Naujienos

Nuotoliniame seminare kalbėta apie visą kukurūzų auginimo kelią – nuo dirvožemio ištyrimo iki realizavimo. Dirvožemio ištyrimo svarbą akcentavo Konsultavimo tarnybos specialistai.

Šiuo metu kukurūzai dar nėra populiarūs Lietuvoje. Jų auginama apie 50 000 hektarų. Nepelnytai per mažai – akcentuota nuotoliniame seminare, kurį inicijavo UAB „KURANA“. Pranešimuose, pasak bendrovės pirkimų direktoriaus Simono Ramanausko, visas kukurūzų grūdo kelias – nuo dirvožemio ištyrimo iki realizavimo.

Svarbu ištirti dirvožemį

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas, pristatęs  visas centro paslaugas, sakė, kad viskas prasideda nuo dirvožemio ištyrimo. „Esame sukūrę ir taikome visą dirvožemio gerinimo strategiją – nuo jų paėmimo automatiniu būdu keturračiais su GPS sistema iki ištyrimo savoje laboratorijoje ir gautų rodiklių pritaikymo rengiant tręšimo planus kintama norma. Tai dar aktualiau dabar, kai labai brangsta trąšos“, – sakė centro vadovas, o visus kukurūzų augintojus pakvietė į „Kukurūzų dieną“, kurią Konsultavimo tarnyba planuoja organizuoti rugsėjo 15 d., Akademijoje, Kėdainių rajone.

Pasėtų į tinkamą dirvožemį kukurūzų šaknys gali būti iki 3 m gylio ir 5 m pločio. Tokiems augalams reikia labai daug maisto medžiagų. Svarbu, kad dirvožemis būtų humusingas (2 proc.), fosforingas (120 mg/kg), kalingas (120 mg/kg), neutralus (pH – 5,5–7,5), o granuliometrinė sudėtis – priesmėlis arba priemolis. Apie tai kalbėjusi Tiksliojo ūkininkavimo ir kompetencijų centro augalininkystės specialistė Erika Bindokaitė pabrėžė, kad smėlis kukurūzams netinka. „Nuomonė, kad jame niekas neauga, o kukurūzai augs, yra klaidinga. Žinoma, jie užaugs, bet gerų rezultatų nebus“,– akcentavo augalininkystės specialistė. 

Geriausiai dirvožemį tirti rudenį nuėmus derlių arba ankstyvą pavasarį išėjus pašalui, kol laukai netręšti. „Jei ištyrus dirvožemio ėminius nustatomas netolygus maisto medžiagų pasiskirstymas ir stinga nors vieno elemento, rekomenduojame tręšimo planus kintama norma. Jie padeda sulyginti pasėlius pagal parametrus tręšiant vienanarėmis trąšomis“, – sakė E. Binkokaitė. 

Dirvos paruošimas ir sėja 

Dirva kukurūzams ruošiama iš rudens. Paplitęs arimas (reikėtų arti 25–30 cm gyliu), nors vis dažniau jis keičiamas į gilesnį žemės dirbimą, atliekamą dviem etapais: pirmiausia diskiniu skutikliu sekliai įdirbant žemę ir sutraiškant kukurūzų liekanas, o po to noraginiu skutikliu įdirbant gilesnius sluoksnius.  

Pavasarį UAB Väderstad pardavimų vadybininkas Tadas Narbutas rekomendavo žiūrėti, kokios yra sąlygos. Jei šlapia, rinktis kultivatorių, sausa – diskinį skutiklį. Dirbimas turi  būti šiek tiek gilesnis nei bus sėjama kukurūzų sėkla, kadangi ji turi atsigulti kietai ir būti uždengta puriu dirvožemiu. Jie sėjami 3–7 cm gyliu eilėmis, Lietuvoje tarp eilių dažniausiai paliekamas 75 cm atstumas. Kukurūzus reikia sėti, kai dirva pakankamai įšilus (+16–18 C^o), išberiant 5–7 sėklas metre, 70 000–100 000 sėklų į hektarą.

T. Narbutas akcentavo UAB Väderstad pagamintos, labai greitai ir tiksliai dirbančios kukurūzų sėjamosios „Tempo-Gilstring“ privalumus.  Ji apsėja laukus dvigubai greičiau ir didesniu tikslumu, t. y. važiuodama dideliu greičiu per sekundę įsėja 25–30 sėklų. 

Apie veisles 

Kalbėdamas  apie kukurūzų veisles, „Pioneer“ vadybininkas Tadas Pranskietis sakė, kad grūdams auginamos labai ankstyvos ar ankstyvos kukurūzų veislės nors anksčiau subręsta ir jų nuėmimo sąlygos būna geresnės, bet derlius mažesnis, palyginti su vėlyvesnėmis veislėmis.

Vidutinio ankstyvumo veislių  brandos laikas optimalus. Jas tinka auginti silosui, grūdainiui, grūdams, tik derliaus nuėmimas gali sutapti su žieminių javų sėja.

T. Pranskietis patarė kukurūzų augintojams laikyti kelių svarbių taisyklių: neankstinti sėjos (dirva turi būti įšilusi bent jau iki +8 ^oC), nesėti per giliai, salietruoti iki 3 lapelio tarpsnio, arti iš rudens, nepurkšti, jei oro temperatūra per +20 ^oC ir vengti kukurūzus sėti į daug metų buvusios pievos vietą.

 Tręšimas 

Pristatydama kukurūzų tręšimo bandymų rezultatus, „Tradecorp“ produktų konsultantė Jūratė Pasiukevičiūtė akcentavo mikrotrąšų svarbą.  Renkantis sėjamąją, kvietė atkreipti dėmesį, ar kukurūzų sėjamosios turi mažąsias trąšadėžes, iš kurių mikrotrąšos byra drauge su sėkla. Taip pasėti augalai jau turi maisto medžiagų ir energijos dygti. Mikrotrąšos skatina šaknų masės ir šakniaplaukių vystymąsi.

 „Kukurūzas labai greitai parodo, ko jam reikia. Trąšų paėmimas per lapus efektyvesnis nei per dirvą, nes augalo šaknynas ne visada toks, kokio norime. Trąšų pasisavinimą per šaknis gali užblokuoti įvairūs aspektai“, – sakė J. Pasiukevičiūtė. 

Integruota apsauga 

Nuo degulių, dryžligės ir dėmėtligės kukurūzus apsaugo fungicidas Propulse, apie jo poveikį pristatydamas įvairių bandymų duomenis kalbėjo UAB „Bayer“ vadybininkas Povilas Viganauskas.

Sudygusių kukurūzų pasėliuose vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles efektyviausiai naikina sisteminis herbicidas Mais Ter power. Pernai pavasarį sumažinta jo registruota norma. Dabar maksimali šio herbicido norma – 1 litras į hektarą.

Kalbėdamas apie kukurūzų apsaugą nuo piktžolių, P. Viganauskas akcentavo, kad vis dažiau pastebimas piktžolių prisitaikymas prie herbicidų. Sunkiau įveikiamos žliugės, balandos. Svarbu stebėti, kokios piktžolės plinta. Efektyviausiai jas naikinti kuo jaunesnes. 

Agrodrono privalumai 

UAB „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis pristatė moderniausią  agrodroną „V40“, kuris gali būti puiki alternatyva ten, kur traktoriumi negalima atlikti reikalingų darbų – aukšti augalai, užmirkusi dirva. Jo purškimo našumas –10–18 ha per valandą, o barstymo / įsėjimo našumas priklauso nuo to, kiek produkto bus atiduodama augalams. M. Dorelis pateikė pavyzdžių: jei atiduodama10 kg/ha per 1 val. – 15–20 ha, jei 20 kg/ha – 10–15 ha, 4 kg/ha – 5–8 ha.

Pristatyti šio drono privalumai: smulkialašis purškimas – didesnis padengimo plotas, nėra technologinių vėžių, nesuspaudžiama dirva, nepažeidžiami augalai, naudojama mažiau tirpalo, vandens ir kt.  

Superkami šlapi kukurūzai 

Ūkininkus realizuoti šlapius kukurūzų grūdus bioetanoliui gaminti kvietė UAB „KURANA“ pirkimų direktorius Simonas Ramanauskas. Jis akcentavo privalumą, kad nukultus kukurūzus galima iš karto vežti į gamyklą, išvengiant džiovinimo ir valymo.

S. Ramanauskas pristatė du tiekimo būdus: spalį–lapkritį tiesiai iš lauko, ir gruodį–sausį išlaikius kukurūzus rankovėje.

Tinkamiausi drėgmės parametrai – 27–40 procentai. Nuoskaitos netaikomos, kai drėgmė –27–32 proc., šiukšlinių priemaišų gali būti ne daugiau kaip 10 proc., o skaldytų grūdų ne daugiau kaip 7 procentai.

Kalbėdamas apie pelėsio atsiradimo problemą, UAB „KURANA“ pirkimų direktorius davė praktinį patarimą: „Nuimtas šlapias kukurūzas turi 3 dienų galiojimą. Jei per tiek laiko suvaikšto, supelijimo problema būna minimali“.

Bendrovė „KURANA“ sujungė bioetanolio, biodujų, elektros, šiluminės energijos gamybos procesus į vieną grandinę. Taikydama LEAN metodologiją, optimizuoja išlaidas ir veikia visiškai be jokių atliekų. Visa joje gaminama produkcija ekologiška. „KURANA“ gamina bioetanolį, biodujas, elektros energiją, šilumos energiją, ekologiškas trąšas ūkininkams.

Išsamius renginio pranešimus galite išklausyti čia. 

 Autorė Jolanta Dalia Abarienė

E. Vilkevičiaus nuotraukos