Didelė problema pienininkystės ūkiuose – dažnas jaunų veršelių mirtingumas, kuris siekia vidutiniškai 7,8 procento. Virškinamojo trakto infekcijos ir dėl jų atsirandantis viduriavimas bei dehidratacija yra pagrindinės veršelių mirtingumo priežastys. Dėl veršelių viduriavimo, priesvorių mažėjimo, sulėtėjusio augimo ir vystymosi dažnai patiriama ekonominių nuostolių. Alternatyva antibiotikams – simbiotikai. Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantai ir specialistai, siekdami įsitikinti simbiotikų įtaka veršelių sveikatingumui, produktyvumui ir įvertinti technologijos efektyvumą, 8 skirtingų rajonų Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose įrengė parodomuosius bandymus.
Dėl didelio prieskrandžio gleivinės epitelio paviršiaus ploto gausios mikroorganizmų įvairovės ir skaičiaus, prieskrandis atlieka ne tik pagrindines virškinimo, bet iš dalies ir imuninės sistemos funkcijas: saugo gyvulius nuo patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip: Escherichia coli, Salmonella spp. ar Campylobacter spp. Dažniausiai šie patogenai sukelia žarnyno infekcijas, kurios lemia viduriavimą.
Veršelių, jaunesnių nei 12 savaičių amžiaus, didysis prieskrandis dar nėra iki galo išsivystęs ir funkcionuojantis, todėl mikroorganizmų skaičius jame yra mažesnis, mikroflora lėčiau prisitaiko prie raciono pokyčių, veršeliai dažniau suserga infekcinėmis virškinimo sistemos ligomis, viduriavimu. Dėl viduriavimo gyvuliai pasisavina nepakankamą maistinių medžiagų kiekį iš pašarų ir taip sumažėja raciono panaudojimo efektyvumas, auga rizika, kad virškinamajame trakte padidėjęs patogeninių mikroorganizmų išskiriamų mikotoksinų kiekis gali pabloginti natūralios virškinimo sistemos mikrofloros veiklą ir sukelti kitas ligas jauniems veršeliams.
Virškinamojo trakto infekcijos ir veiklos sutrikimai, sukeliantys viduriavimą, yra viena iš pagrindinių jaunų veršelių mirtingumo priežasčių. Viduriavimui gydyti, siekiant sumažinti skysčių netekimą, taikoma elektrolitų terapija ar naudojami antibiotikai, siekiant sunaikinti infekcijas sukėlusius patogeninius mikroorganizmus. Tačiau platus antibiotikų naudojimas gyvulių ligų prevencijai ir gydymui gali sukelti atsparumą antibiotikams.
Šiais laikais gyvulių sveikatingumui užtikrinti didėja poreikis pigesnėms ir saugesnėms alternatyvoms, nei antibiotikai, kurios gali pagerinti produkcijos gyvulių imuninius – apsauginius mechanizmus ir sumažinti produkcijos gamybos savikainą. Viena iš alternatyvų – į gyvulių racioną įtraukti biotechnologijos produktus, kurie pagerina žarnyno mikrofloros veiklos procesus ir riboja patogeninių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi virškinamajame trakte.
Alternatyva antibiotikams – simbiotikai
Dažniausiai naudojami biotechnologijos produktai yra probiotikai ir prebiotikai. Dažnai jie naudojami kartu siekiant gauti optimalų rezultatą gerinant veršelių sveikatingumą ir bendrai yra vadinami simbiotikais. Probiotikai – mikrobiologiniai pašarų priedai (gyvos bakterijos ar mielės), kurie teigiamai veikia veršelių virškinamojo trakto mikroorganizmų balansą ir yra plačiai tiriami kaip gyvulių produktyvumą didinantys ir sveikatingumą gerinantys pašarų priedai. Kartu dažnai naudojami prebiotikai – tai angliavandeniai, neskaidomi plonajame žarnyne, o fermentacinių procesų metu apdorojami storajame žarnyne, veikdami kaip naudingųjų bakterijų augimo substratas. Prebiotikai žarnyne apsaugo nuo patogeninių bakterijų prisitvirtinimo prie virškinamojo trakto sienelių.
Racionų papildymas simbiotikais yra dažnai naudojamas galvijų mitybos procese. Simbiotikų sudėtyje yra vitaminų, betagliukanų ir manamosacharidų, fermentų, kitų elementų, galinčių sąveikauti su gyvulio imunine sistema, daryti įtakos mikrofloros kitimui didžiajame prieskrandyje, maisto medžiagų virškinamumui bei metaboliniams procesams. Dažniausiai atliekant tyrimus apie simbiotikų įtaką veršelių sveikatingumui, jie įterpiami į sausus pašarus arba įmaišomi į pieną ar jo pakaitalą.
Bandymai atliekami ūkiuose
Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantai ir specialistai, siekdami įsitikinti simbiotikų įtaka veršelių sveikatingumui, produktyvumui ir įvertinti technologijos efektyvumą, 8 skirtingų rajonų Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose įrengė parodomuosius bandymus. Bandymui sudarytos dvi analogiškos veršelių grupės: kontrolinė ir bandomoji (žr. lentelė).
Veršelių bandymo schema
Veršeliams nuo antros gimimo dienos į pieno pakaitalą arba pieną įmaišomi simbiotikai po 5 g kiekvienam. Šeriama 60 dienų. Bandymo metu bus stebimas veršelių sveikatingumas, apetitas, augimo sparta. Taip pat atliekami kraujo tyrimai ir sveriami veršeliai: bandymo pradžioje ir po šešiasdešimties dienų. Šiuo metu turime keturių ūkių tarpinius duomenis iš kurių matyti, kad simbiotikai veikia teigiamai. Veršelių, šeriamų pašarais su simbiotikų priedu, augimo spartos, kūno sudėjimo, metabolinių procesų ir startinio pašaro suėdimo rodikliai geresni. Taip pat didžiojo prieskrandžio funkcijos išsivysto labiau, nei veršelių, šeriamų be simbiotinių priedų, ir žarnyne randamas mažesnis patogeninių savybių turinčių E.coli bakterijų skaičius. Tad simbiotikai yra gera alternatyva antibiotikų naudojimui.
Simbiotikų veikimo efektyvumas priklauso nuo naudojamų mikroorganizmų rūšies, jų prisitaikymo žarnyne, gyvulių laikymo sąlygų ir šėrimo.
Bandymo rezultatai bus pristatomi organizuojamose lauko dienose bei seminaruose (informaciją stebėkite ir www.agroakademija.lt/mokymai ir renginiai). Lauksime.
Agroakademija.lt rekomenduoja
Užtrūkusių karvių ir veršelių priežiūra (video)
Veršinga ... ar ne? (video)
Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas (video)
Karvių bandos reprodukcijos valdymas – vis dar rimtas iššūkis
Koks veršelis – tokia ir telyčia
Veršiavimasis tyloje ir ramybėje
Projektas ,,Naujausių simbiotikų įtaka pieninių galvijų sveikatingumui, produktyvumui, antibiotikų vartojimo mažinimui bei ūkio konkurencingumo didinimui‘‘ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimo ir informavimo veikla“ veiklos sritį ,,Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veikla“.
© 2025 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |