Naujienos

Šiandieną ūkininkavimo sąlygas apsunkina klimato kaita ir dirvožemio degradacija. Prie pastarosios priskiriamas ir dirvožemio rūgštėjimas. Kuo augalų mitybai ir vystymuisi svarbus dirvožemio tirpalo pH, kokie procesai ir auginimo technologijos skatina dirvožemio rūgštėjimą, ar dirvožemio kalkinimas „prigesino“  Rytinės Lietuvos dirvožemius? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų Šalčininkų rajono žemdirbiai atsakymų ieškojo drauge su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) konsultantais ir specialistais surengtoje lauko dienoje, kurioje buvo apžvelgti dviejų parodomųjų gamybinių bandymų tarpiniai rezultatai ir pasėlių būklės vertinimo ypatumai.

„Priklausomai nuo dirvožemio rūgštumo, augalų derliai, palyginti su nerūgščiais, gali būti 20–50 proc. mažesni, nes rūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų maisto elementų pasisavinimą ir tuo pačiu derlingumą. Rūgščiuose dirvožemiuose trūksta kalcio ir magnio, yra daug mangano ir boro, maisto medžiagos pereina į netirpias, augalams neprieinamas formas, patiriama daugiau maisto medžiagų, ypač azoto, nuostolių. Vienas iš būdų mažinti dirvožemio rūgštėjimą – jį kalkinti. Tuomet gerėja jo savybės, padidėja augalams prieinamų maisto medžiagų, sumažėja fitotoksiškų elementų kiekis, keičiasi mikroorganizmų gausa ir sudėtis dirvožemyje, augalai geriau įsisavina maisto medžiagas, formuojasi stipresnė šaknų sistema, o taip pat pagerėja biocheminiai procesai augaluose – didėja baltymingumas, krakmolingumas, mažėja nebaltyminio azoto kiekiai, ypač nitratų“, – teigia LŽŪKT augalininkystės specialistė dr. Romutė Mikučionienė.

Pasak specialistės, augalų mitybai ir vystymuisi svarbus dirvožemio tirpalo pH. Palankiausiai mikro- ir makroelementai pasisavinami, kai dirvožemio tirpalo pH 6,0-6,5. Kai dirvožemis sąlygiškai rūgštus (pH 5,5), ribotai pasisavinami fosfatai, kalis, kalcis, magnis, iš dirvožemio išplaunami mikroelementai, vyksta denitrifikacija. Kai tirpalo pH 4,0-5,0 dirvožemis yra rūgštus, tai fosfatai augalams tampa visai neprieinami, o kai pH mažiau nei 4,0, tai pasireiškia augalams žalingas aliuminis, slopinama bakterijų ir kitų dirvožemio mikroorganizmų veikla. Nepalankus augalams ir šarminis dirvožemio tirpalo pH, tada sunkiau pasisavinami fosfatai, kalis, mikroelementai (išskyrus molibdeną).

Dirvožemio rūgštėjimą skatina rūgštūs krituliai, žemės ūkyje taikomos technologijos, tręšimas fiziologiškai rūgščiomis mineralinėmis trąšomis, intensyvus pesticidų naudojimas, mitybos elementų išplovimas bei išnešimas iš dirvožemio kartu su augalų derliumi. Mokslininkų tyrimų duomenimis dėl šių priežasčių ariamasis sluoksnis kasmet netenka nuo 120–300 kilogramų iš hektarą kalcio. Nustatyta, kad kalcio daugiau išsiplauna iš priemolių, kiek mažiau iš priesmėlių. Kalcio išsiplovimas priklauso nuo iškritusių kritulių kiekio, pvz., iškritus 868 milimetrams kritulių išsiplauna 555 kilogramai iš hektaro kalcio  priemolio dirvožemiuose arba 484 kilogramai iš hektaro kalcio priesmėlyje. Taip pat kalcio ir magnio katijonai išsiplauna tręšiant didelėmis trąšų normomis.

„Patręšę augalus azoto 170, o fosforo ir kalio 340 kilogramų į hektarą veikliąja medžiaga norma, pavasarį kalcio netenkame 150 kilogramų iš hektaro, magnio – 26 kilogramų iš hektaro priemolio dirvožemiuose, o priesmėlio dirvožemiuose beveik per pus daugiau, atitinkamai 254 kilogramai iš hektaro kalcio ir 36 kilogramai iš hektaro  magnio“, – vardija dr. Romutė Mikučionienė, LŽŪKT augalininkystės specialistė.

Anot specialistės, labai svarbu pažinti savo dirvožemį, palaikyti jo gyvybingumą ir produktyvumą. Tačiau tai nemenkas iššūkis ūkininkaujantiems, nes tam reikia nemažai kantrybės ir pastangų. „Kalkinti būtina priesmėlio dirvožemius, kai jų  pH mažiau nei 5,2; priemolio ir molio dirvožemius, kai  pH mažiau nei 5,5. Palaikomasis kalkinimas vykdomas  praėjus keleriems metams nuo pagrindinio kalkinimo ir priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties.  Smėlio  – kas ketverius-penkerius metus. Priesmėlio, lengvų priemolių ir priemolių – kas septynerius-dešimt, o sunkius priemolius ir molius – kas devynerius-dešimt metų“, – rekomenduoja dr. Ramutė Mikučionienė.

Daugiau skaitykite čia.