Naujienos

Sėkmingus žemės ūkio veiklos rezultatus lemia daugelis veiksnių. Tačiau neabejotina, kad vykdant agrarinę veiklą sukauptos ir naujai įgyjamos žinios – vienas esminių faktorių, lemiantis jos sėkmę. Neturint pakankamai moksliniais tyrimais pagrįstų žinių, neįmanomi geri rezultatai, o ilgalaikėje perspektyvoje kai kurios technologinės klaidos yra sunkiai ištaisomos arba jų kaina yra ypač aukšta. Tad siekiant suvaldyti kylančius vandens ir oro taršos, dirvožemio nualinimo, klimato kaitos iššūkius ir suteikiant daugiau reikalingos informacijos, Lietuvoje rengiamas ir savo noru taikomas Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas. Ypač svarbu, kad  mokslo sukaupti tvarios gamybos patarimai bus pateikti žemdirbiui suprantama kalba.

Šiandien visuomenė iš žemdirbio tikisi ne tik kokybiško ir saugaus maisto. Vis daugiau dėmesio sulaukia ir gretutiniai ūkinės veiklos rezultatai – vandens ir oro tarša, dirvožemio nualinimas, įtaka klimato kaitai. Nekreipti dėmesio į šiuos faktorius negalima, nes ateityje visuomenės poreikiai švariai aplinkai tik augs, todėl žemdirbiai turi tai vertinti ir prisitaikyti prie jų jau dabar. Taip pat svarbu, kad dauguma sprendinių, palankių aplinkai, sukuria ekonominę naudą ir patiems žemdirbiams.

Greitai bus 20 metų, kai padedant danams buvo parengtas leidinys Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai, kuriame trumpai išdėstyta, kaip reikėtų ūkininkauti, kad gyvuliai būtų sotūs, pasėliai – gražūs, o vanduo – skaidrus.  Įžvelgdami aktualumą ir naudą žemdirbiams, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) subūrė geriausių mokslininkų ir konsultantų grupę, parengė bei pateikė paraišką pagal LR Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015–2020 metų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (MTTV) finansavimo taisykles ir sulaukė pritarimo dėl projekto „Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui parengimas“ įgyvendinimo.

Per du dešimtmečius šalies ūkiuose įvyko daug pokyčių: neatpažįstamai pasikeitė gyvulių laikymo ir augalų auginimo technologijos, naudojama įranga ir technika. Prie slenksčio – nauja technologinė (skaitmeninė) revoliucija: „autopiloto“ vairuojami traktoriai, fermų robotai, tikslioji žemdirbystė, dronai ir daugelis kitų įdomių ir viliojančių dalykų. Žemdirbiui keliami reikalavimai apima ne tik dirvožemį, vandenį ir orą, bet ir gyvulių gerovę, kraštovaizdį ir bioįvairovę. Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas – pagalba siekiant priimti ūkyje efektyvius ekonominius, technologinius sprendimus ir kartu išlaikyti ilgalaikę darną tarp žmogaus veiklos ir gamtos.

Daugiau skaitykite www.agroakademija.lt