Viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) strategija yra parengta 2008–2013 m. laikotarpiui. Šis vidutinės trukmės prognozavimo laikotarpis pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos žemės ūkio politikos nuostatas, apibrėžtas Lietuvos kaimo plėtros programoje 2007–2013 metais, vadovaujantis įstaigos misija – padėti visiems ūkininkaujantiems pelningai plėtoti savo verslą, nedarant žalos aplinkai, gaminti konkurencingą produkciją, išlikti ir pirmauti rinkos ekonomikos sąlygomis – ir vizija – būti žemdirbių strateginiu partneriu, patirtimi ir inovacijomis, profesionaliai ir atsakingai skatinti sėkmingą žemės ūkio verslą. Didinant įstaigos vertę, užtikrinti darbuotojų tobulėjimą ir saviraišką.
Pagrindinis Tarnybos strategijos 2008–2013 m. tikslas – orientuoti įstaigą į ilgalaikį konkurencingumą: jo įgijimą, palaikymą, stiprinimą, įstaigos vertės didinimą taikant pažangią išteklių, kompetencijų vadybą, diegiant inovacijas, didinant veiklos efektyvumą, darbuotojų pasitenkinimą.
Strateginiai tikslai ir sprendimai. Vadovaujantis misija, siekiant priartėti prie vizijos bei remiantis atlikta išorės (PEST) bei vidinių veiksnių analize, apibrėžti Tarnybos ilgalaikiai siekiai – strateginiai tikslai, orientuoti į pajamų augimą, efektyvumą. Strateginiai tikslai, tarpusavyje glaudžiai susieti, nukreipti į pagrindines perspektyvas: finansus, paslaugas, klientus, darbuotojus, valdymą. Siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus, pasirinkti strateginiai sprendimai arba tikslų siekimo keliai:
Didinant apyvartą, pajamų struktūroje didinti klientų, ES projektų lėšų procentą – yra finansų perspektyvos tikslas, nurodantis, ką reikia daryti, kad įstaiga galėtų vykdyti savo misiją, vystytųsi, būtų stipri. Mažėjant ŽŪM skiriamos subsidijos daliai Tarnybos biudžete, būtina daugiau lėšų pritraukti iš kitų šaltinių – didelės apimties ES projektų bei klientų.
Teikti klientų poreikius atitinkančias kompleksines paslaugas – yra paslaugų (kuriamų produktų) perspektyvos tikslas, nurodantis, ką įstaiga turi siūlyti klientams, kad būtų patenkinti jų poreikiai. Paslaugų kompleksiškumas ir prieinamumo gerinimas – pasirinkti šio tikslo siekimo būdai.
Didinti lojalių klientų skaičių – yra klientų perspektyvos tikslas, nurodantis, kaip įstaiga plėtoja santykius su klientais. Išlaikyti lojalius klientus yra pigiau nei pritraukti naujų. Plėtojant individualius sutartinius santykius su klientais, prisiimami abipusiai įsipareigojimai.
Išlaikyti gerai dirbančius darbuotojus – yra darbuotojų perspektyvos tikslas, nurodantis, ką reikia daryti, kad būtų parengta ir motyvuota darbo jėga, užtikrinta galimybė greitai keistis, tobulėti. Strateginiai sprendimai, nukreipti į motyvavimo sistemos tobulinimą, turi ne tik padėti išlaikyti darbuotojų branduolį, bet ir sudaryti sąlygas jiems tobulėti ir išreikšti save.
Optimizuoti valdymą, užtikrinant veiklos efektyvumą ir paslaugų kokybę – yra procesų perspektyvos tikslas, nurodantis, ką reikia daryti, kad procesai būtų efektyvūs, patenkintų darbuotojų, klientų, dalininkų lūkesčius. Strateginis sprendimas – gerinti procesų efektyvumą ir kokybę.
Strategijos įgyvendinimas. Siekiant transformuoti strategiją į kasdienius veiksmus ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, Tarnyboje diegiama subalansuotų rodiklių sistema. Ją sudaro trys strateginių rodiklių lygiai: įstaigos, skyrių, konsultantų. Kiekviename lygyje yra 5 rodiklių grupės: finansai, klientai, paslaugos, personalas, valdymas (procesai).
Stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus atliekamas viso proceso metu ir visais lygiais: skyrių vadovai stebi ir vertina, ar kuruojami konsultantai vykdo prisiimtus įsipareigojimus; atsakingi už priemonių planus darbuotojai stebi ir vertina bendruosius rezultatus; atsakingas už strategiją skyrius – visus rezultatus. Strategijos įgyvendinimo rezultatai analizuojami vertinant rodiklius: kas mėnesį vertinami metinių planų įgyvendinimo rodikliai, kas ketvirtį – strateginių tikslų įgyvendinimo rodikliai. Jie aptariami mėnesiui, ketvirčiui pasibaigus administracijos, skyrių ir biurų vadovų susirinkimuose, Konsultantų tarybos posėdžiuose. Esant būtinumui, strateginiai planai koreguojami kas pusę metų ir metus, peržiūrimi ir įvertinami rizikos veiksniai bei galimybės.
Strategijos įgyvendinimo rezultatai (kas ketvirtį) skelbiami intraneto puslapyje, rezultatų diagramose, pateikiami pusės metų ir metų Veiklos ataskaitoje.
Siekiant numatytų strateginių tikslų įgyvendinimo rezultatų, labai svarbu nustatyti ryšį tarp rodiklių ir veiksmų sudarant įstaigos metų planus, todėl strategijos įgyvendinimo rodikliai numatomi metų Veiklos programoje. Už metų rezultatus atsiskaitoma visuotiniame dalininkų susirinkime.
Strategijos įgyvendinimas periodiškai kontroliuojamas vidaus ir išorės audito metu.
