Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga visų ES valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Rietavo sav. biure 2018 m. užpildyta 11 respondentinių ūkių anketų.
Duomenys į ŪADT pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Rietavo sav. biure 2018 m. užpildyta 11 respondentinių ūkių anketų. Ūkiai skyrėsi veiklos pobūdžiu, struktūra ir dydžiu. Pateiktų respondentinių ūkių duomenys lyginami su šalies respondentinių ūkių vidutiniais rezultatais. Rietavo sav. žemės yra priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti, kadangi jos nėra labai derlingos, vyrauja gyvulininkystės ūkiai.
Apibendrinti 11 ūkių duomenys
Rietavo sav. į ŪADT tinklą 2018 m. pateikti 11 atrinktų ūkių duomenys. Tarp respondentinių buvo 1 augalininkystės ir 10 gyvulininkystės ūkių. Dažniausiai ūkiai vertėsi gyvulininkyste, todėl didžiausi žemės plotai buvo skirti pievoms ir ganykloms. Tarp tinkamiausių gyvuliams šerti žemės ūkio augalų 2018 m. dominavo vasariniai miežiai, žieminiai ir vasariniai kviečiai.
1 pav. Javų derlingumo kitimas, t/ha
Rietavo sav. respondentinių ūkių javų derlingumo analizė rodo, kad vasarinių kviečių derlingumas visais analizuojamais metais buvo panašus, nepastoviausias buvo žieminių kviečių derlingumas, 2017 m. siekęs net iki 5,3 t/ha. Rietavo r. žemės mažiau palankios ūkininkauti, derlius negausus, reikalaujantis daug darbo ir išlaidų, todėl skiriasi nuo Lietuvos vidurkio. Analizuotuose respondentų ūkiuose 2018 m. augintų žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis nei vidutiniškas Lietuvos ūkių.
1 lentelė. Vidutinis karvių skaičius 2016–2018 m.
Vidutinis karvių skaičius Lietuvos respondentiniuose ūkiuose nuo 2016 m. iki 2018 m. didėjo, o Rietavo sav. 2017 m. sumažėjo iki 20,8 vnt. , 2018 m. išliko nepakitęs.
Analizuojami ekonominiai rodikliai
Kiekvieno ūkininko tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai.
2 lentelė. 2018 m. ekonominiai rodikliai
Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Rietavo r. rodiklis 2018 m. siekia 0,35 proc. – tai yra nežymiai geresnis už Lietuvos vidurkį. Tai rodo, kad didžiosios dalies ūkių veikla buvo pelninga, bet todėl, kad didžiąją pajamų dalį sudarė iš ES gautos išmokos. Vertinant grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, galima daryti išvadą, kad subsidijos ūkio ekonominiam gyvybingumui labai svarbios. Be jų ūkiai neveiktų pelningai.
Skolos rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4–0,6. Vidutinis Rietavo sav. respondentinių ūkių rodiklis 2018 m. buvo 0,18 – t. y. labai geras.
ŪADT duomenimis paremtos analizės naudingos suinteresuotosioms šalims (juridiniams asmenims ar individualiems ūkininkams), norinčioms palyginti savo ir kitų padėtį. Pavyzdžiui, ūkininkai gali palyginti savo ir kitų sektoriaus arba regiono ūkininkų ūkių struktūrą ir veiklos rezultatus arba sužinoti, ar jų sąnaudos konkurencingos. Pagal šią informaciją galima nustatyti, kuriose srityse reikia tobulinimų. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir, žinoma, prie Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.
Parengta pagal Rietavo savivaldybės respondentinių ūkių analizę.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rietavo sav. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė Lina Sakalauskienė
www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
© 2024 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |