Kompleksinės paramos sistema yra pagrindinė sudedamoji 2003 m. ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos dalis, kuria siekiama kurti konkurencingą, visuomenės poreikius atitinkantį ir į rinką orientuotą žemės ūkį.
Kompleksinė parama (angl. cross-compliance) – tai tiesioginių išmokų susiejimas su aplinkosaugos, veterinarijos, maisto saugos, augalų apsaugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimais bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės išlaikymu ūkyje.
Kompleksinės paramos reikalavimai apima valdymo, trąšų, augalų apsaugos produktų bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus.
Kam taikomi kompleksinės paramos reikalavimai?Lietuvoje geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai yra patvirtinti ir jų privalu laikytis jau nuo 2004 metų.
Valdymo reikalavimai ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai taikomi subjektams, siekiantiems gauti paramą tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramai už energetinius augalus, už braškes ir avietes, skirtas perdirbti, atskiroms tiesioginėms išmokoms už baltąjį cukrų, taip pat gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimai taikomi paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones ir tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti.
Trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, pateikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.
Per kurį laikotarpį ūkyje reikia įdiegti numatytus reikalavimus?ES šalys senbuvės kompleksinės paramos reikalavimus etapais pradėjo diegti 2005 m. ir palaipsniui baigė 2007 metais.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų naujųjų ES šalių, teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai bus diegiami palaipsniui, per suteiktą 3 metų pereinamąjį laikotarpį:
Nuo 2009 m. pradėta laukinių paukščių, natūralių buveinių ir laukinės augalijos, gyvūnijos apsaugos, požeminio vandens apsaugos nuo taršos, nuotekų dumblo naudojimo, vandenų apsaugos nuo taršos nitratais, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų bei trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų kontrolė;
nuo 2011 m. bus pradėta augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos ir ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimų kontrolė;
nuo 2013 m. bus pradėta ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų kontrolė.
Ar bus taikomos sankcijos nesilaikantiems reikalavimų?Dėl šių reikalavimų nesilaikymo ūkiams gali būti taikomos sankcijos – išmokos sumažinamos arba, nustačius didelius pažeidimus, visai nemokamos. Patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Taip pat reikalavimų pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis.
Patikrinti visus ūkius būtų labai sunku, todėl visi pareiškėjai nebus tikrinami. Pagal Europos Komisijos reglamentą kompetentingos kontrolės institucijos (Lietuvoje – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) kiekvienais metais turės patikrinti, ar kompleksinės paramos reikalavimus atitinka mažiausiai 1 proc. visų paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti pateikusių subjektų.
Kaip ūkininkai bus konsultuojami?Kad žemdirbiams būtų lengviau suprasti, diegti ir laikytis numatytų reikalavimų, kiekviena ES valstybė turi užtikrinti „Ūkių konsultavimo sistemos“ funkcionavimą, kuri teiktų būtiniausias su reikalavimų diegimu susijusias paslaugas – konsultuotų, informuotų, mokytų žemdirbius, vertintų ūkio reikalavimų atitikimą (auditas) bei teiktų rekomendacijas dėl trūkumų pašalinimo.
Padengti dalį konsultavimosi šiais klausimais patirtų išlaidų žemdirbiai gali pateikę paraiškas dalyvauti Lietuvos 2007–2013 metų Kaimo plėtros programos priemonėje „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Pagal šios priemonės taisykles bus kompensuojama dalis už konsultavimo paslaugas konsultantams sumokėtų lėšų – nuo 50 iki 80 proc., priklausomai nuo veiklos srities, pagal kurią konsultuojamasi. Priemonės įgyvendinimo taisyklės patvirtintos 2009 m. balandžio 2 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-221 (pakeitimas 2009 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 3D-634). Paraiškas galima teikti visus metus.
Dalyvauti šioje priemonėje gali:
fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, užsiimantys žemės ir miškų ūkio veikla ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ir miškų ūkio veikla, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
miško valdytojai (jei miško valdytojas fizinis asmuo, jis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus), įregistravę privačią miško valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Kokios konsultavimo paslaugos remiamos?Remiamos konsultavimo paslaugos pagal 5 veiklos sritis (norintys gauti paramą konsultuotis pagal 3–5 veiklos sritis privalo konsultuotis ir pagal 1–2 veiklos sritis):
1. Ūkio atitikties įvertinimas dėl teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, darbų saugos standartų, grindžiamų Bendrijos teisės aktais reikalavimams (ūkio patikros lapo užpildymas) atitikimo.
2. Konsultavimo paslaugos dėl reikalavimų neatitikimų ar pažeidimų pašalinimo.
3. Konsultavimo paslaugos agrarinės aplinkosaugos klausimais dalyvaujantiems ar ketinantiems dalyvauti aplinkosaugos priemonėse.
4. Konsultavimo paslaugos ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais.
5. Konsultavimas miškų ūkio veiklos klausimais.
Kas gali teikti remiamas konsultavimo paslaugas?Šias konsultavimo paslaugas Lietuvoje gali teikti tik privalomąją akreditaciją turinčios žemės ūkio konsultavimo įstaigos ir jų konsultantai. Viena iš jų – LŽŪKT. Įstaiga turi LR žemės ūkio ministerijos suteiktą akreditaciją ir visoje Lietuvoje per 200 akredituotų konsultantų bei specialistų, kompetentingų teikti konsultavimo paslaugas pagal skirtingas šios priemonės veiklos sritis.
Visus abejojančius, ar Jūsų ūkis tikrai atitinka visus kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus, ir norinčius sužinoti, kaip pašalinti neatitikimus, kviečiame naudotis konsultantų teikiamomis paslaugomis. Kad dalis už konsultacijas Jūsų sumokėtų pinigų sugrįžtų atgal, rekomenduojame dalyvauti ir teikti paraiškas KPP priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ paramai gauti. Jūsų rajone esančiame LŽŪKT biure darbuotojai suteiks daugiau informacijos apie kompleksinės paramos reikalavimus, minėtą KPP priemonę, padės užpildyti paraišką paramai gauti, suteiks reikiamas konsultacijas.
