Jungia siekis išsaugoti gražią ir turtingą Lietuvos gamtą

2013-11-22 13:33:12

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą ir Lietuvos gamtos fondą sieja glaudūs bendradarbiavimo ryšiai. Viena iš svarbiausių institucijas jungiančių veiklos sričių – bendri projektai ir renginiai. Svarbiausias jų organizatorių siekis – kuo mažesnis neigiamas žemės ūkio veiklos poveikis gamtai.

Intensyviai ar ekstensyviai ūkininkauti – pasirenka ūkininkas. Žinoma, tai priklauso nuo prioritetų. Lietuvos gamtos fondas kviečia ūkininkus rinktis gamtai palankesnį ūkininkavimą.

LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus specialistė Vilma Živatkauskienė ir Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis pristato bendrus darbus.

Siekiant paskatinti mėsinius galvijus auginančius ūkininkus rūpintis Baltijos jūros apsauga ir padėti išsaugoti biologinę įvairovę, gimė mintis išleisti knygą „Vadovas mėsinių galvijų augintojui“. Jos autorė, mėsinės gyvulininkystės konsultantė iš Švedijos Anna Jamieson, dirbanti įvairių tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio gamtos fondas, projektuose.

Pristatydamas leidinį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantams ir mėsinių galvijų augintojams, Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis sakė, kad jame ūkininkai ras atsakymus į klausimus apie mėsinių galvijų auginimą, veisles ir galimybę juos panaudoti prižiūrint gamtines buveines.

Dalindama autografus konsultantams ir ūkininkams, Anna Jamieson linkėjo atrasti knygoje vertingų minčių.

Knygą rengusi tarptautinė  komanda (iš kairės): Nerijus Zableckis, Vilma Živatkauskienė, Svenas-Olovas Borgegardas, Anna Jamieson ir Julija Petrošiūtė

 

Pakeitė požiūrį į ūkininkavimą

Jurbarko rajone ūkininkaujantis Erikas Laiconas sakė, kad bendravimas su gamtininkais iš esmės pakeitė jo požiūrį į ūkininkavimą. Jau 10 metų ūkininkaujančiam Erikui Laconui šiuo metu gamtos išsaugojimas svarbesnis nei pelnas. 2013 metais aplinkai draugiškiausio Baltijos ūkininko titulą Lietuvoje pelnęs ūkininkas sakė, kad stengiasi daugiau duoti aplinkai nei imti. Jo tvartai betonuoti, mėšlas valomas sausuoju būdu, galvijai ganomi 5 sklypuose, 4 iš jų skiriami tik ganymui. Be to, gyvuliai ganosi ir miške. „Mums bebrai nedaro jokios žalos. Jiems pastačius užtvankas, atsiranda natūralios laikinos girdyklos mėsiniams gyvuliams“, – pasakojo ūkininkas.

Pernai Eriko Laicono iniciatyva jo ūkio teritorija paskelbta botaniniu draustiniu (šeimai priklauso pusė draustinio). Jame auga kadagynas, driekiasi stepinės pievos. Ūkininkas savo namuose įkūrė privataus draustinio informacinį centrą.

Į klausimą – ką gali padaryti ūkininkai, kad būtų išsaugota Baltijos jūra – Erikas Laiconas atsakė taip: ekstensyviai ūkininkauti, leisti gyvuliams natūraliai ganytis, neparduoti savo žemės užsieniečiams, nes jiems nerūpės saugoti Lietuvos gamtos, skatinti ūkininkų motyvaciją ieškant galimybių pamatyti, kaip ūkininkaujama kitose Baltijos regiono šalyse.

Paroda – žvilgsnis į natūralią gamtą

Lietuvos gamtos fondas pradžiugino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojus. Visą lapkritį centriniuose rūmuose svečiuosis roplių ir varliagyvių nuotraukų paroda „Ar iš balos tas gražumas?“.

Pristatydama parodą, Lietuvos gamtos fondo viešųjų ryšių specialistė Julija Petrošiūtė kvietė Konsultavimo tarnybos specialistus savo akimis pamatyti, kokia įvairi Lietuvos balų ir pievų gyvūnija. Ji papasakojo, kaip atliekami nykstančių Lietuvos roplių, varliagyvių išsaugojimo darbai. Nuoširdų pasakojimą paįvairino informatyvūs filmukai.

Šiemet Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos gamtos fondas švenčia veiklos 20-metį. Siekdamos bendro tikslo – išsaugoti gražią ir turtingą Lietuvos gamtą, organizacijos tęs bendrus darbus ir trečią dešimtmetį.

 LŽŪKT informacija