Rudeninis arimas – būsimo derliaus pagrindas

2013-10-25 06:49:49

Trečius  metus iš eilės Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT)  kartu su savivaldybių žemės ūkio skyriais, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos bendrovių asociacija rengia Rudeninio arimo konkursą. Jurbarko rajone šiemet įvertintas 12 artojų darbas. Komisijos nariai džiaugiasi, kad arimo kokybė gerėja, o ūkininkai supranta, jog gerai suartas laukas – puikus pamatas būsimam derliui.

Rudeninio arimo konkursas – švietėjiškas renginys, skatinantis dalintis patirtimi, mokytis iš klaidų ir pasidžiaugti gražiai suartais laukais. LŽŪKT Jurbarko rajono biuro vadovė Kristina Gakienė džiaugiasi, kad šiemet atrenkant artojus konkursui aktyviai dalyvavo seniūnai, seniūnijų  žemės ūkio specialistai. Patys ūkininkai kol kas nedrįsta pasiūlyti įvertinti savo darbą, tačiau važinėdami per seniūnijas konsultantai šį rudenį matė ne vieną puikaus arimo pavyzdį. „Tikimės, kad ūkininkai supras, jog konkursas – ne patikrinimas, o šviečiamasis renginys, kuriame gali pasikonsultuoti su specialistais ir pasisemti patirties. Žinių niekada nebūna per daug, o įgūdžius reikia lavinti nuolat“, – tvirtina Jurbarko rajono biuro vadovė.

 Geriausias rudeninio arimo meistras Stanislovas Marcinkus (dešinėjė) ir  Jurbarko biuro vadovė Kristina Gakienė ir augalininkystės konsultantas Antanas Petraitis

Spalio viduryje LŽŪKT Jurbarko rajono biuro vadovė K. Gakienė, ekonomikos konsultantė Ramutė Mockevičienė, augalininkystės konsultantas Antanas Petraitis ir Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas apžiūrėjo vienuolikos ūkininkų ir vienos bendrovės laukus. Nors šį rudenį arti sekėsi ne visiems, didelių priekaištų artojams komisijos nariai neturėjo. Iš vienuolikos ūkininkų trys savo laukus arė tradiciniais plūgais, visi kiti – apverčiamaisiais.

„Ariantiems tradiciniais plūgais reikia daugiau žinių ir įgūdžių – ne taip paprasta padaryti teisingą sumetimą. Bet mūsų aplankyti artojai – patyrę, jiems tai ne problema, visi moka gražiai užarti vagas po sumetimu, nepadaro kupstų. Tradiciniu rusišku, daugelio jau užmirštu plūgu „PLN-3-35“ ariantis Veliuonos seniūnijos ūkininkas Algirdas Šliužas įrodė, kad svarbu ne plūgo modernumas, o artojo patirtis – jo suartiems laukams tikrai neturėjome didelių priekaištų“, – sakė A. Petraitis.

Augalininkystės konsultantas tvirtina, kad stingant žinių bei patirties ir apverčiamuoju  plūgu galima sugadinti lauką. Nors dabar jau beveik nėra plūgų be priešplūgių, suverčiančių ražienas ir piktžoles į vagos dugną, ne visiems artojams gerai pavyksta tą padaryti.

„Ir pati šiuolaikiškiausia technika be žmogaus laukų nearia. Reikia mokėti plūgą sureguliuoti taip, kad ir vagos nebūtų per seklios, ir jų plotis nesiskirtų. Tie, kurie nori išmokti, važiuoja stebėti arimo varžybų, patys jose dalyvauja, su labiau patyrusiais kaimynais konsultuojasi. Bet kalbėdamiesi su ūkininkais, išgirdome, kad jie nori sužinoti dar daugiau – prašo ir teorinių seminarų, ir praktinių mokymų. Būtinai atsižvelgsime į jų pageidavimus“,– žadėjo A. Petraitis.

Didžiausią įspūdį komisijos nariams paliko ir daugiausia balų už arimą gavo Juodaičių seniūnijos ūkininkas Stanislovas Marcinkus. Jo suartas laukas – kaip arimo vadovėlio paveiksliukas: vagos suraikytos tarsi duonos riekės, lygut lygutėlės ir kaip stygos tiesios. S. Marcinkus – didžiausią arimo varžybų patirtį sukaupęs rajono ūkininkas, turintis specialų varžybų plūgą, mokantis labai kantriai ir lėtai vagoti laukus. Žemaitijos artojų varžybų nugalėtojas respublikinėse artojų varžybose šiemet užėmė antrąją vietą. „Stanislovas mums sakė, kad kitaip arti negali, todėl net mažą laukelį kaimynui aria pagal visus reikalavimus“, – sakė arimą vertinę komisijos nariai.

S. Marcinkaus arimą jie įvertino aukščiausiais balais – ūkininkas surinko maksimalų balų skaičių ir tapo Rudeninio arimo konkurso rajoninio turo nugalėtoju. Jo laukų atvažiuos vertinti respublikinė komisija. LŽŪKT Jurbarko biuro konsultantai tikisi, kad ir šios komisijos nariai galės tik pasigėrėti geriausiojo rajono artojo darbu.

Antroji vieta atiteko apverčiamuoju plūgu arusiam Raimundui Girdžiui iš Vadžgirio. Surinkti daugiausia balų jam taip pat padėjo patirtis. „Šio ūkininko suartą lauką niekam nebūtų gėda parodyti – ir pačiam gera į tokį arimą žiūrėti“,– džiaugėsi augalininkystės konsultantas.

 Vienas iš geriausių artojų – Raimundas Girdžius

Trečioje vietoje liko Rotulių kaimo ūkininkas Tadas Meškauskas. Tadą ir kartu ūkininkaujantį jo brolį Valdą konsultantai vadina šių metų atradimu – net jiems, visko mačiusiems, sunku buvo patikėti, kad jauni vyrai taip gražiai ir taisyklingai moka arti.

Komisijos nariai džiaugėsi, kad  gerą žodį galėjo pasakyti visiems konkurse dalyvavusiems ūkininkams, nors jų patirtis ir labai skyrėsi. Gera buvo žiūrėti į Skirsnemunės seniūnijos ūkininko Edmundo Štulo suartus plačius, lygius, kelių kilometrų ilgio laukus, gražiai aria ir Medininkų bendrovės mechanizatorius Albinas Birgiolas. Iš vyrų būrio išsiskiria į laukus su plūgais nevengianti išvažiuoti Paulių kaimo ūkininkė Aurelija Gedminienė. Nemažai balų surinko ir net artojų varžybose pasižadėjo dalyvauti A. Šliužas, gerai įvertintas Raudonės seniūnijos ūkininko Aurimo Bačiulio, Girdžių seniūnijos ūkininkų Raimondo Girdžiaus ir Ričardo Girdžiaus suarti laukai.

LŽŪKT Jurbarko r. biuro augalininkystės konsultantas A. Petraitis stebėjosi tik vienu dalyku. Didžioji dauguma Rudeninio arimo konkurse dalyvavusių ūkininkų it susitarę džiaugėsi subirusia žeme, jų arti laukai atrodė tartum iškultivuoti. Konsultantui ūkininkams teko aiškinti, kad gerame arime turi matytis kiekviena vaga, o žemė subyra dėl pernelyg didelio traktoriaus greičio. „Toks arimas nėra geras, nes suvagota žemė pavasarį greičiau išdžiūsta, anksčiau galima pradėti darbymetį. Bet suprantu ūkininkus: nuvažiavę į lauką, jie neturi kada snausti, nes ne vieną laukelį, o dešimtis ir šimtus ha žemės turi aparti, todėl ir skuba“,–  sakė konsultantas.

 Rudeninio arimo vertintojai stebėjosi jauno ūkininko Raimundo Jovarausko meistriškai atliktu darbu

Važiuodami  per rajoną, rudeninio arimo konkurso komisijos nariai atidžiai žvalgėsi į pakelės laukus, džiaugėsi kylančia žemdirbystė kultūra.  LŽŪKT Jurbarko r. biuro vadovė K. Gakienė pripažino, kad nebuvo įmanoma pravažiuoti pro Vencloviškių  kaimo ūkininko Arūno Matuškos suartus laukus. „Jo laukai suarti pavyzdingai  – gaila, kad šis ūkininkas nedalyvavo konkurse. Neabejojame, kad tokių ūkininkų, kurie gali pasidalinti savo patirtimi, rajone yra ir daugiau. Labai norime juos sukviesti, kad galėtų ta patirtimi pasidalinti su visais rajono ūkininkais. Tikiu, kad mūsų biuro planuose tokiam renginiui atsiras ir laiko, ir vietos“, – sakė K. Gakienė. 

Rudeninio arimo konkurso rajoninio turo nugalėtojus pasveikinti planuojama lapkričio 9-ąją, per  tradicinę „Metų ūkio“ šventę.

Daiva BARTKIENĖ