Naujienos

Apie tiksliąsias technologijas žemdirbiai girdi senokai, tačiau tik progresyviausi jas taiko savo ūkiuose. O jų ne tiek ir daug. Tačiau  dabar jau niekur nedingsi – formuojama bendroji žemės ūkio politika, rengiamos investicinės paramos programos taip, kad  ūkio ateitis galima tik tvariai ūkininkaujant. Informacijos šia tema apstu, bet dažnai ji išskaidyta, tad daugeliui žemdirbių nebeaišku, kodėl jiems verta taikyti tiksliąsias technologijas, o jas turintiems – kaip išnaudoti modernios technikos galimybes, gaunamus ūkio duomenis ir kaip visą tai efektyviai sujungti į nenutrūkstamą procesą? Į  daugelį klausimų bus atsakyta. LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro specialistai drauge su žemės ūkio technika prekiaujančiomis įmonėmis pradėjo virtualių diskusijų-seminarų ciklą „Tikslusis ūkininkavimas – ūkio duomenys ir jų realus pritaikymas“.

Įsigilinti į tiksliosios žemdirbystės niuansus ir atlikti namų darbus reikia jau dabar, nelaukiant 2023 metų, kai įsigalios daugelis reikalavimų, juolab kad ir paramą ateityje numatoma skirti ūkininkams, kurie taikys naudingą praktiką, diegs technologijas, skaitmenines programas, kurios leis gerinti klimato kaitos situaciją ir pasiekti progreso. Prie LŽŪKT idėjos išpildymo prisijungė UAB „Biržų žemtiekimas“, UAB „Dotnuva Baltic“, AB „EWA“, UAB „Väderstad“. Organizuojant seminarą siekta dalyviams pateikti skaičiais pagrįstus tiksliojo ūkininkavimo pavyzdžius, juos papildant filmuota medžiaga.

Į pirmąjį seminarą virtualiai prisijungė per 200 dalyvių: žemdirbiai, konsultantai ir tie, kurie neabejingi šalies žemės ūkiui ir jame vykstantiems procesams.

Kuo naudingi dronų, palydovų ir dirvožemio tyrimų duomenys

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo centro vadovas Lukas Šapranauskas seminaro dalyviams pristatė, kaip palydoviniai ir aerodistanciniai duomenys padeda nustatyti problemines laukų vietas, o jas įvertinus, kokius  sprendimus galima priimti. Aptarė dronų ir palydovų rūšis, jų privalumus ir trūkumus.

Pasak specialisto, internete yra platformų, teikiančių palydovinius duomenis, kuriuos galima nemokamai atsisiųsti ir atlikti įvairias analizes. Palydovinių stebėjimų nuotraukos padeda nustatyti ne tik tokias paviršiaus savybes, kaip reljefas, urbanizuotos teritorijos, vandens telkiniai, tačiau ir detalesnę, specializuotą informaciją, kuri gali būti pritaikoma įvairiose srityse. Vis tik  lyginant palydovų ir dronų gaunamus duomenis, pastarųjų pateikiami vaizdai yra ryškesni. Be to, palydovams dažna kliūtis – debesuotumas, o dronams tai neturi įtakos. Jiems trukdyti gali vėjas (daugiau nei 10 m/s) ir lietus. Dronai, priešingai nei palydovai, surenka daugiau ir tikslesnių vaizdų.

Naudojant palydovinius ar dronais gaunamus matavimus galima apibūdinti augalinės dangos tipą, pasiskirstymą, intensyvumą ir būklę. Tam yra naudojami augalijos būklės indeksai. Indeksas nustatomas naudojant skirtumą tarp atspindėtų artimojo infraraudonojo spektro dalies ir matomųjų spindulių spektro dalies bangų. Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo augalija yra žalesnė ir pasėlių būklė yra geresnė ir atvirkščiai. Konsultavimo tarnyba jau ne vienus metus ūkininkų pasėlius stebi bepiločiais orlaiviais, o žemdirbiai informaciją gali rasti IKMIS sistemoje.

Specialistas patarė, kad palydovų duomenys gali puikiai pasitarnauti prieš įsigyjant ar nuomojant dirbamą lauką. Iš nemokamų platformų atsisiuntus palydovinius duomenis, galima  pasižiūrėti norimo lauko gyvybingumo istoriją, kurioje užfiksuotos, pvz. eroduotos lauko vietos, matosi dirvos perdžiūvimas, dirvožemio skirtumai ir kiti pasėlių netolygumai. Tuomet lengviau priimti sprendimą.

Ne mažiau tiksliojo ūkininkavimo sprendimus padeda priimti ir dirvožemio tyrimo rezultatai, pagal kuriuos rengiamas tręšimo planas kintama norma. Apie tai kalbėjo Gintautas Klevinskas, LŽŪKT vyresnysis augalininkystės specialistas. Jo teigimu, jei ūkyje bus tik tikslingai tręšiama, ir tai duos akivaizdžių rezultatų.

„Tiksliai tręšdami vidutiniame ūkyje galima sutaupyti apie 2000 eurų, o persidengimą sumažinti daugiau kaip 4 procentais. Tiksliajam tręšimui tereikia kintamos normos žemėlapių ir tręštuvo su GPS. Vadovaujantis tręšimo planu, galima subalansuoti dirvožemyje esančias maisto medžiagas, suvienodinti lauko rūgštingumą“, – sakė specialistas.

Svarbiausia – teisingai paimti ėminius ir išsitirti dirvožemį. Specialistas aptarė veiksmus, kuriuos reikia padaryti, ruošiantis paimti dirvožemio ėminius ir rengiant tręšimo planą. Labai svarbus dirvožemio ėminių tankumas. Rekomenduojama, kad vienas jungtinis ėminys būtų sudaromas iš 1 ha, 2 ha arba 3 ha. Kuo tiksliau ištirtas dirvožemis, tuo tiksliau taikomi duomenys rengiant kintamos normos tręšimo planą. Specialistas patarė, kad dirvožemio ėminius žemdirbiai geriau patikėtų paimti profesionalams.

Jei dirvožemis rūgštus, tai beveik visus  mikro- ir makroelementus augalai sunkiai pasisavina, todėl nukenčia derlius. Pasak specialisto, ūkininkas gali norėti gauti didesnį derlių negu tame lauke yra dirvožemio potencialas. Kai žinomi dirvožemio agrocheminiai parametrai, galima tiksliai matyti, kiek ir kokių medžiagų yra konkrečioje lauko vietoje ir pasirengti kintamos normos tręšimo planą, kur kiekvienas lauko plotas bus atskirai patręšiamas būtent tiek, kiek reikia. Tad trąšų išsiplaus minimaliai, o dirvožemio maisto medžiagų balansas bus išlaikytas. Be to, tiksliai tręšiant bus išvengta užlaidų ar nepatręštų ruožų, o tai – ne tik mažesnė gamtos tarša, bet ir mažiau pinigų „išsiplaus“.

Specialistas pateikė ir pavyzdžių, kaip galima išvengti klaidų, jei bus ištirtas dirvožemis. Štai ūkininkas negavo planuoto derliaus. Pasikliaudamas nuojauta, jis įsitikinęs, jog dirvožemis per rūgštus ir ketina laukus kalkinti. Tačiau išsityręs dirvožemį pamatė, kad labai mažai judriojo fosforo. 

Daugiau www.agroakademija.lt