Konferencijoje „Žemdirbio vasara“ – aptarta klimato kaitos įtaka žemdirbystei

2016-06-22 12:26:26

Birželio 21 d. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje tradiciškai organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara 2016“. Šį kartą daugiausia dėmesio buvo skirta aptarti augalininkystės technologijų pokyčius kintančio klimato sąlygomis. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) buvo viena iš renginio organizatorių.

Konferenciją atidarė Ministro Pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis, ŽUM viceministras Albinas Ežerskis, ASU Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička, ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas, ASU mokslo prorektorius Romualdas Zemeckis, LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) pirmininkė Giedrė Butkienė, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius.

Giedrė Butkienė dalyviams pristatė pranešimą tema „Ūkininkavimo kryptys kintančio klimato sąlygomis“. Pranešime akcentuota, kad po 30 metų gyventojų skaičius gali siekti 8,9 mlrd. Tai reiškia, kad, siekiant pamaitinti 80 mln. žmonių daugiau, žemdirbiai turės užauginti ir daugiau produkcijos. Galima daryti išvadą, kad per artimiausius 30 metų žemės ūkio našumas turi padidėti dvigubai.

Anot G. Butkienės, ateityje ūkių efektyvi ir sėkminga veikla priklausys nuo ūkininko gebėjimo įsisavinti naujoves. Ūkininkai privalės prisitaikyti prie klimato kaitos, o pakitusios gamtinės sąlygos skatins plėtoti į klimato kaitos dirgiklius reaguojančias (prisitaikančias, sumanias) gamybos sistemas.

Konferencijoje pranešimą skaitė LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja G. Butkienė

„Planuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją žemės ūkyje privalės sumažinti apie 10–12 proc. Kaip šį rodiklį pasiekti? Numatytos keturios pagrindinės priemonių grupės: cheminių azoto trąšų kiekio mažinimas; anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje; mėšlo, kitų organinių atliekų perdirbimas ir iškastinio kuro (degalų) naudojimo efektyvinimas; gyvulių pašarų sudėties keitimas (kad sumažėtų CH4 ir N2O išsiskyrimas virškinimo trakte ir srutose)“, –  vardino LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja.

Apie kintančio klimato veiksnius bei jų poveikį augalams pranešimą skaitė prof. habil. dr. R. Juknys. „Pagal optimistinį klimato kaitos scenarijų, iki šio šimtmečio pabaigos numatomas keturių dienų pagrindinio vegetacijos periodo paankstėjimas. Pagal pesimistinį scenarijų – beveik dviejų savaičių paankstėjimas“, – prognozavo R. Juknys.

Žemdirbiai domėjosi žemės ūkio augalų eksperimentinių bandymų eiga bei rezultatais

ASU Agronomijos fakulteto direktorius prof. dr. Vaclovas Bogužas pristatė agrotechnines priemones klimato kaitai švelninti. Apie veislių ir sėjos laiko įtaką žieminių kviečių produktyvumui ir grūdų kokybei diskutavo doc. I. Vagusevičienė. Prof. R. Velička pristatė vasarinių rapsų derliaus priklausomybės nuo sėjos laiko tyrimus.

Praktinėje renginio dalyje buvo pristatyti ASU Bandymų stotyje vykdomi eksperimentiniai žemės ūkio augalų bandymai. Daug dėmesio sulaukė moderniausios žemės dirbimo ir kitos žemės ūkio technikos, leidžiančios sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir gausinti organinės anglies atsargas dirvoje, demonstravimas. Technikos naujoves pristatė ASU mecenatai – AB „Lytagra“, UAB „DOJUS agro“. Integruotos augalų apsaugos klausimais žemdirbiai galėjo konsultuotis su LŽŪKT augalininkystės specialistais.

Renginio metu žemdirbiai turėjo galimybę konsultuotis su LŽŪKT specialistais

Daugiau nuotraukų čia

LŽŪKT inf.