Naujienos

Konsultavimo tarnybos specialistai ir rajonų biurų konsultantai jau ne vienerius metus rekomenduoja klientams rinktis integruotos augalų apsaugos metodus. Jų ekonominę naudą siekta nustatyti įgyvendinant ES finansuotą projektą „Ekonominių rezultatų gerinimas augalininkystės ūkiuose taikant integruotos augalų apsaugos metodus“, tradiciniuose augalininkystės ūkiuose įrengus 10 parodomųjų bandymų. Jų rezultatai aptarti baigiamojoje projekto konferencijoje.

Šiuo metu daug kalbama apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą. Europoje iki 2030 m. išmetamą dujų kiekį sumažinti numatyta ne mažiau kaip 40 procentų. Gaminant gyvulininkystės ir augalininkystės produkciją, į atmosferą išskiriama daugiau kaip 90 proc. su žemės ūkiu susijusios dujų emisijos. Didžiosios dalies amoniako susidarymas susijęs su mėšlo tvarkymu ir mineralinių trąšų naudojimu. Tad imtis veiksmų turės ir ūkininkai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pozicija – integruota augalų apsauga, tai yra prioritetas skiriamas necheminiams augalų apsaugos metodams.

Įgyvendinant ES finansuotą projektą „Ekonominių rezultatų gerinimas augalininkystės ūkiuose taikant integruotos augalų apsaugos metodus“, skirtingų šalies regionų tradiciniuose augalininkystės ūkiuose buvo įrengta 10 parodomųjų bandymų. Juos atliko Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai kartu su ūkininkais. Bandymais siekta ūkininko įprastai taikomą augalų auginimo technologiją palyginti su konsultanto integruotos augalų apsaugos technologija. Taip pat lyginta ir augalų auginimo gamybinė savikaina. Žinoma, trumpas projekto laikotarpis suteikė galimybę įgyvendinti tik dalį integruos augalų apsaugos reikalavimų: subalansuoti tręšimą, atlikti kalkinimą, augalų apsaugos produktus naudoti tik pasiekus kenksmingų organizmų žalingumo ribą, piktžoles naikinti mechaniniu būdu, naudoti biologinius produktus kaip alternatyvą augalų apsaugos produktams, įvertinta, ar atlikti darbai buvo rezultatyvūs ir kt.

Buvo suburtos ūkininkų pasidalijimo patirtimi grupės, organizuotos lauko dienos, seminarai.

Rajonų biurų augalininkystės konsultantai, išanalizavę ūkių augalų auginimo technologijas, rekomendavo ūkininkams rinktis integruotos augalų apsaugos metodus.

Visi konferencijoje pranešimus skaitę konsultantai akcentavo, kad bandymų rezultatams daug įtakos turėjo liūtys ir sausros, todėl dažniausiai integruotos augalų apsaugos technologijos nepridėjo ekonominės naudos, o derlius daugeliu atvejų buvo vienodas.

Kalkinimas – investicijos į ateitį

Šalčininkų r. biuro augalininkystės konsultantas Eugenijus Lukoševičius ūkininko Andžejaus Kulevičiaus ūkyje atliko dirvožemio kalkinimo bandymą. Nederlingame smėlio ir priesmėlio dirvožemyje ūkininkas augina avižas. Atlikus dirvožemio tyrimus, nustatytas nuo 5,03 iki 5,82 dirvožemio rūgštingumas. Konsultantas akcentavo, kad esant 4,5 rūgštingumui augalai pasisavina tik 30 proc. maisto medžiagų. Bandymo laukas kalkintas klintimis 5 t/ha. Nors bandymo pradžioje kalkintame lauke avižų šaknys buvo vešlesnės, užėjus sausrai, augalai suvienodėjo. „Kalkinimas – investicijos į ateitį, o derlių lemia ne tik subalansuotas tręšimas ar optimalus dirvožemio rūgštingumas. Svarbūs faktoriai yra humuso kiekis, dirvožemio struktūra, jo biologinis aktyvumas, drėgmės rėžimas, mikroorganizmų kiekis“, – sakė Eugenijus Lukoševičius.

Sėtos beicuotos avižos

Varėnos r., ūkininko Česlovo Petruškevičiaus ūkyje atliktas avižų derliaus palyginimo bandymas taikant skirtingas jų auginimo technologijas. Į bandomąjį lauką sėtos beicuotos avižos, tręšta pagal tręšimo planą. Bandymo rezultatus pristatęs Varėnos r. biuro augalininkystės konsultantas Audrius Stoškus sakė, kad avižų dar niekas nebeicavo, todėl buvo įdomu pamatyti rezultatus, o juos smarkiai koregavo sausra. Pasėlio tankumas labai skyrėsi, nes beicuotos sėklos prastai dygo.

Naudoti biologiniai preparatai

Apie ūkininko Justino Inčiūros ūkyje atliktą bandymą kalbėjusi Širvintų r. biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė sakė, kad geresnių ekonominių rezultatų siekta  naudojant biologinius preparatus. Jie turėjo suaktyvinti ir dirvą, ir augalus, t. y. aprūpinti maisto medžiagomis iš dirvos. „Prasidėjusi sausra sustabdė biologinių preparatų poveikį, bet tai nereiškia, kad jų visai neliko. Nualintą žemę atgaivinti reikia laiko ir nuolatinio darbo bent kelerius metus. Kiek dirvą alinome, tiek turime ir gydyti. Juk nuo vienos tabletės niekas nepasveiksta“, – komentavo konsultantė.

Vertinga informacija gauta naudojant N-Tester

Tauragės r. bandymas atliktas Vaidoto Valinčiaus ūkio žieminių kviečių pasėlyje. Jame taikyti šie IKOK principai: piktžolės naikintos akėjant, cheminiai augalų apsaugos produktai naudoti tada, kai tikrai reikia, tinkamai parinkus normą, purškimo dažnumą, išlaikant laiko iki derliaus dorojimo intervalą. Produktai purkšti patikrintu purkštuvu, naudoti biologiniai produktai.

Apie bandymo rezultatus kalbėjęs Tauragės r. biuro augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas teigė, kad reikiamą trąšų ir  normą, ir tręšimo laiką lemia augalų maisto medžiagų poreikis. Konsultavimo tarnyba turi azoto nustatymo aparatus – N-Tester. Jais greitai galima nustatyti augalų azoto poreikį konkrečiame lauke. Pasak konsultanto, azotinių trąšų poreikis pasėliams nebūna pastovus. Jis kasmet gali skirtis net ir tuose pačiuose laukuose, todėl augalų tyrimas su N-Tester suteikia vertingos informacijos apie augalų būklę. „Atlikus matavimus javams esant vamzdelėjimo ir varpų formavimo tarpsnio,  galima nustatyti optimalų reikiamą azoto kiekį“,– teigė konsultantas.

NANO trąšų poveikį sutrikdė sausra

Joniškio r. biuro augalininkystės konsultantė Rima Balsytė pristatė bandymus, atliktus Oto Sukarevičiaus (Joniškio r.) ir Vytauto Rasilavičiaus  (Šiaulių r.) ūkių žieminių kviečių pasėliuose.  Juose naudotos bioenergetinės NANO trąšos. Tai koncentruotas ekologiškas, pagamintas iš organinio substrato su mikro-, makro-, mezo- elementais produktas. Šios trąšos stiprina augalų atsparumą, trumpina brendimo laikotarpį, gerina derliaus kokybę. Jas galima maišyti su karbamidu (10 kg/ha), KAS-32 (20 l/ha), visais Lietuvoje registruotais fungicidais, insekticidais, herbicidais.

Oro sąlygos lėmė, kad dėl lietaus 2017 m.  Oto Sukarevičiaus žieminių kviečių nebuvo galima pasėti optimaliu laiku. Šis lietus neprisotino drėgme ariamo sluoksnio, tik paviršinį, o 2018 m. karšti orai ir kritulių trūkumas sutrikdė normalų augalų augimą, bioenergetinių trąšų naudojimas efekto taip pat nedavė. Panaši situacija buvo ir Šiaulių rajone.

Subalansavus tręšimą, derlius šiek tiek didesnis

Rokiškio r. ūkininko Vaclovo Švežiko ir Kupiškio r. ūkininko Alvydo Jasinsko ūkiuose tirta subalansuoto tręšimo NPK trąšomis įtaka žieminių kviečių derliui. Bandymo rezultatus pristatęs Rokiškio r. biuro augalininkystės konsultantas Vaclovas Tička sakė, kad subalansavus tręšimą kompleksinėmis trąšomis, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimo duomenis ir esant vienodiems kitiems veiksniams, gautas nedidelis derliaus priedas, palyginti su ūkininko technologija. Pasak konsultanto, galima teigti, kad subalansuota tręšimo technologija buvo geresnis kviečių augimo startas ir lėmė 150 kg/ha derliaus priedą. Sausringi laikotarpiai bandymo metais trikdė augalų mitybą ir turėjo didžiausios įtakos kviečių derlingumui.

Konferencijoje atnaujinamą Konsultavimo tarnybos integruotos augalų apsaugos, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą IKMIS pristatė Technologinių paslaugų skyriaus augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė. Pranešimą apie integruotos kenksmingų organizmų kontrolės taikymą žemės ūkyje skaitė LAMMC LŽI mokslininkė dr. Roma Semaškienė.

„Galime džiaugtis, kad visuose ūkiuose, kuriuose buvo įdiegti bandymai, daugelis integruotos augalų apsaugos principų taikomi: laikomasi sėjomainos, tinkamai paruošiama dirva sėjai, naudojama kokybiška sėkla, laikomasi optimalių sėjos terminų ir kt. Dalis ūkininkų ūkių, kuriuose atlikti parodomieji bandymai, neįsivaizduoja maisto medžiagų augalams atidavimo nežinant laukų dirvožemio agrocheminių tyrimų rezultatų, pagal kuriuos planuojami tręšimo darbai. Dalis ūkių augalų apsaugos produktų stengiasi naudoti kuo mažiau, todėl visada įsitikina, ar pagal meteorologinius duomenis palankus metas plisti ligoms ir kenkėjams, ar tikrai augalų liga išplitus, o gal pakanka nupurkšti tik dalį lauko“,– sakė Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus augalininkystės paslaugų vadovas Karolis Urba.

Visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu bandymams atlikti visoje šalyje kliudė orų sąlygos: 2017 m. šlapias ruduo, 2018 m. ir 2019 m. sausra neleido pasiekti norimų rezultatų. Tai dar kartą patvirtina, kad kiekvienas veiksnys, galintis turėti įtakos derliui, yra svarbus.

Bandymų rezultatus Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai lygino naudodami inovatyvią ūkio valdymo programą „e. GEBA Augalininkystė“. Joje galima matyti ūkio laukų žemėlapius, lyginti ir analizuoti augalų auginimo technologijos duomenis, planuoti augalų priežiūros darbus, atlikti gamybinės savikainos vertinimą, kuri lemia ūkio ekonominius rezultatus.

Dėl integruotos augalų apsaugos kviečiame konsultuotis su rajonų biurų konsultantais.