Kaišiadorių r. 2017 m. ūkių veiklos rezultatų analizė atlikta naudojant programą

2018-11-06 08:12:59

Siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos šalių bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima šių šalių ūkininkų, tarp jų ir Lietuvos, veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai pasiekiama į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) renkant ir sisteminant duomenis. Ši informacinė sistema yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamas ES ūkiuose, apie valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami jau nuo 1996 metų. Viešinami tik ūkių grupių duomenys, kurie rodo žemės plotus, augalų derlingumą, pardavimo pajamas, gautas subsidijas, patirtas išlaidas ir kitą ūkių informaciją.

„e-GEBA Ekonomika“ – puiki įrankis apibendrinant ekonominius rodiklius

Nuo šių metų ŪADT rezultatų analizės atliekamos naudojant LŽŪKT sukurtą ūkio valdymo programą „e-GEBA Ekonomika“. ŪADT analizei naudojant daugiau kaip 5 tūkst. Lietuvos ūkininkų duomenų bazę, galima nustatyti, kokia atskiro regiono, rajono ar žemės ūkio šakos ekonominė ir finansinė padėtis, kiek efektyvi žemės ūkio veikla.

Rodikliai tampa suprantami, kai juos galima su kažkuo palyginti. Naudojant ekonominių ir finansinių rodiklių vidurkių pokyčio duomenis 2015–2017 m. laikotarpiu, galima suprasti žemės ūkio verslo rezultatų tendencijas ir pokyčius. Taip pat vieno regiono ar rajono ūkininkų veiklos rezultatų vidurkių palyginimas su visos Lietuvos vidurkiais suteikia nemažai informacijos apie to regiono ar rajono situaciją. Analizuojant 2017 m. veiklos rezultatų vidurkius, tai tampa aktualu atsižvelgiant į nepalankių gamtinių sąlygų neigiamą įtaką atskiro rajono žemės ūkiui.

2017 m. garsėjo nepalankiais orais. Gegužės–birželio mėn. sausra kėlė stresą augalams, o liepos–rugsėjo mėnesiais lietingi orai trukdė ne tik derliaus nuėmimo, bet ir dirvos ruošimo, žieminių augalų sėjos darbams. Dėl šių priežasčių žemės ūkis patyrė nuostolių. Pavyzdžiui, Kaišiadorių r., remiantis automatinės agrometeorologijos stoties duomenimis, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 22 d. iškritusių kritulių kiekis 1,9 karto viršijo vidutinį daugiametį minėto laikotarpio kritulių kiekį.

Lyginami derlingumo duomenys

Toliau palyginsime Kaišiadorių r. respondentiniuose ūkiuose augintų pagrindinių augalų derlingumą su visos Lietuvos respondentinių ūkių derlingumo vidurkiais. Lyginamajai analizei naudoti 92 Kaišiadorių r. ir 2828 visos Lietuvos respondentinių augalininkystės ūkių apskaitos duomenys.

Žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Paanalizavus lentelės duomenis, matyti, kad Kaišiadorių r. respondentinių augalininkystės ūkių vidutinis pagrindinių augalų derlingumas 2017 m. buvo mažesnis, palyginti su derlingumu, 2017 m. pasiektu Lietuvos respondentiniuose augalininkystės ūkiuose. Pavyzdžiui, 2017 m. vasarinių miežių derlingumo skirtumas, palyginti su šalies respondentinių augalininkystės ūkių vidurkiu, buvo didžiausias, t. y. siekė net 36,5 procento.

Apibendrinti ūkių ekonominiai rodikliai

Žemės ūkio veiklos efektyvumą geriausiai atspindi pelningumo rodikliai. Vienas iš jų – grynojo pelningumo koeficientas, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Pasirinktų Kaišiadorių r. augalininkystės ūkių grynojo pelningumo rodiklio sumažėjimui 2017 m., lyginant su Lietuvos tokio tipo ūkių grynuoju pelningumu, neigiamos įtakos turėjo labai sumažėjęs pagrindinių augintų žemės ūkio augalų derlingumas.1 pav. Grynojo pelningumo koeficientų kitimas 2015–2017 m. laikotarpiu

Kitas pelningumo rodiklis – grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis). Jis rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokų už pasėlius ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).2 pav. Grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) koeficientų dinamika 2015–2017 m. laikotarpiu

Pagal 2 pav. duomenis matyti, kad didžiausias Kaišiadorių r. ūkininkų veiklos rezultatų neigiamas atotrūkis buvo 2017 m. laikotarpiu, kai grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) koeficiento Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis siekė 0,06, o Kaišiadorių r. ūkininkų vykdomos veiklos be dotacijų, susijusių su pajamomis, rezultato vidurkis buvo lygus 0.

Dar vienas rajono ūkininkų finansinę situaciją atspindintis rodiklis – tai skolos rodiklis. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų susijusių su žemės ūkio, kito turto įsigijimu, o tai didintų ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.3 pav. Skolos rodiklio koeficientų kitimas 2015–2017 m. laikotarpiu

Pagal 3 pav. duomenis matyti, kad 2015–2017 m. Kaišiadorių r. respondentinių augalininkystės ūkių įsiskolinimas buvo daug didesnis, palyginti su visos Lietuvos tokio tipo respondentinių ūkių skolos rodiklio vidutine reikšme.

Nustatant ir ekonominių, ir finansinių rodiklių įtaką vieno rajono žemės ūkio veiklos pokyčiams, svarbu atsižvelgti ne tik išorinius veiksnius (vienas iš jų – nepalankios gamtinės sąlygos), o tokiu būdu analizuojant atskirus ūkius ieškoti vidinių veiksnių, darančių įtakos ūkio veiklos rezultatams. Todėl LŽŪKT ekonomikos konsultantų atliekama ūkio veiklos rezultatų analizė, atliekama naudojant ūkio valdymo programą „e-GEBA Ekonomika“, leidžia palyginti atskiro ūkio finansinius ir ekonominius rodiklius su kitų ūkių rezultatais, nustatyti atskiro ūkio konkurencingumą, įvertinti stipriąsias ir silpnąsias puses.

Kaišiadorių r. biuro ekonomikos konsultantė Dalia Grendaitė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi