Naujienos

Estijos valstybinis augalininkystės tyrimų ir plėtros institutas siekia kurti naujas ar gerokai patobulinti anksčiau sukurtas augalų auginimo technologijas, kurias taikant ne tik būtų galima užauginti kuo didesnį ir geresnės kokybės derlių, bet ir modeliuoti gamtinius dirvodaros procesus, kad dirvožemis būtų naudojamas labai atsakingai ir racionaliai. Institutas – vienas iš 16-os partnerių, kuris drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos projektą „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“. www.agroakademija.lt komanda kviečia drauge apsilankyti ir susipažinti su aplinką tausojančių agrotechnologijų bandymais ir rezultatais.

Estijos valstybinis augalininkystės tyrimų ir plėtros institutas (toliau – institutas) priklauso Estijos Kaimo reikalų ministerijai, tad daugiausia atlieka tyrimus pagal valstybės ar ES užsakymus. Tačiau ūkininkams pageidaujant, įrengiami ir mokami-gamybiniai bandymai laukuose. Jagavoje, kur yra pagrindinis instituto pastatas, dirba apie 50 mokslininkų, dar tiek pat – techninio personalo, Sakku miestelyje tyrimus atlieka 20 mokslininkų. Anot instituto direktoriaus Kalvio Tamo (Kalvi Tamm), mokslininkai tyrimų rezultatus pristato ūkininkams lauko dienose, konferencijose, renginiuose. Paklaustas, kaip susidomėjo projektu, instituto vadovas sakė, kad apie pažangią srutų rūgštinimo technologiją, mažinančią amonio emisijas ir dirvožemyje išsaugančią azotą, jie sužinojo iš anksčiau vykusio panašaus pobūdžio projekto (red. Baltic MANURE). Danijoje ši technologija taikoma daugiau kaip dešimtmetį ir rezultatai džiuginantys. Vadovas įsitikinęs, kad tai naudinga ir gera patirtis, kurią siekiama perteikti Estijos ūkininkams. Anot Kalvio Tamo, ūkininkus srutų laistymo technologija labiausiai domina kaip būdas gauti pigių sieros trąšų. Iš trijų Danijoje taikomų technologijų, Estijoje bandyta in-field, kai srutos parūgštinamos prieš pat jų išlaistymą laukuose. Bandymams naudojamos galvijų srutos, įsigyjamos iš ūkininko.

Estijos valstybinio augalininkystės tyrimų ir plėtros instituto vadovas Kalvis Tamas įsitikinęs, kad srutų rūgštinimo technologija labai pažangi. Projekto metu įsigytas  8,4 m³ talpos ir 3 metrų laistymo pločio srutovežis kartu su paskleidimo sistema ir rezervuaru rūgščiai.

„Galvijų srutose buvo labai didelis (apie 10 proc.) sausųjų medžiagų kiekis. Kuo sausųjų medžiagų daugiau, tuo daugiau reikia rūgšties mažinant srutų pH. Kiaulių srutos, kurias daugiausia naudoja danai, yra daug skystesnės, todėl joms reikia mažiau rūgšties negu galvijų srutoms.  Be to, kiaulių srutose yra daugiau azoto ir fosforo. Ištyrėme, kad ekonomiškiausia, kai srutų rūgštingumo pH yra 6,4. Tokiam pH pasiekti reikia 3 l  rūgšties m³. Šią technologiją taikėme žieminiuose kviečiuose, vasariniuose miežiuose, kukurūzuose ir ganyklose, “ – pasakoja Kalvis Tamas.

Vykdyti ir moksliniai, ir gamybiniai technologijos bandymai. Dveji projekto įgyvendinimo metai yra per trumpas laikotarpis, kad būtų gauti ir pagrįsti išsamūs naujos technologijos tyrimų rezultatai. Pasak instituto vadovo, akivaizdu, kad bandomos technologijos efektyvumas labai priklauso nuo išorinių aplinkybių – oro sąlygų. Pastarieji dveji metai visoje ES buvo netipiniai. Šiemet – labai sausa, todėl derlius Estijoje prastas. Pernai – atvirkščiai: tris kartus bandymų laukeliuose buvo pjauta žolė, nebuvo galima ištirti dirvožemio, nes buvo per šlapia. Taigi, minėti veiksniai turėjo įtakos ir projekto rezultatams. „Rezultatai parodė, kad kad rūgštintos srutos šiek tiek didina derlių, nors didelio derliaus skirtumo naudotos rūgštintos srutos ar ne nėra. Tačiau ženkliai mažinama amonio emisija. Pastebėjome, kad mažinamas metano kiekis, kuris yra vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių sudedamųjų dalių. O tai labai svarbu. Be to, srūtų rūgštinimas neturi įtakos dirvožemio nykimui. Atvirkščiai – praturtina dirvą, visiškai nekenkia mikrobiologinei veiklai dirvožemyje. Jei srutų nerūgštinsime, daugiau  azoto ir sieros reikės atiduoti mineralinėmis trąšomis. Bet kokiu atveju, kartais dirvas reikia kalkinti, naudosime rūgštintas, nerūgštintas srutas ar mineralines trąšas,“ – rezultatus komentuoja instituto vadovas.

Daugiau skaitykite www.agroakademija.lt