Naujienos

16-oji metų savaitė – laukuose pats darbymetis: vieni sėja, kiti tręšia, treti purškia. Tačiau šalnos šiuos darbus pristabdo, o joms pasibaigus būtinas atsargumas – stresą patyrę augalai tampa jautresni pesticidams, jų metabolizmas sulėtėja.

Nerekomenduojama iškart po šalnų purkšti herbicidų ar augimo reguliatorių. Stresą galima švelninti naudojant aminorūgštis – jos padeda augalams po šalčio atsigauti gerokai greičiau nei savaime.

Purškiant herbicidus per šalnas ar netrukus po jų, piktžolės gali likti nepakankamai paveiktos, o kultūriniai augalai – pagelsti ar net žūti dėl sulėtėjusio veikliųjų medžiagų skaidymo. Azoto trąšos per lapus tokiomis sąlygomis taip pat gali dar labiau didinti augalų stresą ir lemti azoto nuostolius.

Žieminių rapsų būklė

Augalų išsivystymo tarpsnis pasiekė butanizaciją. Temperatūrų kaita, staigus augimas daro neigiamą poveikį rapsams. Stambiausi augalai pasėlyje deformuojasi, matomi stiebo įplyšimai. Perpjovus augalą, matyti stiebo tuštumos. Plyšimo vietos – palanki terpė plisti grybinėms ligoms, todėl fungicidų naudojimas gali būti neišvengiamas.

Vienuose rapsų laukuose pastebimas rapsinių žiedinukų antplūdis, kituose – kopūstinių stiebinių paslėptastraublių. Tačiau, gerai žinant kenkėjų plitimo ypatumus ir jų biologiją, galima efektyviau organizuoti apsaugą ir sumažinti sąnaudas.

Verta prisiminti

Stiebiniai paslėptastraubliai. Dirvai 2 cm gylyje sušilus iki +6 °C, jie palieka žiemojimo vietas ir skrenda į naujus rapsų pasėlius, straubliuku padaro stiebe skylutę, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus ar lapkočius. Lervos maitinasi stiebo audiniais apie 3 savaites, vėliau virsta lėliukėmis. Palankios sąlygos kenkėjams plisti susidaro oro temperatūrai pasiekus +9–12 °C, o esant +20 °C stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs.

Pagrindinė profilaktinė priemonė – tinkama sėjomaina (be kitų bastutinių augalų). Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų tinka tik tuomet, kai jų gausa pasiekia žalingumo ribą (geltonose gaudyklėse per 3 d. randama 10 ir daugiau suaugėlių arba vidutiniškai randami 1 vabalas ant 5 augalų).

Rapsiniai žiedinukai daugiausia žalos padaro tada, kai oro temperatūra būna +15 °C. Vabalas gyvena apie 2–3 savaites, tačiau per tą laiką jis gali padėti nuo 50 iki 150 kiaušinių. Lervos dažniausiai išsirita per 3–7 dienas, o jų vystymosi laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir maisto resursų. Suaugėliai iškanda žiedus, o besimaitinančios žiedų viduje jų lervos gali visiškai sunaikinti žiedus.

Rekomenduojamas purškimas insekticidais priklauso nuo žiedinukų invazijos į rapsų pasėlius laiko, nuo augalų išsivystymo tarpsnio bei pasėlio būklės. Stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 30–39) žalingumo riba yra vidutiniškai 1–2 vabalai ant augalo, butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 50–53) – 2–3 vabalai, o šio tarpsnio pabaigoje (pagrindinio ir šoninių žiedynų butonai išsiskirstę, bet dar neišsiskleidę) – vidutiniškai 3–4 vabalai ant vieno patikrinto augalo.

Norint efektyviau naudoti insekticidus žieminių rapsų pasėliuose, siūloma laikytis šių principų:

• taikyti tinkamas agrotechnines priemones – gerai paruošti dirvą, pasirinkti optimalų sėjos laiką, užtikrinti pakankamą augalų aprūpinimą būtinomis maisto medžiagomis, kad būtų sudarytos palankios augimo sąlygos;
• laikytis sėjomainos, kad rapsai į tą patį lauką grįžtų ne anksčiau kaip po 3–4 metų;
• siekiant mažinti atsparumo insekticidams išsivystymo riziką, ypač kai jie naudojami kelis kartus per sezoną, rinktis skirtingų cheminių klasių produktus;
• žydėjimo laikotarpiu insekticidus ir kitus pesticidus purkšti tik vakare ar naktį (nuo 21 val. iki 4 val.), taip apsaugant bites, ir ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki purškimo užsiregistruoti PPIS sistemoje.

Tęsinys www.agroakademija.lt