklio reikšmė žemesnė, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, kuo didesnė – daugiau. Iš pateiktos 3 lentelės matome, kad Rietavo sav. ūkių vidutinės skolos nagrinėjamais metais nebuvo didelės. 

Skolų padengimo rodiklis rodo, ar ūkis pajėgus tvarkytis su tokiais pinigų srautais (piniginėmis įplaukomis ir išlaidomis), kurie užtikrintų finansinių skolų apmokėjimą laiku (t. y. paskolų, lizingo ir kitų finansinių skolų). Šio rodiklio reikšmė neturėtų būti mažesnė kaip 1,25.  Mažesnė reikšmė taip pat didins skolintų lėšų kainą arba finansų institucijos atsisakys suteikti kreditą.

Apibendrinant galima teigti, kad Rietavo sav. ūkių ekonominė veikla gera, ūkiai neturi didelių įsiskolinimų, o turimus gali laiku apmokėti. Tą rodo ir finansiniai rodikliai, kurie atitinka normas arba yra didesni.

ŪADT duomenimis paremtos analizės naudingos suinteresuotosioms šalims (juridiniams asmenims ar individualiems ūkininkams), norinčioms palyginti savo ir kitų padėtį. Pavyzdžiui, ūkininkai gali palyginti savo ir kitų sektoriaus arba regiono ūkininkų ūkių struktūrą ir veiklos rezultatus arba sužinoti, ar jų sąnaudos konkurencingos. Pagal šią informaciją galima nustatyti, kuriose srityse reikia tobulėti. Šie duomenys tiesiogiai lemia geresnį žemės ūkio politikos formavimo procesą, išsamesnius mokslinius tyrimus, geriau orientuotas inovacijas ir, žinoma, užtikrina Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtrą.

Parengta pagal Rietavo sav. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų analizę.

Rietavo sav. biuro ūkio apskaitos konsultantė Danutė Jurkienė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi