Naujienos

Lietuvos miškininkystės konsultavimo sistema – ką daryti geriau?

  2025-12-12

Miškininkystės konsultantų vaidmuo – labai svarbus siekiant ugdyti produktyvius ir atsparius miškus. Tačiau Europoje miškininkystės paslaugos / konsultacijos vis dar nepakankamai išvystytos. Joms trūksta geografinio pasiekiamumo, inovatyvumo, o integracija į žemės ūkio žinių sistemas (ŽŪŽIS) – silpna. Tarptautinis projektas „FORADVISE“ siekia tai keisti, kuriant Europos miškininkystės konsultavimo tinklą. Projekte dalyvauja ir Lietuvos ekspertai – LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos ir Miškininkystės paslaugų biuro specialistai.

Gruodžio 12 d. LŽŪKT centrinėje buveinėje vyko projekto „FORADVISE“ seminaras, kurio pagrindinė tema – miškininkystės konsultavimo sistemos situacija Lietuvoje. Renginyje aktyviai diskutavo LAMMC Miškininkystės instituto mokslininkai, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės miškų urėdijos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, VšĮ Forest 4.0, LŽŪKT atstovai.

Seminarą pradėjo LŽŪKT inovacijų specialistas ir projekto vadovas Lietuvoje dr. Justas Mingaila. Jis supažindino su projekto tikslais ir planuojamomis veiklomis.  Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė pristatė Konsultavimo tarnybos veiklą, paslaugas, klientų poreikius bei įdirbį miškininkystės srityje.

Pietų Švedijos miškų tyrimų instituto profesorius Vilis Brukas, kuris taip pat dirba projekte „FORADVISE“,  pristatė, kas yra FOKIS sistema (Forest Knowledge and Innovation System). Jos tikslas  suburti skirtingas organizacijas, įveiklinti jas bendram darbui ir daryti įtaką miškininkavimui, pasitelkiant konsultavimą.

V. Brukas pabrėžė, kad Europoje miškininkystės srities konsultavimas labai priklauso nuo šalyse vyraujančios įstatyminės bazės, įvairuoja nuo centralizuotos kontrolės iki „laisvės su atsakomybe“.

Mokslininkas, kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, remdamasis kokybiniu ekspertiniu tyrimu, pabrėžė, kad šalyje vyrauja griežti įstatymai, todėl miško savininkas turi mažai laisvės susijusiems su jo mišku sprendimams priimti. Taip pat pastebima, kad nėra ir vieningos miškininkystės konsultavimo sistemos, dominuoja valstybinių institucijų kontrolė.

„Pagrindinis poreikis – stiprinti FOKIS pajėgumus, nes Lietuvoje neturime tinkamai veikiančios miškininkystės konsultavimo sistemos. Didelis smulkių miškų savininkų skaičius, jų ribotos žinios ir itin didelis susidomėjimas retomis konsultavimo iniciatyvomis rodo labai didelį konsultavimo paslaugų poreikį. Praėjo jau 35 m. nuo Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau dabartinė FOKIS būklė aiškiai parodo, kad sisteminis paslaugų teikimo modelis savaime nesusiformuoja. Reikalingas kur kas didesnis valstybės indėlis", – pranešime sakė V. Brukas.

Seminare virė aktyvios diskusijos, dalyviai dalinosi patirtimi, esminėmis problemomis, įžvalgomis, bandė surasti bendrų taškų, galinčių pagerinti miškininkystės konsultavimo sistemą.

Didžiausias idėjų lietus ir diskusijų įkarštis persikėlė į darbą grupėse. Specialistai, dirbantys miškininkystėje, bet skirtinguose baruose – tikrai turėjo ką pasakyti. Susistemintos mintys galėtų tapti rimtu pagrindu lietuviškajam FOKIS.

Autorė Erika Mankutė, LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė