Tarptautinė delegacija domėjosi mokslu ir inovatyviomis technologijomis

2015-11-23 07:04:06

Konsultavimo tarnyboje lankėsi Aleksandro Stulginskio univesiteto (ASU) atstovų ir svečių delegacija iš Slovakijos,  Ispanijos, Estijos, Sankt Peterburgo, Rusijos Federacijos, Kazanės žemės ūkio krypties universitetų, mokslo bei tyrimų institutų.

LŽŪKT direktorius dr. E. Makelis svečiams pristatė įstaigos veiklą, pagrindines veiklos strategines kryptis, teikiamas paslaugas, mokymų programas, supažindino su mokymų centre „Agroakademija“ esančiu specializuotu Gyvulininkystės mokymo centru. Dalyviams pristatyta įranga, kuria galima  nustatyti karvių vaisingumą, ligas, raciono kokybę, pašarus ir kitus rodiklius, turinčius esminės įtakos pieno ūkiuose.

Pasak LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus vadovės Daivos Gurauskienės, šiame mokymų centre savo kvalifikaciją tobulins ūkininkai, ūkių darbuotojai, žemės ūkio bendrovių specialistai, konsultantai. Svarbiausias siekis – užtikrinti greitesnį mokslo žinių perdavimą ir grįžtamąjį ryšį tarp mokslo ir praktikos demonstruojant naujausias pieno ūkiuose taikytinas technologijas.

Direktorius dr. E. Makelis akcentavo, kad šiuo metu vis aktualesnis tampa inovatyvių technologijų taikymo ūkiuose klausimas. Ieškant pačių efektyviausių sprendimų, labai svarbus mokslininkų, žemės ūkio konsultantų ir ūkininkų bendradarbiavimas siekiant inovatyvaus ir ekonomiškai pagrįsto žemės ūkio verslo sėkmės. Kalbėdamas apie Lietuvos ir Europos universitetų veiklą teigė, daugelio jų veikla modernizuojama, siekiama, kad mokslas būtų kuo glaudžiau susijęs su gamybos poreikiais, kad būtų atliekami naudingi, kryptingi ir ekonomikos plėtrą skatinantys tyrimai. Pasaulinė patirtis orientuota į tai, kad studijos maksimaliai atitiktų visuomenės poreikius ūkio, pramonės, meno, medicinos ir kitose srityse.

Svečiu domino, kaip užtikrinama teikiamų konsultavimo paslaugų žemės ūkio veiklos subjektams kokybė, kaip vyksta akreditacija konsultavimo įstaigose, aukštosiose mokyklose ir kt.

Atvykusi tarptautinė delegacija drauge su ASU įgyvendina bendrą projektą, susijusį su viešųjų žemės ūkio programų akreditavimo plėtra Rusijoje. Platesnis projekto tikslas – prisidėti prie Bolonijos principų* įvedimo į Rusijos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemą. Tam reikia parengti žemės ūkio programų valstybinio akreditavimo standartus ir procedūras, laikantis Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo standartų ir rekomendacijų (ESG). Standartai turėtų atitikti darbdavių reikalavimus absolventams. Parengtose procedūrose bus numatyta, kaip darbdavius ir studentus įtraukti į programų vertinimo bei akreditavimo sprendimų priėmimo procesą.

Įkurta Žemės ūkio programų valstybinio akreditavimo agentūra vykdys nepriklausomą akreditavimą ir turės funkcionuoti, laikydamasi ENQA reikalavimų. Agentūros pripažinimas Rusijos ir tarptautiniais lygiais yra sudėtinė projekto dalis, nes agentūros veikla siekiama nenutrūkstamo bendradarbiavimo ir to, kad akreditavimo rezultatus pripažintų už žemės ūkio švietimą atsakingos valstybinės institucijos, darbdaviai ir tarptautinės kokybės užtikrinimo organizacijos.

Projekto rezultatai turėtų padaryti reikšmingą įtaką aukštojo mokslo sistemos plėtrai, atsižvelgiant į europinius aspektus. Standartai ir procedūra būtų parengti remiantis Europos geriausių kokybės užtikrinimo praktikų analize. Siekiant padidinti akreditavimo proceso efektyvumą, bus sukurta speciali informacijos sistema duomenų apie akredituotas programas rinkimui, saugojimui ir skelbimui. Perkvalifikuota darbdavių, dėstytojų, universitetų administracijos, personalo ir studentų grupė galės dalyvauti akredituojant žemės ūkio programas ne tik Rusijoje, bet ir tarptautiniu mastu.

* Bolonijos deklaracija (LT, EN), kurią 1999 m. seniausiame Europoje Bolonijos universitete pasirašė 29 Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, inicijavo Bolonijos procesą, kuris tapo esminiu politiniu veiksniu ir postūmiu keisti šalių aukštojo mokslo sistemas siekiant sujungti iki tol buvusias skirtingas šalių aukštojo mokslo sistemas į bendrą erdvę. Siekis sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę iškilo kaip būtinybė palengvinti piliečių judėjimą tarp šalių, kad jų turimos kvalifikacijos būtų suprantamos visiems, palyginamos ir vienodai taikomos, kai siekiama tolesnio išsilavinimo ar įsidarbinant darbo rinkoje. Bendra Europos aukštojo mokslo erdvė kuriama: pasirenkant aiškių ir palyginamų laipsnių sistemą, pagrįstą trimis aukštojo mokslo pakopomis, įvedant kreditų sistemą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę bei apskritai stiprinant ir plečiant europinio aukštojo mokslo idėją.


LŽŪKT informacija