Ukmergės r. respondentinių ūkių 2017 m. veiklos analizė

2018-11-02 08:12:37

Žemės ūkio sektorius specifinis ir labai priklausomas nuo oro sąlygų, geografinių apribojimų. Jį veikia nuolatinės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros nebuvimas, didelis kainų ir pajamų nestabilumas. Siekiant užtikrinti pakankamą žemės ūkio produkcijos tiekimą ES šalyse, stabilizuoti rinkas, užtikrinti vartotojams priimtinas kainas ir deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės pragyvenimo lygį, optimizuoti žemės ūkio našumą, skatinant technikos pažangą ir užtikrinant kuo geresnį gamybos veiksnių naudojimą, sukurta bendroji žemės ūkio politika, o su ja ir unifikuota informacinė sistema – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).

ŪADT suteikia galimybę nuolat stebėti žemės ūkio padėtį, ūkininkų ekonominę ir finansinę būklę, prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Į tinklą kasmet surenkami, Europos Komisijos analizuojami ir tikrinami duomenys iš maždaug 80 000, atstovaujančių apie 5 mln., ūkių ir per 90 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės ir gamybos.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai kasmet pateikti 1000 respondentinių ūkių, reprezentuojančių prekinių ūkių situaciją Lietuvoje, duomenis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis ES ŪADT, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai atsakingi už tinkamų ūkių atrinkimą, įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai.

Rajono žemės ūkio rodikliai

Bendras 2017 m. Ukmergės r. savivaldybėje deklaruotų žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotas buvo 64 798,31 ha, tai sudaro 2,24 proc. viso 2017 m. šalyje deklaruoto ŽŪN ploto.

Ukmergės r. 2017 m. dominavo augalininkystės ūkiai, auginantys javus, rapsus ir ankštinius augalus. Daugiausia auginta kviečių, rapsų, žirnių, miežių, rugių, avižų, grikių, pupų ir bulvių.

Vasarinių kviečių vidutinis derlingumas rajone siekė 4,08 t iš 1 ha, žieminių kviečių – 4,75 t, žieminių rapsų – 4,84 t, vasarinių rapsų – 2,56 t, žirnių – 2,68 t, vasarinių miežių – 4,13 t, žieminių miežių – 3,88 t, žieminių rugių – 2,46, avižų – 3,29 t, grikių – 1,4 t, pupų – 2,72 t, bulvių – 13,05 t.  Ukmergės r. 2017 m. registruoti 396 pieno gamyba užsiimantys ūkiai, kurie per metus pardavė 12,278 t pieno (vidutinis primilžis iš karvės buvo 4,88 t), sudarė 35,89 proc. viso Vilniaus apskrityje parduoto pieno ir 0,88 proc. visų Lietuvos ūkių parduoto pieno.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Ukmergės r. registruota 8540 galvijų, 5370 bičių šeimų, 3533 avys, 1049 kiaulės, 404 arkliai, 234 ožkos, 176 danieliai, 165 elniai, 3100 audinių ir kt. gyvūnų. Ukmergės r. savivaldybėje 2017 m. įregistruota 291 nauja valda, o išregistruotos 88.

Analizuoti respondentų ekonominiai rodikliai

Ukmergės r. ūkininkų situacijai atspindėti į ŪADT kruopščiai atrinkti, analizuoti ir perduoti 27 produkciją gaminančių prekinių ūkių 2017 m. duomenys.

Ukmergės r. respondentinių ūkių 2017 m. veiklos rezultatus geriausiai atspindi ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo, be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutinės rodiklių reikšmės, kurios pavaizduotos paveiksle.

Analizuojant 2017 m. Ukmergės r. veikusių ūkių vidutinius grynojo pelningumo rodiklius, kurie parodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno, akivaizdu, kad gyvulininkystės ūkiai veiklą vykdė pelningiau, palyginti su augalininkystės ūkių pasiektu vidutiniu rezultatu 2017 m. ir visu 2015–2017 m. laikotarpiu.

Vertinant vidutinius visų Ukmergės r. respondentinių ūkių 2017 m. pasiektus rezultatus, galima daryti išvadą, kad jiems nepavyko gauti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Pateiktoje diagramoje aiškiai matyti, kad gyvulininkystės ūkiai labiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų (už pasėlius, galvijus ir kt.) negu augalininkystės. Nustatyta, kad ūkiai veiklą vykdė netgi nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų. Visu analizuojamu laikotarpiu Ukmergės r. be paramos pelningai veiklą 2015 m. vykdė tik augalininkystės ūkiai, kurių grynojo pelningumo reikšmė be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutiniškai siekė 0,02, t. y. 1 pardavimo pajamų euras jiems uždirbo 0,02 euro grynojo pelno.

Vertinant Ukmergės r. ūkininkų vidutinius skolos rodiklius, kurie rodo, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą, nustatyta, kad 2017 m. Ukmergės r. respondentinių ūkių vidutinis skolos rodiklis buvo 0,27. Jis šiek tiek kito visu analizuojamu laikotarpiu (2015 m. buvo 0,27, o 2016 m. – 0,29). Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Todėl galima daryti išvadą, kad ūkiai skolinosi atsakingai, skolintas lėšas naudojo priimtinai ir nekėlė grėsmės finansiniam stabilumui, sklandžiai ūkio veiklai.

Ukmergės r. augalininkystės veikla užsiimantys ūkiai visu analizuojamu laikotarpiu patyrė daugiau finansinės rizikos, kadangi jų skolos rodiklio vidutinė reikšmė buvo didesnė negu gyvulininkyste užsiimančių ūkių.

Taip pat nustatyta, kad 2017 m. (ir visu analizuojamu laikotarpiu) Ukmergės r. respondentinių ūkių skolos rodiklio vidutinė reikšmė buvo didesnė už bendrą Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį (jis analizuojamu laikotarpiu kito nuo 0,23 iki 0,24). Todėl galime daryti išvadą, kad Ukmergės r. ūkiai buvo labiau linkę skolintis negu vidutiniškai kiti Lietuvos respondentiniai ūkiai. Akivaizdu, kad be skolintų lėšų daugelis ūkių negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su žemės ūkiu, įsigyti kito turto ir išlikti konkurencingi rinkoje.

Informaciją parengė LŽŪKT Ukmergės r. biuro ekonomikos konsultantė Deimantė Bočiūnė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi