Aptarti iššūkiai ir galimybės pieno ūkiams

2015-11-30 15:03:35

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos konferencijoje, suorganizuotoje padedant UAB „Biržų žemtiekimas“, aptarti pieno ūkiams aktualūs klausimai. Pranešėjai kalbėjo apie pieno rinkos tendencijas, susidariusias problemas ir galimybes keisti situaciją.

Kalbėdamas apie pasaulinių pieno rinkos tendencijų įtaką Lietuvos pieno ūkiui, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys akcentavo, kad šiuo metu visame pasaulyje pieno rinkos tendencijos panašios – žaliavinio pieno gamyba didėja, kainos krenta. Gamybos tempai spartesni, o pieno produktų suvartojama mažiau nei pagaminama. Žinoma, įtakos turi importo mažėjimas Rusijoje ir Kinijoje.

Lietuvos pieno rinkos situacija labai panaši, nes pusė šalyje pagamintų pieno produktų eksportuojama. Savo sąlygas diktuoja perdirbėjai. Pieno supirkimo kainos krenta, nes pieną jie perka iš Latvijos ir Estijos ūkininkų.

Pranešėjas teigė, kad pieno produktų vartojimo tendencija Lietuvoje labai permaininga. Kasmet vidaus rinkoje 21 proc. didėja įvežamos produkcijos dalis.

Pasak Alberto Gapšio, pas mus susidaro didelis žaliavinio pieno perteklius.  Situaciją pagerintų didėjančios eksporto apimtys. Šiuo metu jos labai sumažėjusios. Džiuginančių tendencijų nėra, bet nereiškia, kad taip bus visada, todėl mažinti gamybą neracionalu.

Pieno produktų pasaulinės rinkos svyravimai – pakilimai ir kritimai – kartojasi. Todėl ūkininkai turi prie to priprasti, nes žemės ūkyje taip būna. Padidėjus pieno produktų poreikiui, kainos kyla, o pasiekus aukščiausią tašką – vėl krenta. Taigi kiekvienas ūkininkas turi galvoti, kaip išgyventi, kai kainos kris.

Senosiose ES šalyse gyvulininkystės situacija nusistovėjusi, o mūsų ūkiai turėtų keistis – stambėti, plėstis. Palyginus su ES šalimis, mūsų šalies vidutinis gyvulininkystės ūkis – mažiausias, t. y. vidutiniškai 5 karvės vienam ūkiui. Išsilaikyti ir būti konkurencingi gali tik dideli ūkiai.

 

Pranešime dr. Saulius Savickis sakė, kad Lietuvoje šiemet vykusiame pasauliniame pienininkystės kongrese dalyvavo 1282 dalyviai iš 52 šalių.  Jo metu organizuotose konferencijose skaityti pranešimai pieno politikos ir ekonomikos, gyvulių sveikatingumo ir gerovės, pieno ūkių plėtros, mokslo ir technologijų, aplinkos tausojimo ir kitais, su pienininkyste susijusiais klausimais.

Svarbi pasaulinė tendencija – šiltnamio efekto mažinimas plėtojant gyvulininkystę. Štai prancūzams įgyvendinant įvairius projektus, didelį dėmesį skiriant pašarų fermentacijai ir mėšlo tvarkymui, pavyko šiltnamio efektą iš ūkio sumažinti 23 procentais. Vienas iš šiltnamio efekto mažinimo būdų – karvių produktyvumo didinimas.

Pranešimuose didelis dėmesys skirtas atsakingam, aplinką tausojančiam ūkininkavimui. Akcentuota gyvulių gerovė. Pavyzdžiui, nustatyta, kad vien tik sumažinus gyvulių tankumą tvarte, pieno padaugėjo nuo 2,3 iki 5 kg per dieną.  Akcentuota ir tai, kad karvė turi patogiai ilsėtis. Kuo ji ilgiau ilsisi, tuo duoda daugiau pieno.

Įdomi patirtis – karvių gerovės indekso matavimas pagal jų priėjimo prie kasimosi šepečio skaičių. Nustatyta, kad gerai besijaučianti karvė dažniau eina kasytis. Jei tai vyksta retai arba gyvulys nustoja naudoti šepetį, reikia atkreipti dėmesį. Taip galima anksčiau diagnozuoti, kad gyvulys turi kažkokių sveikatos problemų.

Dar vienas įdomus eksperimentas – stebėta, kada karvės, turėdamos galimybę pasirinkti, dažniausiai išeina iš tvarto į ganyklą. Nepasiteisino nuostata, kad tai jos daro dieną. Pastebėta, kad, ypač vasarą, jos į ganyklą dažniau išeidavo naktį.

Šiuo metu vis daugiau kalbama apie funkcinį pieno pritaikymą, t. y. įvairių naudingų dalelių išskyrimą iš pieno, pvz., kalcio, omega rūgščių ir kt.

 

Svečias iš Prancūzijos Aurelijenas Čeris (Aurelien Thery) „Volorex“ atstovas kalbėjo apie tai, kad siekiant padidinti gyvuliams reikalingų riebalų rūgščių omega 3 kiekį racionuose, sukurtas produktas Tradilin. Jo sudėtinė dalis yra virimo-ekstruzijos būdu apdoroti linų sėmenys.  Proceso metu sunaikinami kenksmingi veiksniai ir atlaisvinamas aliejus.

Izraelyje atlikus tyrimus, nustatyta, kad gavusios šio produkto karvės buvo sveikesnės ir produktyvesnės, geriau apsivaisino. Taip pat sumažėjo metano emisija.

Omega 3 riebalų rūgštimis verta papildyti gyvulių racioną žiemą, nes jos užtikrina didesnį energijos kiekį. Labai svarbu – kiekis. Karvei per pirmąsias 100 laktacijos dienų reikėtų skirti 1 kg Tradilin.

 

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriaus specialisto Vyto Gudaičio pranešime aptartos gyvulių šėrimo problemos. Gyvulininkystės ūkiuose didžiausią sąnaudų dalį sudaro išlaidos pašarams, todėl labai svarbus tampa subalansuotas karvių šėrimas. Net tame pačiame ūkyje pagaminti pašarai būna labai skirtingi. Pavyzdžiui, viename iš ūkių tirto šienainio baltymų kiekis skyrėsi nuo 26 iki 36 proc., o kukurūzų silose esantis krakmolas – nuo 26 iki 36 procentų.
Raciono sudarymas visada prasideda nuo sausųjų medžiagų poreikio nustatymo. Jų kiekis priklauso nuo bandos produktyvumo lygio, vidutinio bandos karvių svorio ir stambiųjų pašarų kokybės.  Karvių raciono pagrindą turi sudaryti stambieji pašarai, o koncentratai – tik nedidelę dalį. Yra ūkių, kuriuose net 60 proc. sausųjų medžiagų sudaro koncentruoti pašarai.

Ūkininkai skundžiasi urėjos „šokinėjimu“, o tai nesubalansuoto šėrimo pasekmė. Subalansuoti pašarus nėra paprasta, bet reikia pasistengti.  Svarbūs net 4 aspektai – kompiuterine programa sudarytas racionas, ūkyje pagaminto pašaro sudėtis, ką karvės suėda, ką jos pasisavina.

Mėgstama gyvulius šerti gausiai, o tai kenkia reprodukcijai. Kai pašare per daug baltymų, sutrinka gyvulių sveikatingumas ir t. t.

Tik atsakingai šeriant gyvulius, galima išvengti daugelio pieno ūkių problemų.

 

SEB banko atstovas Dovydas Gečas pasaulio ekonomikos perspektyvą vaizdingai pavadino – debesuota su pragiedruliais.

JAV situacija gera. Net 70 proc. bendrojo vidaus produkto sudaro vartotojų išlaidavimas. Šalyje labai aukštas nekilnojamojo turto indeksas. Vartotojai nebijo skolintis.

Kinijos ekonomika lėtėja. Tai turi įtakos bandančiai atsigauti Japonijos ekonomikai.

Euro zonoje, nors ir lėtai, vyksta plėtra. Prognozuojamas 0,4 –0,5 proc. ekonomikos augimas. Mažėja nedarbas. Vokietijoje jis siekia 5 proc., Lietuvoje – 8,3 procentus.

 

Apie finansinę paramą Lietuvos pieno ūkiams kalbėjo Rimantas Krasuckas. Jis sakė, kad pienininkystės ūkiams pagal 2007 m. pasirinktus kriterijus už pieną mokama pereinamojo laikotarpio parama. Iki 2020 m. nacionalinės išmokos gali būti skiriamos už 2006–2007 kvotos metais parduotą pieną, o pats išmokos dydis turės būti mažinamas, lyginant su atitinkama išmoka, mokėta už 2013 metus.

Už 2015 m. šios išmokos dydis – 15,98 Eur už toną pieno (t. y. 75 proc. 2013 m. išmokos dydžio), už 2016 m. preliminarus šios išmokos dydis – apie 15 Eur už toną ( t. y. 70 proc.2013 m. išmokos dydžio).

Nuo 2015 m. iš ES biudžeto pienininkystės ūkiams mokama susietoji parama už pienines karves. Taisyklės patvirtintos 2014-01-07 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-9. Paramos dydis 2015 m. – 80 Eur už pieninę karvę. Planuojama, kad nuo 2016 m. iki 2020 m. parama vis didės. Tikslus jos dydis bus patvirtintas paaiškėjus pareiškėjų skaičiui.

Nuo 2015 m. spalio 16 d. pradėti mokėti susietosios paramos avansai (56 Eur už pieninę karvę). Likusi paramos dalis bus mokama nuo 2015 m. gruodžio 1 dienos.

Lietuvai tiesioginės paramos pieno ir mėsos gamintojams skirta 12,63 mln. Eur ES laikinoji išskirtinė parama, iš jos pieno gamintojams skirta 12,23 mln. Iš viso Lietuvos pieno gamintojams iš ES ir nacionalinio biudžetų bus išmokėta 24, 46 mln. Eur paramos. Kiekvienam paramos gavėjui mokėtina parama bus skaičiuojama pagal 2015 m. sausį –rugsėjį parduoto pieno kiekį.

Skelbiame konferencijos pranešimus:

A. Gapšio pranešimas

S. Savickio pranešimas

R. Krasucko pranešimas

V. Gudaičio pranešimas

 

Jolanta Dalia Abarienė, Komunikacijos skyriaus specialistė