Naujienos

Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms atsiveria naujos galimybės investuoti į biometano gamybą. Nuo liepos 29 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas investicinei paramai biodujų išvalymui ir biometano gamybai. Šiam etapui iš Klimato kaitos programos numatyta skirti 16 mln. eurų.

Biometano gamyba suteikia galimybę efektyviau panaudoti ūkiuose susidarančią organinę žaliavą, diversifikuoti veiklą ir prisidėti prie energetinės nepriklausomybės. Todėl viena pagrindinių šio kvietimo tikslinių grupių – žemės ūkio veiklą vykdantys ūkiai ir žemės ūkio bendrovės.

Paraiškas gali teikti nuo labai mažų iki didelių įmonių, taip pat ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, planuojantys investuoti į biometano gamybos infrastruktūrą.

Parama apima visą technologinę grandinę – nuo įrangos įsigijimo iki statybos, montavimo ir paleidimo darbų. Finansuojamos investicijos į bioreaktorius, pagalbinę įrangą, biomasės ir degazuoto substrato tvarkymo sprendimus, įskaitant apdorojimą, džiovinimą, kompostavimą, granuliavimą bei saugojimą.

Taip pat finansuojami biodujų valymo, biometano saugojimo, kokybės matavimo, suslėgimo ir apskaitos įrenginiai, biometano užpildymo stotelės prie jėgainių bei vietinės elektros ir šilumos gamybos įranga, naudojanti pagamintas biodujas pačiam gamybos procesui užtikrinti.

Iki 4 mln. eurų vienam projektui

Paraiškos APVIS sistemoje priimamos nuo liepos 29 iki lapkričio 27 d. Projektai bus atrenkami konkurso būdu – paraiškos bus vertinamos ir reitinguojamos pagal nustatytus kriterijus, siekiant užtikrinti efektyvų valstybės lėšų panaudojimą.

Paramos dydis priklauso nuo projekto pobūdžio. Didžiausia galima subsidija – iki 4 mln. eurų – numatyta ūkiams, žemės ūkio bendrovėms ir kitoms įmonėms, kurios planuoja statyti naujus biodujų gamybos įrenginius kartu su biodujų valymo ir biometano gamybos technologijomis. Tokiais atvejais valstybė gali finansuoti iki 40 proc. tinkamų projekto išlaidų.

Jau veikiančių arba statomų biodujų jėgainių plėtrai, kai diegiami papildomi biodujų valymo įrenginiai, gali būti skiriama iki 1,7 mln. eurų parama. Tuomet finansuojama iki 25 proc. tinkamų išlaidų.

Ką reikėtų įvertinti prieš apsisprendžiant investuoti?

Naujas APVA kvietimas atveria galimybes ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms pasinaudoti milijonine parama, tačiau specialistai pabrėžia, kad biometano gamybos projektai pasiteisina ne kiekvienu atveju. Prieš rengiant paraišką, verta atsakyti į kelis svarbius klausimus.

Ar mano ūkis užtikrins žaliavų kiekį? Svarbiausia ne ūkio dydis hektarais, o tai, ar galima užtikrinti pakankamą ir nuolatinį organinės žaliavos kiekį. Didžiausią potencialą dažniausiai turi gyvulininkystės ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, kuriose nuolat susidaro mėšlas ir srutos. Mažesniems ūkiams investicija gali būti patrauklesnė susikooperavus su kitais ūkiais ar žaliavos tiekėjais.

Kokios žaliavos reikia? Biometanas gaminamas iš organinių medžiagų: galvijų ar kiaulių mėšlo, srutų, augalinės kilmės žaliavos, maisto pramonės atliekų ir kitų biologiškai skaidžių medžiagų. Svarbi ne tik žaliavos rūšis, bet ir galimybė jos stabiliai turėti visus metus. Todėl prieš investuojant reikėtų atlikti žaliavų balanso vertinimą.

Ar būtina turėti gyvulininkystės ūkį? Nors gyvulininkystės ūkiai turi didžiausią pranašumą dėl nuolat susidarančio mėšlo ir srutų, biometano projektai gali būti įgyvendinami ir naudojant kitą organinę žaliavą. Vis dėlto tokiais atvejais itin svarbu įsitikinti, kad jos pakaks per visą jėgainės eksploatacijos laikotarpį.

Ar pagamintą biometaną galima parduoti? Galima. Priklausomai nuo projekto sprendinių ir infrastruktūros, biometanas gali būti tiekiamas į gamtinių dujų tinklą, naudojamas kaip transporto kuras arba suvartojamas paties ūkio ar įmonės reikmėms. Ekonomiškai naudingiausias variantas priklauso nuo konkrečios situacijos. 

LŽŪKT informacija, parengta pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros pranešimą.