Akademijoje rinkosi šalies agronomai

2014-05-29 11:08:09

Gegužės 23 d. daugumos šalies aktyvių agronomų keliai vedė į Akademiją (Kėdainių r.), kur vyko dvidešimt aštuntasis Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavimas. Jį apie šimtas pažangiausių agronomų pradėjo kaip niekada iškilmingai  – prie Parko gatvės 8-ojo namo buvo atidengta paminklinė lenta nusipelniusiam agronomui, Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriui Antanui Būdvyčiui (1928–1998) atminti.

Garsiausi dabartinio laikmečio agronomai kolegą Antaną Būdvytį prisiminė kaip novatorių, drąsų, iškalbingą, supratingą ir labai kaimui atsidavusį žmogų. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus Zenono Dabkevičiaus, A. Būdvytis labai mylėjo kaimą. Jis darė viską, kad net atokiausiose gyvenvietėse netrūktų medikų, statybininkų, kultūros darbuotojų. 

Paminklinę lentą Antanui Būdvyčiui atidengė (iš kairės) buvęs jo kolega Algirdas Venckus, garsaus agronomo sūnus Saulius Būdvytis ir Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė.

„Antanas Būdvytis buvo žmogus, kuris drąsiai skleidė naujas idėjas ir nebijodavo erzinti kitų. Jis neretai iššaukdavo ugnį į save, bet tuo pačiu išprovokuodavo diskusijas ir įvairių problemų sprendimus. Labai džiugu, kad namo gyventojai parodė iniciatyvą pagerbti buvusį kaimyną. Akademijoje turime daug žemės ūkio mokslui nusipelniusių žmonių. Tikiuosi, kad visų jų atminimas bus tinkamai įprasmintas“, – sakė Z. Dabkevičius.

Dirbti vis sudėtingiau

Pasak Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkės Giedrės Butkienės, Lietuvoje yra per 600 agronomų sąjungos narių, didžioji dalis kurių aktyviai dalyvauja agronomų sąjungos veikloje filialuose, skyriuose. Džiugu, kad agronomų specialybė yra paklausi, kad agronomai ne tik daug dirba, bet ir nuolat bendradarbiauja ieškodami geresnių rezultatų. „Turime puikių agronomų lyderių, kuriems rūpi ne tik gausesni derliai, bet ir žemės kokybė. Gamta vis pamėtėja nemenkų išbandymų, tad agronomams tenka gerai pagalvoti, kur, ką ir kada berti į žemę, o vėliau rūpintis pasėlių priežiūra. Seminarai, konferencijos, susitikimai, patirties sklaida – tokia nematoma mūsų darbo pusė. Džiugu, kad agronomai nesėdi vietoje, siekia žinių, jog jas galėtų pritaikyti darbe ir padėtų ūkininkams išauginti rekordinius derlius, tausodami gamtą ir aplinką“, – sakė G. Butkienė.

LAS pirmininkė Giedrė Butkienė skaito ataskaitinį pranešimą.

Ne vienas agronomas, atvykęs į suvažiavimą, išsakė nuomonę, kad jų darbai kasmet sunkėja: juk sudėtingėja gamtinės sąlygos, vis daugiau laukų būna išsimėtę po įvairias ir gana skirtingas vietoves, tad reikia gerai žinoti, kur kam ko reikia. Žemdirbiai siekia kuo efektyviau išnaudoti žemę su mažesnėmis sąnaudomis. Vadinasi, agronomas turi rasti optimaliausius sprendimus, kaip tai padaryti.

Suvažiavimo metu išklausyti pranešimai aktualiomis temomis. Apie augalininkystės ir gyvulininkystės šakų plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbėjo LAEI specialistas Artūras Lakis. Dr. Žydrė Kadžiulienė iš LAMMC Žemdirbystės instituto aptarė žolininkystės ir gyvulininkystės plėtros harmonijos klausimus. Apie žemės ūkio žinių perdavimo ir duomenų valdymo sistemų svarbą skatinant ūkių plėtrą ir inovacijų diegimą kalbėjo LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis.

Dr. Alfonsas Malinauskas – istorinio LAS leidinio „Lietuvos agronomų sąjungos istorija“ sudarytojas.

Vietoj vadybos – agronomijos studijos

Agronomai diskutavo augalininkystės ir gyvulininkystės šakų plėtros ir darnos temomis. Pasak specialistų, gyvulininkystė Lietuvoje atsigaus, kai jai dėmesio nestokos ne tik specializuoti ūkiai, bet ir mišrūs.

Tokios nuomonės laikosi ir patyręs ūkininkas, Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė. Jo teigimu, agronomų vaidmuo žemės ūkyje vis stiprėja. „Į kaimą ateina vis daugiau sudėtingų technologijų, tad agronomams tenka daugiau atsakomybės, kad suvaldytų išmaniąją žemdirbystę. Visada prioritetu laukiau mišrų ūkį, kur augalininkystei atsvarą duoda gyvulininkystė“, – sakė Š. Šiušė.

„Rinkos situacijos vis dažniau būna sunkiai prognozuojamos, tad viena šaka padeda kompensuoti kitos nuostolius arba viena kitą papildo. Labai smagu, kad agronomija domina jaunimą. Ūkininkų vaikais nebesižavi vadyba, o vis dažniau suka tėvų pramintu keliu ir renkasi agronomijos studijas“,– pastebėjo Š. Šiušė.

Garbės narių vardai – geriausiems

Šiame suvažiavime taip pat apsvarstyta praėjusių metų organizacijos veikla.  Kadangi kolegos priekaištų agronomų sąjungos vadovams neturėjo, pirmininko pareigos ir toliau patikėtos Giedrėi Butkienei, o valdyba išliko ta pati.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriui daktarui Edvardui Makeliui suteiktas nusipelniusio agronomo vardas.

Suvažiavime Lietuvos agronomų sąjungos Garbės nario vardai suteikti buvusiam ilgamečiam ASU dėstytojui, Agronomijos fakulteto prodekanui docentui Jonui Kučinskui, LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorei daktarei Stanislavai Maikštėnienei ir LŽŪKT Trakų rajono konsultavimo biuro vadovui Albertui Malašauskui ir varėniškiui ūkininkui Vytautui Rauloniui. Nusipelniusio agronomo vardas suteiktas ASU Tarybos pirmininkui, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriui daktarui Edvardui Makeliui.

„Mano ūkio“ ir LŽŪKT informacija