Naujienos

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai daroma analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. ŪADT respondentai 2017 m. – tai smulkūs ir vidutiniai Elektrėnų sav. ūkiai, kurių daugelis vertėsi gyvulininkyste arba buvo mišrūs. Dauguma šių ūkių 2017 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,33 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,38).

Elektrėnų sav. 2017 m. apklausoje dalyvavo 14 respondentinių ūkių. Iš jų gyvulininkystės ūkiai sudarė 43 proc., augalininkystės – 29 proc., mišrūs – 28 proc.

1 pav. matome Elektrėnų sav. respondentinių ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2016–2017 m. rezultatus.

Dalis savivaldybės teritorijos 2017 m. nukentėjo nuo liūčių, todėl užaugintas derlius kai kur liko nenuimtas, to pasekmė – mažėjantis ir Elektrėnų sav. ūkininkų respondentinių ūkių grynasis pelningumas.

1 pav. Elektrėnų sav. 2016–2017 m. grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), proc.

Atmetus dotacijas, susijusias su pajamomis, vidutinis 2017 m. Elektrėnų sav. respondentinių ūkių pelningumas buvo -0,02 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,05). Palyginus ŪADT rodiklius, matyti, kad ūkiai ekonomiškai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Be gaunamų tiesioginių išmokų ekonomiškai būtų nenaudinga ūkininkauti. Visi ūkiai, negaudami dotacijų, dirbtų nuostolingai.

Kadangi paskutinius 2 m. ūkininkų nelepino gamtinės sąlygos, tai turėjo įtakos Elektrėnų sav. respondentinių ūkių augalininkystės produkcijos derlingumui.

ŪADT ūkininkai 2017 m. daugiausia augino kviečių, avižų, miežių, žirnių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai Elektrėnų sav. respondentinių ūkių derlingumo duomenys, kurie 2 pav. palyginti su vidutiniais 2015–2016 m. derlingumo duomenimis.

2 pav. Elektrėnų sav. ūkių pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo palyginimas, t/ha

Iš 2 pav. matyti, kad kviečiai, kokios sąlygos bebūtų, dera pastoviausiai. Nors žemės mūsų krašte nenašios, kultūriniai augalai dera ne prasčiausiai. Ūkininkams palankiausi buvo 2015 m.

Pažvelgus į gyvulininkystės ūkius, 3 pav. matome, kaip kito karvių skaičius, palyginti su šalies respondentinių ūkių vidurkiu, ir koks buvo primilžis iš vienos karvės.

3 pav. Elektrėnų sav. respondentinių ūkių gyvulių skaičiaus ir produktyvumo palyginimas su šalies gyvulininkystės ūkiais

Lygindami 2016 m. ir 2017 m. duomenis, matome, kad laikytų pieninių karvių skaičiaus vidurkis padidėjo, tačiau sumažėjo primelžto pieno kiekis iš karvės. Galima daryti išvadą, kad nenašiose žemėse užderi prastesni pašarai gyvuliams, nes primilžis iš vienos karvės Elektrėnų sav. yra mažesnis už šalies vidurkį.

Galime teigti, kad 2016–2017 m. Elektrėnų sav. ūkininkams buvo pakankamai sunkūs. Daugelį gelbėjo gaunamos dotacijos, be jų ūkininkai neišgyventų. Mūsų krašte sunku ūkininkauti dėl nenašių žemių, kalvotų sklypų. Stebima tendencija, kad nauji perspektyvūs ūkininkai Elektrėnų krašte vis dažniau renkasi mėsinę gyvulininkystę, bando kurti verslus kaimo vėtovėse.

Išsamesni apibendrinti duomenys ūkininkams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio įmonių veikla, bus pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2017“.

Parengta naudojant LŽŪKT Elektrėnų sav. biuro 2017 m. respondentinių ūkių veiklos analizės duomenis.

Elektrėnų sav. biuro ekonomikos konsultantė Greta Sinkevičienė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi