Administracinė informacija

Formos pildymo pavyzdys   

Kodėl verta atlikti dirvožemio tyrimus?

Dirvožemio tyrimai leidžia priimti sprendimus ne pagal įsitikinimus, o pagal faktus. Ištyrus dirvožemį, ūkininkas tiksliai žino:

• kiek ir kokių maisto medžiagų yra dirvožemyje;
• kokia yra pH reikšmė ir ar reikia kalkinimo;
• kokios trąšos bus efektyviausios konkrečiame lauke;
• kuriose lauko vietose derlingumas ribojamas dėl maisto medžiagų trūkumo ar kitų faktorių.

Tyrimai padeda:

• taupyti trąšas ir sąnaudas – tręšiama tiek, kiek reikia;
• išlaikyti ar pagerinti derlingumą;
• apsaugoti aplinką nuo perteklinio tręšimo;
• planuoti ilgalaikį ūkio tvarumą ir dirvožemio sveikatą.

Trumpai tariant – tyrimai padeda pažinti savo laukus ir priimti ekonomiškai bei ekologiškai teisingus sprendimus. 

Kaip vyksta dirvožemio mėginių paėmimas ūkyje?

Dirvožemio mėginių paėmimas vykdomas pagal mokslu pagrįstą metodiką, kad rezultatai būtų tikslūs ir atspindėtų viso lauko būklę.

Procesas vyksta taip:

1. Sudarytas ėminių planas – pagal jūsų laukų ribas, dirvožemio granuliometrinį paviršių nustatomos ėminių vietos.
2. Atvyksta LŽŪKT specialistai su automatizuota arba rankine ėminių paėmimo įranga.
3. Kiekviename suplanuotame lauko plote paimama keliolika smulkių mėginių, kurie sumaišomi į bendrą ėminį (paprastai 1 mėginys iš 3–5 ha).
4. Vietos fiksuojamo GPS koordinatėmis, kad būtų galima tiksliai atkurti vietas ateityje.
5. Mėginiai pristatomi į laboratoriją, kur atliekami cheminiai, fizikiniai ar biologiniai tyrimai.

Užsakovas gauna tyrimų ataskaitą, dirvožemio žemėlapius ir rekomendacijas, o jei pageidaujama – ir tręšimo planą. Toks metodas užtikrina, kad duomenys būtų patikimi, palyginami, pritaikomi ir tiksliajam ūkininkavimui. 

Kaip dažnai reikėtų tirti ūkio laukų dirvožemį?

Priklausomai nuo keliamų tikslų, pvz. mineralinio azoto tyrimai turėtų būti apliekami kiekvieną pavasarį, tačiau įprastai dirvožemio tyrimus rekomenduojama kartoti kas 4 metus – tai standartinis laikotarpis, per kurį dirvožemio cheminė sudėtis gali būti  pakitus dėl tręšimo, derliaus nuėmimo, klimato poveikio.

Tačiau tyrimų dažnumas gali skirtis:

• intensyviuose ar tiksliuosiuose ūkiuose – tyrimai gali būti atliekami ir 3 metus.
• monitoringui  – pakanka ir kas  5 metus.

Jei ūkyje atliekamas kalkinimas, keičiasi sėjomaina, technologiniai parametrai ar kt., tyrimus verta atnaujinti anksčiau.
Reguliarumas leidžia stebėti pokyčius ir planuoti tręšimą, sekti dirvožemio būklę ir pan. 

Kokių dirvožemio tyrimus rekomenduotumėte atlikti?

Dirvožemio būklės vertinimui dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• Dirvožemio pH
• Judrusis fosforas (P₂O₅) ir judrusis kalis  (K₂O)
• Suminis fosforas ir suminis kalis
• Humusas
• Organinė anglis
• Katijonų mainų geba (KMG) 
• Organinės medžiagos kiekis (OM %)
• C/N santykis
• Mikrobiologinis aktyvumas
• Dirvožemio granuliometrinė sudėtis
• Struktūra / tankis
• Ir kt. 

Ar galite parengti tręšimo planą pagal tyrimų rezultatus?

Taip – turint tyrimų rezultatus, juos įvertinus, dažniausiai rekomenduojame klientams pasirengti ir  tręšimo ar kalkinimo planą. 

Kaip užsisakyti dirvožemio tyrimus?

Kreipkitės į artimiausią LŽŪKT biurą savo ar kitame rajone, užpildykite užklausą svetainėje www.sveikasdirvožemis.lt  

Kiek kainuoja dirvožemio tyrimai?

Dirvožemio tyrimų kaina priklauso nuo kelių veiksnių:

• tiriamų laukų ploto ir iš kiek hektarų imamas vienas jungtinis ėminys;
• pasirinktų dirvožemio tyrimų kiekio ir jų kainos.                                                       

Kokią užsakymo formą , tiriant vandenį, reikia užpildyti tiesiogiai besikreipiantiems klientams?

Užsakymo forma

Formos pildymo pavyzdys                                                           

Kokią užsakymo formą reikia užpildyti, tiriant sėklų kokybę?

Užsakymo forma

Kokią užsakymo formą reikia užpildyti, tiriant individualių namų nuotekas?

Užsakymo forma                                                                

Koks turi būti sėklų mėginys? 

Tiriamos sėklos turėtų būti sausos, drėgmė ne didesnė kaip 15 proc. Mėginio kiekis – apie 0,5 kg (popieriniame arba medžiaginiame maišelyje). Sėklas imkite iš tipinės aruodo vietos. 

Koks turi būti dirvožemio mėginys?

Dirvožemio mėginys laboratorijai paruošiamas iš jungtinių ėminių, labai gerai sumaišius, sandariai uždarytoje taroje. Identifikavimo numeris neturi turėti sąlyčio su analizuojamu dirvožemiu.

Kokį mėginio kiekį  reikia pristatyti į laboratoriją?

Reikalingas ėminio kiekis:

• dirvožemio – 0,5 kg;
• mėšlo – 0,5 kg;
• srutų – 0,5 l;
• nuotekų (priklausimai nuo užsakomų analizių skaičiaus) – 1–1,5 l;
• paviršinio, gruntinio vandens (priklausimai nuo užsakomų analizių skaičiaus) – 1,5–2,0 litro;
• sėklų – 0,5 kg.

MIŠKININKYSTĖ

Ar norint vykdyti kirtimus savo miške reikia leidimo?

Miškininkystė labai reglamentuota ir yra daug kriterijų, nuo kurių priklauso ar leidimas reikalingas, ar ne. Tad prieš vykdant ūkinę veiklą miško valdoje, rekomenduojame pasikonsultuoti su miškininkystės specialistu.

Gauti leidimą kirsti mišką ar pateikti pranešimą apie kertamą mišką privačių miškų savininkams privaloma atliekant visus kirtimus, išskyrus:

• jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
• kai iškertami pavieniai sausuoliai ar vėjavartos;
• kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę nuo ribos).

Ko reikia norint įveisti mišką ne miško žemėje?

1 žingsnis – pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai gauti sprendimą (leidimą) dėl miško įveisimo ne miško žemėje.

2 žingsnis, turint teigiamą sprendimą, kreiptis į miškininkystės specialistus, kad parengtų miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuriuo vadovaujantis sodinsite mišką.

Kokios paramos yra miškams?

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą yra išskiriamos šios priemonės, susijusios su miškais:

• Miško veisimas ir atkūrimas;
• Jaunuolynų ugdymas;
• Miško priežiūra ir apsauga;
• Konsultavimo paslaugos;
• Parama „Natura2000“ miškuose.

Kitų finansavimo priemonių parama (Aplinkos projektų valdymo agentūra):

• Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą.

Kokius dokumentus reikia pateikti, siekiant įveisti mišką pagal priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“?

Norint įveisti mišką ir pasinaudoti parama „Miško veisimas ir atkūrimas“, paraiškų priėmimo laiku reikia pateikti paraišką paramai gauti. Kartu su ja pateikiami šie dokumentai:

• sprendimas (leidimas) miškui ne miško žemėje įveisti;
• miško želdinimo ir žėlimo projektas, patvirtintas atsakingos institucijos;
• veisiant mišką Natura 2000 teritorijoje miško žemėje, kurioje miškas prieš tai neaugo, pareiškėjas turi pateikti išvadą / pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės sklypo buvimo vietą, kurioje nurodyta, kad galima veisti mišką Natura 2000 teritorijoje;
• jeigu nekilnojamasis turtas (žemė, kurioje planuojama veisti mišką) valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vienas iš sutuoktinių, teikdamas paramos paraišką, turi pateikti laisvos formos kito sutuoktinio sutikimą, kuriame turi būti išdėstytas pritarimas vykdyti numatytą veiklą jų bendro nekilnojamojo turto dalyje iki įsipareigojimų laikotarpio pabaigos;
• jei investuojama (miškas įveisiamas) į savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, teisė naudotis šia dalimi turi būti nustatyta teismo procesiniu dokumentu (sprendimu ar nutartimi) arba notaro patvirtintoje naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos sutartyje (turi būti sudarytas ir tikslus žemės naudojimosi tvarkos planas). Teismo procesiniu dokumentu (sprendimu ar nutartimi) nustatyta žemės naudojimosi tvarka arba naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

 Ar galima gauti parama atkurti mišką po įvykdytų pagrindinių miško kirtimų?

Ne, parama pagal priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“ skiriama atkurti stichinės nelaimės pažeistą mišką. Vadovaujantis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, stichinės nelaimės pažeistas miškas – ne mažesnis kaip 0,5 ha miško plotas, kuriame dėl abiotinų veiksnių (sausros, vėjo, sniego, lijundros, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų ir miško kenkėjų sunaikinta, labai pažeista arba džiūsta daugiau kaip 20 proc. medžių (medžiai negali augti) ir šiame plote reikalingas miško atkūrimas.

Ar galiu gauti paramą pagal priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“, jei noriu sodinti kalėnines eglutes?

Ne. Vadovaujantis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, parama neskiriama žemę apsodinant plantaciniais miško želdiniais, žaliavinėmis medžių ir krūmų plantacijomis ir Kalėdų medeliais.

Ar parama skiriama visiems ugdymo kirtimams?

Ne, parama pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ skiriama jaunuolynų iki 20 metų ugdymo kirtimams atlikti. Jaunuolynų ugdymo darbai gali būti vykdomi tik po paraiškos pateikimo.

Kas yra miškotvarkos projektas, ar būtina jį turėti?

Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį miško valdoje organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir tvarkymo darbai. Miškotvarkos projektas privalomas visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms, norint vykdyti pagrindinius kirtimus, išskyrus šiuos atvejus:

• III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindinius kirtimus;
• III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
• pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto;
• kirtimus IV B grupės miškuose.

Koks miškotvarkos projekto galiojimo laikas, ar galima jį pratęsti?

Projektai miško valdoms paprastai rengiami 10 metų laikotarpiui. Savininko pageidavimu, miškotvarkos projektai mažesnėms nei 10 hektarų privačių miškų valdoms gali būti rengiami 20 metų. Jei per galiojimo laikotarpį savininkas neįvykdė visų suprojektuotų ūkinių priemonių, jo prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Kaip gauti leidimą kirsti mišką?

Leidimus kirsti išduoda Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Miško savininkas, norintis gauti leidimą kirsti mišką ar pateikti pranešimą apie kertamą mišką, turi elektroniniu būdu, naudodamasis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS), pateikti paraišką. Miško savininkas kartu su paraiška turi pridėti biržės atrėžimo dokumentus (pasirašytus biržės rėžėjo el. parašu) bei kitus susijusius dokumentus. Jeigu valda, kuriai prašoma leidimo arba teikiamas pranešimas apie kertamą mišką valdoma kartu su bendraturčiais, reikia jų visų parašų arba kartu su reikalaujamais dokumentais reikia pateikti bendraturčių raštišką sutikimą.

Kas gali rengti miškotvarkos projektus?

Miškotvarkos projektus gali rengti miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės krypties išsilavinimą, registruoti Valstybinės miškų tarnybos vidinės miškotvarkos projektų rengėjų registre.

Kas yra miško ribinė linija ir kas už ją atsakingas?

Aiški ribinė linija – miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1–1,5 m atstumu nuo valdos ribos į šios miško valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba iškirstas pomiškis ir trakas bei su ribine linija besiribojantys medžiai, pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės. Užtikrinti aiškias ribines linijas yra viena iš miško savininko pareigų. Jei nėra aiškių ribinių linijų, miškotvarkos projektas nebus tvirtinamas, o leidimai kirsti neišduodami.

Kada ir kaip reikia atkurti iškirstą mišką?

Miškas atkuriamas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais per 3 metus nuo įvykdyto kirtimo, jeigu žuvęs medynas – per 2 metus, neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas per 1 metus. Miškas gali būti atkurtas šiais būdais:

• želdinant;
• paliekant mišką atsikurti savaime;
• mišrus būdas, derinant žėlimą ir želdinimą.

Miško atkūrimo būdas, įvertinus situaciją natūroje, parenkamas ir nurodomas miško želdinimo ir žėlimo (atkūrimo) projekte, kuris pateikiamas kartu su biržių atrėžimo dokumentais arba miškotvarkos projektu.

Ar galima miške įrengti takus, pavėsines ir kitą rekreacinę infrastruktūrą?

Privačiuose miškuose leidžiama įrengti rekreacinę infrastruktūrą, jei tai nepažeidžia miško paskirties, neprieštarauja jo funkcijoms ir yra tam pagrindas. Infrastruktūra bus susijusi su miško rekreaciniu naudojimu (pvz., poilsio aikštelės, stendai, takai) bei visa rekreacinė infrastruktūra yra numatyta ir patvirtinta vidiniame miškotvarkos projekte.

Kas yra lydimo kirtimai?

Šie kirtimai vykdomi, kai miško žemę norime paversti kitomis naudmenomis, įrengti miško kelius, technologines, priešgaisrines linijas, medienos sandėlius, poilsio aikšteles, sėklines plantacijas, medelynus.

Ar galiu panaikinti mišką? Paversti jį kitomis naudmenomis?

Miško žemės pavertimas yra labai griežtai reglamentuotas. Pasitaiko atveju, kai Valstybiniame miškų kadastre sklypas ar tam tikra vieta rodoma kaip miškas, tačiau natūroje jo nėra, niekada anksčiau nebuvo. Tokiu atveju reikia kreiptis į miškininkystės specialistą, turintį teisę rengti vidinius miškotvarkos projektus, kad jis paruoštų ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl miškų kadastro duomenų tikslinimo.

Jei ne anksčiau minėtas atvejis, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtinais atvejais:

1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;

3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;

4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;

5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;

6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;

7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;

8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;

9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

 TIKSLIOJO ŪKININKAVIMO PASLAUGŲ IR KOMPETENCIJŲ CENTRAS 

Ar tiksliojo ūkininkavimo paslaugos tinkamos ir mažiems ūkiams?

Taip. Dirbame su visais ūkiais – nuo mažų ūkių iki didelių žemės ūkio bendrovių. Paslaugas teikiamos atsižvelgiant į individualią ūkio situaciją. 

Kas yra tręšimas kintama norma?

Tręšimas kintama norma – tai tikslus trąšų paskirstymas pagal dirvožemio poreikius skirtingose lauko vietose. Remiantis dirvožemio tyrimų duomenimis, augalų poreikiu ir metodiškai sudaromas tręšimo žemėlapis, kuriame kiekvienai lauko zonai parenkamas atitinkamas trąšų kiekis:

• derlingesnėse vietose norma gali būti mažesnė,
• o silpnesnėse – didesnė.

Tokiu būdu trąšos panaudojamos efektyviau, o ūkis gauna vienodesnį derlių, mažesnes sąnaudas ir daro mažesnį poveikį aplinkai. 

Kaip paruošiamas tręšimo planas?

Tręšimo planas rengiamas remiantis Lietuvos mokslininkų rekomendacijomis, ūkio laukų dirvožemio tyrimų duomenimis, planuojamais augalų poreikiais ir derliaus potencialu.

Kiekvienam laukui metodiškai apskaičiuojamas reikalingas maisto medžiagų kiekis, įvertinant dirvožemio derlingumą, likusias maisto medžiagas iš priešsėlio ir organinių trąšų, bei siekiamą derliaus kiekį.

Pagal šiuos duomenis parengiamos:

• tręšimo rekomendacijos,
• o norint – ir tręšimo žemėlapiai kintamai normai, pritaikyti jūsų ūkio technikai.

Tokiu būdu planas padeda tręšti tiksliai pagal poreikį – nepertręšiant ir neišnaudojant mažiau derlingų zonų, taupant sąnaudas ir saugant dirvožemio sveikatą. 

Kodėl verta atlikti dirvožemio tyrimus?

Dirvožemio tyrimai leidžia priimti sprendimus ne pagal įsitikinimus, o pagal faktus. Ištyrus dirvožemį, ūkininkas tiksliai žino:

• kiek ir kokių maisto medžiagų yra dirvožemyje;
• kokia yra pH reikšmė ir ar reikia kalkinimo;
• kokios trąšos bus efektyviausios konkrečiame lauke;
• kuriose lauko vietose derlingumas ribojamas dėl maisto medžiagų trūkumo ar kitų faktorių.

Tyrimai padeda:

• taupyti trąšas ir sąnaudas – tręšiama tiek, kiek reikia;
• išlaikyti ar pagerinti derlingumą;
• apsaugoti aplinką nuo perteklinio tręšimo;
• planuoti ilgalaikį ūkio tvarumą ir dirvožemio sveikatą.

Trumpai tariant – tyrimai padeda pažinti savo laukus ir priimti ekonomiškai bei ekologiškai teisingus sprendimus. 

Kaip vyksta dirvožemio mėginių paėmimas ūkyje?

Dirvožemio mėginių paėmimas vykdomas pagal mokslu pagrįstą metodiką, kad rezultatai būtų tikslūs ir atspindėtų viso lauko būklę.

Procesas vyksta taip:

1. Sudarytas ėminių planas – pagal jūsų laukų ribas, dirvožemio granuliometrinį paviršių nustatomos ėminių vietos.
2. Atvyksta LŽŪKT specialistai su automatizuota arba rankine ėminių paėmimo įranga.
3. Kiekviename suplanuotame lauko plote paimama keliolika smulkių mėginių, kurie sumaišomi į bendrą ėminį (paprastai 1 mėginys iš 3–5 ha).
4. Vietos fiksuojamo GPS koordinatėmis, kad būtų galima tiksliai atkurti vietas ateityje.
5. Mėginiai pristatomi į laboratoriją, kur atliekami cheminiai, fizikiniai ar biologiniai tyrimai.

Užsakovas gauna tyrimų ataskaitą, dirvožemio žemėlapius ir rekomendacijas, o jei pageidaujama – ir tręšimo planą. Toks metodas užtikrina, kad duomenys būtų patikimi, palyginami, pritaikomi ir tiksliajam ūkininkavimui. 

Kaip dažnai reikėtų tirti ūkio laukų dirvožemį?

Priklausomai nuo keliamų tikslų, pvz. mineralinio azoto tyrimai turėtų būti apliekami kiekvieną pavasarį, tačiau įprastai dirvožemio tyrimus rekomenduojama kartoti kas 4 metus – tai standartinis laikotarpis, per kurį dirvožemio cheminė sudėtis gali būti  pakitus dėl tręšimo, derliaus nuėmimo, klimato poveikio.

Tačiau tyrimų dažnumas gali skirtis:

• intensyviuose ar tiksliuosiuose ūkiuose – tyrimai gali būti atliekami ir 3 metus.
• monitoringui  – pakanka ir kas  5 metus.

Jei ūkyje atliekamas kalkinimas, keičiasi sėjomaina, technologiniai parametrai ar kt., tyrimus verta atnaujinti anksčiau.
Reguliarumas leidžia stebėti pokyčius ir planuoti tręšimą, sekti dirvožemio būklę ir pan. 

Kokių dirvožemio tyrimus rekomenduotumėte atlikti?

Dirvožemio būklės vertinimui dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• Dirvožemio pH
• Judrusis fosforas (P₂O₅) ir judrusis kalis  (K₂O)
• Suminis fosforas ir suminis kalis
• Humusas
• Organinė anglis
• Katijonų mainų geba (KMG) 
• Organinės medžiagos kiekis (OM %)
• C/N santykis
• Mikrobiologinis aktyvumas
• Dirvožemio granuliometrinė sudėtis
• Struktūra / tankis
• Ir kt. 

Ar galite parengti tręšimo planą pagal tyrimų rezultatus?

Taip – turint tyrimų rezultatus, juos įvertinus, dažniausiai rekomenduojame klientams pasirengti ir  tręšimo ar kalkinimo planą. 

Kaip užsisakyti dirvožemio tyrimus?

Kreipkitės į artimiausią LŽŪKT biurą savo ar kitame rajone, užpildykite užklausą svetainėje www.sveikasdirvožemis.lt  

Kiek kainuoja dirvožemio tyrimai?

Dirvožemio tyrimų kaina priklauso nuo kelių veiksnių:

• tiriamų laukų ploto ir iš kiek hektarų imamas vienas jungtinis ėminys;
• pasirinktų dirvožemio tyrimų kiekio ir jų kainos. 

Ar dirvos tyrimai gali būti atliekami vėlyvą rudenį ar žiemą?

Taip, mėginiai gali būti imami beveik visus metus, svarbu, kad dirva nebūtų įšalusi, permirkusi.