Ūpą kelia sūnų užsidegimas ūkininkauti

2018-04-16 05:05:51

Vis dažniau girdint apie ūkininkaujančių pieno ūkiuose neviltį dėl nestabilių ir krintančių pieno kainų, įdomu buvo pabendrauti su ūkininku, kuris plečia bandą, statosi naują karvidę ir planuoja toliau gyventi iš pieno. Tas ūkininkas – Raimondas Tulčius, ūkininkaujantis per 230 ha ūkyje, Bauželio kaime, Telšių rajone, ir jo sūnūs Vaidotas ir Gediminas, kurių užsidegimas ūkininkauti daugiausia lemia norą nesustoti.

Raimondas Tulčius ūkininkauti prieš 15 m. pradėjo, kaip jis sako, nuo nulio – įsigijo kelis hektarus žemės. Kadangi ji buvo prasta, nusprendė užsiimti gyvulininkyste. Ūkininkas gerai prisimena pirmąją investiciją – 15 veršiukų. „Juos užauginome ir po truputį plėtėmės. Dabar nemoku sustoti“, – juokavo Raimondas, su pasididžiavimu kalbėdamas apie sūnus, kuriems ūkininkavimas prie širdies. Vyresnysis Vaidas jau savo ūkį įregistravo, o jaunėlis mokosi ASU agronomijos. „Jis iš viso išprotėjęs dėl ūkininkavimo. Vaikai jau nuo 12–13 metų darbuojasi ūkyje, todėl net universiteto dėstytojai vertina sūnaus patirtį, leidžia paskaitų metu ja dalintis su kurso draugais“,– pasakojo ūkininkas. Tad daugelį ūkio agronominių sprendimų jau priima būsimasis agronomas. Štai, ištyrus dirvožemį, paaiškėjo, kad jis per daug rūgštus. Būtina kalkinti. Taigi šiemet kalkinimas – vienas iš pirmųjų pavasarinių darbų. Dėl tręšimo planų Raimondas Tulčius kreipiasi į LŽŪKT Telšių r. biuro augalininkystės konsultantą Antaną Mažeiką, kuris, pasak ūkininko, labai atsakingai atlieka savo darbą.Vaidotas ir Raimondas Tulčiai su LŽŪKT Telšių r. biuro vadove Rima Skiotiene prie naujo traktoriaus. Džiugu, kad per 80 ha žemės turintis ir daugiau kaip 100 galvijų auginantis Vaidotas – taip pat LŽŪKT Telšių r. biuro klientas. Rima Skiotienė padėjo jaunajam ūkininkui atlikti darbus, kurių reikėjo siekiant ES paramos traktoriui įsigyti.

Daugiau investuojama į telyčias

„Mano jaunimas“, – taip Raimondas vadina buliukus ir telyčaites, akcentuodamas, kad šiuo metu telyčioms skiria didžiausią dėmesį. „Šiemet šiek tiek kitaip viską darau, pernai daug grūdinių buvau prisisėjęs. Anksčiau miltus taupydavau karvėms, kad daugiau pieno būtų. O šiemet veislinėms telyčioms negailiu nieko, kad jas greičiau užauginčiau ir paleisčiau į bandą. Nes rudeniop baigsiu statyti naują fermą, turiu ją užpildyti“,– apie ketinimus kalba Raimondas.

Jautukų ūkyje nuspręsta nebelaikyti. Pasak ūkininko, kai paskaičiuoji, kad iš karvės per metus galima gauti tiek, kiek kainuoja užauginti du jaučius, supranti, kad neapsimoka jų auginti. Geriau investuoti į veislines telyčias.

Ūkio gyvuliai laikomi palaidi. Kartu ir šviežiapienės, ir užtrūkusios karvės. Norėdamas atskirti šviežiapienes, kad galėtų joms duoti daugiau miltų, melasos, geresnių laižalų, Raimondas stato naują fermą. „Jos per 4 mėnesius atiduos tiek, kiek atiduos, o kai pieno pradės mažinti, eis į kitą grupę, tada pašarų racionas bus kitoks, o praėjus 2 mėnesiams po atvedimo vėl turėtų apsibėgti, “– visą ciklą dėlioja ūkininkas.

Pasak jo, sėklinimas ūkyje nėra problema. Ilgiau neapsisėklinančias karves brokuoja, todėl laiko daug telyčių. „ Aš linkęs daugiau jaunimo auginti. Jei karvytės jaunos ir geros – gydau. Nustatyti problemas padeda LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, kuris du kartus per metus atvažiuoja į ūkį su mobilia gyvulininkystės laboratorija, atlieka reikalingus atrinktų karvių, pašaro tyrimus ir pataria, ką daryti“,– specialisto paslaugų naudą pripažįsta Raimondas.

Gyvuliai ant gilaus kraiko

Ant gilaus kraiko laikomų gyvulių mėšlas išvežamas kas mėnesį, pusantro. Priklauso nuo to, kiek jo prikaupiama. Svarbu, kad gyvuliams būtų patogu gulėti ir pasiekti pašarą. Mėšlu tręšiami ūkio laukai. Nors atrodytų, kad jo pakankamai daug, ūkininkas sako, kad neužtenka visiems laukams gausiai patręšti, todėl stengiasi po truputį išdalinti. Trąšų mažiau reikia.

Daugiau skaitykite čia.

LŽŪKT informacija